- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-19
- Bylos Nr.
- ATP-30-581/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-50-3-00965-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi S. G. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutarimu S. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 100 Lt. Skundžiamu nutarimu nustatyta, kad jis 2014 m. rugsėjo 10 d. apie 9 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje, girdint J. D., necenzūriniais žodžiais iškeikė A. Z., tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. G. apeliaciniu skundu nesutinka su Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutarimu ir prašo jį panaikinti. Nurodo, kad nutarime nurodytą dieną nieko neįžeidė ir jokio administracinio teisės pažeidimo nepadarė.
Pažymi, kad kaimyninio sodo sklypo kadastrinių matavimų metu jis nesutiko su matininko teiginiais, kad ankstesni matavimai yra netikslūs, ir nebenorėdamas dalyvauti matavimuose ištarė žodžius – „kiekviena lakūdra mane šokdins“, kurių konkrečiai kaimynei – A. Z., stovėjusiai pakankamai toli, t. y. apie 36-37 metrų atstumu, netaikė. Atkreipia dėmesį, kad teismo posėdžio metu nė vienas liudytojas neatkartojo žodžių, kurie neva įžeidė A. Z.. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, kad A. Z. su matininku J. D. yra artimi draugai, todėl jos skundas turėjo būti vertinamas kaip šmeižtas ir kerštas jam už tai, kad jis nutarė atsitverti nuo sodo kaimynų tvora. Prašo atsižvelgti į tai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nekreipė dėmesio į jo pastabą apie A. Z. veiksmus – mėtant prezervatyvus į jo sodo sklypą, šiuo klausimu apeliantas prašo išklausyti teismo posėdžio garso įrašo.
Atsiliepimas
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus viršininkė D. S. atsiliepime į S. G. apeliacinį skundą prašo jo netenkinti bei palikti Utenos rajono apylinkės teismo nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad apeliacinio skundo argumentais S. G. siekia paneigti savo kaltę dėl padaryto teisės pažeidimo, tačiau šios aplinkybės iš esmės prieštarauja administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytoms aplinkybėms, todėl turėtų būti vertinamos kaip pasirinkta gynybinė pozicija.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).
S. G. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimo, numatyto ATPK 174 str., padarymą, t. y. už nedidelį chuliganizmą. Šio straipsnio dispozicijoje nedidelis chuliganizmas apibrėžiamas kaip necenzūriniai žodžiai ar gestai viešose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad S. G. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis aptariamą dieną sodų bendrijoje, (duomenys neskelbtini), girdint J. D. necenzūriniais žodžiais iškeikė A. Z., tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Iš ATPK 174 str. įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešosiose vietose ir juo turi būti pažeidžiama viešoji tvarka bei žmonių rimtis.
S. G. apeliaciniame skunde iš esmės neginčija fakto, kad tarp jo ir kaimyninio sodo sklypo matavimus atlikusio matininko J. D., dalyvaujant ir A. Z. viešoje vietoje – sodo sklype įvyko žodinio konflikto situacija dėl sklypo ribų ženklinimo, tačiau, apelianto nuomone, jis viešosios tvarkos nepažeidė, o tik išsakė bendro pobūdžio pastabą, iš esmės niekam iš matavimuose dalyvavusių asmenų neskirtą, tokiu būdu kritikuodamas, jo manymu, netinkamai savo pareigas atliekantį J. D..
Tai, kad S. G. viešoje vietoje elgėsi netinkamai, t. y. necenzūriniais žodžiais vadino matavimuose dalyvavusią sklypo savininkės įgaliotą atstovę - jos dukrą A. Z., pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį, įrodo ne tik nukentėjusios, liudytojo J. D. parodymai, bet iš dalies ir paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai, kuriuos jis davė teisminio nagrinėjimo metu. Pats S. G. nurodė, kad išsakė netinkamus žodžius, tačiau teigė, jog niekam žodžių neadresavo. Pažymėtina, kad konflikte dalyvavusios A. Z. pareiškimas, konkretūs, nuoseklūs paaiškinimai bei parodymai duoti bylos nagrinėjimo metu, patvirtina, kad S. G. savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Kaip paaiškino A. Z., konfliktai su kaimynu prasidėjo, kai jų šeima ėmė domėtis sklypo ribų matavimais. S. G. aptariamą dieną dalyvavo atliekant jos motinos sklypo, besiribojančio su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sklypu, tačiau matininko išsakytos pastabos dėl netinkamai ir vienašališkai pažymėtų sklypo ribų S. G. supykdė ir nors A. Z. nestovėjo šalia, o apie 5 metrų atstumu (kaip ji aiškino, taip siekė išvengti konflikto), ji aiškiai girdėjo kaip S. G. ją vadino necenzūriniais žodžiais, kuriuos nukentėjusioji nurodė teismo posėdžio metu (b. l. 20). Liudytojas J. D. tvirtino, kad jam teko raminti S. G. ir perspėti dėl tokio elgesio pasekmių, tačiau į raginimus nustoti koneveikti nukentėjusią S. G. nereagavo, o tuo metu žvilgtelėjus į atokiau stovinčią A. Z. buvo aišku, kad ji viską girdėjo ir į tai reagavo. Nukentėjusiosios ir minėto liudytojo teisme duoti parodymai atitinka jų pirminiuose paaiškinimuose užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi, teigti, kad šie asmenys yra susitarę apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį nėra objektyvaus pagrindo, todėl aukštesnės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šių proceso dalyvių parodymais.
Akivaizdu, jog S. G. sukelta situacija, kuomet nukentėjusioji buvo vadinama įžeidžiančio turinio apibūdinimais vyko viešojoje vietoje, jos metu buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir kitų asmenų ramybė, tokie veiksmai nelaikytini priimtinais ir atitinkančiais visuomenėje priimtas bendras elgesio taisykles. S. G. apeliaciniame skunde išsakyti argumentai, kad jis nepadarė administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuojamų veiksmų, o tai buvo tik reakcija į matininko, jo nuomone, netinkamai atliekamus veiksmus, atmestini, kadangi yra nepagrįsti bylos įrodymais. Pažymėtina, kad tam tikros pastabos asmenų atžvilgiu turi būti reiškiamos neįžeidžiančiai ir nežeminančiai bei netrikdant viešosios tvarkos ir žmonių rimties. Teismas nepasisako, dėl S. G. apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų dėl A. Z. veiksmų, susijusių su jo sklypo šiukšlinimu, nes šis klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Apelianto veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 174 straipsnį, o paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁰ straipsniu, 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
palikti Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutarimą nepakeistą ir S. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną.