- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-21
- Bylos Nr.
- AS-858-795-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00414-2012-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Irmantas Jarukaitis (pran.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos Visuomenės teisinio ugdymo
- Atsakovas
- Druskininkų savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- A. S., J. J., J. A., D. B., S. V., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų viešosios įstaigos Visuomenės teisinio ugdymo ir teisių gynimo centro ir I. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų viešosios įstaigos Visuomenės teisinio ugdymo ir teisių gynimo centro ir I. R. skundą atsakovui Druskininkų savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – A. S., J. J., J. A., D. B., S. V., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai viešoji įstaiga Visuomenės teisinio ugdymo ir teisių gynimo centras ir I. R. (toliau – ir pareiškėjai) pateikė teismui skundą (t. I, b. l. 33-34), prašydami panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos 2012 m. sausio 9 d. įsakymą Nr. V35-17.
Pareiškėjai taip pat prašė teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (t. I, b. l. 184-186):
1) sustabdyti Druskininkų savivaldybės administracijos 2012 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. V35-17 (toliau – ir Įsakymas) galiojimą iki bus išnagrinėta administracinė byla;
2) uždrausti atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, kurių atlikimas gali pakeisti esamą miško žemės sklypo dalies būklę, t. y. uždrausti išduoti dokumentus, reikalingus gauti leidimą miško kirtimui, grunto kasimui, žemės darbams, statybos darbams, inžinerinių komunikacijų įrengimui, kelio įrengimui ar išduoti bet kokius kitus leidimus, dėl kurių vykdymo gali būti paveikta esama miško būklė.
Pareiškėjų prašymas iš esmės buvo grindžiamas tuo, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių gali pasunkėti būsimo teismo sprendimo įvykdymas, nes tretieji suinteresuoti asmenys ginčo žemės sklype ketina atlikti tam tikrus darbus, sąlygosiančius miško iškirtimą, miško paklotės sunaikinimą. Atlikus tokius darbus iki tol buvusios padėties, t. y. miško, atkūrimas taptų negalimas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartimi (t. I, b. l. 190-191) netenkino pareiškėjų viešosios įstaigos Visuomenės teisinio ugdymo ir teisių gynimo centro ir I. R. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, taip pat sustabdė administracinę bylą Nr. I-2228-764/2012 iki Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išspręstas prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. I-985-171/2012.
Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog pareiškėjų nurodomi argumentai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumo yra pagrįsti prielaidomis dėl galimai ateityje įvyksiančių veiksmų. Nurodė, jog duomenų, kad Druskininkų savivaldybės administracija būtų inicijavusi tam tikrų leidimų išdavimą ar atliktų kitus veiksmus, susijusius su ginčo sklype vykdomais darbais, pareiškėjai nepateikė. Pažymėjo, jog pareiškėjai nurodė, kad tretieji suinteresuoti asmenys jau dabar vykdo miško kirtimo darbus, tačiau šių aplinkybių nepagrindė. Iš J. A. ir D. B. 2012 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio metu pateikto pranešimo negali būti vienareikšmiškai nustatyta, kokie miško darbai buvo vykdomi ginčo sklype. Prašyme nurodytų aplinkybių nepatvirtina ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos miškų kontrolės skyriui adresuotas pareiškimas, nes jis nelaikytinas įrodomąją reikšmę turinčiu dokumentu. Pabrėžė, jog kitų objektyvių duomenų, kuriais grindžiami argumentai dėl vykdomų miško kirtimo darbų, pareiškėjai nepateikė. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė – uždraudimas atlikti tam tikrus veiksmus gali būti taikoma tik atsakovui.
Remdamasis tuo teismas sprendė, jog pareiškėjų nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju yra būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. laikinai sustabdyti Druskininkų savivaldybės administracijos Įsakymo galiojimą ir uždrausti atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, kurių atlikimas gali pakeisti esamą miško žemės sklypo dalies būklę. Pabrėžė, jog pareiškėjai neįrodė, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių būsimo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti negalimas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, jog, išsprendus klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, išnyko aplinkybės, dėl kurių buvo atnaujintas administracinės bylos Nr. I-2228-764/2012 nagrinėjimas, todėl teismas bylą sustabdė iki Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išspręstas prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. I-985-171/2012.
III.
Pareiškėjai viešoji įstaiga Visuomenės teisinio ugdymo ir teisių gynimo centras ir I. R. atskiruoju skundu (t. II, b. l. 1-3) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir taikyti pareiškėjų prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, taip pat esant būtinumui išreikalauti iš atsakovo, trečiųjų suinteresuotų asmenų ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos miškų kontrolės skyriaus dokumentus ir informaciją apie išduotus ar numatomus išduoti leidimus, pateiktus prašymus ir sutikimus ginčo teritorijoje atlikti bet kokio pobūdžio darbus.
Atskirajame skunde nurodoma, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 92 straipsnis nereikalauja pateikti įrodymus dėl pasekmių atsiradimo, o įpareigoja pateikti argumentus dėl pagrįstumo manyti, kad pasekmės gali atsirasti. Pagrįstam manymui patvirtinti pakanka ginčo esmės ir atsakovų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų veiksmų, tikslų ir siektinų pasekmių vertinimo.
Pabrėžia, jog pagal savo pobūdį skundžiamam aktui numačius atlikti tam tikrus veiksmus, o būtent mišką paversti kitos paskirties žemės plotu, jame gali būti vykdomi tokie darbai, kaip grunto kasimo, statybos, komunikacijų tiesimo, kelių įrengimo, statybos, kurie pakeis ginčo miško sklypą, kad buvusios padėties iki neteisėto akto priėmimo atkūrimas taps arba visiškai negalimas (dėl atsiradusių pasikeitimų) arba pareikalaus didelių sąnaudų. Nurodo, jog miško iškirtimas sunaikins miško plotą, o jo atstatymas į buvusią iki pažeidimo padėtį pareikalaus daug metų. Numatytas Įsakymu miško paklotės sunaikinimas nepataisomai pakeis ginčo sklypo būklę, o jos atstatymas iki miško būklės taip pat pareikalaus kelių metų. Grunto kasimo darbai iš esmės pakeis minėto ploto būklę, nes sunaikins mišką ir miško paklotę. Inžinerinių tinklų, kelių, komunikacijų įrengimas neatstatomai pakeis ginčo žemę ir atstatymas padėties į pirminę taps brangus ir negalimas (miško atsodinimas, nukasto grunto sugrąžinimas, statybos objektų išardymas, griovimas ir t.t.).
Pareiškėjai pažymi, jog teismui pateikti įrodymai patvirtina tai, kad tretieji suinteresuoti asmenys ėmėsi nurodytų veiksmų. Jie patvirtino, kad gavo leidimą miškui iškirsti, vykdė miško kirtimo darbus 2012 m. rugsėjo 15 d. Teismui buvo pateiktas trečiųjų suinteresuotų asmenų pareiškimas, pareiškėjo paaiškinimai, kreipimasis į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinę miškų tarnybą bei 2012 m. spalio 2 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos atsakymas Nr. R2-2575, kuris patvirtina, kad tretieji suinteresuoti asmenys ėmėsi veiksmų iškirsti mišką ginčo sklype.
Nurodo, jog atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys jau šiuo metu atlieka veiksmus, kuriais siekia iš esmės pakeisti ginčo žemės sklypą taip, kad jo būklės atstatymas į pirminę padėtį taptų neįmanomas. 2012 m. rugsėjo 15 d. tretieji suinteresuoti asmenys iškirto didelį miško plotą ginčo sklype, sunaikindami medžius.
Pareiškėjai pabrėžia, jog skundžiamas aktas yra dalis detaliojo planavimo dokumentų, kurie patvirtinti atsakovui priėmus 2010 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. V35-193. Nurodo, jog prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sietinas ir su uždraudimu atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, t. y. išduoti leidimus tretiesiems suinteresuotiems asmenims vykdyti žemės kasimo, grunto nuėmimo, kelio įrengimo, statybos ir kitus darbus, kurie darytų poveikį miškui.
Nurodo, jog miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis klausimas tiesiogiai susietas su viešuoju interesu, nes Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) ir Lietuvos Respublikos miškų įstatyme (toliau – ir Miškų įstatymas) įtvirtinta nuostata, kad miško naudmenų naudojimas yra viešo pobūdžio, o miško savininkai neturi absoliučios ir išimtinės teisės vieni naudotis mišku. Piliečiams įtvirtinta teisė lankytis miške, naudotis jo gėrybėmis, dėl to klausimai susieti su miško plotų naudojimu turi viešo intereso pobūdį.
Šalies argumentai
Teigia, jog pareiškėjai neturi galimybių pateikti tuos įrodymus, kuriuos nurodo skundžiamojoje nutartyje teismas. Mano, jog atsisakymas tenkinti prašymą formalias motyvais arba reikalaujant pareiškėjui pateikti tuos įrodymus, kurių pareiškėjas pateikti negali, iškreipia teismo vaidmenį nagrinėjant administracinę bylą bei pakeičia administracinio proceso esmę.
Atsiliepimas
Atsakovas Druskininkų savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjų atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.
Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, jog asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008). Mano, jog teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
IV.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamos bylos dalykas – reikalavimo užtikrinimo priemonių, Druskininkų savivaldybės administracijos 2012 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. V35-17 galiojimo laikino sustabdymo ir uždraudimo atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, kurių atlikimas gali pakeisti esamą miško žemės sklypo dalies būklę, taikymas.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nurodytus argumentus, sprendė, jog pagrindo taikyti jų nėra.
Pareiškėjai pateiktu atskiruoju skundu su tokiomis teismo išvadomis nesutinka, todėl nagrinėjamu atveju turi būti įvertinama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė pareiškėjų prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių.
Vertinant nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą visų pirma pasisakytina, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką realus iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, o kartu ir realus teismo sprendimo įvykdymas, pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-155/2005, 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-627/2012).
Kita vertus, pastebėtina, jog, net ir nustačius galimą teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-496/2006, 2006 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS15-622/2006, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010, 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-320/2012).
Remiantis nurodytais išaiškinimais, darytina išvada, kad kiekvienu konkrečiu atveju reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Šiuo atveju ekonomiškumo principas būtent reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek reikalavimo užtikrinimo priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Pabrėžtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu nei vienos iš proceso šalių teisės ir teisėti interesai neturi būti suvaržyti daugiau nei būtina jų taikymo tikslui pasiekti.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašo taikyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 1, 3 punktuose numatytas reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y.: 1) sustabdyti Druskininkų savivaldybės administracijos 2012 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. V35-17 galiojimą iki bus išnagrinėta administracinė byla; 2) uždrausti atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, kurių atlikimas gali pakeisti esamą miško žemės sklypo dalies būklę, kurie numatyti žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. uždrausti atsakovui išduoti dokumentus, reikalingus gauti leidimą miško kirtimui, grunto kasimui, žemės darbams, statybos darbams, inžinerinių komunikacijų įrengimui, kelio įrengimui, ar išduoti bet kokius kitus leidimus, dėl kurių gali būti paveikta esama miško būklė (t. I, b. l. 184-186). Teisėjų kolegija dėl nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pasisakys atskirai.
Kiek tai yra susiję su Druskininkų savivaldybės administracijos 2012 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. V35-17 galiojimo laikinu sustabdymu, teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo įsakymu buvo nutarta paversti A. S., J. J., J. A., D. B. ir S. V. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) k., Druskininkų sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas – žemės ūkio paskirties žemė, kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, plotas – 12 100 m², pagal patvirtintą detalųjį planą miško žemės 362 m² plotą kitomis naudmenomis ir numatant 1 287 litų piniginę kompensaciją už minėto žemės sklypo pavertinimą kitomis naudmenomis (t. I, b. l. 3).
Pabrėžtina, jog skundžiamas įsakymas yra priimtas inter alia vadovaujantis Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V35-193 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) k., Druskininkų sav., (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“, Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašu, patvirtintu 2011 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1131 (toliau – ir Pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos aprašas).
Pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos aprašo 17 punktas numato, jog sprendimą miško žemę paversti kitomis naudmenomis priima detalųjį arba specialųjį teritorijų planavimo dokumentą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį arba specialųjį teritorijų planavimo dokumentą arba atskirai, jeigu toks dokumentas buvo patvirtintas iki aprašo įsigaliojimo. Pagal Pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos aprašo 20 punktą žemės sklypo, kuriame teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančios institucijos sprendimu miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis, duomenys Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre keičiami tik kompensavus miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis aprašo III arba IV dalyje nustatyta tvarka. Pabrėžtina, jog pagal Pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos aprašo 20 punktą pareiškėjai arba privačios miško žemės savininkai kartu su prašymu išduoti leidimą kirsti mišką lydimo kirtimais pagal detaliojo arba specialiojo plano sprendinius Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūrai pateikia detaliojo arba specialiojo plano kopiją ir sprendimo paversti miško žemę kitomis naudmenomis kopiją.
Remiantis bylos medžiaga pažymėtina, jog leidimas kirsti mišką Nr. 076671 2012 m. rugpjūčio 1 d. buvo išduotas J. J. ir kitiems bendrasavininkams žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. II, b. l. 5). Pažymėtina, jog leidimai kirsti yra išduoti remiantis inter alia Aprašo nuostatomis ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 patvirtinto Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašas) 8 punktu, numatančiu, kad, kai miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis, leidimas kirsti mišką miško lydimo kirtimais išduodamas vadovaujantis specialiojo ar detaliojo teritorijų planavimo dokumentu ir sprendimu miško žemę paversti kitomis naudmenomis, kai už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis yra kompensuota Pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos aprašo nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pabrėžia, jog byloje skundžiamu aktu per se nėra suteikiama teisė kirsti mišką, jis tik sudaro tam tikras prielaidas atlikti tolesnius veiksmus, susijusius su galimu miško kirtimu. Kaip minėta, leidimas kirsti mišką nagrinėjamu atveju yra išduotas (t. II, b. l. 5), todėl miško kirtimas nėra vykdomas remiantis vien byloje skundžiamu aktu, šiuo atveju byloje nėra skundžiami išduoti leidimai kirsti mišką. Be to, pabrėžtina, jog leidimas kirsti yra išduotas 2012 m. rugpjūčio 1 d. ir byloje nėra pateikta duomenų, ar juo remiantis ginčo teritorijoje nebuvo įvykdyti visi miško darbai. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, jog nors byloje yra pateikti duomenys, kad tretieji suinteresuoti asmenys J. A., D. B. 2012 m. rugsėjo 15 d. vykdė miško darbus žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau tiksliai nėra nurodoma, kokie darbai konkrečiai buvo vykdomi ir negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad jie yra susiję su byloje skundžiamu aktu (t. I, b. l. 175).
Remdamasi tuo, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad egzistuoja teisinis pagrindas taikyti pareiškėjų prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Druskininkų savivaldybės administracijos 2012 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. V35-17 galiojimą (ABTĮ 71 str. 1 d.). Šiuo atveju pareiškėjai iš esmės nepateikė pagrįstų įrodymų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, jog, nesustabdžius skundžiamo įsakymo galiojimo, galimai pareiškėjams palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, negalėtų būti atkurta šalių padėtis, buvusi iki ginčijamo įsakymo priėmimo.
Kiek tai yra susiję su reikalavimo užtikrinimo priemonės – uždraudimo atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, kurių atlikimas gali pakeisti esamą miško žemės sklypo dalies būklę, kurie numatyti žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), – taikymu, teisėjų kolegija nurodo, jog taikant šią priemonę (uždraudimą atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus) turi būti konkrečiai nurodyta, kokius veiksmus, kurių atlikimas teismo sprendimo įvykdymą apsunkintų arba padarytų negalimu, draudžiama atlikti ir neturi būti nustatoma daugiau suvaržymų, negu yra būtina ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje numatytam tikslui pasiekti. Priešingu atveju būtų pažeisti nurodyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tikslingumo, proporcingumo principai.
Kita vertus, pastebėtina, jog sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-801/2011). Šiuo atveju byloje nėra pateikta duomenų, leidžiančių spręsti, kad atsakovas ėmėsi, kokių nors veiksmų (pavyzdžiui, išdavė leidimus, atliko kitus veiksmus), kuriais būtų sudarytos sąlygos esamai miško žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), būklei pakeisti. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, nurodo, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo uždrausti atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, kurių atlikimas gali pakeisti esamą miško žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), būklę, t. y. uždrausti atsakovui išduoti dokumentus, reikalingus gauti leidimą miško kirtimui, grunto kasimui, žemės darbams, statybos darbams, inžinerinių komunikacijų įrengimui, kelio įrengimui, ar išduoti bet kokius kitus leidimus, dėl kurių gali būti paveikta esama miško būklė. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija vertina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas netaikė šios pareiškėjų prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės.
Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė pareiškėjų prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, todėl pareiškėjų atskirasis skundas yra atmestinas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia proceso šalių dėmesį, jog teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą (ABTĮ 71 str. 1 d.). Taigi ši nutartis neužkerta kelio proceso dalyviams pateikti motyvuotą (pagrįstą faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais) prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ar jų panaikinimo bet kurioje proceso stadijoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjų viešosios įstaigos Visuomenės teisinio ugdymo ir teisių gynimo centro ir I. R. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjų viešosios įstaigos Visuomenės teisinio ugdymo ir teisių gynimo centro ir I. R. prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.