- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-05
- Bylos Nr.
- 2-208-385/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01800-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Jurjonas
- Ieškovas
- D. V.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės „Turto bankas“
- Trečiasis asmuo
- A. K., notarei A
- Advokatai
- Rimantas Šimkaitis
- Kategorijos
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Vaclovas Jurjonas, sekretoriaujant Renatai Majauskienei, dalyvaujant ieškovei D. V., jos atstovui advokatui Rimantui Šimkaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės „Turto bankas“, tretiesiems asmenims A. K., notarei A. A. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Atsakovės atstovas, tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį informuoti, gauti prašymai bylą nagrinėti be jų. A. K. šaukimas įteiktas viešo paskelbimo būdu, atsiliepimo, prašymų negauta.
Šalies argumentai
Ieškovė prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė ji, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti ir jį valdo bei panaikinti 2017-03-08 Šilutės rajono 3-iojo notaro biuro notarės A. A. išduotą D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimą ir paaiškino, kad ji ir suinteresuotas asmuo A. K. yra (duomenys neskelbtini) mirusio D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sesuo ir brolis, ketvirtos eilės pagal įstatymą įpėdiniai. D. K. buvo nevedęs, vaikų neturėjo, jo tėvai ir seneliai yra mirę, todėl pirmos, antros ir trečios eilės pagal įstatymą įpėdinių nėra. D. K. palikimą sudaro 1/3 buto Nr. 8, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 341,97 Eur skola išieškotojos UAB „Bitė Lietuva“ naudai ir 173,77 Eur skola išieškotojos VMI naudai. Teigia, kad mirusio brolio palikimą ji priėmė faktiškai pradėdama turtą valdyti ir jį valdo iki šiol. Anksčiau gyveno tame bute ir po palikėjo mirties tebegyvena tame pačiame bute bei naudojasi D. K. nuosavybės teise priklausiusioje buto dalyje, moka komunalinius mokesčius, todėl mano esanti teisėta turto savininkė. Palikimo priėmimo nėra įforminusi. Iš 2017-04-06 išduoto Testamentų registro išrašo ji sužinojo, kad D. K. palikimą (duomenys neskelbtini) yra priėmusi valstybė. 2017-03-08 išduotas D. K. palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Atsakovė negali būti laikoma sąžininga ginčo turto įgijėja, nes jai palikimo atsiradimo metu buvo žinomi duomenys apie D. K. įpėdinius ir apie buto, esančio (duomenys neskelbtini) bendrasavininkius. Palikimo ji neatsisakė. Palikimo priėmimas faktiniu valdymu reiškia, kad toks įpėdinis yra įstojęs į paveldėjimo santykius palikimo atsiradimo momentu ir iš jų nebuvo pasitraukęs. Tokia įpėdinio teisinė padėtis sudaro teisines prielaidas palikimo priėmimo teisei įgyvendinti ir lemia, kad jis laikytinas asmeniu, galinčiu ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą po D. K. mirties bei išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Dabartiniu metu ji negali kitaip įgyvendinti savo paveldėjimo teisės į mirusio brolio palikimą, todėl prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po brolio D. K. mirties kilusį palikimą priėmė faktiškai jį pradėdama valdyti. Pagal CK 5.8 str. asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.
Atsiliepimas
Atsakovės - VĮ „Turto bankas“ atstovas atsiliepime prašo ieškinio netenkinti ir nurodė, kad ieškovės teiginiai byloje nėra pagrįsti rašytiniais įrodymais. Ieškovė nėra pateikusi dokumentų apie vykdytus atsiskaitymus už komunalinius patarnavimus, taip pat apie po D. K. mirties jo susidariusių skolų dengimą 3 mėnesių laikotarpiu. VĮ Turto bankas valstybės turto paveldėjimo procedūrą dėl ieškovės pareiškime nurodyto turto paveldėjimo pradėjo vykdyti gavusi 2015-06-16 antstolio Kęstučio Košio pranešimą apie mirusiojo nepadengtas skolas ir apie tai, kad nėra įregistruotų palikėjo sudarytų testamentų ir jo įstatyminių įpėdinių palikimo priėmimo faktų. Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. A. D., bylos Nr. 3K- 3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje pagal A. J., P. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, priėmė įpėdinis palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio elgesys po turto (daiktų) paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko. VĮ Turto banko nuomone, į bylą pateiktas antstolio Kęstučio Košio 2015-06-16 pranešimas Nr. S-2369 pareiškėjos teiginių dėl minėto turto priėmimo faktiniu valdymu nepatvirtina. Ieškovė savo teiginius, jog ji po brolio mirties (duomenys neskelbtini) per nustatytą 3 mėnesių laikotarpį pradėjo rūpintis nurodytu turtu, turėtų visapusiškai pagrįsti rašytiniais įrodymais. Be to, VĮ Turto bankui 2017-03-08 buvo išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas, kurio pagrindu į pareiškime nurodytą turtą buvo įregistruotos valstybės nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėja nepateikė jokių naujų įrodymų, nenurodė pagrindų, dėl kurių notarės 2017-03-08 išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas būtų negaliojantis bei nepateikė jokių įrodymų, kad notarė, išduodama ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą, pažeidė įstatymų nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovės D. V., gim. (duomenys neskelbtini), brolis D. K., mirė (duomenys neskelbtini) (civ. b. Nr. 2YT-1562-385/2017 b. l. 6, 7, 9, 10). Po jo mirties kilo palikimas, kurį sudaro 1/3 dalis buto Nr. 8, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 341,97 Eur skola išieškotojos UAB „Bitė Lietuva“ naudai; 173,77 Eur skola išieškotojos VMI prie LR FM naudai. Iš testamentų registro išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė Lietuvos Respublika, priėmimo faktas registre įregistruotas 2017-02-27 (b. l. 6). Ieškovė įrodinėja, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/3 dalį priklausė jai ir broliams D. bei A.. A. bute senokai negyveno, todėl faktiškai butu naudojosi ji su broliu D. D. mirus, ji iš karto pradėjo naudotis jo kambariu, ji niekada negalvojo nepriimti palikimo, nes augina 6 vaikus ir todėl ir taip vietos trūksta. Į notarą dėl paveldėjimo teises liudijimo išdavimo ji nesikreipė, tačiau faktiškai visu butu pradėjo naudotis iš karto po brolio mirties. Šią aplinkybę patvirtino liudytoja V. B., kuri nurodė, kad žino, jog ieškovė visą laiką gyveno tame bute ir dabar gyvena bei kad naudojasi visu butu po D. mirties. Taip pat ieškovė pateikė mokėjimo kvitus, iš kurių matyti, kad 2015-2016 m. ji mokėjo mokesčius už komunalinius patarnavimus, teikiamus bute Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Šie dokumentai įrodo, jog ji naudojasi šiuo butu, rūpinasi juo kaip savo. Tai, kad ieškovė nepadengė visas palikėjo skolas, kad neišsiėmė paveldėjimo teisės liudijimo, nepaneigia aplinkybės, jog ji nuo pat palikėjo mirties momento visu šiuo butu rūpinosi kaip savo, valdė, naudojosi juo kaip savininkė.
Pagal palikimo priėmimo teisinių santykių principus, palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią. Tai gali būti padaryta raštu - per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paduodant pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo palikimo atsiradimo vietos notarų biurui ir veiksmais - faktiškai pradedant paveldėtą turtą valdyti. Palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpinosi kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir t.t.) įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2003).
Įvertinant byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad ieškovė įrodė, jog palikimą ji priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti ir jį valdo, dėl to nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Iš bylos matyti, kad 2017-03-08 Šilutės rajono 3-iojo notaro biuro notarė A. A. VĮ „Turto bankas“ išdavė D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Ieškovė ginčija šį liudijimą teigdama, kad VĮ „Turto bankas“ nėra sąžiningas turto įgijėjas, nes palikimo priėmimo metu buvo žinoma apie D. K. įpėdinius ir apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkius. D. K. palikimo priėmimo valstybės vardu faktą ji laiko aiškiai neteisėtu, o palikimo perėjimo valstybei liudijimą - neteisėtą svetimo turto užvaldymą patvirtinančiu aktu.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.62 straipsnis numato palikimo perėjimo valstybei atvejus, o būtent, kai: 1) turtas testamentu paliktas valstybei; 2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; 3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; 4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Iš 2017-03-08 Šilutės rajono 3-iojo notaro biuro notarės A. A. išduoto palikimo perėjimo valstybei liudijimo, registro Nr. 772, matyti, kad notarė išdavė šį liudijimą vadovaudamasi LR civilinio kodekso 5.62 straipsniu, konkrečiai nenurodydama, vadovaudamasi kokiu straipsnio punktu. Kaip matyti, nagrinėjamos bylos aplinkybėmis nė vienas atvejis negali būti pagrindu palikimo perėjimui valstybei. Negalima teigti, kad nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, kadangi nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovė palikimą priėmė. Ji laikytina paveldėjusia pagal įstatymą, todėl galėjo prašyti notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnio 1 dalis). Faktiškai priėmusi palikimą ji galėjo prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau neprivalėjo to daryti. Todėl šią situaciją traktuoti kaip nė vienam įpėdiniui nepriėmus palikimo, negalima.
Pagal CK 5.8 str. asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė apie palikimo perėjimą valstybei sužinojo 2017-04-06. Todėl įvertinant visas šias aptartas aplinkybes darytina išvada, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas po D. K. mirties (duomenys neskelbtini), išduotas 2017-03-08 Šilutės rajono 3-iojo notaro biuro notarės A. A., neteisėtai. Dėl to ieškovės prašymas tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017-11-27 pažyma dėl 329,53 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į atsakovės procesinį elgesį, į tą aplinkybę, kad byla inicijuota ne dėl atsakovės veiksmų, bylinėjimo išlaidos – žyminis mokestis, antrinės teisinės pagalbos išlaidos, pašto išlaidos, iš atsakovės nepriteistinos (CPK 96 str. 5 d., 99 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė D. V., gim. (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti ir jį valdo.
Panaikinti 2017-03-08 Šilutės rajono 3-iojo notaro biuro notarės A. A. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, registro Nr. 772, po D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.