- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-24
- Bylos Nr.
- II-668-548/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00086-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Ričardas Juodis (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. K.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
nedalyvaujant nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareikškėjos R. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo R. K. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje, R. K. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad ji, 2022 m. rugpjūčio 26 d. 05 val. 34 min., (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę – automobilį „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 0,55 promilių girtumo laipsnis. R. K. paskirta 800 eurų bauda, bei taikyta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams, bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patraukta R. K. skundu prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, pakeisti minėtą nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą paskiriant vieną administracinio poveikio priemonę, o šio prašymo netenkinus – sutrumpinti paskirtą specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai kiek įmanoma trumpesniam terminui. Skunde nurodoma, kad ji neginčija jai inkriminuoto administracinio nusižengimo ir dėl jo padarymo gailisi. Nusižengimas yra padarytas nesąmoningai, nepiktybiškai, nustatytas girtumo laipsnis nežymiai viršijo leistiną normą. Taip pat nebuvo kilęs realus pavojus visuomenei bei jokios grėsmės niekam nepadarė. Mano, kad nuobauda jai buvo paskirta per griežta. Ji sutiko, kad jai būtų skirta administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, tačiau įsirengti tokią įrangą, kuri kainuoja apie 2000 Eur, yra per brangu. Kadangi ji yra neįgali, dirba sezoninį darbą, kuris tiesiogiai susijęs su vairavimu transporto priemones, yra našlė. Ji sveikatos problemų, o žiemos metu niekur dirbti negali, todėl tenka jai pragyventi iš gaunamos neįgalumo pensijos, kuri yra 344,00 Eur. Tuo tarpu jos sezoninio darbo pajamos yra mažos, t. y. apie 336,00 Eur. Taip pat po jos sutuoktinio mirties liko 1464,00 Eur paskola, kuria turi išmokėti. Teisė vairuoti transporto priemones reikalinga tikslu vykdyti darbines funkcijas, prižiūrėti ūkį, kuris likos po jos sutuoktinio mirties (b. l. 3-8).
Atsiliepimas
Teisme gautas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atsiliepimas į skundą, kuriuo prašoma skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad pareiškėja, žinodama, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuota neblaivi automobilio nevairuoti ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Pareiškėja turėjo numatyti savo priešingai teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padaręs jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiamai padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas. Taip pat pareiškėja skunde teigia, kad jos dabartinė padėtis (yra neįgali, našlė, viena rūpinasi ūkiu ir pan.) bus apsunkinta dėl negalėjimo vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pati pareiškėja prašė taikyti administracinio nusižengimo poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Pažymėtina, kad jos padaryta nusižengimas yra vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių, nes būdama neblaivi valdė padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę. Taigi, nutarimas yra pagrįstas, kurio keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (b. l. 93-95).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja R. K. nurodė, kad skundą palaiko jame nurodytais motyvais, prisipažįsta padariusi nusižengimą ir labai gailisi. Paaiškino, kad po vyro mirties jai liko prižiūrėti ūkį, mokėti paskolą. Šiuo metu pragyvena iš neįgaliojo asmens pensijos ir našlės pensijos, kuri yra apie 370 Eur. Jai dar tenka ir išlaikyti butą. Neturėdama teisės vairuoti transporto priemones negali žiemos metu ieškotis kito darbo, o dabartinis darbas yra sezoninis, todėl žiemos metu jai reikia pragyventi iš 370 Eur. Teisė vairuoti transporto priemones reikalinga tam, kad galėtų susirasti kitą darbą, nuvykti į ūkį, taip pat sezoniniame darbe atlikti darbines funkcijas, t. y. nuvežti darbininkus į darbo vietą. Negali paaiškinti, kodėl policijos pareigūnui pateikė sutikimą transporto priemonėje įsirengti antialkoholinį variklio užraktą, nors pinginių lėšų tam neturi. Ji gailisi dėl padaryto pažeidimo, tačiau nėra daug vartojanti alkoholio, kadangi turi sveikatos problemų, jai reikia gerti vaistus. Jis iš vakaro, apie 23.30 val. išgėrė vieną skardinę alaus, kadangi buvo pervargusi po darbų, po jos vyro mirties užklupusių rūpesčių. Kitą rytą atsikėlusi nesijautė esanti neblaivi, todėl apie puse 6 val. išvyko į darbą, kur buvo sustabdyta policijos pareigūnų. Teismo prašo sutrumpinti jai paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nuo 6 mėnesių iki 3 mėnesių.
Pareiškėjos atstovė advokato padėjėja J. K. teismo posėdyje palaikė skundą, patvirtino jame nurodytas aplinkybes bei teismui pateikė papildomus duomenis, patvirtinančius, kad R. K. šiuo metu finansinė padėtis yra sunki, nes jai tenka prižiūrėti po vyro ūkio mirties likusį ūkį, išlaikyti būtą, šiuo metu ji nedirba, o ieškotis kito darbo negali, nes neturi teisės vairuoti transporto priemones. Taip pat pažymėjo, kad policijos pareigūnai patys pasiūlė R. K. dėl antialkoholinio variklio užrakto įsirengimo, nes kitu atveju būtų jai atimta teisė vairuoti transporto priemones 12 mėnesių. Dėl to R. K. išsigando ir sutiko su tokiu pasiūlymu. Teismo prašo teismo sutrumpinti R. K. paskirtos teisė vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nuo 6 mėnesių iki 3 mėnesių ir neskirti draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. Taip pat atstovė atsižvelgusi į R. K. sunkią materialinę padėti prašo paskirtą 800 Eur baudą leisti sumokėti dalimis.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Iš bylos medžiagos matyti, kad R. K. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad ji 2022 m. rugpjūčio 26 d., 05 val. 34 min., (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę – automobilį „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 0,55 promilių girtumo laipsnis. Jai šiuo nutarimu buvo paskirta 800 Eur dydžio bauda, paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių terminui ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 1 (vieniems) metams. Šiuo nutarimu buvo pripažinta R. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išsiaiškinti, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo padarymo faktas, už jį paskirtos piniginės baudos dydis, kaltės klausimas neginčijami, skunde keliamas klausimas dėl skundžiamu nutarimu paskirtos nuobaudos sušvelninimo, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, paskiriant trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Pagal susiklosčiusią teismų praktiką administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. tuomet kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma ši priemonė, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Tam įgalioti pareigūnai ar teismai, skirdami nuobaudas pažeidėjams, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose nurodyta, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).
Administracinė nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.
Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta, kad R. K. padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų – vairavo automobilį būdama neblaivi, taip sukeldama pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, bei viso kelių eismo saugumui. Nors R. K. vertinant padaryto nusižengimo pavojingumą akcentuoja tai, kad nekilo padariniai, nebuvo pažeisti kiti KET reikalavimai, tačiau šios aplinkybės, teismo vertinimu, tinkamai padaryto nusižengimo pavojingumo neapibūdina, jos vertinamos išskirtinai palankiai R. K., neatsižvelgiant į kitus pavojingumą apibūdinančius aspektus. Nors transporto priemonę pažeidėja vairavo mieste ir nenustatyta, kad būtų pažeisti kiti reikalavimai (viršytas greitis, vairavimas be įjungtų šviesų, neapdraustas automobilis), šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip padarytą nusižengimą apibūdinančios mažiau pavojingu. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad alkoholis daro neigiamą įtaką asmens reakcijos greičiui, kuris ypatingai svarbus važiuojant mieste, kur eismas yra intensyvus, greitai kintantis, todėl aukščiau paminėtos aplinkybės esminės įtakos šiuo atveju neturi. Transporto priemonės vairavimo neblaiviam mažiau pavojingu nedaro ir tai, kad nebuvo viršytas greitis ar važiuota su įjungtomis šviesomis dienos metu. Kitų eismo taisyklių reikalavimų laikymasis negali būti vertinama kaip aplinkybė, rodanti mažesnį kito pažeidimo – vairavimo neblaiviam, pavojingumą. Be to, vertinant šį konkretų pažeidimą, jo pavojingumą, esminę reikšmę turi pats apsvaigimo faktas ir neblaivumo lygis.
Vertinant šio nusižengimo pavojingumą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmu tikrinimu R. K. buvo nustatytas žymiai didesnis neblaivumas – 0,63 promilės, o antru – 0,57, tačiau įvertinus paklaidą – 0,017 prom., jos neblaivumas – 0,55 promilės. Pažymėtina, jog žmogaus organizmas natūraliai su laiku šalina alkoholį. Pakartotinis tikriniams buvo atliktas praėjus 18 min. po pirmojo tikrinimo (b. l. 27, 29). Tai rodo, kad per 18 min. pasišalino tik 0,06 promilės alkoholio. Nors R. K. nurodo, jog alkoholį buvo vartojusi iš vakaro, apie 23.30 val., todėl manė, kad alkoholis jau bus išsiskaidęs, tačiau turėjo įvertinti tą aplinkybę, kad alkoholis galėjo būti dar neišsisklaidęs iš organizmo, be to, jai taip pat buvo žinoma ir tai, kad ji vartojo vaistus, skirtus širdies veiklai palaikyti, todėl turėjo įvertinti, kad tai taip pat gali turėti įtakos alkoholio skaidymo greičiui. Tačiau šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patraukta pareiškėja šių aplinkybių bei savo būsenos deramai neįvertino, nekreipė dėmesio į tai, jog vis dar gali būti neblaivi ir nepaisydama aplinkiniams keliamo pavojaus ir rizikos, o kartu ir suvokdama, kad dėl to gali netekti jai tokios svarbios specialiosios teisės, vairavo automobilį. Pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja praeityje ne kartą yra bausta pagal įvairius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsnius, todėl tai neleidžia teigiamai charakterizuoti pareiškėjos.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pažeidėjos nurodytos aplinkybės, susijusios su darbu, būtinybe rūpintis po jos vyro mirties paliktu ūkiu, dėl netektos vairavimo teisės susiduria su finansinėmis problemomis, nelaikytinos išskirtinėmis, kurios turėtų lemti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą, nes asmeniniai pažeidėjos poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Atkreiptinas dėmesys, kad šios aplinkybės jai turėjo būti žinomos ir prieš darant administracinį nusižengimą, todėl tai ji turėjo įvertinti dar prieš pradedant vairuoti transporto priemonę. Sutiktina, kad dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės pareiškėja patiria tam tikrų nepatogumų, tačiau asmeniniai interesai ir nepatogumai negali būti iškelti aukščiau įstatymų ir visuomenės gerovės.
R. K. taip pat teigia, kad ji sutiko, kad jai būtų paskirta administracinio poveikio priemonė - draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, tačiau ji patirtų laibai dideles išlaidas (apie 2000 Eur) transporto priemonei variklio užrakto įsigijimui, montavimui, kalibravimui. Jos gaunamos pajamos nėra didelės, šiuo metu niekur nedirba, turi finansinių įsipareigojimų. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančios medžiagos, R. K. sutiko ir pati paprašė, kad jai būtų paskirta ši administracinio poveikio priemonė. Kadangi R. K. ir jos atstovė teismo prašo iš dalies pakeisti šią administracinio poveikio priemonę prašymą pritaikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskiriant trumpesnius specialiosios teisės atėmimo terminus, negu numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 6 dalyje, bei neskirti draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, teismas vertina tik šia apimtimi.
Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytas aplinkybes ir padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdį, daro išvadą, jog siekiant ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui, sprendžia, kad R. K. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir jai neskirti specialiosios teisės atėmimo arba paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą. Taip pat nėra pagrindo ir panaikinti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Minėta, kad šiuo ir panašiais atvejais prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Teismo vertinimu, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, R. K. skundžiamu nutarimu paskirta proporcinga sankcijoje numatyta minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams, ir draudimas 12 mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
Teismo posėdžio metu R. K. atstovė taip pat prašė paskirtos baudos sumokėjimą išdėstyti dalimis, kadangi R. K. finansinė padėtis yra sunki, bei pateikė tai įrodančius dokumentus.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas ar institucija, priimdama nutarimą, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį, atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes. Šis prašymas teismui ne teismo posėdžio metu paduodamas per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Nesumokėtos baudos ar jos dalies mokėjimas dalimis negali būti išdėstomas asmeniui, kuris vengė atlikti to paties administracinio nusižengimo teisenoje jam paskirtus viešuosius darbus (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalis).
Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, į tai, kad R. K. atstovė tokį prašymą dėl baudos mokėjimo išdėstymo pateikė jau po skundžiamo nutarimo priėmimo, šis jos prašymas netenkintinas. Pareiškėjai ir jos atstovei išaiškintina, kad pareiškėja negalėdama nutarimu paskirtos baudos sumokėti per nustatytą terminą, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pagrindo. R. K. skirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai, laikantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32, 33, 34 straipsnių reikalavimų, įvertinus padaryto nusižengimo pavojingumą, R. K. asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Skundžiamas nutarimas paliekamas galioti, nes yra teisėtas ir pagrįstas, o R. K. skundas atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas,
nutaria:
Pareiškėjos R. K. skundą atmesti.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą.
Administracinio nusižengimo bylos dokumentus, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.