Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Šiukštos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 8 punktą, 165 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

- pagal BK 165 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 10 mėnesių;

- pagal BK 187 straipsnio 3 dalį viešaisiais darbais 4 mėnesiams, įpareigojant šiuo laikotarpiu atlikti 20 valandų neatlygintinų darbų visuomenės labui;

- pagal BK 135 straipsnio 2 dalie 2 punktą, 8 punktą laisvės atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. S. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimas 3 metams bausmė, kurią paskirta atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityta 1 para, išbūta laikiname sulaikyme – nuo 2018 m. balandžio 29 d. iki 2018 m. balandžio 30 d.

Iš A. S. priteista A. V. 310,39 Eur turtinei žalai ir 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš A. S. ir L. S. solidariai priteista Z. A. 2 300 Eur turtinei ir 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš A. S. priteista Panevėžio teritorinei ligonių kasai 1 041,22 Eur nukentėjusiojo A. V. gydymo išlaidoms kompensuoti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir R. B. bei L. S., tačiau nuosprendis jų atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. S. nuteistas už tai, kad jis, R. B. ir L. S., būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2018 m. balandžio 29 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini), pažeidė nukentėjusiosios Z. A. būsto neliečiamumą, kur A. S. ir L. S., panaudoję fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius A. V., Z. A. ir A. D., juos sužalojo, o A. S. dar ir sugadino nedidelės vertės Z. A. turtą. Nusikaltimai įvykdyti tokiomis aplinkybėmis:

1.1. R. B., A. S. ir L. S., prieš nukentėjusiosios Z. A. valią, A. S. išlaužus kabliu užkabintas duris, neteisėtai įsibrovė į jos namo dalį, kur Z. A. namo dalies miegamajame A. S. dėl chuliganiškų paskatų sudavė smūgį kumščiu lovoje miegojusiam, todėl bejėgiškos būklės buvusiam A. V. į kairę akį, padarydamas jam kairės akies sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva akies vokuose su minkštųjų audinių pabrinkimu, akies obuolio kiauryminiu plyšimu su akies vidinių audinių išvirtimu, kas komplikavosi akies aklumu ir akies obuolio susiraukšlėjimu bei kartu su L. S. kumščiais ir taburete bendrai sudavė A. V. 6 smūgius į įvairias kūno vietas, padarydami jam poodines kraujosruvas dešinėje rankoje, krūtinėje, kairiame žaste, muštinę žaizdą dešiniame dilbyje. Taip A. S. sunkiai, o L. S. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. V. sveikatą;

1.2. A. S. ir L. S., sudavę 6 smūgius kumščiais ir taburete lovoje gulėjusiai nukentėjusiajai Z. A. į įvairias kūno vietas, padarydami jai poodines kraujosruvas kairiame žaste, krūtinės ląstos srityje, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas abiejuose plaštakose, paviršinę muštinę žaizdą kairėje plaštakoje bei viršutinių kairės pusės 1 ir 2 dantų panirimą, nežymiai sutrikdė jos sveikatą;

1.3. L. S., 1 kartą taburete sudavė gulėjusiam lovoje nukentėjusiajam A. D. į galvą ir padarė jam muštinę žaizdą galvos plaukuotoje dalyje, bei taip nežymiai sutrikdė jo sveikatą;

1.4. A. S., imdamas taburetę, numetė ant grindų nedidelės – 200 Eur vertės Z. A. nešiojamąjį kompiuterį „Toshiba Satelite Pro C660-2DR“, taip jį sugadindamas.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

2. Nuteistasis A. S. apeliaciniame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendį pakeisti, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

2.1. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodė, kad šioje byloje kelis kartus keitėsi prokuroro pareikšti kaltinimai, tačiau tokių veiksmų motyvas neaiškus. Asmenys, kuriems pareikšti kaltinimai, papildomai apklausti nebuvo. Taip ir liko neaišku, kokiomis aplinkybėmis remdamasis prokuroras keitė kaltinimus. Nukentėjusiųjų A. V. ir Z. A. parodymai apie nuteistųjų veiksmus nebuvo nuoseklūs, todėl liko neaišku, kuris iš nuteistųjų sužalojo A. V..

2.2. Apeliantas skunde nurodė, kad jis neginčija byloje pareikštų civilinių ieškinių, iš dalies atlygino nukentėjusiesiems neturtinę ir turtinę žalą, su Valstybine ligonių kasa sudarė sutartį ir kiekvieną mėnesį perveda pinigines lėšas už padarytą žalą, nukentėjusiųjų atsiprašė, Z. A. ir A. V. prašė teismo neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės. Nukentėjusieji yra suinteresuoti žalos atlyginimu, o atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis negalės atlyginti padarytos žalos. Jis charakterizuojamas teigiamai, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, dirba ir yra pasiryžęs atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Nuteistojo nuomone, šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo.

3. Nukentėjusysis A. V. atsikirtimuose į nuteistojo A. S. apeliacinį skundą prašo nuteistojo apeliacinio skundo netenkinti.

3.1. Atsikirtimuose į apeliacinį skundą nukentėjusysis nurodo, kad A. S. apeliacinis skundas yra nepagrįstas. A. S. jam sumokėjo tik 200 Eur ir tą padarė paskutinio teismo posėdžio išvakarėse norėdamas gauti skolos raštelį teismui pateikti. Anot nukentėjusiojo, A. S. nuoširdžiai nesigaili dėl padaryto nusikaltimo, nesiruošė ir nesiruošia atlyginti jokios žalos, todėl pirmosios instancijos teismo A. S. paskirta bausmė turėtų būti palikta nepakeista, o A. S. turtui taikomas areštas, kad nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu turto neiššvaistytų.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

5. Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas tenkinamas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistais A. S. apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, sutinka su teisiniu padarytų veikų vertinimu. Jo apeliacinis skundas yra susijęs su A. V. ir Z. A. parodymų apie nuteistųjų veiksmus vertinimu, jis tvirtina, kad jie nebuvo nuoseklūs, todėl liko neaišku, kuris iš nuteistųjų sužalojo A. V.. A. S. teigimu, nebuvo tinkamai įvertinta ir išsiaiškinta, kokiomis aplinkybėmis prokuroras net kelis kartus byloje keitė kaltinimą. Nuteistasis taip pat prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

7. Su nuteistojo A. S. apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamai pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo nėra pagrindo sutikti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo išvadų argumentavimu. Reikalavimas vadovautis įstatymu vertinant įrodymus reiškia, kad sprendimus baudžiamojoje byloje nulemia tik neabejotinai patikima, teisėtais būdais gauta informacija. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų liečiamumo, patikimumo, leistinumo ir pakankamumo asmens kaltumui nustatyti, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

8. Pirmosios instancijos teismas daug dėmesio skyrė nuteistųjų ir nukentėjusiųjų parodymų vertinimui ir teisingai juos įvertinęs bei pateikęs vertinimo motyvus padarė teisingas išvadas. Vertindamas A. S., nuteistųjų L. S. ir R. B. parodymus, nukentėjusiųjų Z. A. ir A. V. bei byloje apklaustų liudytojų parodymus, kitus byloje surinktus įrodymus, teismas laikėsi įrodymų vertinimo reikalavimų, išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, juos įvertino tiek kiekvieną atskirai, tiek sąryšyje vienas su kitu, atsižvelgęs į jų tarpusavio santykį ir savo sprendimus tinkamai motyvavo. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, nukentėjusiųjų Z. A. ir A. V. parodymai apie įvykio aplinkybes bei apie kiekvieno iš trijų nuteistųjų, tarp jų ir A. S., atliktus veiksmus bei naudotą smurtą prieš juos iš esmės sutapo su L. S. ir R. B. parodymais, teismo medicinos specialistų išvadomis bei kitais byloje surinktais įrodymais. Nukentėjusiųjų bei kitų nuteistųjų parodymai buvo svarbiausi nustatant apelianto veiksmus, kuomet jis sudavė smūgį nukentėjusiajam A. V. į akį. A. S. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktuose, įrodo byloje nustatyta ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje tinkamai ir motyvuotai įvertinta įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas išvadas dėl A. S. atliktų veiksmų bei kaltės formos.

9. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodė nuteistasis, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje (nuosprendžio 10-13 lapai) išsamiai aptarė ir išanalizavo prokuroro pateiktų kaltinimų keitimo priežastis bei tinkamai motyvavo, kodėl vieną pakeisto kaltinimo dalį pripažino pagrįsta ir remdamasis ja kvalifikavo nuteistojo A. S. padarytą nusikalstamą veiką pagal kitą baudžiamojo įstatymo straipsnį kaip sunkų A. V. sveikatos sutrikdymą. Vertindamas prokuroro prašymus pakeisti kaltinimą teismas nuosprendyje nurodė, kad prokuroro prašymas absoliučiai nemotyvuotas, jame nenurodyti jokie argumentai ir ištirti bylos įrodymai, kuriais vadovaudamasis prokuroras pasiūlė savo poziciją. Vykdydamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos teismui nustatytą pareigą – vykdyti teisingumą, pirmosios instancijos teismas pats nustatė kiekvieno kaltinamojo atliktus veiksmus ir tinkamai pritaikęs įstatymą juos įvertino. Teismas teisingai įvertino ir pakankamai motyvavo savo sprendimą dėl nukentėjusiojo atstovo prašymą pakeisti kaltinimą dalyje dėl bendrininkavimo.

10. Atsakant į apelianto skundo argumentus dėl bausmės svarbu, kad BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų dalių – iš bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

11. Kitokia nei sankcijoje nustatyta bausmė gali būti paskirta tik esant BK 62 straipsnyje ar 54 straipsnio 3 dalyje nustatytiems pagrindams. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-361/2014, 2K-447/2014, 2K-186-942/2015).

12. A. S. padarė keturias nusikalstamas veikas, viena jų priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 135 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktai), šia nusikalstama veika buvo sukeltos sunkios pasekmės – A. V. sunkiai sutrikdyta sveikata, jis neteko dalies darbingumo, suprastėjo jo gyvenimo kokybė. Baudžiamojo įstatymo sankcija numato teismui galimybę už šio nusikaltimo padarymą paskirti tik laisvės atėmimo bausmę, alternatyvių laisvės atėmimui bausmių įstatymas nenumato. A. S. prisipažino padaręs dalį jam inkriminuotų nusikalstamų veikų (numatytų BK 165 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje), dėl šių veikų padarymo nuoširdžiai gailisi, ši aplinkybė pripažinta nuteistojo atsakomybę lengvinančia. A. S. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad A. S. praeityje nebuvo teistas, dirba, charakterizuojamas teigiamai, nukentėjusiesiems atlygino dalį padarytos žalos. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs išdėstytų aplinkybių visetą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktuose, apsprendusios galutinę bausmės rūšį ir jos dydį, padarymą paskyrė A. S. laisvės atėmimo bausmę, artimą šio straipsnio sankcijoje nustatytai bausmės minimaliai ribai. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas A. S. bausmę, baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Tačiau, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka atsirado naujos aplinkybės, susijusios su nuteistojo asmenybe, jo požiūriu į padarytus nusikaltimus, pasikeitė nukentėjusiojo A. V. pozicija, kas leidžia apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai kitaip vertinti A. S. skirtiną bausmę.

13. Nukentėjusysis A. V. apeliacinės instancijos teisme paaiškino, jog jį sužalojus ir sumažėjus jo darbingumui, galimybei pačiam savarankiškai gauti pajamų pragyvenimui, jam labai svarbus yra žalos atlyginimo klausimas. Pirmosios instancijos teismo jam priteista neturtinė žala jam labai padėtų išlaikyti iki sužalojimo buvusią gyvenimo kokybę. Kadangi iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo nuteistasis atlygino tik labai mažą priteistos žalos dalį ir nesirūpino didesniu žalos atlyginimu, savo atsiliepime jis prieštaravo paskirtos laisvės atėmimo bausmės pakeitimui į su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Tačiau dabar nuteistasis jam atlygino nemažą dalį pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos, jie susitarė dėl visos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo bei proceso išlaidų kompensavimo tvarkos ir terminų, nuteistojo veiksmai ir rodomas rūpestis leidžia jam manyti, kad būdamas laisvėje jis greičiau sumokės jam priteistą žalą.

14. Byloje esantys dokumentai rodo, kad 2019 m. lapkričio 27 d. A. S. sumokėjo A. V. 200 Eur, o 2020 m. gegužės 13 d. – 5 000 Eur. 2020 m. gegužės 13 d. nuteistasis ir nukentėjusysis susitarė dėl žalos atlyginimo tvarkos. Pasisakydamas teismo posėdyje nuteistasis teigė susiradęs gerai apmokamą darbą, pasižadėjo atlyginti visą nukentėjusiajam padarytą žalą susitarime nustatytomis sąlygomis. Jau sumokėta didelė suma, sudaranti ¼ dalį priteistos neturtinės žalos, rodanti realius nuteistojo veiksmus atlyginant žalą, pasirašytas susitarimas dėl žalos atlyginimo ir nuteistojo pasiryžimas leidžia teismui manyti, kad nuteistasis atlygins visą nukentėjusiajam priteistą žalą. Svarbu, kad būdamas laisvėje nuteistasis turi daugiau galimybių gauti pajamų ir atlyginti padarytą žalą, nei atlikdamas pakankamai ilgą laisvės atėmimo bausmę, kurią atliekant per šį laikotarpį nukentėjusysis negautu žalos kompensavimo ir labai tikėtina, negautu jo po bausmės atlikimo.

15. Vertinant nuteistojo A. S. asmenybę matyti, kad jis iš esmės charakterizuojamas teigiamai. A. S. ankščiau teistas nebuvo, dirba, savanoriauja neįgaliųjų sporto klube (duomenys neskelbtini), savo transportu veža neįgaliuosius į įvairius renginius, vertėjauja iš anglų į lietuvių kalbą, yra atlikęs privalomąją karo tarnybą ir 2018 m. dalyvavo parengto rezervo karių mokymuose. Byloje yra 2019 m. lapkričio 22 d. nukentėjusiosios Z. A. pareiškimas, jog A. S. grąžino jai kitą kompiuterį, nukentėjusioji prašo neskirti A. S. realios laisvės atėmimo bausmės. A. S. yra baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2018 m. sausio 30 d. pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį 15 eurų bauda už tai, kad nesustojo prie kelio ženklo „STOP“, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju ankstesni administraciniai baustumai nepaneigia galimybės skirti jam švelnesnę bausmę už nusikaltimo padarymą. Nuteistojo A. S. asmenybę charakterizuojantys duomenys kartu su jau aptarta nukentėjusiojo A. V., kuriam padaryta didžiausia žala, pozicija, rodo, kad A. S. asmenybė nėra tokia pavojinga, jog siekiant BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų jam turėtų būti skiriama griežta BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė.

16. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo A. S. izoliavimas nuo visuomenės nors ir minimaliam BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam terminui itin neigiamai paveiktų jo turimus socialinius ryšius, žalos atlyginimo bei tolesnes resocializacijos galimybes. Nagrinėjamu atveju pirmenybė turi būti teikiama bausmės prevencinei, socialinei paskirčiai, o ne nubaudimo funkcijai. Taikyti BK 62 straipsnio, reglamentuojančio švelnesnės, negu numatyta įstatyme, bausmės paskyrimą, nuostatas, šiuo atveju nėra galimybės, kadangi nenustatytos visos būtinos minėtame straipsnyje nurodytos sąlygos. Tačiau bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principo įgyvendinimas užtikrintas pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrus nuteistajam A. S. bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Be to, bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu paskyrimas, A. S. užtikrintų optimalesnį nukentėjusiojo A. V. interesų įgyvendinimą. Teisėjų kolegijos nuomone, bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti ir parenkant nuteistajam kitą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurio terminas turėtų būti didesnis nei įstatyme nustatytas jos vidurkis. Paskyrus A. S. laisvės apribojimą ir nustačius įpareigojimus, jam nevykdant įpareigojimų išliktu galimybė pakeisti laisvės apribojimą į areštą, o teismo priteistą žalą išieškoti priverstine tvarka.

17. Su laisvės apribojimo bausme nuteistajam skirtini įpareigojimai. Nuteistasis yra padaręs, tačiau iki šiol nėra atlyginęs padarytos turtinės žalos. Kaip matyti iš nuteistojo ir nukentėjusiojo susitarimo dėl žalos atlyginimo, visa nuteistojo sumokėta pinigų suma buvo įskaityta kaip neturtinės žalos atlyginimas. Pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis nėra didelis, todėl nuteistasis įpareigotinas ją atlyginti per trumpą laiką. Siekiant, kad nuteistasis turėtų lėšų žalai atlyginti ir susitarimas būtų vykdomas, nuteistasis įpareigotinas pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2019 m, gruodžio 19 d. nuosprendį pakeisti.

A. S., pripažintam kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktus, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 2 metus laisvės apribojimo, įpareigojant jį per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam A. V. padarytą turtinę žalą ir visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti A. S. 2 metus laisvės apribojimo, įpareigojant jį per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam A. V. padarytą turtinę žalą ir visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.