Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Donata Šimkutė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kurioje suinteresuotais asmenimis yra A. I., A. B., valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Nors suinteresuotas asmuo – A. B. – per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo, tačiau kartu su pareiškimu gautas A. B. pareiškimas, kuriame nurodoma, kad jis atsisako paveldėjimo teisės į savo tėvo turto dalį mamos naudai (b. l. 11).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas

5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punkte numatyta, kad ypatingąja teisena teismas nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Vienos iš teismo nagrinėjamų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo yra bylos dėl palikimo priėmimo (CPK 442 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

6. Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimi, 445 straipsniu teismas gali nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kai (1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. sukelia pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas, (2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą, (3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš pirmiau nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021, 20–21 punktai).

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai per įstatyme numatytą terminą pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu vadovaujantis CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Tai reiškia, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukuria pareiškėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad įpėdinis priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjas (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).

8. Byloje nustatyta, kad pareiškėja I. B. ir S. B. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6–7), jie susilaukė dviejų vaikų, t. y. suinteresuotų asmenų A. I. ir A. B. (b. l. 6–7). Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro rašto matyti, kad S. B. vardu neįregistruotos nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus (b. l. 20). Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašai patvirtina, kad I. B. nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: 9,0715 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio nuosavybės teisės įsigijimo pagrindas 2006 m. kovo 24 d. paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir šiame sklype esantis nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių nuosavybės teisės įsigijimo pagrindas 2006 m. gruodžio 22 d. paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), bei butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio nuosavybės teisės įsigijimo pagrindas 1992 m. rugsėjo 2 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1-3166 (b. l. 21, 22–24, 25). Be to, I. B. priklauso (duomenys neskelbtini) banko taupomoji knygelė, kurioje yra indeksuotos piniginės lėšos (b. l. 26–27). Atsižvelgiant į tai, kad turtas įgytas dar galiojant Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas (neteko galios tik 2001 m. liepos1 d., įsigaliojus CK), todėl siekiant nustatyti santuokoje įgyto turto teisinį rėžimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio nuostatomis, pagal kurias turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė; sutuoktiniai turi lygias teises į šį turtą; turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas galioja ir šiuo metu, pagal kurį po santuokos sudarymo įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3. 88 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 2 ir 3 dalys), sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010), CK 3.117 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl daroma išvada, kad pareiškėjos sutuoktiniui priklauso ½ dalis turto (CK 3.38 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis, 3.117 straipsnio 1 dalis).

9. Mirties liudijimas ir 2023 m. lapkričio 29 d. Gyventojų registro išrašas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis S. B., iki mirties gyvenęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 15, 6–7). Testamentų registro išraše nurodoma, kad po S. B. mirties niekas nesikreipė į palikimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, palikėjas testamentų nebuvo sudaręs (b. l. 16), šias aplinkybes patvirtina ir Švenčionių rajono 2-ojo notaro biuro notarės liudijimas, kuriame nurodoma, kad paveldėjimo byla po S. B. mirties neužvesta, mirusiojo įpėdiniai palikimo nepriėmė (b. l. 13). Iš 2023 m. lapkričio 29 d. Gyventojų registro išrašo matyti, kad pareiškėja nuo 2022 m. spalio 11 d. yra deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) m. (b. l. 6–7), tačiau kaip nurodoma pareiškime ši registracija atlikta pareiškėjo dukros iniciatyva, siekiant gauti kompensaciją už dukros buto šildymą, nors motina visą laiką, tiek iki sutuoktinio (jos tėvo) mirties, tiek ir po jo mirties, ir šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) (b. l. 1–4). Pareiškime nurodoma, kad šiame sutuoktiniams priklausančiame bute pareiškėja liko gyventi ir po sutuoktinio mirties, rūpinasi turtu: jį prižiūri, remontuoja, moka mokesčius ir atlieka kitus veiksmus siekiant turtą išsaugoti. Šią aplinkybę patvirtina kartu su pareiškimu pateikta 2023 m. lapkričio 14 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Mokesčių ir turto skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5) apie tai, kad I. B. už buto, esančio (duomenys neskelbtini), komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą 2023 m. lapkričio 14 d. neskolinga.

10. Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad pareiškėja per įstatyme numatytą terminą priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio S. B. mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas tikslu pareiškėjai gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

tenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per įstatyme numatytą 3 (trijų) mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, kad pareiškėja I. B. galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.