Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-02-04 · Administracinė byla Nr. I-18-764/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-11-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2013-12-11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-02-04Regionų apygardos administracinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2014-10-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-02-04
Bylos Nr.
I-18-764/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00414-2012-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Nijolė Žalnieriūnienė, Egidija Puzinskaitė (pran.), Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
VšĮ „Visuomenės teisinio ugdymo ir teisių gynimo centras“, I. R.
Trečiasis asmuo
D. B., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, A. S., J. J., J. A., S. V.
Atsakovas
Druskininkų savivaldybės administracijai
Kategorijos
  • 14.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-18-764/2014Proceso Nr. 3-61-3-00414-2012-7Procesinio sprendimo kategorija 14.7.; 70.3; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Henriko Sadausko ir Nijolės Žalnieriūnienės, dalyvaujant pareiškėjos VšĮ „Visuomenės teisinio ugdymo ir teisių gynimo centras“ atstovui I. R., atsakovės atstovui Renaldui Viščiniui, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. B., trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovėms Sonatai Pakalnienei ir Donatai Baltrušaitytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų VšĮ „Visuomenės teisinio ugdymo ir teisių gynimo centras“ ir I. R. skundą atsakovei Druskininkų savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, A. S., J. J., J. A., D. B. ir S. V. dėl įsakymo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai VšĮ „Visuomenės teisinio ugdymo ir teisių gynimo centras“ (toliau – Centras) ir I. R. kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 33–34), prašydami panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-01-09 įsakymą Nr. V35-17.

Pagrįsdami savo reikalavimą pareiškėjai nurodė, kad ginčijamas Druskininkų savivaldybės administracijos (toliau – DSA) direktoriaus 2012-01-09 įsakymas, kuriuo žemės sklypo, esančio Jaskonių k., Druskininkų sav., 362 m² miško žemės naudmenos paverstos kitomis naudmenomis, prieštarauja Teritorijų planavimo, Miškų, Valstybės sienos ir jos apsaugos, Savivaldos įstatymų bei Vyriausybės 2011-09-28 nutarimo Nr. 1131 nuostatoms. Pareiškėjų teigimu, ginčijamas įsakymas priimtas vadovaujantis detaliuoju planu, kuris patvirtintas dar 2010-03-31, t. y. iki 2011 metų Miško įstatymo 11 str. ir Vyriausybės 2011-09-28 nutarimo Nr. 1131, numatančio teisę paversti mišką kitomis naudmenomis, ir tame detaliajame plane galimybė mišką paversti kitomis naudmenomis nenumatyta. Šios aplinkybės tvirtina, kad nebuvo atliktas teritorijų planavimas dėl 362 m² miško žemės sklypo pavertimo kitomis naudmenomis. Pagal Vyriausybės nutarimą, miško žemė kitomis naudmenomis gali būti paversta tik atliekant detalųjį ar specialųjį teritorijų planavimą, turi būti nustatyta žemės sklypo paskirtis, būdas ir pobūdis. 2010-03-31 detaliuoju planu ginčo žemės sklypas suformuotas nebuvo, nėra jo plano, posūkių taškų, kadastrinių matavimų ir t. t., ginčijamame įsakyme nenurodyta žemės sklypo paskirtis. Nei iš ginčijamo įsakymo, nei iš detaliojo plano negalima spręsti, koks, pagal Miškų įstatymo 11 str., egzistuoja visuomeninis poreikis paversti miško žemę kitomis naudmenomis. Pareiškėjai pažymi, kad kelių, komunikacijų ir kitų paskirties zonų formavimas Druskininkų bendrajame plane numatytas tik specialiu planavimu, todėl kelių gretimų žemės sklypų savininkų interesų tenkinimas ir privačių kelių formavimas, neparengus Jaskonių teritorijos specialaus kelių plano, nėra galimas. Ginčijamas įsakymas neatitinka nei vienos iš Miškų įstatymo 11 str. 1–6 punktuose nustatytos sąlygos, leidžiančios mišką paversti kitomis naudmenomis. Ginčo žemės sklypo pavertimas kitomis naudmenomis, pagal Bendrąjį planą, nenumatytas iki nebus atliktas specialus gamtosauginis teritorijos planas ir nustatytos saugotinos teritorijos. Be to, ginčo žemės sklypas pagal bendrąjį planą patenka į Valstybinės reikšmės miškų plotus, o, pagal aprašo 5 punktą, tokiose teritorijose žemės sklypo pavertimas kitomis naudmenomis galimas tik Vyriausybei patikslinus valstybinės reikšmės miškų plotų schemas. Pagal Miškų įstatymo 11 str. 6 p., nutarimą dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų turi priimti Vyriausybė.

Skunde taip pat pažymėjo, kad ginčo žemės sklype, kurio plotas 326 m², numatyta įrengti kelią, kuris užims visą paverčiamo kitomis naudmenomis sklypo plotą, todėl užstatymo tankumas bus 1 ir daugiau. Pagal Druskininkų bendrąjį planą, kitos paskirties užstatymo intensyvumas negali būti didesnis nei 0,01. Pareiškėjai pabrėžė, kad bendrajame plane apskritai nėra numatytas ginčo žemės sklypo pavertimas kitomis naudmenomis, tuo labiau nesant kelių ir infrastruktūros plano. Apibendrindami skundo argumentus pareiškėjai pažymėjo, kad ginčijamas DSA direktoriaus 2012-01-09 įsakymas yra neteisėtas, o nustatyti pažeidimai yra esminiai, sukeliantys realias neigiamas pasekmes. Įsakymas pažeidžia Druskininkų bendrojo plano nuostatas reglamentuojančias detaliojo planavimo eigą, užstatymo intensyvumą, kitus reikalavimus, neatitinka susisiekimo ir komunikacijos poreikių, pastatų projektavimo reikalavimų, sklypų formavimo tvarkos, žemės sklypų paskirties keitimo, miško žemės reglamentų, daro žalą aplinkai, gamtai, kraštovaizdžiui.

Teismo posėdyje I. R. pabrėžė, kad jis palaiko anksčiau teismui pateiktą pareiškimą dėl skundo atsisakymo, todėl byloje dalyvauja tik kaip viešosios įstaigos, ginančios viešąjį interesą, atstovas. Pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti, taip pat paaiškino, kad nors teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos patikslintą skundą, įsiteisėjo, teismas vis tiek turi vertinti DSA 2013-03-22 įsakymo Nr. V35-17 ir 2010-03-22 teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. TP1-685(14.4) teisėtumą ir pagrįstumą bei juos panaikinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Druskininkų miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą (I t., b. l. 51–54) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė pažymėjo, kad šiuo atveju negali būti nustatyta, ar įstatymai suteikia teisę Centrui ginti viešąjį interesą pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 str. 3 d. 3 p. ir 56 str., ir ar egzistuoja privaloma šios procesinės teisės įgyvendinimo sąlygą, t. y. materialinės teisės normų reglamentuojamų viešųjų interesų pažeidimas. Pagal Asociacijų įstatymą, pareiškėjai nėra suteikta teisė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą, todėl pareiškėjos skundas turėtų būti atmestas kaip paduotas asmens, neatitinkančio ABTĮ 5 str. reikalavimų. Skunde nurodyti Teritorijų planavimo įstatymo 2, 30–33 str., reglamentuoja teritorijų planavimo procedūras iki valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos išvados dėl detaliojo plano tvirtinimo ir paties detaliojo plano tvirtinimo. Vadinasi, šis įstatymas nenustato teisės asmenims ginti viešąjį interesą, o tuo labiau po detaliojo plano patvirtinimo procedūros. Pagal ABTĮ 56 str., pareiškėja į teismą, gindama viešąjį interesą, galėtų kreiptis tik įstatymu nustatytais atvejais.

Atsakovė taip pat pabrėžė, kad ginčijamas DSA direktoriaus įsakymas neatitinka ABTĮ 2 str. 13 d. įtvirtintos norminio teisės akto sąvokos, yra vienkartinio pobūdžio ir skirtas individualiais požymiais apibrėžtai asmenų grupei, todėl, pagal ABTĮ 2 str. 14 d., laikytinas individualiu administraciniu aktu. Skunde išdėstyti argumentai dėl ginčijamo įsakymo neteisėtumo yra nepagrįsti ir neatitinka realios faktinės situacijos. Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-985-171/2012 pagal Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, skundą dėl Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-03-31 įsakymo Nr. V35-193, kuriuo patvirtintas detalusis planas, ją nutraukė pareiškėjui atsisakius pareiškimo. Sprendimas atsisakyti pareiškimo buvo priimtas atsižvelgus į tai, kad atsakovei priėmus 2012-01-09 įsakymą Nr. V35-17 ir nesant teisinių pagrindų jį panaikinti, buvo nustatyta, jog įstatymams neprieštarauja nei įsakymas dėl detaliojo plano tvirtinimo, nei pareiškėjų ginčijamas įsakymas. Tai, kad ginčijamas įsakymas neprieštarauja jokiems Lietuvos Respublikos teisės aktams patvirtina ir Aplinkos ministerijos 2012-01-06 raštas Nr. (12-2)-D8-202 „Dėl informacijos pateikimo“ bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012-01-17 raštas Nr. (6.5)-2D-760 „Dėl atitikties bendrajam planui ir kitiems teisės aktams“, kuriais kompetentingos institucijos pasisakė dėl DSA veiksmų teisėtumo.

Atsakovės nuomone, pareiškėjas I. R. neturi reikalavimo teisės šioje byloje, nes nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ginčijamu įsakymu yra pažeistos ar gali būti pažeistos jo teisės ar teisėti interesai. Vilniaus apygardos administracinis teismas jau minėtoje administracinėje byloje nustatė, kad I. R. teismo sprendimas nesukels jokių teisinių pasekmių, todėl jis negali būti proceso šalimi ir pašalino I. R. iš trečiųjų suinteresuotų asmenų.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Tretysis suinteresuotas asmuo – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) atsiliepime į pareiškėjų skundą (I t., b. l. 80–84) prašė jį tenkinti ir panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-01-09 įsakymą Nr. V35-17 „Dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis žemės sklype Jaskonių k., Druskininkų sav. (kad. Nr. 3865/0008:147)“.

Pagrįsdama savo poziciją Inspekcija nurodė, kad pagal DSA direktoriaus 2010-03-31 įsakymu Nr. V35-193 patvirtintą žemės sklypo Jaskonių k., Druskininkų sav., (kad. Nr. 3865/0008:147) detalųjį planą (toliau – Detalusis planas), numatyta žemės sklypą Jaskonių k., Druskininkų sav., padalinti į šešis atskirus žemės sklypus, penkiuose žemės sklypuose pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, kitame žemės sklype palikti esamą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Žemės sklype, kurio kad. Nr. 3865/0008:147, esančios miško žemės naudmenos patenka į formuojamą žemės sklypą Detaliajame plane pažymėtą Nr. 6. Detaliajame plane nėra numatytas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis, kadangi jame nenurodytas plotas, kuriame miško žemę numatoma paversti kitomis naudmenomis, kaip to reikalauja Vyriausybės 2011-09-28 nutarimu Nr. 1131 patvirtinto Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 18 punkto nuostatos. Todėl visiškai pagrįsti pareiškėjų argumentai, kad ginčijamas įsakymas prieštarauja Miškų įstatymo 11 str. 5 d. bei Tvarkos aprašo 18 p. Iš ginčijamo įsakymo nėra aišku, koks išimtinis miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejis lėmė įsakymo priėmimą. Žemės sklypo Nr. 6 detaliajame plane nustatytas servitutas (centralizuotiems (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklams (požeminėms ir antžeminėms komunikacijoms), keliams ir takams tiesti, jais naudotis ir juos prižiūrėti), todėl galima daryti prielaidą, kad miško žemė verčiama kitomis naudmenomis, remiantis Miškų įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. Kita vertus, Detaliuoju planu numatomame suformuoti žemės sklype Nr. 6, nustatyto servituto plotas yra 660 m², ginčijamu įsakymu kitomis naudmenomis verčiamas 362 m² miško žemės plotas. Pagal Miškų įstatymo 11 str. 4 d., miško žemę paversti kitomis naudmenomis leidžiama, jeigu šio straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose nurodyti atvejai yra numatyti bendruosiuose planuose. Pagal Druskininkų savivaldybės tarybos 2008-03-21 sprendimu Nr. T1-51 patvirtintą Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano Žemės naudojimo ir pasaugos brėžinį, Detaliuoju planu formuojamas žemės sklypas Nr. 6 patenka į viešųjų erdvių - pasyvios rekreacijos teritoriją, kurioje numatytos galimos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirtys: miškų ūkio, konservacinės paskirties, vandens ūkio, žemės ūkio, kitos paskirties: inžinerinės infrastruktūros, bendrojo naudojimo, ilgalaikės ir trumpalaikės rekreacinės, visuomeninės paskirties teritorijos. Viešųjų erdvių - pasyvios rekreacijos teritorijoje esančią miško žemę paversti kitomis naudmenomis galima tik detaliuoju ar specialiuoju planu suformavus atskirą kitos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą.

Šalies argumentai

Pareiškėjų teiginiai, jog Bendrojo plano sprendiniuose imperatyviai nustatyta, kad kelių, susisiekimo komunikacijų ir pan. zonų formavimas galimas tik specialiu planavimu, yra nepagrįsti. Įvertinus Bendrojo plano sprendinių tekstinėje dalyje nurodytus duomenis ir atsižvelgus į Teritorijų planavimo įstatymo 16 str. 1 d. nuostatas, konstatuotina, kad susisiekimo sistemos specialusis planas Jaskonių gyvenamajai vietovei turėtų būti rengiamas, bet Bendrojo plano sprendiniai imperatyviai tokio reikalavimo nenustato. Taip pat nepagrįsti yra pareiškėjų argumentai, kad ginčo žemės sklypui taikytini Miškų įstatymo 11 str. 2 d. nustatyti apribojimai, kadangi pagal Miškų kadastro duomenis, žemės sklype Jaskonių k., Druskininkų sav., kurio kad. Nr. 3865/0008:147, esanti miško žemė priskirta IV grupės ūkiniams miškams.

Bendrojo plano Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų brėžinyje Detaliuoju planu numatomas suformuoti žemės sklypas Nr. 6 patenka į viešųjų erdvių pasyvios rekreacijos teritoriją, kurioje „rekomenduojamos viešosios erdvės, upių apsaugos zonos, įrengiamos pagal specialiųjų planų sprendinius“. Šis Bendrojo plano sprendinys yra ne privalomojo, o rekomendacinio pobūdžio. Pagal Saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenis ir Bendrojo plano sprendinius, Detaliuoju planu planuojamas žemės sklypas Nr. 6 į saugomas teritorijas ar numatomas steigti saugomas teritorijas nepatenka. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypui, kurio kadastrinis Nr. 3865/0008:147, nustatyta specialioji naudojimo sąlyga - „kurortų apsaugos zonos“, trečioji - stebėjimų – juosta. Pagal Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 78 p., Detaliojo plano sprendiniai teisės aktuose nustatytiems kurorto apsaugos zonos stebėjimų juostos reikalavimams neprieštarauja.

Pagal Bendrąjį planą, dalis Detaliojo plano teritorijos patenka į pasienio ruožo teritoriją. Detaliajam planui rengti buvo išduotas 2009-09-08 Planavimo sąlygų sąvadas Nr. 41/09, kurio išdavimo metu aplinkos ministro 2004-05-07 įsakymu Nr. D1-262 patvirtinto Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo 6 punkte buvo nustatyta, kad detaliojo plano rengimo atveju planavimo organizatorius raštu kreipiasi į savivaldybės administraciją, prašydamas išduoti planavimo sąlygų sąvadą, kurį dėl vietovės lygmens detaliojo plano rengimo išduoda savivaldybės vyriausiasis architektas (25 p.). Savivaldybės vyriausiasis architektas, nesikreipdamas į Valstybės sienos apsaugos tarnybą, teisės aktų reikalavimų nepažeidė, nes pagal Planavimo sąlygų tvarkos aprašo 25 punktą, savivaldybės vyriausiajam architektui buvo numatyta galimybė, bet ne pareiga kreiptis į Valstybės sienos apsaugos tarnybą.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovės iš esmės palaikė pareiškėjų skundą ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas. Bylos dalis nutrauktina.

Byloje ginčas keliamas dėl Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-01-09 įsakymo Nr. V35-17, kuriuo, pareiškėjų manymu, miško naudmenų plotai neteisėtai buvo paversti kitomis naudmenomis, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pažymėtina, kad į teismą su skundu kreipėsi I. R. ir VšĮ „Visuomenės teisinio ugdymo ir teisių gynimo centras“. Vykdydami teismo 2012-02-14 nutartį, kuria pareiškėjams buvo nustatytas terminas skundo trūkumams šalinti, pareiškėjai pateikė pareiškimą (I t., b. l. 11–12), kuriame nurodė, kad į teismą buvo kreiptasi ABTĮ 56 str. 1 d. nustatytu pagrindu, t. y. ginant viešąjį interesą. Tokią teisę pareiškėjams suteikia Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 55 p., 32 str. 4 d. 1 ir 2 p., Miškų įstatymo 8, 9, 10 str. 3 d. ir Centro įstatai. Viešasis interesas egzistuoja, nes ginčijamu įsakymu yra paneigiamos visuomenės teisės nepriklausomai nuo nuosavybės formos naudotis mišku ir jo naudmenomis. Kadangi į Centrą nuolat kreipėsi Jaskonių gyventojai ir sodo bendrijos nariai, buvo nuspręsta kreiptis į teismą dėl jų intereso gynimo. Šiame pareiškime taip pat nurodyta, kad I. R. teisėtų interesų pažeidimas pasireiškia tuo, kad jis yra gretimo sklypo savininkas, todėl neteisėtas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis tiesiogiai pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio, vykusio 2013-09-16, metu pareiškėjas I. R. pateikė atsisakymą nuo skundo dėl DSA direktoriaus 2012-01-09 įsakymo Nr. V35-17 panaikinimo. Pareiškime nurodė, kad jam yra žinomos atsisakymo nuo skundo teisinės pasekmės.

Pagal ABTĮ 101 str. 3 p., teismas nutraukia bylą, jeigu pareiškėjas atsisakė nuo skundo. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 102 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija nustatė, kad nėra kliūčių bylą nutraukti, atsisakymas nuo skundo yra besąlyginis ir galutinis, pareiškėjas patvirtino, kad jam yra žinomos skundo atsisakymo pasekmės, todėl pareiškėjo prašymas dėl skundo atsisakymo tenkintinas, o administracinės bylos dalis pagal pareiškėjo I. R. skundą nutrauktina (ABTĮ 101 str. 3 p.).

ABTĮ 5 str. 3 d. nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą (1 p.), pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo (3 p.). ABTĮ 56 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, jog įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai

Pagal ABTĮ 5 str. 3 d. 3 p. ir 56 str. 1 d. įtvirtintą reguliavimą, viešasis interesas teisme gali būti ginamas tik esant dviems sąlygoms: tik įstatymų nustatytiems subjektams kreipiantis į teismą ir tik įstatymų nustatytais atvejais. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, kiekvienu atveju patikrina, ar subjektas turi įstatyme nustatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą. Jei tokia teisė įstatymu nesuteikta, teismas negali konstatuoti į teismą besikreipusio asmens materialinio suinteresuotumo ir tenkinti jo reikalavimą apginti viešąjį interesą. Teismas taip pat turi nustatyti ir prielaidą kreiptis dėl viešojo intereso gynimo – viešojo intereso buvimą (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-08-19 nutartis a. b. Nr. A502-580/2013).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Kiekvienu atveju, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės (LVAT 2008-07-25 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis a. b. Nr. A146-335/2008). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 str. nustato valstybei pareigą rūpintis natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūrėti, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Miškai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes miškų tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Konstitucinis Teismas 2005-05-13 nutarime yra nurodęs, kad, pagal Konstitucijos 54 str. 1 d. nuostatas, natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, o jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė pareiga. Įvertinusi tai, nagrinėjamos bylos kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamo Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-01-09 įsakymo Nr. V35-17 teisėtumas yra tiesiogiai susijęs su tinkamo miškų naudojimo režimo užtikrinimu, todėl Centro siekiamas ginti interesas yra viešasis interesas.

Teismas pažymi, kad nepakanka nustatyti, jog byloje egzistuoja viešasis interesas, nes, kaip minėta anksčiau, bylą nagrinėjantis teismas, turi patikrinti, ar subjektas, kuris kreipiasi į teismą, turi įstatyme nustatytus įgaliojimus ginti šį interesą.

Teisę ginti viešąjį interesą Centras kildina iš Teritorijų planavimo įstatymo, Miškų įstatymo nuostatų ir savo įstatų.

Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 20 d. nustatyta, kad suinteresuota visuomenė – visuomenė, kurios teisėtiems interesams daro arba gali daryti poveikį rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai ar kuri yra suinteresuota, kad šie sprendiniai būtų įgyvendinti. Pagal šią apibrėžtį asociacijos ir kiti viešieji juridiniai asmenys (išskyrus valstybės ar savivaldybės, jų institucijų įsteigtus juridinius asmenis), kurie įsteigti teisės aktų nustatyta tvarka ir skatina darnų teritorijų vystymą ir aplinkos apsaugą, visais atvejais laikomi suinteresuotais asmenimis. Suinteresuotos visuomenės ar jos atstovų teisę kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą, ir taikytinas sąlygas reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymo 49 str. nuostatos.

Pareiškėjos nurodytos Miškų įstatymo 8, 9 str. ir 10 str. 3 d. nuostatos, reglamentuoja asmenų lankymąsi miške, miško valdytojų, savininkų ir naudotojų teises ir pareigas. Šios nuostatos tiesiogiai nepagrindžia Centro teisės ginti viešąjį interesą, nes nereglamentuoja suinteresuotos visuomenės sąvokos ir teisių, todėl nagrinėjamu atveju nevertintinos.

Įvertinus Teritorijų planavimo įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą ir atsižvelgus į tai, kad pareiškėja pagal savo teisinę formą yra viešasis juridinis asmuo, sprendžiant dėl jos teisės teisme ginti viešąjį interesą, turi būti nustatyta, ar Centras įsteigtas teisės aktų nustatyta tvarka, veikia pagal Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus ir ar skatina aplinkos apsaugą, darnų teritorijų vystymą.

Teismui pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės teisės departamento rejestro tarnybos pažymėjimas (I t., b. l. 25) ir Centro įstatai (I t., b. l. 16–24) tvirtina, kad pareiškėja buvo įsteigta 2000-05-19. Teismo nuomone, nurodyti duomenys, sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėja įsteigta laikantis tuo metu galiojusių Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatų. Be to, dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Centras tenkina pirmąjį iš nurodytų reikalavimų, t. y. įsteigtas teisės aktų nustatyta tvarka ir kaip matyti iš jos įstatų veikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Viešųjų įstaigų įstatymu, poįstatyminiais teisės aktais ir šiais įstatais (I t., b. l. 16–24).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tam, jog būtų nustatyta, ar viešoji įstaiga atitinka antrąjį kriterijų, t. y. skatina aplinkos apsaugą, padeda spręsti teritorijų vystymo ir aplinkos apsaugos problemas, turi būti įvertinti įrodymai, patvirtinantys realią pareiškėjos veiklą aplinkos apsaugos bei darnaus teritorijų planavimo srityje, viešosios įstaigos įstatų nuostatos, iš kurių būtų galima nustatyti, jog aplinkos apsauga ir teritorijų planavimas yra vienas iš pagrindinių Centro veiklos tikslų.

Teismas pažymi, kad, sprendžiant skundo priėmimo klausimą, pareiškėja teismo 2012-02-14 nutartimi (b. l. 5–6) buvo įpareigota pateikti įrodymus, patvirtinančius jos teisę ginti viešąjį interesą. Kaip minėta anksčiau, tam pagrįsti pareiškėja pateikė savo įstatų kopiją (I t., b. l. 16–24), o pateiktame 2012-02-28 pareiškime (I t., b. l. 11–12) nurodė, kad į teismą paskatino kreiptis Jaskonių gyventojai ir sodų bendrijos nariai. Šias aplinkybes patvirtinančių duomenų pareiškėja teismui nepateikė, galimai į ją besikreipusių asmenų neįtraukė į bylą kaip suinteresuotos visuomenės atstovų ar trečiųjų suinteresuotų asmenų. Teismas taip pat pažymi, kad atsakovė nuo pat bylos iškėlimo pradžios, t. y. teismui pateiktame atsiliepime, teisminio bylos nagrinėjimo metu, ginčijo pareiškėjos VšĮ „Visuomenės teisinio ugdymo ir teisių gynimo centras“ teisę kreiptis į teismą ABTĮ 5 str. 3 d. ir 56 str. 1 d. pagrindu (I t., b. l. 51–54, 120–124). Pareiškėjos atstovui buvo žinomas DSA atsiliepimo turinys, jis dalyvavo 2012-05-16 vykusiame teismo posėdyje, tačiau papildomų įrodymų, patvirtinančių Centro teisę ginti viešąjį interesą, teismui nepateikė. Centro atstovo teigimu, pakanka vien tos aplinkybės, kad pareiškėja pagal įstatus teikia viešąsias paslaugas, atlieka įvairių ginčų stebėjimą ir teikia nemokamą teisinę pagalbą tokio pobūdžio ginčuose. Teismo posėdžio metu, pareiškėjos atstovas nurodė, kad Centro teisę ginti viešąjį interesą patvirtina ir tai, kad pareiškėja dėl panašių situacijų ne kartą, gindama viešąjį interesą, yra kreipusis į teismus. Teismas, patikrinęs teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, šiuos pareiškėjos argumentus patvirtinančių duomenų nenustatė. Pagal LITEKO duomenis VšĮ „Visuomenės teisinio ugdymo ir teisių gynimo centras“, kaip proceso dalyvis, yra nurodyta vienintelėje, t. y. nagrinėjamoje, byloje. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, jog Centras realios veiklos aplinkos apsaugos bei darnaus teritorijų planavimo srityje nevykdo.

Įstatuose nustatyta, kad Centras yra ne pelno organizacija, kurios pagrindiniai tikslai yra ginti labiausiai pažeidžiamų visuomenės socialinių grupių narių teises, organizuoti visuomeninį teisinį švietimą ir teisininkų kvalifikacijos kėlimą, sudaryti galimybę Lietuvos Respublikos aukštųjų mokyklų teisės specialybės studentams įgyti praktinio teisinio darbo įgūdžių (1.1 p.). Pagal įstatų 2.1. p., viešoji įstaiga vykdo tokią ūkinę veiklą: laikraščių leidybą, žurnalų ir periodinių leidinių leidybą, kitą leidybą, teisinę veiklą, sekretoriavimo ir vertinimo veiklą, suaugusiųjų ir kitą, niekur kitur nepriskirtą, mokymą; kitų, niekur kitur nepriskirtų, paslaugų veiklą. Viešosios įstaigos tikslai yra: viešai teikti teisines paslaugas informacijos, teisinių konsultacijų, gynybos bei atstovavimo paslaugas labiausiai pažeidžiamų visuomenės socialinių grupių nariams, didžiausią dėmesį telkiant į vaikų, moterų, tautinių mažumų bei vartotojų teisių gynybą, elementarių žmogaus teisių gynybą, smulkiojo ir vidutiniojo verslo interesų atstovavimą valstybinėse institucijose, teismuose (2.3.1. p.); organizuoti ir teikti teisinę ir kitokią pagalbą kitiems asmenims civilinėse, darbo, finansų, socialinio aprūpinimo, baudžiamosiose ir kitose bylose bei teisiniuose santykiuose (2.3.2. p.); sudaryti galimybę Lietuvos Respublikos aukštųjų mokyklų teisės specialybės studentams įgyti praktinio teisinio darbo įgūdžių (2.3.3. p.); visaip skatinti teisių gynybos instituto Lietuvos Respublikoje stiprinimą (2.3.4. p.); organizuoti visuomenės teisinio švietimo programas (2.3.5. p.); dalyvauti teisės reformos kūrime bei vykdyme (2.3.6. p.); rengti norminių aktų projektų vertinimo, galiojančių norminių aktų taikymo, žmogaus teisių, vaikų ir moterų, vartotojų teisių bei kitais klausimais seminarus, diskusijas, pareiškimus, kreipimusis (2.3.7. p.); rengti teisininkų kvalifikacijos kėlimo programas žmogaus teisių gynimo bei kitose teisės srityse, jas įgyvendinti (2.3.8. p.); tarpininkauti darbuotojų, studentų, kitų teisininkų studijoms Lietuvoje ir kitose valstybėse (2.3.9. p.); vykdyti leidybinę ir visuomenės informavimo veiklą (2.3.10. p.).

Įvertinusi Centro įstatuose nustatytas pareiškėjos veiklos sritis ir jos tikslus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkos apsaugos ir darnaus teritorijų planavimo skatinimas nenumatytas kaip viena iš Centro vykdomų veiklų, bei jo įsteigimo tikslų. Iš anksčiau išdėstytų įstatų nuostatų matyti, kad esminė Centro veikla yra asmenų teisių atstovavimas ir gynimas, teisinis švietimas, teisininkų kvalifikacijos kėlimas ir mokymas. Anksčiau teismas taip pat nustatė, kad pareiškėja neįrodė, jog vykdo realią veiklą aplinkos apsaugos ir darnaus teritorijų planavimo srityje. Vadinasi, pareiškėja nagrinėjamu atveju negali būti laikoma suinteresuota visuomene Teritorijų planavimo įstatymo prasme, turinčia teisę kreiptis į teismą. Pareiškėja neatitinka ratione personae (subjektų) kriterijaus viešajam interesui ginti. Kitų įstatymų nuostatų, suteikiančių jai teisę ginti viešąjį interesą, pareiškėja nenurodė, jų nenustatė ir teismas. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad pareiškėja į teismą kreipėsi neturėdama tam teisės, t. y. nesant įstatyme nustatyto pagrindo suteikiančio teisę ginti viešąjį interesą.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į pareiškėjos argumentus, kad į teismą ją kreiptis paskatino Jaskonių ir sodų bendrijos gyventojai. Nustatyta, kad skundą Centras pateikė kaip pareiškėjas, o ne kaip suinteresuotos visuomenės atstovas, todėl negali būti daroma išvada, kad viešoji įstaiga į teismą kreipėsi kitų asmenų vardu, gindama jų pažeistas teises ir teisėtus interesus.

Pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2013-04-25 nutartis a. b. Nr. A602-597/2013; 2013-09-23 nutartis a. b. Nr. A520-211/2013), tuo atveju, kai tik iš esmės išnagrinėjus bylą ir įvertinus visus teismui pateiktus duomenis paaiškėja, jog pareiškėjas nėra tinkamas subjektas kreiptis į teismą ir ginti viešąjį interesą, t. y. neturi materialiojo suinteresuotumo ginti viešąjį interesą, skundas turi būti atmestas.

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad administracinės bylos dalis pagal pareiškėjo I. R. skundą yra nutrauktina pagal ABTĮ 101 str. 3 p. nuostatas, o skundas pagal pareiškėjos VšĮ „Visuomenės teisinio ugdymo ir teisių gynimo centras“ atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 3 p., 102 str. 3 d., 127 str. ir 129 str. teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos VšĮ „Visuomenės teisinio ugdymo ir teisių gynimo centras“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Administracinės bylos dalį pagal pareiškėjo I. R. skundą atsakovei Druskininkų savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, A. S., J. J., J. A., D.B. ir S. V. dėl įsakymo panaikinimo nutraukti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Kolegijos pirmininkė ir pranešėja Egidija PuzinskaitėTeisėjai Henrikas SadauskasNijolė Žalnieriūnienė