- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-30
- Bylos Nr.
- AN2-6-581/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-54-3-00027-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. K.
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos apsaugos ministerijos
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patrauktų V. K. ir J. M. atstovės advokatės J. U. apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjo Rimvydo Žukausko 2022 m. lapkričio 3 d. nutarčių administracinių nusižengimų bylose Nr. II-88-477/2022 ir II-87-477/2022,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) 2022 m. liepos 27 d. nutarimu (ROIK: (duomenys neskelbtini)) V. K. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 291 straipsnio 4 dalį, administracine nuobauda – 220 Eur bauda ir administracinio poveikio priemone turto (trijų tąsiai žalio kaprono venterių, su baltos spalvos plastmasiniais lankais ir medinės valties, rudos spalvos, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimu. V. K. nubaustas už tai, kad pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14, 9.1 ir 10.2 punktų reikalavimus, nes 2022 m. liepos 4 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini) tvenkinyje kartu su J. M. iš valties žvejojo draudžiamu būdu ir draudžiamais tinkliniais ne mėgėjų žvejybos įrankiais – trimis venteriais. Neteisėtos žvejybos metu V. K. ir J. M. neteisėtai sugavo dešimt lynų.
Žemesnės instancijos teismas
2. Institucijos 2022 m. liepos 27 d. nutarimu (ROIK: (duomenys neskelbtini)) J. M. buvo nubausta pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį, administracine nuobauda – 220 Eur bauda už tai, kad pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14, 9.1 ir 10.2 punktų reikalavimus, nes 2022 m. liepos 4 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini) tvenkinyje kartu su V. K. iš valties žvejojo draudžiamu būdu ir draudžiamais tinkliniais ne mėgėjų žvejybos įrankiais – trimis venteriais. Neteisėtos žvejybos metu V. K. ir J. M. neteisėtai sugavo dešimt lynų.
3. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi Nr. II-88-477/2022 buvo atmestas V. K. 2022 m. rugpjūčio 19 d. skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti Institucijos 2022 m. liepos 27 d. nutarimą (ROIK: (duomenys neskelbtini)), o Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi Nr. II-87-477/2022 buvo atmestas J. M. 2022 m. rugpjūčio 19 d. skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti Institucijos 2022 m. liepos 27 d. nutarimą (ROIK: (duomenys neskelbtini)). Skundžiamose nutartyse, kuriomis buvo atmesti tiek V. K., tiek ir J. M. skundai nurodoma, kad V. K. kaltę patvirtina liudytojo M. G. parodymai, jog jis, atlikdamas tarnybines pareigas, pastebėjo ir vėliau sulaikė V. K. ir J. M., pas kuriuos buvo rasta 10 lynų, tačiau sulaikymo metu šie asmenys su savimi jokių meškerių neturėjo. Po asmenų sulaikymo M. G. valtimi pats nuplaukė į tas vietas, kuriose nurodė matęs sulaikytus asmenis tikrinančius venterius ir iš vandens ištraukė tris venterius, kas patvirtina išvadą, kad liudytojas M. G. stebėjo kaip sulaikyti V. K. ir J. M. žvejojo draudžiamais žvejybos įrankiais – venteriais. Tiek V. K., tiek J. M. patvirtino, kad liudytojai M. G. ir D. B. neturi pagrindo juos apkalbėti. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog V. K. ir J. M. kaltė dėl ANK 291 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo yra įrodyta.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. atstovė advokatė J. U. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį Nr. II-88-477/2022 ir administracinio nusižengimo teiseną V. K. nutraukti. Skunde yra nurodomi šie esminiai argumentai:
4.1. pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė visų bylos aplinkybių, nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, nes dalies įrodymų nevertino arba vertino juos fragmentiškai, kitiems įrodymams suteikdamas išskirtinę įrodomąją galia, bei juos interpretavo savaip;
4.2. pirmosios instancijos teismui priėmus V. K. ir J. M. skundus buvo suteikti du atskiri administracinių bylų numeriai, t. y. atitinkamai Nr. II-88-477/2022 ir Nr. II-87-477/2022. Abiejų administracinių bylų nagrinėjimas vyko tą pačią dieną, tuo pačiu metu, t. y. 2022 m. spalio 24 d., salėje Nr. (duomenys neskelbtini), 10.00 val. Pirmosios instancijos teismas šių bylų į vieną nesujungė, o nutartyje dėl V. K. skundo, nors posėdžio metu dalyvavo ir J. M., nenurodomi jos duoti parodymai. Taip pat, pirmosios instancijos teismo nutartyje dėl J. M. skundo, atitinkamai nėra nurodomi V. K. duoti parodymai. Dėl to pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas ir V. K. teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą;
4.3. liudytojas D. B., nurodė kad M. G., stebėdamas iš kranto nurodytą tvenkinį, pastebėjo, kad V. K. ir J. M. iš valties tikrino draudžiamus žvejybos įrankius – venterius. Tačiau liudytojas D. B. iš tarnybinio automobilio neišlipo, kadangi liko jo saugoti ir nematė, kur tiksliai nuėjo kolega M. G., nematė ir vykdomo administracinio nusižengimo, todėl negalėjo objektyviai liudyti apie administracinio nusižengimo faktą;
4.4. pareigūnai D. B. ir M. G., nurodę, kad vyko į suplanuotą reidą, nesugebėjo paaiškinti, kodėl su savimi neturėjo priemonių galimiems pažeidimams užfiksuoti, kadangi kaip nurodė patys, „Body“ kameros buvo išsikrovusios, kamerą paskolino kolegai;
4.5. iš administracinio nusižengimo byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kaip M. G. kalba ir nurodo, kad neva jis neturėjo galimybės nufilmuoti vykdomo administracinio nusižengimo dėl per didelio atstumo, tačiau kitame vaizdo įraše M. G., sėdėdamas valtyje, iš neva administracinio nusižengimo vietos pasakoja ir nurodo, kurioje vietoje (prie berželio) jis stovėjo ir tuo metu aiškiai pritraukiamas vaizdas ir matoma jo nurodyta vieta. Pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė, jų nevertino;
4.6. liko nepašalintos abejonės, ar pareigūnas M. G. nepažinojo V. K. ir J. M., kadangi žinojo, kuriame krante išsilaipins V. K. ir J. M., žinojo, kad jie eis į sodybą, kuri 2022 m. liepos 4 d. aplinkybių schemoje pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini), o ne į kitą, ar apskritai neturės palikto automobilio šalia kelio ir neišvažiuos keliu, vedančiu link (duomenys neskelbtini). Taip pat, M. G. žinojo, jog valtis, kuri liko krante yra nerakinama, kadangi sulaikius asmenis sodybos kieme ir D. B. paprašius administracinėn atsakomybėn traukiamo V. K. valties raktų, pats pareigūnas M. G., atsakė, kad jų nereikia, nes valtis nebūna rakinama. Todėl akivaizdu, kad pareigūnai iš ankščiau žinojo, kur yra venteriai, tik ieškojo asmenų, kurie turėtų už tai atsakyti;
4.7. skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad sulaikymo metu nei V. K., nei J. M. su savimi meškerių neturėjo, tačiau V. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad į sodybos kiemą pareigūnas atėjo jau pasidėjus meškeres. Administracinio nusižengimo byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, jog V. K. norėjo parodyti pareigūnams meškeres, kad jos būtų užfiksuotos, tačiau specialistas, nesiekdamas ištirti visų faktinių bylos aplinkybių, į tai visiškai nekreipė dėmesio.
5. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktos J. M. atstovė advokatė J. U. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį Nr. II-87-477/2022 ir administracinio nusižengimo teiseną J. M. nutraukti. Skunde yra nurodomi šie esminiai argumentai:
5.1. pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas ir J. M. teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą, kadangi nesujungė J. M. ir V. K. administracinio nusižengimo bylų į vieną. Skundžiamoje nutartyje dėl J. M. skundo nėra paminėti V. K. duoti parodymai teismo posėdžio metu, o nutartyje dėl V. K. skundo nebuvo paminėti J. M. duoti parodymai, nors šių dviejų atskirų administracinių bylų nagrinėjimas vyko tą pačią dieną, tuo pat metu, t. y. 2022 m. spalio 24 d., salėje Nr. (duomenys neskelbtini), 10.00 val.;
5.2. skundžiamoje nutartyje yra deklaratyviai išrinkti ir iškreipti J. M. duoti parodymai, kad ji 2022 m. liepos 4 d., kartu su sugyventiniu V. K. plaukė valtimi, kurią irklavo ji, tačiau visiškai nenurodyti sekantys jos parodymai, kad ji buvo nuplukdyta į salą grybauti ir atgal irklavo tik todėl, kad V. K. irklavo iki jos paėmimo iš salos. J. M. iškart aplinkos apsaugos pareigūnams paaiškino, kad ji pati nežvejojo, o buvo grybauti, kad V. K. jos žiniomis žvejojo su meškere.
5.3. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnams, bendraujant su J. M., jai buvo daromas psichologinis spaudimas prisipažinti įvykdžius administracinį nusižengimą, ką patvirtina byloje esantys vaizdo įrašai. Nors teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu vaizdo įrašai buvo apžiūrėti, tačiau jie skundžiamoje nutartyje nėra aptariami;
5.4. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigūnų teikiamiems kaltinamiesiems paaiškinimams pirmosios instancijos teismas suteikė išskirtinę reikšmę, o teisinantys įrodymai nepagrįstai vertinti kaip menkaverčiai arba jie išvis nenagrinėti ir neaptarti.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į V. K. ir J. M. atstovės advokatės J. U. apeliacinius skundus Institucija prašo juos atmesti ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-88-477/2022 vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, todėl jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu nebuvo padaryti. Nepagrįstos abejonės dėl pareigūnų M. G. ir D. B. duotų parodymų, kurie yra nuoseklūs ir neturi jokių prieštaravimų. Nors apeliaciniame skunde detaliai analizuojamas visas vykęs procesas pirmosios instancijos teisme, tačiau nurodomi argumentai nepaneigia teismo priimtos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliaciniame skunde iš esmės nurodomi tie patys argumentai, kurie jau buvo kelti nagrinėjant bylą apylinkės teisme ir dėl kurių jau buvo pasisakyta. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi apeliantai, nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
7. Apeliaciniai skundai netenkinami.
8. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
9. Apeliaciniais skundais, kurie yra nagrinėjami kartu, nes Panevėžio apygardos teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartimi bylos buvo sujungtos į vieną administracinę bylą, kurios numeris AN2-6-581/2023, prašoma panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinių nusižengimų bylose Nr. II-88-477/2022 ir II-87-477/2022 ir administracinio nusižengimo teiseną V. K. ir J. M. nutraukti. Apeliaciniuose skunduose pirmiausiai yra nurodoma, jog skundžiamos nutartys yra priimtos pažeidžiant V. K. bei J. M. teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą. Be to, apeliaciniais skundais taip pat yra nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nurodant, jog byloje liko nepašalinti prieštaravimai, liudytojų pareigūnų M. G. ir D. B. duoti parodymai yra nepatikimi, o apeliantų parodymus paneigiančių įrodymų byloje nėra. Šie apeliantų prašymai ir jį grindžiantys argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
10. Apeliaciniais skundais pirmiausia yra keliamas klausimas dėl skundžiamų pirmosios instancijos teismo nutarčių teisėtumo, motyvuojant tuo, jog pirmosios instancijos teisme gauti V. K. ir J. M. skundai dėl Institucijos priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose ROIK: (duomenys neskelbtini) ir ROIK (duomenys neskelbtini) buvo nagrinėjami tuo pačiu metu ir tame pačiame teismo posėdyje, kuriame dalyvavo ir tie patys asmenys, tačiau pirmosios instancijos teismo priimtuose sprendimuose Nr. II-88-477/2022 ir Nr. II-87-477/2022 nebuvo nurodomi bei aptariami V. K., J. M. duoti parodymai; nagrinėtos administracinių nusižengimų bylos Nr. II-88-477/2022 bei Nr. II-87-477/2022 turėjo būti sujungtos į vieną bylą, o to nepadarius buvo pažeista V. K. ir J. M. teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą. Pastebėtina, jog apeliacinių skundų argumentas dėl bylų sujungimo privalomumo nepagrįstai yra grindžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 68 straipsnio nuostatomis, kurios nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką administraciniuose teismuose, o ne bendrosios kompetencijos teismuose. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinių skundų motyvais, jog nesujungus administracinių nusižengimų bylų Nr. II-88-477/2022 ir Nr. II-87-477/2022 buvo pažeistos V. K. ir J. M. teisės į teisingą, nešališką bylos išnagrinėjimą. Kaip matyti iš bylos dokumentų tiek V. K., tiek ir J. M., nagrinėjant jų skundus pirmosios instancijos teisme, buvo išaiškintos jų teisės, jie naudojosi atstovo pagalba, jiems suteikta teisė duoti parodymus dėl nagrinėjamo įvykio, teikti prašymus, taip pat buvo užtikrintos ir kitos jų procesinės teisės. Todėl pripažįstami deklaratyviais apeliacinių skundų argumentai dėl neteisingo proceso. Matyti, jog administracinio nusižengimo bylas Nr. II-88-477/2022 ir Nr. II-87-477/2022 nagrinėjant kartu buvo užtikrintas teisminio proceso koncentruotumo, operatyvumo principai, o atskirų nutarčių dėl V. K. ir J. M. pareikštų skundų priėmimas, nereiškia, jog dėl to buvo pažeistos jų teisės į teisingą bylos išnagrinėjimą. Be to, V. K. ir J. M. pasinaudojo teise į apeliaciją, todėl tvirtinti, jog V. K. ir J. M. teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą buvo pažeista, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Apeliaciniuose skunduose nėra nurodoma, kokiomis procesinėmis teisėmis nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti dėl to, jog buvo priimti dvi atskiros nutartys. Vadovaujantis tuo kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliaciniuose skunduose nurodomos aplinkybės šioje dalyje dėl bylų nejungimo, atskirų procesinių sprendimų priėmimo, yra nepagrįstos.
11. Nesutinkant su pirmosios instancijos teismo padarytu įrodymų vertinimu, apeliaciniuose skunduose nurodoma, jog Institucijos pareigūnų M. G. bei D. B. duoti parodymai, kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, yra nepatikimi ir prieštaraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams.
12. Skundžiami pirmosios instancijos teismo sprendimai administracinių nusižengimų bylose Nr. II-88-477/2022 ir Nr. II-87-477/2022 buvo priimti, vadovaujantis byloje surinktų ir teismo posėdžio metu patikrintų įrodymų visuma, t. y. apklausus ne tik Institucijos pareigūnus M. G. ir D. B., ištyrus bylos rašytinius įrodymus, garso ir vaizdo įrašus, tačiau ir administracinėn atsakomybėn patrauktus V. K. ir J. M.. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinių nusižengimų bylos medžiaga, skundžiamomis apylinkės teismo nutartimis, įvertinęs pateiktų apeliacinių skundų bei atsiliepimų į juos argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, kuriais paliko Institucijos nutarimus nepakeistus. Nors apeliaciniuose skunduose nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, Institucijos pareigūnų duotiems parodymams suteikdamas didesnę įrodomąją galią, tačiau aukštesnysis teismas konstatuoja, jog sprendimus pirmosios instancijos teismas priėmė, vadovaudamasis įrodymų visetu, kuris paneigia apeliantų parodymus, kad jie nagrinėjamo įvykio metu dešimt vienetų lynų sužvejojo meškere.
13. Tiek V. K., tiek ir J. M. parodė, jog nagrinėjamo įvykio metu (duomenys neskelbtini) tvenkinyje surasti trys venteriai yra ne jų, jog J. M. tik grybavo, o V. K. žvejojo meškere. Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad šie apeliantų parodymai nėra paneigti, o Institucijos pareigūnai nepateikė V. K. ir J. M. kaltę patvirtinančių įrodymų, t. y. nenufotografavo, nenufilmavo paties administracinio nusižengimo fakto (neleistino žvejojimo venteriais), nors atsižvelgiant į tai, jog M. G. su savimi turėjo filmavimo kamerą, galėjo užfiksuoti administracinio nusižengimo padarymo faktą. Skunduose nurodoma, jog dėl to yra pagrindas abejoti Institucijos pareigūnų duotais parodymais. Be to, skunduose keliamos abejonės ir dėl liudytojo D. B. duotų parodymų objektyvumo, tvirtinant, jog jis neleistino žvejybos fakto tiesiogiai nematė, o davė parodymus tik apie M. G. jau nurodytas aplinkybes. Aukštesnysis teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Visų pirma, teismo posėdžio metu buvo apklausti ne tik liudytojai M. G. ir D. B., tačiau ir administracinį nusižengimą padarę V. K. ir J. M., tirti kiti bylos įrodymai. Nors apeliaciniuose skunduose nurodoma, jog būtent V. K. ir J. M. nurodoma įvykių versija yra teisinga, tačiau spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis, ne tik liudytojų M. G. ir D. B. duotais parodymais, patvirtinančiais pažeidėjų kaltę, tačiau vaizdo bei garso įrašais, kitais ištirtais rašytiniais įrodymais, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Liudytojas M. G. nurodė tiesiogiai matęs, kaip valtyje plaukiantys V. K. ir J. M. žvejoja neleistinu būdu, o išvydęs, jog pažeidėjai plaukia valtimi į ežero krantą (link prieplaukos) sulaikė juos netoliese buvusioje sodyboje. Aplinkybės, kad V. K. su J. M., kuomet jie buvo sulaikyti sodyboje, turėjo sugautus dešimt vienetų lynų, o Institucijos pareigūnas M. G., tiksliai žinojo, kur (duomenys neskelbtini) tvenkinyje yra išmesti venteriai, patvirtina administracinio nusižengimo padarymo faktą bei tai, jog M. G. tiesiogiai matė administracinį nusižengimą. Nors pažeidėjai ginčija padarytą išvadą dėl jų kaltės bei nurodo, kad V. K. žvejojo meškere, o J. M. grybavo, tačiau pagrindo netikėti M. G. duotais parodymais, nėra. Liudytojas M. G. nurodė, aiškiai matęs administracinio nusižengimo padarymo faktą, jog valtyje bei eidami nuo tvenkinio V. K. ir J. M. meškerių ar kitų reikalingų priemonių tokiam žvejybos būdui su savimi neturėjo. Šie liudytojo M. G. duoti parodymai buvo nuoseklūs viso administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu, o be to, buvo užfiksuoti ir 2022 m. liepos 10 d. tarnybiniame pranešime, taip pat juos atitinka kiti bylos įrodymai. Apylinkės teismo padarytos išvados nekelia abejonių, o apeliacinių skundų argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojų M. G. ir D. B. duotais parodymais, suteikdami jiems didesnę įrodomąją galią, yra nepagrįsti. Nepagrįsti J. M. atstovės apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas vertino J. M. parodymus fragmentiškai ir juos iškreipė. Matyti, jog šioje dalyje pirmosios instancijos teismas vadovavosi J. M. parodymais, jog būtent ji irklavo valtį, kuomet ji valtyje buvo kartu su V. K., o pažeidėjos parodymus, jog ji administracinio nusižengimo nepadarė, atmetė, vadovaudamasis byloje įrodymų visetu.
14. Priešingai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, nėra pagrindo pripažinti, jog Institucijos pareigūnai šmeižia V. K. ir J. M.. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti pareigūnų, atlikusių savo darbines funkcijas ir tiesiogiai (šiuo atveju M. G.) mačiusių įvykį parodymais, kadangi jie neprieštarauja tarpusavyje bei atitinka kitą bylos medžiagą, taip pat juos patvirtina ir byloje esantys vaizdo, garso įrašai. Be tarnybinės pareigos išaiškinti pažeidimą pareigūnai kito suinteresuotumo neturėjo, jie kaip liudytojai davė parodymus, būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojai turėjo ar turi pagrindą V. K., J. M. apkalbėti, t. y. duoti melagingus parodymus. Tokių aplinkybių nenurodė ir patys nubaustieji, todėl netikėti liudytojų parodymais kartu su vaizdo, garso įraše fiksuotais duomenimis, teismas neturi pagrindo. Visi aukščiau nurodyti duomenys paneigia administracinėn atsakomybėn traukiamų V. K., J. M. parodymus apie tai, kad jie nutarimuose nurodytoje vietoje ir nurodytu metu draudžiamu būdu ir draudžiamu tinkliniu nemėgėjiškos žūklės įrankiu nežvejojo.
15. Nepagrįsti, todėl atmetami J. M. atstovės apeliacinio skundo argumentai, jog sulaikymo metu Institucijos pareigūnai darė jai psichologinį spaudimą. Iš byloje esančių vaizdo, garso įrašų matyti, kaip surašant administracinio nusižengimo protokolą Institucijos pareigūnai, bendraudami su V. K. ir J. M., klausia, ar jie sutinka pasirašyti jiems surašytus administracinių nusižengimų protokolus, kuriuose užfiksuoti jų duoti paaiškinimai. Matyti, jog tiek V. K., tiek ir J. M. atsisakius tai padaryti, Institucijos pareigūnai praneša, jog pažeidėjai turi tokią teisę ir administracinių nusižengimų protokoluose tai užfiksuoja. Byloje esančiuose vaizdo, garso įrašuose nėra užfiksuota jokių duomenų apie neteisėtus pareigūnų veiksmus, taip pat ir apeliaciniuose skunduose nenurodyta, kaip būtent pasireiškė nurodomas Institucijos pareigūnų psichologinis spaudimas, todėl ir šiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo skundžiamų sprendimų naikinti.
16. Daroma išvada, kad netenkindamas V. K. ir J. M. skundų dėl Institucijos nutarimų administracinių nusižengimų bylose ROIK: (duomenys neskelbtini) ir ROIK: (duomenys neskelbtini), apylinkės teismas tinkamai įvertino padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, padarymo aplinkybes bei teisingai nurodė, jog V. K. ir J. M. padarė ANK 294 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, todėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. lapkričio 3 d. nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. II-88-477/2022 ir II-87-477/2022 paliekamos nepakeistos, o apeliaciniai skundai netenkinami.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinių nusižengimų bylose Nr. II-88-477/2022 ir II-87-477/2022 palikti nepakeistas ir administracinėn atsakomybėn patrauktų V. K. ir J. M. atstovės advokatės J. U. apeliacinių skundų netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.