Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-03-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-71-879/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-01-07Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-03-03Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-03
Bylos Nr.
1A-71-879/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19337-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Donatas Jatužis, Daina Vaidachavičienė, Danutė Švitinienė
Nuteistasis
R. Z.
Baudžiamoji byla Nr. 1A-71-879/2020Proceso Nr. 1-01-1-19337-2019-8Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.4.6.1
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 3 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio, Danutės Švitinienės ir Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Z. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. sausio 7 d. nuosprendžio, kuriuo R. Z. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. Z., 2019 m. gegužės 8 d., apie 12 val. 00 min., tiksliau nenustatytu laiku, Visagino mieste, prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu su nukentėjusiuoju V. T., tyčia sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip vieną kartą dešinės rankos kumščiu į galvos sritį, dėl to nukentėjusysis nugriuvo ant žemės ir stipriai susitrenkė galvą ir tuo nukentėjusiajam V. T. buvo padarytas trauminis kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio, t. y. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. Z. prašo sušvelninti jam skirtą bausmę. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad jo sugyventinė J. K. serga onkologine liga, todėl prašo taikant BK 62 straipsnį paskirti švelnesnę bausmės rūšį negu numatyta sankcijoje. Nurodo, kad su J. K. augina nepilnametį vaiką, o jam atliekant bausmę pataisos namuose sugyventinė viena negalės vaiko išlaikyti, todėl prašo paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 metams. Teigia, kad iš jo priteista 6000 Eur neturtinė žala nukentėjusiajam yra per didelė, todėl prašo ją sumažinti vadovaujantis protingumo kriterijumi.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuroras prašo nuteistojo R. Z. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad nuteistasis nepateikė dokumentų patvirtinančių, jog sugyventinė J. K. serga onkologine liga. Teigia, kad bausmės vykdymo atidėjimas už padarytus sunkius nusikaltimus vadovaujantis BK 75 straipsnio (2017-09-28 įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) nėra numatytas. Prokuroras pritaria teismo argumentams dėl bausmės dydžio ir nurodo, kad R. Z. paskirta bausmė nėra per griežta, nes ji mažesnė už bausmės vidurkį, o teismo priteistas 6000 Eur civilinis ieškinys taip pat nėra per didelis.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nuteistasis R. Z. kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, prašo taikyti BK 62 straipsnio, reglamentuojančio švelnesnės nei įstatymo numatyta bausmės skyrimą arba jau paskirtos 1 metų ir 6 mėn. bausmės vykdymą atidėti 3 metų laikotarpiui, sumažinti nukentėjusiajam priteistą neturtinę žalą. Įvertinusi apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus teisėjų kolegija tenkinti apeliacinį skundą pagrindo nenustatė.

6. Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas iki 10 metų. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į teismų praktiką ir vadovavosi bausmių skyrimo pagrindais bei sąlygomis, numatytomis BK 54, 61 straipsniuose, o bausmės skyrimą tinkamai motyvavo. Šie motyvai aiškūs, konkretūs bei išsamūs ir atitinka byloje nustatytas aplinkybes. Teismas tinkamai įvertino R. Z. nusikalstamos veikos pavojingumą, jo asmenybę ir padarė pagrįstą bei teisingą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti už nusikaltimą pagal BK 135 straipsnio 1 dalį jam paskyrus 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimą. Su pirmosios instancijos teismo motyvais teisėjų kolegija visiškai sutinka.

7. Nusikalstamos veikos, padarymo metu galiojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija ( 2017-09-28 Nr. XIII-653) galiojanti ir šiuo metu numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. R. Z. padaryta nusikalstama veika yra tyčinė ir sunki (BK 11 straipsnio 5 dalis), todėl taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nėra jokio teisinio pagrindo, nes kaip jau aptarta jos gali būti taikomos tik dėl neatsargių nusikalstamų veikų arba nesunkių ar apysunkių tyčinių nusikalstamų veikų padarymo.

8. Skunde akcentuojamas bausmės švelninimas taikant ir BK 62 straipsnio nuostatas. BK 62 straipsnio 1 dalis numato švelnesnės nei įstatymo nustatyta bausmės skyrimą, kurios taikymui yra numatytos būtinos sąlygos - nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ir pranešė apie nusikalstamą veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą. BK 62 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes gali paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę ir tuo atveju jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala ir yra bet viena iš sąlygų o būtent: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.

9. Apelianto R. Z. atveju yra tik viena iš BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, t. y. kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kitos gi būtinos sąlygos nėra, nes nusikalstamos veikos tyrimas pradėtas ne gavus paties R. Z. pranešimą apie padarytą nusikaltimą, o gavus informaciją iš Visagino ligoninės apie tai, kad į reanimacijos skyrių paguldytas nukentėjusysis V. T., kurį kažkas sumušė (1 t. b.l.5). Nežiūrint to, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, ką pirmos instancijos teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o turtinės žalos nukentėjusiajam nebuvo padaręs, nesant pirmos sąlygos, t. y. paties atvykimo arba pranešimo dėl nusikalstamos veikos padarymo taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas nėra pagrindo.

10. Apeliantas pateikė 2020-01-15 išduotą UAB „Patologijos diagnostika“ pažymą, kad jo sugyventinė J. K. serga onkologine liga. BK 62 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktas teismui suteikia teisę atsižvelgus į visas bylos aplinkybes skirti švelnesnę bausmę nei numatyta straipsnio sankcijoje tik tuomet kai kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam jų prižiūrėti arba išlaiko nepilnamečius vaikus, kurių dėl paskirtos bausmės nėra kam prižiūrėti.

11. Pirmos instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis nurodė, kad jis išlaiko nepilnametį vaiką, tačiau pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką turi ir vaiko motina, o tokių įrodymų kad ji negali išlaikyti vaiko nėra. Kita vertus R. Z. skirta laisvės atėmimo bausmė neatleidžia jo nuo išlaikymo vaikui teikimo. Nors R. Z. sugyventinė J. K. serga onkologine liga, tačiau nėra duomenų apie šios ligos sunkumą, stadiją, o be to bausmę švelninantis BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punktas gali būti taikomas tik tuomet, kai kaltininkas pats išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti. Tokių duomenų, kad R. Z. šiuo metu išlaiko J. K. ar ji yra neįgali ir jos nėra kam prižiūrėti taip pat nėra. Kitų BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės švelninimo R. Z. sąlygų nenustatyta, o be to šis straipsnis gali būti taikomas atsižvelgus į visas bylos aplinkybes. Kaip jau aptarta R. Z. padarė sunkų, tyčinį ir savanaudišką nusikaltimą, yra nustatyta tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, anksčiau teistas realia laisvės atėmimo bausme už tyčinės sunkios nusikalstamos veikos padarymą, teistumas naujos nusikalstamos padarymo metu nebuvo išnykęs, o tai rodo, jog anksčiau skirta bausmė didelio poveikio nepadarė, todėl patikėti kad švelnesnės negu sankcijoje numatytos bausmės skyrimas R. Z. padarys poveikį nėra pagrindo.

12. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas R. Z. skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą, nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad prisipažino padaręs šį nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teismas įvertino, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį - kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, taip pat nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus: kaltinamasis R. Z. smurtaudamas kito asmens atžvilgiu veikė vedamas savanaudiškų tikslų, padarė baigą nusikalstamą veiką. Teismas ypač detaliai ir kruopščiai įvertino ir R. Z. asmenybę, t. y. kad jis baustas administracine tvarka, anksčiau teistas už sunkių nusikaltimų padarymą realia laisvės atėmimo bausme, smurtavo kito žmogaus atžvilgiu ir tokiam agresyviam jo elgesiui nėra jokio pateisinimo nes smurtavo be jokios priežasties, netramdė emocijų, nesigynė, jo neteisėtais veiksmais buvo pažeista pamatinė įstatymų saugoma vertybė - žmogaus sveikata, jo elgesys nukentėjusiojo atžvilgiu ypatingai įžūlus, ciniškas ir pavojingas. Pirmos instancijos teismas atsižvelgė ir į teigiamas apelianto asmenybės puses, t. y. kad R. Z. dirba, supranta savo netinkamą elgesį, jį vertina kritiškai, turi mažametį vaiką, darbo ir sporto veikloje charakterizuojamas teigiamai. Tokiu būdu, pirmos instancijos teismas sprendė, kad R. Z. gali būti skirta vienintelė sankcijos numatyta reali laisvės atėmimo bausmė, parenkant mažesnį už bausmės vidurkį sankcijoje numatytos bausmės dydį. Įvertinus išdėstytus pirmos instancijos teismo motyvus dėl R. Z. bausmės individualizavimo, teisėjų kolegija nenustatė, kad tokia nuteistajam R. Z. paskirta bausmė yra akivaizdžiai per griežta.

13. Nuteistasis R. Z. apeliaciniu skundu taip pat prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. sausio 7 d. nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo ir ją sumažinti iki protingo dydžio. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį neįvertino, kad nuteistajam ši suma yra nepateisinamai didelė. Atsiliepime į apeliacinį skundą prokuroras nurodė, kad priteistas neturtinės žalos dydis buvo mažesnis, nei prašomas nukentėjusiojo, priteista mažesnė nei vidurkis neturtinė žala.

14. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus konstatavo, kad R. Z., asmeninio konflikto metu su V. T., tyčia sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip vieną kartą dešinės rankos kumščiu į galvos sritį, dėl to nukentėjusysis nugriuvo ant žemės ir stipriai susitrenkė galvą, tuo nukentėjusiajam V. T. buvo padarytas trauminis kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio, t. y. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas laikė pagrįstu nukentėjusiojo V. T. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo ir jį tenkino iš dalies bei priteisė iš nuteistojo nukentėjusiojo naudai 6000 Eur neturtinę žalą.

15. Teisėjų kolegija vadovaujantis Baudžiamojo proceso (toliau-BPK) ir Civilinio kodekso (toliau-CK) normomis, reglamentuojančios neturtinės žalos priteisimą bei suformuota teismų praktika, sutinka su pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam nustatytu 6000 Eur neturtinės žalos dydžiu, o apeliacinio skundo argumentus, kuriais remdamasis nuteistasis R. Z. prašo sumažinti iš jo priteistos neturtinės žalos dydį atmeta kaip nepagrįstus.

16. Pagal CK 6.250 straipsnio CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, patirti nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitos būsenos teismo įvertintos pinigais, kurios yra atlyginamos tik įstatymų numatytais atvejais. Ji atlyginama visais atvejais, kai yra padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Šioje byloje nustatyta, jog R. Z. įvykio dieną V. T. atžvilgiu panaudojo ne tik fizinį smurtą smūgiu į galvos sritį, bet jam taip pat buvo padarytas trauminis kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio, t. y. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi neabejotina, jog tyčiniais nuteistojo veiksmais nukentėjusiajam buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas, bet kartu dvasiniai išgyvenimai ir bendravimo galimybių sumažėjimas, todėl akivaizdu, kad buvo padaryta neturtinė žala ir nuteistasis turi ją atlyginti.

17. 11. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į padarytos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Skundžiamame nuosprendyje pirmos instancijos teismas detaliai aptarė kiekvieną iš šių kriterijų, o spręsdamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimą pinigais ir jos dydžio nustatymą parinko teisingą ir proporcingai nukentėjusiojo patirtus negatyvius padarinius švelninančią piniginę kompensaciją. Įvertinus šios bylos aplinkybes ir atsižvelgiant į konkrečius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, keisti nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos dydžio kolegijos vertinimu nėra pagrindo, nes sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio teismas pagrįstai atsižvelgė būtent į pasekmes ir neturtinės žalos kriterijus.

18. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad nukentėjusiajam dėl R. Z. smurtinių veiksmų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, jam susilpnėjo atmintis, iki šio jaučia galvos skausmus, jam svaigsta galva. Teismas įvertino, kad V. T. įvykio metu buvo sukeltas fizinis skausmas, jo sveikata buvo sunkiai sutrikdyta, nukentėjęs buvo operuotas ligoninėje skubos tvarka, gydomas. Jam ir šiuo metu tenka vartoti vaistus, lankytis pas gydytojus, todėl natūralu, kad tokia situacija jam sukėlė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, jis buvo pažemintas. Nukentėjęs V. T. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad po smūgio nugriuvo ant žemės, kas vyko toliau nelabai prisimena, kai atgavo sąmonę parėjo namo, jam svaigo galva, namuose atsigulus pykino, buvo negera, gyvena vienas. Parodė, kad nors anksčiau R. Z. jo niekada nemušė bet tarp jų santykiai buvo įtempti, nes nukentėjęs baudžiamojoje byloje davė prieš R. Z. parodymus dėl narkotikų platinimo (1 t., b.l. 20-21). Civiliniame ieškinyje nukentėjęs nurodė, kad nuo to įvykio niekur nedirba, nes nebegali (1 t., b.l. 49). Iš Medicinos dokumentų išrašo bei Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinio matyti, kad nukentėjęs dėl jam padarytų sužalojimų galvoje buvo operuotas ir gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje nuo 2019-05-10 iki 2019-05-20, vėliau jam 2019-06-03 suteikta pakartotinė chirurgo konsultacija (t.1, b.l. 52, 97). Teismo posėdžio metu V. T. nurodė, kad po traumos niekur nebedirba, jam apribotos galimybės įsidarbinti, dirbti negali nes reikia lankytis pas gydytojus (2 t., b. l. 43). Taigi byloje nustatytos aplinkybės patvirtina pirmos instancijos teismo nustatytus neturtinės žalos kriterijus, kad nukentėjusiajam V. T. padaryta galvos trauma ir trauminis kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio, sukėlė ne tik įprasto gyvenimo ritmo sutrikimą, bet ir kitas neigiamas pasekmes, todėl neabejotina, kad jis patyrė ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, ką kaip neturtinę žalą įrodančius kriterijus pagrįstai pripažino pirmos instancijos teismas.

19. Teisėjų kolegija, vertindama kitus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardintus kriterijus atsižvelgia į tai, kad sunkų sveikatos sutrikdymą R. Z. nukentėjusiajam padarė tyčia ir dėl savanaudiškų paskatų ir viešoje vietoje, be jokios rimtos dingsties trenkė kumščiu nukentėjusiajam į vieną svarbiausių žmogaus kūno vietą- galvą. Asmens gyvybė ir sveikata kaip nusikalstama veika pažeistos vertybės turi didžiausią reikšmę bendroje baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių sistemoje, o įvertinus kaltinamojo amžių ir finansinę padėtį (jauno amžiaus, dirbantis ir gaunantis pajamas, turi tris registruotas transporto priemones, registruoto nekilnojamo turto neturi) teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas, priteisdamas iš R. Z. 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimą tinkamai užtikrino nuteistojo ir nukentėjusiojo skirtingų interesų pusiausvyrą, o nustatytas priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką, todėl sumažinti neturtinės žalos dydį nėra teisinio pagrindo.

20. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes. Baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, civilinio ieškinio priteisimo bei bausmės paskyrimo klausimai išspręsti teisingai, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra įstatyminio pagrindo.

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį keisti, kaip to skunde prašo nuteistasis, kolegija neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo R. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Donatas JatužisDanutė ŠvitinienėDaina Vaidachavičienė