Kauno apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Osvaldo Stadaliaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), žydas, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), mechaniku, gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, anksčiau teismo neteistas, tačiau 2014-08-29 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 str. pagrindais dėl veikos, numatytos BK 284 str. 1 d. (BK 284 str. redakcija, galiojusi iki 2016-12-31) padarymo, ikiteisminis tyrimas nutrauktas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. B. kodas (duomenys neskelbtini), apie 13.20 val. kodas (duomenys neskelbtini), vairuodamas kelių transporto priemonę - automobilį „T. A.“, valst. nr. kodas (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas kodas (duomenys neskelbtini) gatve nuo kodas (duomenys neskelbtini) plento, ties sankryža su kodas (duomenys neskelbtini) gatve, kodas (duomenys neskelbtini)., pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126 ir 127 punktų reikalavimus tuo, kad nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ar jų turto saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiavusią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, nesuvaldė savo vairuojamos transporto priemonės, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „H. C.“, valst. Nr. kodas (duomenys neskelbtini), vairuojamu V. B., kas dėl patirtų sužalojimų automobilio „H. C.“ keleivei J. M. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 1 d.

Kaltinamasis A. B. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 1 d., pripažino visiškai ir parodė, kad 2016-08-01 vairavo išsinuomotą iš kodas (duomenys neskelbtini) automobilį T. A., valst. Nr. kodas (duomenys neskelbtini), ir važiavo nuo kodas (duomenys neskelbtini) plento link kodas (duomenys neskelbtini) prospekto, kodas (duomenys neskelbtini) gatve. Jo greitis buvo apie 50 km/val. Ties sankryža su kodas (duomenys neskelbtini) gatve pastebėjo, kad vyksta kažkokie kelio darbai, buvo nemažai automobilių. Priekyje jo staigiai stabdė kažkoks sunkvežimis bei dar vienas automobilis, koks tai buvo automobilis, nepamena. Todėl, suprasdamas, kad sustoti paskui jį nespės, kad įvyks susidūrimas, pasuko vairą kairėn, nuo savęs. Tas veiksmas jam gavosi automatiškai ir jo vairuojamas automobilis atsidūrė priešpriešinio eismo juostoje. Po akimirkos įvyko susidūrimas tarp jo vairuojamo automobilio ir priešpriešais, savo eismo juosta, atvažiavusio automobilio H. C., valst. Nr. kodas (duomenys neskelbtini). Kaip vėliau sužinojo, jį vairavo V. B.. Susidūrimas buvo stiprus. A. H. priekinėje keleivio vietoje sėdėjo keleivė J. M., kurios anketinius duomenis sužinojo po įvykio. Ji patyrė traumų ir GMP automobiliu po eismo įvykio buvo nuvežta į gydymo įstaigą. Dėl eismo įvykio sukėlimo prisipažįsta, labai gailisi, pergyvena. Automobilis, kurį vairavo, buvo draustas draudimo bendrovėje Compensa, poliso numeris AMA kodas (duomenys neskelbtini). Pagrindinė jo gyvenamoji vieta yra kodas (duomenys neskelbtini), ten ir dirba, tačiau kas mėnesį grįžta į Lietuvą bent savaitei, kadangi dar oficialiai dirba ir Lietuvoje, kodas (duomenys neskelbtini). Pas šeimos gydytoją yra prisirašęs Kauno kodas (duomenys neskelbtini) poliklinikoje. Su psichika problemų neturėjo, pas psichiatrą lankęsis nėra. Priklausomybių neturi (b. l. 56).

Be pačio kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina jo parodymuose nurodytas aplinkybes visiškai atitinkantys baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai: 2016-08-01 Kauno AVPK PR 1-os kuopos 2-ojo būrio vyr. patrulio A. Š. tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio, iš kurio matyti nurodytos aplinkybės, jog 2016-08-01, apie 13.20 val. iš Kauno AVPK buvo gauta pranešimas dėl eismo įvykio kodas (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje. Įvykio vietoje nustatė, jog automobilio „T. A.“, valst. Nr. kodas (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. B., gim. kodas (duomenys neskelbtini) m., kuris išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su iš priekio atvažiuojančiu automobiliu „H. C.“, valst. Nr. kodas (duomenys neskelbtini), vairuojamu V. B., gim. kodas (duomenys neskelbtini) m. Eismo įvykio metu buvo sužalota automobilio „H. C.“, valst. Nr. kodas (duomenys neskelbtini) keleivė J. M. (b. l. 4); 2016-08-01 - 2017-03-15 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog eismo įvykio vieta – kodas (duomenys neskelbtini) g. sankryža, kodas (duomenys neskelbtini). S. E. įvykio vietos planas ir fotolentelė (b. l. 7-17); nukentėjusioios J. M. ikiteisminio tyrimo metu 2016-12-20 duoti parodymai, apie 2016-08-01, apie 13.20 val. įvykusio eismo įvykio aplinkybes (b. l. 50) ir 2017-03-01 papildomai jos duoti parodymai, kad su sukėlusiu eismo įvykį A. B. po įvykio bendravo, jis jai atlygino patirtą turtinės ir moralinės žalos dalį. Sumokėjo 2 000 Eur. Taip pat gavo apie 160 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 2 500 eur moralinės žalos išmoką iš draudimo bendrovės Compensa. Pretenzijų A. B. neturi, žala jai atlyginta, esant galimybei norėtų su juo susitaikyti, o jei tai neįmanoma, sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 52); liudytojo V. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (b. l. 48); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2617/2016(02), kurioje nurodyta, kad J. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl 1-o juosmeninio stuburo slanstelio kompresinio lūžio, dešinio raktikaulio lūžio, krūtinkaulio lūžio, VIII-o šonkaulio lūžio, dešinės plaštakos II-III delnakaulio lūžių jos sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (b. l. 45-46); alkotesterių parodymai, iš kurių matyti, kad abiejų automobilių „H. C.“, valst. Nr. kodas (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. B., ir automobilio „T. A.“, valst. Nr. kodas (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. B., blaivūs (b. l. 20).

BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimą, nurodant konkretų KET punktą, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių.

KET 9 punktas numatė, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 126 punktas numatė, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip.

KET 127 punktas numatė, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Nagrinėjamu atveju be paties kaltinamojo prisipažinimo byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad Alono Buleiko neteisėti veiksmai (KET 9, 126, ir 127 punktų pažeidimai) buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms (nukentėjusiosios nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtintas specialisto išvada) atsirasti. Tuo atveju, jeigu kaltinamasis būtų laikęsis pirmiau minėtų KET reikalavimų, įvykis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs. Taigi, tarp kaltinamojo veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tai reiškia, kad Alono Buleiko kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta ir kvalifikuota tinkamai kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje. Jis yra kaltas ir baustinas.

BK 281 str. 1 d. sankcija numato, kad už šiame nesunkų nusikaltimą gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 str. 1 d.).

Prokuroras 2017-03-01 pranešė kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir, kaltinamajam sutikus, priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu; kaltinamasis sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi – bauda ir jos dydžiu (b. l. 59-61).

Prokuroras teismui pateikė 2017-03-21 pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuris teisme gautas 2017-03-22. Teisę surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str. 2 d.).

Nukentėjusiajai apie prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta 2017-03-01 išsiųstu pranešimu (b. l. 58), teisme dėl to iš nukentėjusiosios prašymų, pareiškimų negauta (BPK 418 str. 4 d.)

Esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms ir pagrindams, procesas užbaigtinas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, kuris yra nuosprendis (BPK 29 str. 2 d., 41 str., 418 str. 1 d., 420 str. 1 d. 1 p.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino žalą (BK 59 str. 1 d. 2, 3 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamiesiems individualizavimo ir skyrimo teismas nėra suvaržytas prokuroros pasiūlytos bausmės rūšies ir dydžio, o atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus: kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį, jos pobūdį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str.). Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių (BK 11 str. 2 d.). Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje neteistas (b. l. 74-75), administracine tvarka baustas net 8 kartus, visus kartus – už KET pažeidimus (b. l. 68-73), priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 76), VšĮ Kauno (duomenys neskelbtini) psichikos centre neregistruotas (b. l. 77), vidurinio išsilavinimo, dirbantis, šeiminė padėtis – nevedęs.

Įvertinęs visas reikšmingas bylai aplinkybes, kaltinamojo asmenybę neigiamai charakterizuojančius duomenis, o būtent tai, kad jis praeityje daug kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, iš kurių dauguma grubūs (nubaustas 4 kartus už leistino greičio viršijimą (prieš byloje tiriamą 2016-08-01 įvykį – 2016-07-19 viršijo leistiną greitį 44 km/h, po įvykio 2016-11-08 viršijo leistiną greitį 36,6 km/h), 2014-11-07 nesutarus dėl eismo įvykio aplinkybių pasišalino iš eismo įvykio vietos nepranešęs policijai), todėl manytina, kad byloje nagrinėjamu atveju vėl konstatuoti kaltinamojo A. B. neteisėti veiksmai, susiję taip pat su KET pažeidimais, kas buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms (nukentėjusiosios nesunkus sveikatos sutrikdymas) atsirasti, todėl teismas iš esmės sutinka su prokuroro kaltinamajam siūloma skirti bausmės rūšimi – bauda, tačiau du kartus didina šios bausmės prokuroro siūlomą dydį, ir laiko, kad būtent tokia bausmė atitinka bausmių skyrimo principus, numatytus baudžiamajame įstatyme.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė – bauda, sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta ir iki teismo baudžiamojo įsakymo neskirtina.

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421, 422 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 1 d., ir jį nuteisti 42 MGL (1 581,72 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ str., šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. B. paskirti galutinę vienu trečdaliu sumažintą bausmę – 28 MGL (1 054,48 Eur) dydžio baudą.

Įpareigoti nuteistąjį per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bausmę įvykdyti – baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas –6801 ir sumokėtos baudos banko kvitą pateikti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120).

Išaiškinti nuteistajam, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai per antstolį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str.).

A. B. kardomosios priemonės iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neskirti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.