- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-13
- Bylos Nr.
- eI-1432-244/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00092-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė, Donatas Vansevičius, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- R. A.
- Atsakovas
- Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai
- Advokatai
- Jurius Petreikis
- Kategorijos
- 23.2Reikalavimai asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje
- 23.4Kiti su Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimais susiję klausimai
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Donato Vansevičiaus ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. A. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK) 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. KS-216 „Dėl R. A.“, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad VTEK nepagrįstai nusprendė, kad jo narystės asociacijoje Raseinių krašto ateities sąjūdyje „Rasai“ sustabdymas nepašalino galimybės kilti interesų konfliktui, kuris kilo dėl to, kad pareiškėjas dalyvavo rengiant ir teikiant Raseinių rajono savivaldybės tarybai (toliau – Taryba) svarstyti 2017 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. TS-262 „Dėl pritarimo prižiūrėti Raseinių evangelikų liuteronų senąsias kapines ir Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos imperijos karių kapus“. 2017 m. kovo 10 d., tapęs Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriumi, pareiškėjas kreipėsi į asociacijos Raseinių krašto ateities sąjūdžio „Rasai“ pirmininką bei valdybą ir informavo, kad atsistatydina iš asociacijos valdymo organų (valdybos), o nuo 2017 m. kovo 14 d. sustabdo narystę šioje asociacijoje, 2017 m. kovo 13 d. prašymui buvo pritarta. Tarybos sprendimo Nr. TS-262 „Dėl pritarimo prižiūrėti Raseinių evangelikų liuteronų senąsias kapines ir Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos imperijos karių kapus“ projektas buvo svarstomas 2017 m. birželio 29 d., t. y. jau kai narystė asociacijoje buvo sustabdyta.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad asociacija Raseinių krašto ateities sąjūdis „Rasai“ prieš keletą metų ėmėsi savanoriškos iniciatyvos tvarkyti apleistas ir neprižiūrėtas Raseinių evangelikų liuteronų senąsias kapines ir Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos imperijos karių kapus. Kapinių priežiūrą ir tvarkymą reglamentuoja taip pat ir 1996 m. liepos 4 d. pasirašyta tarptautinė sutartis tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės „Dėl vokiečių karių kapų priežiūros Lietuvos Respublikoje“. Siekdamas iniciatyvai suteikti teisinį statusą, formalizuoti ją, taip užtikrinant, kad asociacijos savanoriškas ir neatlygintinas kapinių tvarkymas nepažeistų nacionalinių teisės aktų, Lietuvos Respublikos įsipareigojimų, Tarybos narys ir Raseinių krašto ateities sąjūdžio „Rasai“ valdybos pirmininkas 2017 m. birželio 26 d. raštu Nr. 170626-1 kreipėsi į Raseinių rajono savivaldybės merą su prašymu priskirti šių kapinių priežiūrą Raseinių krašto ateities sąjūdžiui „Rasai“. Raseinių rajono savivaldybės administracijoje buvo parengtas Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl pritarimo prižiūrėti Raseinių evangelikų liuteronų senąsias kapines ir Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos imperijos karių kapus“ projektas, kuriam beveik vienbalsiai pritarta 2017 m. birželio 29 d. posėdyje.
Pareiškėjas neturėjo jokio asmeninio suinteresuotumo ir veikė dėl viešojo intereso. 2017 m. birželio 29 d. sprendimas Nr. TS-262 sudarė tik prielaidas Raseinių seniūnijai nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymus, tarptautines sutartis ir humanitarinės teisės normas atitinkančias taisykles. Istorinę vertę turinčių kapinių išsaugojimas ir deramas jų tvarkymas atitinka viešojo intereso sampratą, būtų taupomos Raseinių rajono savivaldybės biudžeto lėšos – jas būtų galima skirti kitoms rajono reikmėms.
Atsiliepimas
Atsakovė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime VTEK nurodo, kad Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme (toliau – ir Įstatymas) įtvirtinta specialioji viešojo intereso samprata – tai visuomenės lūkesčiai, kad valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai, t. y. be jokio asmeninio suinteresuotumo, kuri reiškia, kad privačių interesų turėjimas valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui neleidžia jam pavestų tarnybinių funkcijų, susijusių ir su asmeniškai jam rūpimu klausimu, atlikti tinkamai. Įstatyme apibrėžtas interesų konfliktas neturi nieko bendra su skunde nurodoma viešojo intereso samprata. Tarybos sprendimo priėmimas buvo būtinas pradėti sutarties su asociacija pasirašymo procedūrą, todėl kaip nepagrįstas vertintinas skundo argumentas, kad minėtuoju sprendimu tik įteisintas asociacijos moralinis įsipareigojimas ir toliau tęsti tradiciją savanoriškai neatlygintinai tvarkyti bei prižiūrėti senąsias kapines.
VTEK tyrimo metu įvertino nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir padarė išvadą, kad R. A. dalyvavo Tarybos sprendimo projekto rengimo, pateikimo ir svarstymo procedūrose ir nors sustabdė savo narystę Raseinių krašto ateities sąjūdyje „Rasai“, kaip parodo tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, jo ryšys su asociacija liko: pristatydamas sprendimo projektą pabrėžė, kad kalba judėjimo „Rasai“ vardu, akcentavo nuveiktus asociacijos darbus ir tikslus. Pareiškėjas prisipažino, jog ėmėsi iniciatyvos, kad asociacija Raseinių krašto ateities sąjūdis „Rasai“ kreiptųsi į savivaldybę su prašymu įteisinti atliekamą veiklą. Nors formaliai narystė Raseinių krašto ateities sąjūdyje „Rasai“ buvo sustabdyta (tik tol, kol dirbs Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriumi), tačiau pareiškėjo ryšys su asociacija liko. Jis dalyvavo rengiant ir pristatant Tarybos sprendimo projektą, parengtą pagal tos pačios asociacijos valdybos pirmininko prašymą priskirti jai minėtų kapinių tvarkymą.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodoma, kad sprendimas gali būti grindžiamas bendruoju visuomeniniu interesu, bet kartu gali būti veikiamas ir privataus intereso, nuo kurio įtakų saugo Įstatymas. Nagrinėjamuoju atveju, dalyvaudamas rengiant ir teikiant sprendimus, tiesiogiai susijusius su asociacija „Rasai“, kurios veikloje pats tik laikinai nedalyvauja, R. A. neabejotinai pateko į viešųjų ir privačių interesų konflikto situaciją. Sąsajas su asociacijos „Rasai“ veikla kaip privatų interesą pareiškėjas yra nurodęs privačių interesų deklaracijoje. VTEK nekvestionuoja Raseinių krašto ateities sąjūdžio „Rasai“ vykdomos kapinių priežiūros visuomeninės svarbos ir reikšmės, tačiau sprendimas dėl kapinių priežiūros priskyrimo asociacijai turėjo būti parengtas ir priimtas pareiškėjui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. KS-216 „Dėl R. A.“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad R. A. nuo 2015 m. gegužės 21 d. buvo asociacijos Raseinių krašto ateities sąjūdžio „Rasai“ valdybos narys, įgaliojimų pabaiga – 2017 m. kovo 13 d. (2 t., b. l. 142–152). Pareiškėjas 2017 m. kovo 10 d. prašymu sustabdė narystę Raseinių krašto ateities sąjūdyje „Rasai“, kol dirbs Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriumi (1 t., b. l. 7).
Raseinių krašto ateities sąjūdžio „Rasai“ valdybos pirmininkas 2017 m. birželio 26 d. raštu Nr. 170626-1 kreipėsi į Raseinių rajono savivaldybės merą, prašydamas Tarybos sprendimu priskirti asociacijai neatlygintinai prižiūrėti liuteronų kapines (1 t., b. l. 12). Iš elektroninio dokumentų operacijų žurnalo matyti, kad R. A. 2017 m. birželio 28 d. atliko sprendimo projekto derinimo darbus (2 t., b. l. 52).
Iš bylos medžiagos matyti, kad sprendimo projektą „Dėl pritarimo prižiūrėti Raseinių evangelikų liuteronų senąsias kapines ir Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos imperijos karių kapus“ Tarybai pristatė R. A..
Tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. TS-262 „Dėl pritarimo prižiūrėti Raseinių evangelikų liuteronų senąsias kapines ir Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos imperijos karių kapus“ pritarta Raseinių krašto ateities sąjūdžio „Rasai“ iniciatyvai (1 t., b. l. 21). Sprendimu taip pat nuspręsta įgalioti Raseinių rajono savivaldybės Raseinių miesto seniūniją sudaryti su Raseinių krašto ateities sąjūdžiu „Rasai“ kapinių ir kapų komplekso priežiūros sutartį iki 2020 m. sausio 1 d., kurioje būtų numatyta, kokias priežiūros funkcijas atliks asociacija.
Byloje esančioje 2017 m. liepos 11 d. privačių interesų deklaracijoje (2 t., b. l. 21–29) nurodyta, kad 2015 m. gegužės 21 d. R. A. išrinktas asociacijos Raseinių krašto ateities sąjūdžio „Rasai“ valdybos nariu.
2017 m. rugsėjo 25 d. privačių interesų deklaracijoje (2 t., b. l. 161–169) nurodyta, kad pareiškėjas visuotiniame susirinkime 2017 m. kovo 14 d. sustabdė narystę asociacijoje „Rasai“.
VTEK 2017 m. rugsėjo 19 d. pažyma Nr. IN-139 buvo pasiūlyta pradėti tyrimą dėl R. A. veiksmų atitikties Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimams bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatoms (2 t., b. l. 39). 2017 m. rugsėjo 22 d. pareiškėjui pranešta apie pradėtą tyrimą (2 t., b. l. 40). Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 28 d. pateikė rašytinius paaiškinimus.
2017 m. gruodžio 20 d. įvyko VTEK posėdis, kuriame svarstyta R. A. elgesio atitiktis Įstatymo nuostatoms (2 t., b. l. 177–179) ir nutarta pripažinti, kad Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius R. A., dalyvaudamas šios savivaldybės administracijoje rengiant ir teikiant Tarybai svarstyti 2017 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. TS-262, tiesiogiai susijusį su asociacija Raseinių krašto ateities sąjūdis „Rasai“, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.
2017 m. gruodžio 20 d. buvo priimtas skundžiamas sprendimas Nr. KS-216 „Dėl R. A.“ (1 t., b. l. 15–20), kuriuo pripažinta, kad Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius R. A., dalyvaudamas šios savivaldybės administracijoje rengiant ir teikiant tarybai svarstyti 2017 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. TS-262, tiesiogiai susijusį su asociacija Raseinių krašto ateities sąjūdis „Rasai“, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.)
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, jog Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje (Įstatymo 1 straipsnis). Siekiant šių uždavinių, Įstatymo 3 straipsnyje yra įtvirtintos asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, bendrosios prievolės. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. To paties Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-998/2013, Administracinė jurisprudencija, Nr. 25, 2013, p. 415–431).
Taip pat pažymėtina, kad terminai „interesų konfliktas“, „viešieji interesai“, „privatūs interesai“ yra specialūs teisiniai terminai. Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje interesų konfliktas apibrėžiamas kaip situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kuris susijęs ir su jo privačiais interesais. O viešieji interesai Įstatyme suprantami kaip visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis), o privatūs interesai – asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Atitinkamai asmeninis suinteresuotumas, remiantis Įstatymo 2 straipsnio 6 dalimi, yra valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas, turtinė ar neturtinė nauda arba kitas panašaus pobūdžio interesas.
Būdamas interesų konflikto situacijoje, asmuo turi vadovautis Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostata, t. y. asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo institucijos vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą arba kolegialią valstybės ar savivaldybės instituciją, kurios narys jis yra, ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą.
Pažymėtina, kad Įstatymas įtvirtina pareigą valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims pateikti privačių interesų deklaraciją (Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Deklaracijoje privalo būti nurodyta narystė ir pareigos įmonėse, įstaigose, asociacijose ar fonduose, išskyrus narystę politinėse partijose ir profesinėse sąjungose. Tokia nuostatų formuluotė leidžia daryti išvadą, kad dalyvavimas asociacijos veikloje laikytinas privačiu valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens interesu.
Kaip matyti iš byloje esančių asociacijos įstatų (2 t., b. l. 132–139), pagrindinis asociacijos tikslas yra plėtoti ir skleisti laisvos pilietinės visuomenės idėjas, inicijuoti, koordinuoti ir plėtoti asmenų veiklas. Tikslus asociacija įgyvendina atstovaudama savo nariams nacionalinėse institucijose ir organizacijose. Asociacija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, taip pat ir valdybą.
Pareiškėjas dalyvavo asociacijos Raseinių krašto ateities sąjūdis „Rasai“ veikloje kaip valdybos narys, veiką sustabdė, kol dirbs Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriumi, tokį dalyvavimą jis buvo nurodęs privačių interesų deklaracijoje.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad einančio pareigas valstybinėje tarnyboje asmens narystė (pareigos) asociacijoje suvokiama kaip privataus intereso buvimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-30-12). Šiuo atveju darytina išvada, kad vien tai, jog pareiškėjas sustabdė savo narystę asociacijoje, nepaneigia aplinkybės, kad jį veikė interesų konfliktas tuo metu, kai dalyvavo rengiant ir pateikiant sprendimo projektą dėl 2017 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. TS-262 „Dėl pritarimo prižiūrėti Raseinių evangelikų liuteronų senąsias kapines ir Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos imperijos karių kapus“, kuris yra susijęs su asociacijos veikla.
Pažymėtina, kad pareiškėjas nurodė, kad narystės sustabdymas yra tik laikinas. Taigi teismas daro išvadą, kad vien narystės sustabdymas nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas nebeturi jokių privačių interesų asociacijos veikloje. Tokių interesų buvimą bei veikimą išimtinai asociacijos naudai patvirtina aktyvūs jo paties veiksmai pristatant sprendimo projektą Taryboje – buvo kalbama asociacijos „Rasai“ vardu, taip akcentuojant priklausomumą asociacijai.
Pažymėtina ir tai, kad pats pareiškėjas, pristatydamas sprendimo projektą Tarybai, privačių interesų deklaracijoje nebuvo nurodęs duomenų apie veiklos asociacijoje sustabdymą, jį deklaravo tik 2017 m. rugsėjo 25 d., t. y. po to, kai VTEK pradėjo tyrimą dėl R. A. veiksmų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Įstatymo tikslai yra prevenciniai, o konstatuoti, jog asmuo pažeidė šį įstatymą, pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius bei įrodyti, jog asmuo nesiėmė įstatyme nustatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-998/2013, Administracinė jurisprudencija, Nr. 25, 2013, p. 415–431). Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad priimant sprendimus privaloma vengti net šališkumo regimybės. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad pareiškėjas, nors formaliai ir buvo sustabdęs dalyvavimą asociacijos veikloje, kaip savivaldybės administracijos direktorius dalyvaudamas rengiant ir teikiant Tarybai svarstyti 2017 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. TS-262, tiesiogiai susijusį su asociacija „Rasai“, pažeidė Įstatyme įtvirtintas nuostatas vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto.
Išdėstytų aplinkybių nepaneigia ir jo teiginiai, kad asociacijos vykdoma kapinių tvarkymo veikla yra neatlygintina, taip pat siekiama pozityvių, su viešuoju interesu susijusių tikslų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pasisakęs dėl gaunamos naudos apibrėžimo ir paaiškinęs, kad privatus interesas apima ir kitokio pobūdžio, nebūtinai materialinį suinteresuotumą. Jis gali būti ir nematerialus, bet nukreiptas į konkretaus asmens naudos sukūrimą ar prielaidas tai naudai atsirasti ateityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1161-858/2017, 2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-30/2012).
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad sprendimas buvo rengiamas ir teikiamas siekiant įgyvendinti viešąjį interesą, o šiuo atveju istorinę vertę turinčių kapinių išsaugojimas, tvarkymas gali būti laikomas atitinkančiu viešojo intereso sampratą.
Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad viešieji interesai suprantami kaip visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai, taigi, be jokio asmeninio suinteresuotumo. Įstatyme įtvirtinta specialioji viešojo intereso samprata. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas dalyvaudamas rengiant ir teikiant Tarybai svarstyti 2017 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. TS-262 pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo prašomas panaikinti VTEK 2017 m. gruodžio 20 d. skundžiamas sprendimas Nr. KS-216 „Dėl R. A.“ yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas aplinkybes ir vadovaujantis aktualiomis teisės aktų nuostatomis, todėl jo naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.