Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2020-01-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-28-844/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-01-07Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-03-03Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-01-07
Bylos Nr.
1-28-844/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19337-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaidas Vasiliauskas
Kaltinamasis
R. Z.
Civilinis ieškovas
V. T.
Advokatai
Jonas Ramanauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-28-844/2020
Vieningo teismo proceso Nr. 1-01-1-19337-2019-8
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.1.1.; 2.3.6.4.2. (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 7 d.Visaginas
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teisėjas Vaidas Vasiliauskas,sekretoriaujant Olgai Juršėnaitei,dalyvaujant prokurorui Genadijui Jefimovui,kaltinamojo R. Z. gynėjui, advokatui Jonui Ramanauskui,kaltinamajam R. Z.,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. T.,vertėjai Nadeždai Gruzdevai,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R.Z.., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos pilietis, turintis leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, rusų tautybės, dirbantis (duomenys neskelbtini), operatoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, įgijęs specialųjį - vidurinį išsilavinimą, nesimokantis, teistas:

1) 2014-12-10, Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 260 straipsnio 1 dalį. Skirta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Remiantis BK 64¹ straipsnius, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, skirta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Remiantis BK 64¹ straipsnius, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos šiuo nuosprendžiu sumažintos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams, bausmę atliekant bausmę pataisos namuose. Įskaitytas į paskirtą bausmę laikinojo sulaikymo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 straipsnio pagrindu, laikas – 1 (viena) para: nuo 2014-08-18, 13.30 val., ir kardomosios priemonės – suėmimo taikymo laikas nuo 2014-08-20, prilyginant 1 (vieną) laikinojo sulaikymo parą; 1 (vieną) suėmimo dieną, 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai. Taikytas turto konfiskavimas 320 litų sumai. 2015-11-12, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, paleistas lygtinai nuo likusios neatliktos laivės atėmimo bausmės dalies - 5 (penkių) mėnesių 3 (trijų) dienų, skiriant BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytus įpareigojimus:- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir mokymusi; per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. 2016-03-18, išregistruotas iš Probuojamojo asmens duomenų registro. Teistumas neišnykęs.

Kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Z., 2019 m. gegužės 8 d., apie 12 val. 00 min., tiksliau nenustatytu laiku, Visagino mieste, prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu su nukentėjusiuoju V. T., tyčia sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip vieną kartą dešinės rankos kumščiu į galvos sritį, dėl to nukentėjusysis nugriuvo ant žemės ir stipriai susitrenkė galvą ir tuo nukentėjusiajam V. T. buvo padarytas trauminis kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą,

t. y. R. Z. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis R. Z. kaltu, dėl jam pareikšto kaltinimo, prisipažino, tačiau mano, kad V. T. galėjo susižaloti ir pats. Paaiškino, jog 2019-05-08, apie 12 val., jis kartu su savo sugyventine J. K. ir jųdviejų mažamečiu vaiku vaikščiojo Visagino mieste. Vaikščiojant, prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), jis atsitiktinai susitiko su V. T.. R. Z. pažinojo V. T., jų santykiai buvo draugiški. Patvirtino, jog vienoje baudžiamojoje byloje V. T. davė parodymus prieš jį ir dėl to jis jam yra priekaištavęs. Jiems taip pat yra tekę dirbti kartu (duomenys neskelbtini). Ten dirbant R. Z. ir priekaištavo V. T. dėl jo parodymų davimo prieš jį ankstesnėje baudžiamojoje byloje. Susitikę šioje baudžiamojoje byloje minimu laiku R. Z. ir V. T. pradėjo konfliktuoti. Kas pirmas pradėjo konfliktą tiksliai neatsimena. Atrodo, kad V. T. praeidamas pro šalį nusišypsojo. Tada R. Z. jo paklausė, kas jam juokingo?. Į R. Z. klausimą V. T. atsakė keiksmažodžiu. Kadangi V. T. nusikeikė jo atžvilgiu, tai girdėjo ir R. Z. sugyventinė J. K., R. Z. pasijuto pažemintas, todėl nutarė prieiti prie V. T., tam, kad išsiaiškinti dėl tokio jo elgesio. Kada R. Z. priėjo prie V. T., šis užsiėmė gynybinę poziciją ir pradėjo mosikuoti kumščiais norėdamas pataikyti į R. Z., tačiau jam to nepavyko padaryti, nes R. Z. išsisukdavo nuo jo smūgių. Norėdamas apsiginti, R. Z. vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė V. T. į veidą. Nuo R. Z. suduoto smūgio V. T. nugriuvo ir griūdamas galva trenkėsi į žemę. Nugriuvęs ant žemės, V. T. pasiliko ant jos gulėti. Gulėdamas ant žemės V. T. nejudėjo. Tai matydamas, R. Z. išsigando ir priėjo prie gulinčio V. T. norėdamas pasižiūrėti, kas jam atsitiko. Ant žemės, nejudėdamas, V. T. gulėjo apie penkias sekundes. Tada jis atsigavo. R. Z. norėjo padėti V. T. atsistoti, tačiau jis atsisakė R. Z. pagalbos ir atsistojęs pats, nuėjo į priešingą, negu jo namai, pusę. R. Z. mano, kad V. T. galėjo ir pats susižaloti, nes buvo neblaivus, galėjo kur nors nugriūti ir pan., atsikėlęs nuo žemės nuėjo į priešingą pusę, negu jo namai. Po įvykio R. Z. nuėjo toliau vaikščioti po Visagino miestą. Praėjus trims dienoms po minėto įvykio, R. Z. paskambino policijos pareigūnai ir jį pakvietė į policijos komisariatą. Policijos komisariate jam paaiškino, jog V. T. yra Vilniaus Santariškių ligoninėje, nes jam yra padaryta sunki trauma ir jis gali mirti. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Paaiškino, jog su nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. T. civiliniu ieškiniu dėl 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo sutinka iš dalies. Sutiktų jam sumokėti 1000,00 Eur. Sutinka, jog savo nusikalstamais veiksmais padarė V. T. žalą ir ją turi atlyginti, tačiau jo prašoma atlyginti žala yra per didelė. R. Z. pajamos per mėnesį yra 700,00 Eur. Jis išlaiko nepilnametį vaiką. Turi kreditorinių įsipareigojimų, kuriems padengti per mėnesį skiria 200 Eur. Turi savo būstą.

Su Panevėžio teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu, R. Z. sutinka. Supranta, jog dėl jo padarytų sužalojimų V. T. buvo gydomas, ir už jo gydymą Valstybė patyrė išlaidų.

Dėl padaryto labai gailisi. Atsiprašė nukentėjusiojo V. T..

Liudytoju teisme apklaustas nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. T. parodė, kad 2019-05-08, apie 12 val., jis iš namų ėjo į parduotuvę „Norfa“ apsipirkti. Einat pro pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), jis pamatė R. Z.. R. Z. buvo su savo sugyventine ir vaiku. Jie prasilenkė gatvėje. V. T. buvo blaivus. Jis dėl traumos visų aplinkybių tiksliai neprisimena, tačiau atsimena, jog jis R. Z. tikrai nieko įžeidžiančio nesakė. Priešingai, R. Z. pradėjo jam grasinti ir artinosi link jo. Pamatęs, jog R. Z. eina link jo, V. T. užsiėmė gynybinę poziciją, norėdamas apsiginti. Priėjęs prie V. T. R. Z. trenkė jam ir jį „išjungė“. Daugiau jis nieko neatsimena. Prisimena tik tai, jog ėjo namo. Eidamas į savo namus niekur nebuvo nugriuvęs ir niekur papildomai nesusižalojo, su niekuo daugiau nekonfliktavo. Atėjęs į namus jis atsigulė į lovą ir joje gulėjo. Jis gyvena su motina, tačiau tuo metu namuose jos nebuvo, nes ji buvo išvykusi į užsienį. Kitą dieną po įvykio ar dar vėliau, jo aplankyti buvo atėjęs jo draugas V. S., kuris pamatęs jog jo sveikatos būklė bloga iškvietė greitąją pagalbą. Dar prieš tai, draugas jam skambino ir V. T. V. S. sakė, jog jis buvo sumuštas. Atvykę medikai jį išvežė į ligoninę. Ligoninėje jam buvo atlikta galvos operacija. Šiuo metu jam nuolatos skauda galvą, ji svaigsta. Pablogėjo atmintis. Šiuo metu jis nedirba. Įvykio metu jis taip pat nedirbo. Dėl patirtos traumos negalėjo ieškoti naujo darbo, dirbti. Dėl patirtos traumos reguliariai lankosi pas gydytojus tiek Visagine, tiek Vilniuje. Pas gydytojus jam tenka apsilankyti vieną kartą per mėnesį. Perka vaistus. Civilinio ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo palaiko, tačiau palieka teismui spręsti dėl priteisiamos neturtinės žalos dydžio. Tik mano, jog 1000 Eur yra per maža suma, jog jam būtų atlyginta nusikaltimu padaryta turtinė žala. Paminėjo, jog su R. Z. jam yra tekę dirbti (duomenys neskelbtini). Ten dirbant, R. Z. jam priekaištavo dėl jo parodymų davimo baudžiamojoje byloje, kurioje R. Z. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas. Teigia, jog jis (V. T.) tikrai neišprovokavo konflikto, minimo šioje baudžiamojoje byloje. Įvykio metu jokio alaus jis neturėjo. Jis neatleidžia R. Z. dėl jam padaryto sužalojimo.

Liudytoja teismo posėdžio metu apklausta J. K. parodė, jog R. Z. yra jos sugyventinis ir jie kartu augina jų bendrą vaiką. 2019-05-08, dienos metu, ji su savo sugyventiniu R. Z. ir jųdviejų vaiku buvo išėję pasivaikščioti po Visagino miestą. Jiems einat gatve link jų, kaip jai dabar žinoma, ėjo nukentėjusysis V. T.. Ji V. T. asmeniškai nepažinojo. Praeidamas pro šalį V. T. nusišypsojo. R. Z. jo paklausė, ko jis šypsosi. Į tokį R. Z. klausimą V. T. jam atsakė keiksmažodžiu ir pradėjo mojuoti rankomis norėdamas suduoti smūgius R. Z., tačiau jam nepavyko pataikyti. Mano, jog V. T. buvo neblaivus. Jo striukės kišenėje ji matė dvi skardines alaus. Ką tiksliai R. Z. sakė V. T. ji negirdėjo. Matė, jog V. T. buvo užsiėmęs gynybinę poziciją. Matė, kaip R. Z. dešine ranka trenkė V. T. į veidą ir nukentėjusysis nugriuvo ant žemės ir nugara, ir galva trenkėsi į žemę. Ant žemės V. T. gulėjo apie dvi minutes. J. K. pasakė R. Z., kad šis nueitų pasižiūrėti, kas yra V. T., kodėl jis guli ant žemės. R. Z. nuėjo prie V. T. ir padavė jam ranką, kad šis galėtų atsistoti. Atsistojęs V. T. vėl pasakė R. Z. keiksmažodį. Šiek tiek pastovėjęs V. T. nuėjo į parduotuvės „Nofa“ pusę. Dar paminėjo, kad ji girdėjo, jog tada, kada R. Z. su V. T. susitikę prasilenkė gatvėje, V. T. R. Z. pasakė žodį „Čmo“. Šis žodis paveikė R. Z. ir todėl jis priėjo prie V. T. pasiaiškinti. Jai R. Z. neaiškino, kodėl jis trenkė V. T.. Ji R. Z. klausė, kas tai per žmogus ir jis jai sakė, jog tai yra jo pažįstamas, sakė, kad jis buvo liudytoju baudžiamojoje byloje. Ji žino už ką R. Z. buvo anksčiau nuteistas. Žino, jog ikiteisminio tyrimo metu R. Z. nebandė susitikti su nukentėjusiuoju.

Liudytoju teismo posėdžio metu apklaustas V. S. parodė, kad jis yra V. T. draugas. Atsimena, kad 2019-05-08, vakare buvo užėjęs pas V. T. į namus. Buto duris atidarė pats V. T., tačiau jas atidaręs jis iš karto nuėjo ir atsigulė į lovą. Sakė, kad jam sukasi ir svaigsta galva. Sakė, jog jis ėjo į parduotuvę „Norfa“, ar iš jos, tiksliai dabar neatsimena, ir jį sumušė. Kas jį tiksliai sumušė nesakė. 2019-05-09, V. S. skambino V. T., tačiau į jo skambutį jis neatsiliepė. 2019-05-10, apie 9 val., V. T. jam parašė trumpąją žinutę, prašydamas pas jį užeiti. Kada V. S. nuėjo pas V. T. pamatė, jog jis yra išbalęs. Nutarė iškviesti greitąją pagalbą, nes V. T. jautėsi blogai. Kada atvyko greitoji medicinos pagalba V. S. padėjo V. T. nueiti iki greitosios medicinos pagalbos automobilio, o pats nuėjo į savo namus. Žino, kad V. T. buvo išvežtas į Vilniaus ligoninę ir ten operuotas. Su V. T. jis yra pažįstamas apie šešis metus. V. T. retai kada vartoja alkoholį. Jeigu jį ir vartoja, tai per šventes. Jis nėra agresyvus, kada išgeria alkoholio. V. T. jam nesakė, jog jis pats susižalojo, sakė, jog buvo sumuštas. R. Z. jis nepažįsta. V. T. jam nėra pasakojęs apie kažkokią bylą.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti ir teismo posėdyje patikrinti įrodymai:

2019-05-10, Utenos apskrities VPK Visagino PK Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. F. tarnybinis pranešimas „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“, kuriame užfiksuota, kad 2019-05-10, apie 11.00 val., iš Visagino ligoninės priėmimo skyriaus buvo gautas pranešimas, jog į Visagino ligoninės Reanimacijos skyrių paguldytas V. T., gimęs (duomenys neskelbtini), kurį sumušė. V. T., kuris šiuo metu yra Visagino ligoninės Reanimacijos skyriuje, gali bendrauti. Nuvykus pas V. T. jis paaiškino, kad 2019-05-08, apie 12.00 val., jis išėjo iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir ėjo į parduotuvę „Norfa“, adresu Visaginas, Taikos pr. 10. Eidamas prie (duomenys neskelbtini), esančio pastato, pastebėjo savo pažįstamą vardu R. (pavardės bei kitų duomenų neatsimena), kuris priėjęs prie jo sudavė jam į galvos sritį. V. T. pasakė, kad jis iš karto nukrito ant žemės ir po to nieko neatsimena. Po kurio laiko jis atsibudo kažkur krūmuose, prie to paties pastato ir atsikėlęs nuėjo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Iki 2019-05-10, jis gulėjo namuose, nekvietė greitosios pagalbos. Su pažįstamu vardu R., jie buvo dalyviai vienoje ikiteisminio tyrimo byloje. Nustatyta, kad 2019-05-10, apie 11.00 val., GMP iškvietė V. T. jo draugas V. S., gimęs (duomenys neskelbtini). Susisiekus telefonu su V. S., jis paaiškino, kad dvi dienas jis skambino savo draugui V. T., tačiau pastarasis nekėlė telefono ragelio, dėl to 2019-05-10, jis nuėjo pas V. į butą, adresu (duomenys neskelbtini). V. S. paaiškino, kad V. T. gulėjo lovoje ir buvo labai išbalęs, dėl to jis iškvietė M. V. T. savo draugui nepapasakojo 2019-05-08, įvykio aplinkybių. V. S. paaiškino, kad V. T. gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), vienas, taip pat pasakė, kad šiuo metu Visagine draugo giminių nėra, jie yra išvykę į užsienį. Visagino ligoninės Reanimacijos skyriaus gydytojas paaiškino, kad V. T. yra sunki galvos trauma. Pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 tomas, b. l. 5-11).

2019-05-10, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, jog Utenos apskrities VPK Visagino PK nukentėjusiajam V. T. buvo pateiktos atpažinti šešių asmenų fotonuotraukos. Jis atpažino R. Z., kaip asmenį su kuriuo jie buvo proceso dalyviai vienoje ikiteisminio tyrimo byloje dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis (1 tomas, b. l. 32-36).

2019-05-28, parodymų patikrinimo vietoje protokolas ir jo priedai, kur užfiksuota, jog nukentėjusysis V. T. sutiko atlikti parodymų patikrinimą vietoje ir parodė vietą, esančią prie namo adresu (duomenys neskelbtini), kurioje sutiko R. Z. ir kurioje jie apsižodžiavo. Jis taip pat parodė vietą, kurioje jis nukrito nuo R. Z. suduoto smūgio ir prarado sąmonę (1 tomas, b. l. 39-48).

2019-05-17, medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, kuriame užfiksuota jog į VšĮ „Vilniaus universitetinę ligoninę“, pristatytas V. T., gimęs (duomenys neskelbtini). Gydytas nuo 2019-05-10 iki 2019-05-12. Nusiskundimai: skundžiasi galvos skausmu, svaigimu, bendru silpnumu, sutrikusia eisena. Sumuštas prieš dvi dienas. Būklė dinamikoje blogėjanti. Girtumo požymių nėra. Operuotas skubos tvarka. Kraniotomija, hematomos šalinimas. Pateikta VšĮ „Visagino ligoninė“ epikrizė (1 tomas, b. l. 52; 65).

2019-09-17, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G2176/2019(01), kurioje konstatuota, jog V. T. nustatytas trauminis kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio, prieš kreipiantis medicininės pagalbos (2019-05-10). V. T. nustatytas trauminis kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku. V. T. nustatytas trauminis kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio, remiantis sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 6.6.4. punktu kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. V. T. nustatytas trauminis kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio galėjo būti padarytas mažiausiai vieno trauminio poveikio pasekoje.

Įvykio aplinkybės: 2019-05-10, apie 11 val., Visagino ligoninės priėmimo skyriaus darbuotojai pranešė, kad į reanimacijos skyrių paguldytas V. T., kurį 2019-05-08, apie 12 val., Visagine, prie namo (duomenys neskelbtini), sumušė pažįstamas vardu R., t. y. sudavė jam kumščiu į galvos sritį (kiek kartų neatsimena). Po smūgių V. T. nugriuvo ant žemės, po ko nieko neatsimena. 2019-05-10, V. T. buvo nuvežtas į Vilniaus Santaros ligoninę (1 tomas, b. l. 87-92).

2019-05-16, parodymų patikrinimo vietoje protokolas ir jo priedai, kur užfiksuota, kad R. Z. parodė vietą, esančią prie namo (duomenys neskelbtini), kurioje sutiko V. T.. Parodė vietą, kur po R. Z. smūgio nukrito nukentėjusysis V. T. (1 tomas, b. l. 156-166).

Teismo motyvai

Žemesnės instancijos teismas

Bylos nagrinėjimo teisme metu, kaltinamasis R. Z. dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino ir nurodė, kad kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku trenkė nukentėjusiajam dešinės rankos kumščiu į galvą dėl to nukentėjusysis krito ir atsitrenkė galva į žemę, tik dar manė, jog gal kaltinamasis ir pats galėjo susižaloti, nes jam pasirodė, jog jis buvo neblaivus, o kada po smūgio atsikėlė nuo žemės, nuėjo į priešingą pusę, negu yra jo namai.

Bylos nagrinėjimo teisme metu R. Z. nurodytos aplinkybės apie įvykį, iš esmės sutampa su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, nukentėjusiojo V. T. parodymais duotais tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, liudytojų J. K. ir V. S. parodymais duotais tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu, ir kitais, jau teismo išvardintais bei ištirtais, objektyviais bylos duomenimis.

Šiuo atveju, teismui nekyla jokių abejonių, jog kaltinime nurodytoje vietoje, laiku bei aplinkybėmis buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo V. T. sveikata ir kad tai padarė kaltinamasis R. Z..

Tokią išvadą teismas priima ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, paties kaltinamojo parodymus, nukentėjusiojo parodymus, liudytojų parodymus.

Pažymėtina tai, jog kaltinamasis neneigia, jog jis sudavė smūgį nukentėjusiajam ir šis po jo suduoto smūgio nukrito ant žemės ir galva atsitrenkė į žemę. Nurodė, jog ant žemės jis nejudėdamas gulėjo apie penkias sekundes.

Šios kaltinamojo nurodytos aplinkybės įrodo, jog po suduoto jo smūgio V. T. šis griuvo ant žemės ir buvo praradęs sąmonę. Tai reiškia, jog smūgis buvo stiprus. Be to, smūgiuota į gyvybiškai svarbiausia žmogaus kūno dalį – galvą. Medicinos praktikoje yra nustatyta, jog ir labai nestiprus smūgis į galvą, gali sukelti žmogui mirtį. Atmetamos kaltinamojo abejonės, jog nukentėjusysis ir pats galėjo susižaloti.

Pažymėtina tai, jog nukentėjusysis po R. Z. suduoto smūgio buvo praradęs sąmonę, jam buvo sužalota galva (paveiktos galvos smegenys). Todėl natūralu, jog atsikėlęs nuo žemės jis nelabai orientavosi aplinkoje ir dėl to galėjo eiti į kitą pusę, negu yra jo namai.

Nenustatyta, jog įvykio metu nukentėjusysis buvo neblaivus.

Be to, pats nukentėjusysis patvirtino, jog jį mušė R. Z.. Po jo suduoto smūgio jis „atsijungė“. Tai reiškia, jog jis buvo praradęs sąmonę. Kad V. T. po R. Z. suduoto smūgio buvo praradęs sąmonę, yra nurodyta ir byloje esančiuose medicininiuose dokumentuose. Taip pat nukentėjusysis tiksliai patvirtino, jog po jo sumušimo nuėjo į savo namus ir niekur kitur jis nesusižalojo. Kad buvo priešingai, byloje nenustatyta.

Be to, specialisto išvadoje yra konstatuota, jog toks sužalojimas V. T. galėjo būti padarytas mažiausiai vieno trauminio poveikio pasekoje. Tai reiškia, jog pakanka ir vieno smūgio, kad žmogaus sveikata būtų sutrikdyta sunkiai.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis negalima netikėti, nes jos sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais, jo pozicija dėl įvykio išreikšta ikiteisminio tyrimo metu. Savo parodymų apie įvykį nuoseklumo nukentėjusysis laikėsi nuo pat įvykio tyrimo pradžios iki bylos išnagrinėjimo teisme pabaigos. Jo duoti parodymai yra nuoseklūs, logiški, aiškūs ir, kaip jau minėta, netikėti jų objektyvumu nėra jokio pagrindo.

Taip pat ir liudytojo J. K. patvirtino, jog ji matė, kaip R. Z. sudavė nukentėjusiajam V. T. vieną smūgį į veidą ir šis nuo smūgio nugriuvo ant žemės ir galva atsitrenkė į žemę. Ant žemės gulėjo nejudėdamas apie dvi minutes.

Šios liudytojos nurodytos aplinkybės taip pat patvirtina, jog po R. Z. suduoto smūgio V. T. buvo praradęs sąmonę, o tai taip pat įrodo ir jam nustatyto sužalojimo mastą.

Liudytojas V. S. patvirtino, jog V. T. jam sakė, jog jis buvo sumuštas, o ne susižalojo pats.

Ši nustatyta aplinkybė, taip pat įrodo nukentėjusiojo V. T. parodymų objektyvumą ir patvirtina jo parodymų nuoseklumą. Nes V. T. V. S. pasakė, jog jis buvo sumuštas. Tai jis sakė savo draugui, kada dar nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kad buvo sumuštas, o ne susižalojo pats, V. T. nurodė ir jį apžiūrėjusiems medicinos darbuotojams.

Įvertinus visas šias paminėtas aplinkybes, neabejojama, jog R. Z. yra kaltas dėl V. T. sunkaus sveikatos sutrikdymo.

Kritiškai ir kaip gynybinė vertinama R. Z. nurodyta aplinkybė, jog nukentėjusysis išprovokavo tokį jo elgesį, nes jį pažemino savo sugyventinės akivaizdoje.

Smurtinio R. Z. elgesio negalima pateisinti. Šiuo atveju R. Z. pats patvirtino, jog jis pirmas priėjo prie nukentėjusiojo V. T. norėdamas išsiaiškinti, ko jis šypsosi. Tokį R. Z. elgesį įvykio vietoje patvirtino ir liudytoja J. K., kuri su juo buvo kartu. Šios, minėtų proceso dalyvių nurodytos aplinkybės tiksliai patvirtina, jog R. Z. V. T. elgesys nekėlė jokios grėsmės ir jam mušti V. T. nebuvo jokio objektyvaus pagrindo. Būdamas atsakingu, įstatymus ir kitų žmonių laisvę, bei sveikatą gerbiančiu asmeniu, R. Z. galėjo nekreipti dėmesio į V. T., jo supratimu netinkamą elgesį, net ir tuo atveju, jeigu jis ką nors jo atžvilgiu ir pasakė negražaus, arba mandagiai su juo išsiaiškinti visais jam rūpimais klausimais, arba gintis nuo galimai neteisėto V. T. elgesio teisinėmis ir teisėtomis priemonėmis, ir jokiu būdu ne smurtauti prieš jį.

Šios bylos nagrinėjimo teisme metu nėra nustatyta, jog nukentėjusiojo V. T. elgesys R. Z. atžvilgiu buvo provokuojantis ar rizikingas.

R. Z. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog yra priekaištavęs V. T. dėl jo parodymų, kuriuos jis buvo davęs ankstesnėje baudžiamojoje byloje, kurioje R. Z. buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme.

Natūralu, jog dėl to R. Z. galėjo jausti V. T. neapykantą ir kerštauti jam, smurtaujant prieš jį.

Todėl visos šios paminėtos aplinkybės ir visi šioje baudžiamojoje byloje aptarti ir įvertinti įrodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis buvo padaryta R. Z. inkriminuota nusikalstama veika ir kad ją padarė kaltinamasis R. Z.. Veika atitinka BK 135 straipsnio 1 dalies dispoziciją.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo R. Z. kaltė dėl jam pareikšto kaltinimo padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta, veika kvalifikuota teisingai.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra netaikytas.

Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nėra.

Dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio

Panevėžio teritorinės ligonių kasa šioje baudžiamojoje byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo reikalauja priteisti iš atsakingo asmens PSDF biudžetui padarytą 2615,07 Eur žalą už V. T. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Panevėžio TLK atstovas pagal įgaliojimą M. B..

Civiliniame ieškinyje ieškovo atstovas nurodo, kad dėl patirtų sužalojimų V. T. gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir už jam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto lėšų. V. T. suteiktų ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kaina - 2615,07 Eur. Už paslaugas iš PSDF biudžeto mokama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26, 27 straipsniais, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.

Už V. T. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas apmokėta bazinėmis kainomis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 22 d., įsakymu Nr. V-1113 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - LR SAM 2006-12-22 įsakymas Nr. V-1113), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1550 „Dėl balo vertės patvirtinimo“ (toliau - LR SAM 2015-12-30 įsakymas Nr. V-1550 bei jo pakeitimai), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008-05-09, įsakymu Nr. V-436 „Dėl privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų specializuotų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kainų sąrašo patvirtinimo“ (toliau - LR SAM 2008-05-09 įsakymas Nr. V-436).

V. T. gydymo kainą sudarė: nuo 2019-05-10 iki 2019-05-10 gydytas VšĮ Visagino ligoninėje (kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)). Gydymo paslaugų balų suma 186,49 balo (LR SAM 2006-12-22 įsakymas Nr. 22 Stacionarinių paslaugų balų vertė apskaičiuojama vadovaujantis LR SAM 2006-12-22 įsakymu Nr. V-1113, t. y. lėšų stacionarinėms paslaugoms apmokėti suma gaunama padauginus šių paslaugų apskaičiuotąją balo vertę iš faktiškai suteiktų paslaugų balų sumos. Balo vertę apskaičiuoja teritorinės ligonių kasos. VšĮ Visagino ligoninės 2019 m. gegužės mėn. vieno balo vertė lygi 0,91009 Eur. Gydymo kaina 169,72 Eur.

Nuo 2019-05-10 iki 2019-05-20 gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)). Gydymo paslaugų balų suma 2763,57 balo (LR SAM 2006-12-22 įsakymas Nr. V-1113). Stacionarinių paslaugų balų vertė apskaičiuojama vadovaujantis LR SAM 2006-12-22 įsakymu Nr. V-1113, t. y. lėšų stacionarinėms paslaugoms apmokėti suma gaunama padauginus šių paslaugų apskaičiuotąją balo vertę iš faktiškai suteiktų paslaugų balų sumos. Balo vertę apskaičiuoja teritorinės ligonių kasos. VšĮ Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės 2019 m. gegužės mėn. vieno balo vertė lygi 0,87933 Eur. Gydymo kaina 2430,09 Eur.

2019-06-03 VšĮ Visagino ligoninėje (kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) suteikta Chirurgo konsultacija, paslaugos bazinis įkainis 15,26 balo (LR SAM 2008-05-09 įsakymas Nr. V-436), vieno balo vertė lygi 1,00 Eur (LR SAM 2015-12-30 įsakymas Nr. V-1550). Gydymo kaina 15,26 Eur.

V. T. gydymo kainą 2615,07 Eur dėl patirtos traumos sumokėjo Panevėžio teritorinė ligonių kasa (toliau - Panevėžio TLK).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau - LAT) 2006-03-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2006 išaiškino, kad „atsižvelgiant į sveikatos draudimo sistemos pobūdį, t. y. kad sveikatos draudimu sukuriama sistema, garantuojanti sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui (pvz., gydytojui diagnozavus sveikatos sutrikimus ir pan.), sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą, darytina išvada, kad sveikatos draudimo įstaigų turėtos išlaidos nėra tiesiogiai siejamos su trečiųjų asmenų neteisėtais veiksmais ar žalą padariusių asmenų draudimu nuo neteisėtų veiksmų, kuriais padaroma žala asmens sveikatai, be to, valstybė sveikatos draudimu nesiekia atlyginti žalos už kitus asmenis, todėl, atlyginus sveikatos priežiūros išlaidas iš valstybės biudžeto, jos turi būtų išieškomos iš kaltųjų asmenų, kaip yra ir kitais socialinio draudimo atvejais CK 6.290 straipsnio nustatyta tvarka“. LAT 2008-05-22 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-235/2008 dar kartą akcentavo, kad „atlyginus sveikatos priežiūros išlaidas iš valstybės biudžeto, jos turi būti išieškomos iš kaltų asmenų, kaip yra ir kitais socialinio draudimo atvejais CK 6.290 straipsnyje nustatyta tvarka“.

V. T. su nusikalstamos veikos padarymu susijusios sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalies nuostatomis numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 str. numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad iš PSDF biudžeto lėšų apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. To paties įstatymo 30 straipsnio 1 punkte, 31 straipsnio 1 punkte, nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja VLK. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunktyje nurodyta, kad PSDF biudžeto pajamas sudaro iš fizinių ir juridinių asmenų išieškotos lėšos už apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu sveikatai padarytą žalą, kai už jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokama iš PSDF biudžeto lėšų, ir už kitą PSDF biudžetui padarytą žalą.

Nusikalstama veika PSDF biudžetui buvo padaryta 2615,07 Eur žala, nes tokia suma buvo apmokėta už V. T. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Ši žala turi būti išieškota iš žalą padariusių asmenų, žalos atlyginimą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos buv. Europos aikštė 1, LT-03505, Vilnius, įm. kodas 191351679, a/s LT 217300010002484333, AB „Swedbank“, b/k 73000 (1 tomas, b. l. 96-99; 104-108). Pateikti civilinio ieškinio reikalavimus pagrindžiantys įrodymai (1 tomas, b. l. 101-103; 69; 79).

Civilinio ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, tačiau apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai. Pateikė teismui prašymą baudžiamąją bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (2 tomas, b. l. 40-41).

Baudžiamoji byla išnagrinėta civilinio ieškovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos atstovui nedalyvaujant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau BPK) 252 straipsnio 2 dalies pagrindu.

BPK 252 straipsnio 1 dalis numato, kad jei neatvyko civilinis ieškovas ar jo atstovas, teismas civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą. Šiuo atveju asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad teismas turi teisę nagrinėti civilinį ieškinį civiliniam ieškovui nedalyvaujant, jeigu pripažįstama, kad tai reikalinga, arba jeigu yra civilinio ieškovo prašymas nagrinėti ieškinį jam nedalyvaujant.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos reikalavimą dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo, pagrindžia byloje aptarti ir kartu su civiliniu ieškiniu pateikti įrodymai, kurie patvirtina, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui nusikaltimu buvo padaryta šio civilinio ieškovo prašoma atlyginti turtinė žala.

Įrodymai, kuriais yra pagrįsta kaltinamojo kaltė, ir kurie jau yra aptarti, įrodo, kad dėl kaltinamojo R. Z. neteisėtų veiksmų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 2615,07 Eur turinė žala, todėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra tenkinamas visiškai, ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padaryta turtinė žala priteisiama iš kaltinamojo R. Z..

Dėl civilinio ieškovo (nukentėjusiojo) V. T. civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas V. T., šioje baudžiamojoje byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį kaltinamajam R. Z. dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinio suma 10000,00 Eur. Civiliniame ieškinyje V. T. nurodė, kad jį 2019-05-08, tyčia sumušė R. Z., ir kuris galimai padarė nusikaltimą numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje. Nuo to laiko jis niekur nedirba, nes nelabai gali dirbti. Nurodo, jog nusikaltimu jam padaryta 10000 Eur neturtinė žala. Prašo priteisti iš kaltininko šią nurodytą žalą (1 tomas, b. l. 49; 52).

V. T. yra pripažintas civiliniu ieškovu šioje baudžiamojoje byloje (1 tomas, b. l. 50-51).

Teisiamojo posėdžio metu, civilinis ieškovas V. T. savo ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti. Dėl sumos dydžio, kuri turi būti priteista jam už nusikaltimų padarytą neturtinę žalą, palieka spręsti teismo nuožiūra. Patvirtino, kad dėl jo atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo jam nuolatos skauda galvą, ji svaigsta. Jam reikia vieną kartą per mėnesį lankytis pas gydytojus, pirkti vaistus. Susilpnėjo jo atmintis.

Kaltinamasis R. Z. ir gynėjas advokatas Jonas Ramanauskas prašė ieškinio reikalavimo dydį mažinti. R. Z. sutiktų V. T. atlyginti 1000 Eur dydžio neturtinę žalą.

Prokuroras prašė civilinė ieškovo V. T. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti.

V. T. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi.

Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis)), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus, pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Civiliniam ieškovui V. T. įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, jis teigė, kad jam susilpnėjo atmintis, jam nuolatos skauda galvą, ji svaigsta. Civiliniam ieškovui V. T. įvykio metu buvo sukeltas fizinis skausmas, jo sveikata buvo sunkiai sutrikdyta, jis buvo operuotas ligoninėje skubos tvarka, gydomas. Jam ir šiuo metu tenka vartoti vaistus, lankytis pas gydytojus, todėl natūralu, kad tai jam sukėlė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, jis buvo pažemintas, todėl jam yra padaryta neturtinė žala. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, būtina įvertinti ir kitus kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nusikalstama veika, įvykdyta nukentėjusiojo V. T. atžvilgiu, numatyta BK 135 straipsnio 1 dalyje, baudžiamajame įstatyme priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai.

Kaip nustatyta iš baudžiamosios bylos medžiagos, R. Z., kaltinime nurodytu laiku, smurtavo V. T. atžvilgiu. Jis tai pripažino ir pats. R. Z. smurtiniu elgesiu V. T. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Neabejojama, kad dėl tokio R. Z. smurtinio elgesio, nukentėjusysis V. T. patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, gėdą.

Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes.

Nagrinėjamu atveju pakanka duomenų konstatuoti, kad nusikalstama veika pažeista viena iš vertingiausiu asmeniniu neturtinių vertybių – V. T. sveikata.

Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo reikia paminėti, kad neturtinė žala atlieka kitokią funkciją, t. y. kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį ir dvasinį skausmą bei kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Be to, itin didelis neturtinės žalos priteisimas iš kaltininko neleidžia pasiekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, kitomis teisės normomis, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, tenkinant tokio pobūdžio civilinius ieškinius. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką šios kategorijos bylose nukentėjusiesiems, kuriems panašaus pobūdžio nusikalstamais veiksmais buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama iki 7000,00 Eur.

Kad V. T. patyrė neturtinę žalą, baudžiamojoje byloje yra įrodyta, byloje esančiais ir jau aptartais įrodymais, todėl teismas jų nebekartoja.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Įvertinus visas bylos aplinkybes, teismų praktikos aktualijas tokio pobūdžio bylose, manoma, kad ieškovo V. T. prašomas jam priteisti 10000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.

R. Z. siūloma 1000 Eur suma už nusikaltimu padarytą neturtinę žalą, teismo vertinimu taip pat neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, nes kaltinamasis R. Z. netramdė savo emocijų, jų nevaldė, nenumatė savo neteisėto nusikalstamo elgesio pasekmių, elgėsi lengvabūdiškai, neatsakingai ir be svarbios priežasties sudavė nukentėjusiajam V. T. į veidą tuo padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą dėl kurio jam teko iškęsti operaciją, nedirbti, gydytis, jausti tokio neteisėto R. Z. elgesio pasekmes, patirti neigiamus dvasinius išgyvenimus. 1000 Eur suma tokių nukentėjusiojo išgyvenimų jokių būdu nepavyktų kompensuoti.

Teismas pripažįsta, kad civiliniam ieškovui V. T. nusikalstamais veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas, nes jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Jis buvo sumuštas, jam skubos tvarka teko daryti galvos operaciją, jis gydėsi, jam grėsė pavojus gyvybei. Ir tai be abejonės, jam sukėlė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, todėl natūralu, kad nukentėjusysis, turi teisę reikalauti iš kaltinamojo neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog V. T. dėl R. Z., šioje byloje nustatytų, smurtinių veiksmų, reikalingas tolimesnis gydymas. Taip pat nėra duomenų, kad V. T. dėl R. Z. smurtinio elgesio, kuris yra nustatytas šioje baudžiamojoje byloje, yra susidarę negrįžtamieji sveikatos sužalojimo reiškiniai. Kad dėl patirtų sužalojimų jis tikrai negali įsidarbinti ir dirbti. Todėl V. T. prašoma jam priteisti neturtinė 10000,00 Eur žalos suma yra nepateisinamai didelė ir neadekvati nusikalstamais veiksmais sukeltoms pasekmėms kompensuoti.

Visa tai įvertinęs, ir turėdamas diskrecijos teisę, teismas mano, kad 6000,00 Eur suma, yra teisinga kompensacija susidariusiai ginčo situacijai stabilizuoti ir apginti nukentėjusiojo V. T. teisėtus interesus. Todėl civilinio ieškovo V. T. reikalaujama priteisti suma mažinama iki 6000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Aplinkybės, jog kaltinamasis R. Z. gauna nepakankamai dideles pajamas, turi neįvykdytų kreditinių įsipareigojimų, išlaiko nepilnametį vaiką, negali būti ta priežastimi dėl kurios jam nereikėtų atlyginti nusikaltimu padarytos žalos ar jos dydį mažinti iki neteisingos sumos.

Likusioje dalyje civilinio ieškovo V. T. ieškinys atmestinas.

Kaltinamasis R. Z. vadovaujantis BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka, nebuvo laikinai sulaikytas.

Kaltinamajam R. Z., 2019-05-16, tyrėjo nutarimu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 tomas, b. l. 174-176).

Šį teismo nuosprendį pradėjus vykdyti, ši kardomoji priemonė skirta R. Z. turi būti panaikinta.

Kaltinamasis R. Z. dirba. Darbe ir sporto veikloje charakterizuojamas teigiamai. Jo pajamos per mėnesį yra apie 700,00 Eur. Jis neturi savo vardu įregistruotų transporto priemonių, nekilnojamojo turto (1 tomas, b. l. 116; 133; 2 tomas, b. l. 36; 65; 67-72; 64; 66; 73; 75).

Kaltinamasis R. Z. administracine tvarka baustas (1 tomas, b. l. 128-130).

Kaltinamasis R. Z. teistas (1 tomas, b. l. 117-119; 120-126).

Kaltinamojo R. Z. turi mažametį vaiką (1 tomas, b. l. 127; 2 tomas, b. l. 37).

Kaltinamojo R. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo, atsiprašė nukentėjusiojo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo R. Z. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę R. Z., atsižvelgia į kaltinamojo R. Z. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis); į kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai); padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (kaltinamasis R. Z. darydamas nusikalstamą veiką siekė savanaudiškų tikslų, nes smurtavo kito žmogaus atžvilgiu, vien dėl to, kad šis ne taip, kaip jis norėtų, į jį pasižiūrėjo, buvo agresyvus, kerštingas), į nusikalstamos veikos stadiją (R. Z. padaryta nusikalstama veika yra baigta), į kaltininko asmenybę (R. Z. dirba, supranta savo netinkamą elgesį, jį vertina kritiškai, turi mažametį vaiką, darbo ir sporto veikloje charakterizuojamas teigiamai ir šios aplinkybės jį charakterizuoja teigiamai. Tačiau neigiamai vertinama tai, jog R. Z. smurtavo kito žmogaus atžvilgiu ir tokiam agresyviam jo elgesiui nėra jokio pateisinimo. Nukentėjusiajam jis sužalojo galvą, kurioje yra galvos smegenys ir kurių svarba žmogaus pilnaverčiam gyvenimui yra pati reikšmingiausia, jo padarytas sužalojimas yra sunkus. Dėl jo nukentėjusysis galėjo ir mirti. Nukentėjusiojo atžvilgiu smurtavo be svarbios priežasties, lyg ir norėdamas pademonstruoti savo fizinės jėgos pranašumą prieš jį, jį pažeminti, sumenkinti. Smurtaudamas jis negalvojo apie tokio savo elgesio galimas sunkias ir nebeatitaisomas pasekmes, netramdė savo emocijų. Tokio jo elgesio tikrai negalima vertinti, kaip gynybinio. Kaip tik, toks R. Z. elgesys įrodo jo dvasinio pasaulio neteisingas nuostatas. Jis anksčiau yra teistas taip pat už sunkių nusikaltimų padarymą realia laisvės atėmimo bausme. Jo teistumas nėra išnykęs. Jis yra baustas administracine tvarka. Administracinius nusižengimus padarė būdamas neblaivus); į nusikalstama veika padarytą žalą (buvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata ir tuo buvo pažeistos tokios pamatinės įstatymų saugomos vertybės kaip žmogaus sveikata).

Paminėtos aplinkybės, neigiamai apibūdinančios kaltinamąjį, įrodo, kad jo nusikalstamas elgesys buvo ypatingai įžūlus, ciniškas ir pavojingas, nes kėlė grėsmę kito žmogaus gyvybei, jo sveikatai. Naujai jo padarytas sunkus nusikaltimas įrodo, kad ankstesne jam taikyta bausme nebuvo įgyvendinta bausmės paskirtis, nebuvo pasiekti jos tikslai.

Visos šios paminėtos aplinkybės, jo ankstesnis teistumas, naujai padaryta nusikalstama veika, įrodo, kad R. Z. yra linkęs nusikalsti, negerbti įstatymo saugomų vertybių, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, atsižvelgiant į jo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jo padarymo aplinkybes ir priežastis, norint, kas jis pasitaisytų, kaltinamajam R. Z. parenkama terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kaip ir yra numatyta jam inkriminuoto straipsnio sankcijoje. Nustatant bausmės terminą, atsižvelgiama į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Nustatant bausmės dydį taip pat atsižvelgiama ir į teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl kaltinamajam parenkamas mažesnis už vidurkį, bausmės, numatytos jam inkriminuotos straipsnio sankcijoje, dydis.

Pagrindo taikyti R. Z. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio ir 75 straipsnio nuostatų, nėra.

Aplinkybės, kad jis augina mažametį vaiką, dirba, turi neįvykdytų kreditorinių įsipareigojimų, neturi teisinės įtakos (teisinio pagrindo), kad jam būtų paskirta ne su laisvės atėmimu susijusi bausmė.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta neatlikus sutrumpinto įrodymų tyrimo, todėl R. Z. atžvilgiu netaikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 302-308 straipsniais

nusprendžia:

R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusį (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir skirti bausmę – 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.

Iki šio teismo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos palikti galioti R. Z. 2019-05-16, tyrėjo nutarimu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o šį teismo nuosprendį pradėjus vykdyti, šią kardomąją priemonę panaikinti.

Civilinio ieškovo V. T., gimusio (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, ir priteisti iš R. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), 6000,00 Eur nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimui V. T., gimusio (duomenys neskelbtini), naudai.

Likusioje dalyje civilinio ieškovo V. T. civilinį ieškinį atmesti.

Baudžiamojoje byloje, civilinio ieškovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos, įmonės kodas 188784179, pareikštą civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo R. Z. patenkinti visiškai ir iš R. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, naudai priteisti 2615,07 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų), nuo jo paskelbimo dienos, o suimtiesiems nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.

Teisėjas Vaidas Vasiliauskas