- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-12
- Bylos Nr.
- e2YT-7057-304/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01767-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Judita Staševičienė
- Pareiškėjas
- A. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinei žemės ūkio tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei įmonei Turto bankas
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Judita Staševičienė, teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: Nacionalinei žemės ūkio tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą pareiškimu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo, kad po S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jos sūnus A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovaujantis LR Civilinio kodekso 5.50 str. 2 d., priėmė visą palikimą, pradėdamas jį valdyti.
Mirusios S. B. palikimą sudaro 397/685 dalys žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas -sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, kurių kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 5/1000 dalys pastato - angaro, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5/1000 dalys pastato-sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 5/1000 dalys pastato-sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis LR CK 5.50 str. 2 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Vadovaujantis LR CK 5.1 str. 2 d. paveldimi yra nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos.
2018 m. rugsėjo 20 d. Telšių r. 4-ojo notaro biuro notarė pranešimu, reg. 6435, iš kurio matyti, kad dėl (duomenys neskelbtini) mirusios S. B., kurios paskutinioji gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), palikimo į notarų biurus niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nėra užvesta. Ši aplinkybė patvirtina, jog S. B. palikimą faktiškai priėmė jos sūnus A. L., pradėdamas jį faktiškai valdyti (LR CK 5.50 str. 2 d. ir 5.51 str.1d.).
Suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės ūkio tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrius ir Valstybinė įmonė Turto bankas prašė pareiškimą nagrinėti vadovaujantis teisės normomis teismo nuožiūra, jų atstovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po S. B. mirties, palikimą priėmė jos sūnus A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas inter alia reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti vienu iš įstatyme nustatytų būdų. Vienas iš įstatyme nustatytų palikimo priėmimo būdų yra palikimo priėmimas pradedant jį faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis LR CK 5.50 str. 2 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Vadovaujantis LR CK 5.1 str. 2 d. paveldimi yra nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos.
2018 m. rugsėjo 20 d. Telšių r. 4-ojo notaro biuro notarė pranešimu, reg. 6435, iš kurio matyti, kad dėl (duomenys neskelbtini) mirusios S. B., kurios paskutinioji gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), palikimo į notarų biurus niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nėra užvesta. Ši aplinkybė patvirtina, jog S. B. palikimą faktiškai priėmė jos sūnus A. L., pradėdamas jį faktiškai valdyti (LR CK 5.50 str. 2 d. ir 5.51 str.1d.).
LR CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, priėmė įpėdinis palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio elgesys po turto (daiktų) paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko.
Atsižvelgus į byloje esančias faktines aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, jog po S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jos sūnus A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-271, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo A. L. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog po S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jos sūnus A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.