- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-18
- Bylos Nr.
- eA-1828-552/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00092-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- R. A.
- Atsakovas
- Vyriausioji tarnybinės etikos komisija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašė panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK) 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. KS-216 (toliau – ir Sprendimas).
2. Skunde pareiškėjas nurodė, kad VTEK skundžiamu Sprendimu nepagrįstai pripažino, kad pareiškėjas, kaip Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius, dalyvaudamas rengiant ir teikiant svarstyti Raseinių rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2017 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. TS-262 „Dėl pritarimo prižiūrėti Raseinių evangelikų liuteronų senąsias kapines ir Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos imperijos karių kapus“, kuris yra tiesiogiai susijęs su asociacija Raseinių krašto ateities sąjūdis „Rasai“ (toliau – ir Asociacija), pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas. Pareiškėjas pabrėžė, kad tapęs Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriumi, jis kreipėsi į Asociacijos pirmininką bei valdybą, informavo, kad atsistatydina iš Asociacijos valdymo organų (valdybos), o nuo 2017 m. kovo 14 d. sustabdo narystę Asociacijoje, 2017 m. kovo 13 d. minėtam pareiškėjo prašymui buvo pritarta. Tarybos sprendimo Nr. TS-262 projektas buvo svarstomas 2017 m. birželio 29 d., t. y. po to, kai pareiškėjo narystė Asociacijoje buvo sustabdyta. Nuo tos dienos, kai buvo pritarta pareiškėjo prašymui sustabdyti narystę ir atsistatydinimui iš Asociacijos valdymo organų, jis neužėmė jokių pareigų Asociacijoje, jai neatstovavo ir jokia forma nedalyvavo Asociacijos veikloje, o tai reiškia, kad pareiškėjas nesinaudojo tomis teisėmis, kuriomis naudojasi bet kuris narystės Asociacijoje nesustabdęs jos narys. Laikinas narystės sustabdymas, nurodant konkretų sustabdymo terminą (iki kol pareiškėjas eis Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas), bet kurioje organizacijoje reiškia, jog narystės suspendavimo laikotarpiu asmuo nelaiko savęs tos organizacijos nariu ir nesinaudoja narystės teikiamais privalumais. Todėl VTEK pozicija, kad viešųjų ir privačių interesų konfliktas, į kurį neva pateko pareiškėjas, yra paremtas jo asmeniniu suinteresuotumu tinkamai atstovauti Asociacijos interesams, siekti įgyvendinti pagrindinius Asociacijos tikslus ir rūpintis jos gerove, negali būti laikoma pagrįsta. Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad Tarybos sprendimu buvo pritarta Asociacijos iniciatyvai, tačiau juo nenustatyta Asociacijos teisių ir pareigų apimtis, o tik pavesta tai padaryti Raseinių rajono savivaldybės Raseinių miesto seniūnijai, sudarant (neatlygintiną) sutartį dėl kapinių priežiūros, kurioje būtų atspindėti visi nacionalinių teisės aktų reikalavimai, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautiniai įsipareigojimai išsaugant ir tvarkant vokiečių karių kapus. Taigi pareiškėjo dalyvavimas rengiant ir teikiant svarstyti minėtą Tarybos sprendimą buvo paremtas siekiu užtikrinti, kad savanoriškas ir neatlygintinas nenaudojamų istorinių kapinių priežiūros ir tvarkymo organizavimas atitiktų teisės aktų reikalavimus, nepažeistų Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatų. Pareiškėjas neturėjo jokio asmeninio suinteresuotumo ir veikė vedamas tik viešojo intereso – užtikrinti, kad istorinę reikšmę turinčių vokiečių karių kapinių tvarkymas atitiktų teisės normų reikalavimus. VTEK nepagrįstai susiaurino viešojo intereso sampratą ir apsiribojo Įstatyme įtvirtinta viešojo intereso definicija. Pasak pareiškėjo, įstatymai nepateikia baigtinio teisinių vertybių sąrašo, kurios gali būti pripažįstamos viešuoju interesu, viešojo intereso samprata nuolat plėtojama teismų praktikoje. Be to, aiškinant viešojo intereso sampratą, svarbu atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimuose suformuluotą oficialią konstitucinę doktriną, pagal kurią viešuoju interesu laikoma tai, kas yra objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei. Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aiškinant viešojo intereso sampratą, pagrįstai leidžia konstatuoti, kad istorinę vertę turinčių kapinių išsaugojimas ir deramas jų tvarkymas taip pat atitinka viešojo intereso sampratą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas VTEK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Atsiliepime VTEK nurodė, kad Įstatyme įtvirtinta specialioji viešojo intereso samprata – tai visuomenės lūkesčiai, kad valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai, t. y. be jokio asmeninio suinteresuotumo. Privačių interesų turėjimas valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui neleidžia jam pavestų tarnybinių funkcijų, susijusių ir su asmeniškai jam rūpimu klausimu, atlikti tinkamai. Įstatyme apibrėžtas interesų konfliktas neturi nieko bendra su pareiškėjo skunde nurodyta viešojo intereso samprata. Tarybos sprendimo priėmimas buvo būtinas pradėti sutarties su Asociacija pasirašymo procedūrą, todėl kaip nepagrįstas vertintinas skundo argumentas, kad minėtu sprendimu tik įteisintas Asociacijos moralinis įsipareigojimas ir toliau tęsti tradiciją savanoriškai neatlygintinai tvarkyti bei prižiūrėti senąsias kapines. Pareiškėjas dalyvavo Tarybos sprendimo projekto rengimo, pateikimo ir svarstymo procedūrose ir, nors sustabdė savo narystę Asociacijoje, jo ryšys su Asociacija liko. Pristatydamas sprendimo projektą pareiškėjas pabrėžė, kad kalba Asociacijos vardu, akcentavo nuveiktus Asociacijos darbus ir tikslus. Pareiškėjas prisipažino, jog ėmėsi iniciatyvos, kad Asociacija kreiptųsi į savivaldybę su prašymu įteisinti atliekamą veiklą. Pareiškėjas dalyvavo pristatant Tarybos sprendimo projektą, parengtą pagal Asociacijos valdybos pirmininko prašymą priskirti Asociacijai minėtų kapinių tvarkymą. Atsiliepime VTEK pažymėjo, kad sprendimas gali būti grindžiamas bendruoju visuomeniniu interesu, bet kartu gali būti veikiamas ir privataus intereso, nuo kurio įtakų saugo Įstatymas. Nagrinėjamu atveju dalyvaudamas rengiant ir teikiant sprendimus, tiesiogiai susijusius su Asociacija, kurios veikloje pats tik laikinai nedalyvauja, pareiškėjas pateko į viešųjų ir privačių interesų konflikto situaciją. Sąsajas su Asociacijos veikla, kaip privatų interesą, pareiškėjas yra nurodęs privačių interesų deklaracijoje. VTEK nekvestionuoja Asociacijos vykdomos kapinių priežiūros visuomeninės svarbos ir reikšmės, tačiau sprendimas dėl kapinių priežiūros priskyrimo Asociacijai turėjo būti parengtas ir priimtas pareiškėjui nedalyvaujant.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas, nustatė, kad: pareiškėjas nuo 2015 m. gegužės 21 d. buvo asociacijos Raseinių krašto ateities sąjūdžio „Rasai“ valdybos narys, įgaliojimų pabaiga – 2017 m. kovo 13 d. (pareiškėjas 2017 m. kovo 10 d. prašymu sustabdė narystę Asociacijoje kol dirbs Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriumi); Asociacijos valdybos pirmininkas 2017 m. birželio 26 d. raštu Nr. 170626-1 kreipėsi į Raseinių rajono savivaldybės merą, prašė priskirti Asociacijai neatlygintinai prižiūrėti liuteronų kapines; pareiškėjas 2017 m. birželio 28 d. atliko sprendimo projekto derinimo darbus, Tarybos sprendimo projektą „Dėl pritarimo prižiūrėti Raseinių evangelikų liuteronų senąsias kapines ir Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos imperijos karių kapus“ Tarybai taip pat pristatė pareiškėjas; Tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. TS-262 „Dėl pritarimo prižiūrėti Raseinių evangelikų liuteronų senąsias kapines ir Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos imperijos karių kapus“ pritarta Raseinių krašto ateities sąjūdžio „Rasai“ iniciatyvai, nuspręsta įgalioti Raseinių rajono savivaldybės Raseinių miesto seniūniją sudaryti su Raseinių krašto ateities sąjūdžiu „Rasai“ kapinių ir kapų komplekso priežiūros sutartį iki 2020 m. sausio 1 d., kurioje būtų numatyta, kokias priežiūros funkcijas atliks Asociacija; pareiškėjo 2017 m. liepos 11 d. privačių interesų deklaracijoje nurodyta, kad 2015 m. gegužės 21 d. pareiškėjas išrinktas Asociacijos valdybos nariu, 2017 m. rugsėjo 25 d. privačių interesų deklaracijoje nurodyta, kad pareiškėjas visuotiniame susirinkime 2017 m. kovo 14 d. sustabdė narystę Asociacijoje; VTEK 2017 m. rugsėjo 19 d. pažyma Nr. IN-139 pasiūlyta pradėti tyrimą dėl pareiškėjo veiksmų atitikties Įstatymo nuostatoms; pareiškėjui 2017 m. rugsėjo 22 d. pranešta apie pradėtą tyrimą; pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 28 d. pateikė rašytinius paaiškinimus; 2017 m. gruodžio 20 d. įvyko VTEK posėdis, kuriame nutarta pripažinti, kad Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius R. A., dalyvaudamas šios savivaldybės administracijoje rengiant ir teikiant Tarybai svarstyti 2017 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. TS-262, tiesiogiai susijusį su Asociacija, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas; VTEK 2017 m. gruodžio 20 d. Sprendimu Nr. KS-216 pripažino, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.
7. Teismas pažymėjo, kad sąvokos „interesų konfliktas“, „viešieji interesai“, „privatūs interesai“ yra specialūs teisiniai terminai. Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje interesų konfliktas apibrėžiamas kaip situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kuris susijęs ir su jo privačiais interesais. Viešieji interesai Įstatyme suprantami kaip visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai (Įstatymo 2 str. 3 d.), o privatūs interesai – asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 str. 2 d.). Asmeninis suinteresuotumas, remiantis Įstatymo 2 straipsnio 6 dalimi, yra valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas, turtinė ar neturtinė nauda arba kitas panašaus pobūdžio interesas. Būdamas interesų konflikto situacijoje, asmuo turi vadovautis Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostata, t. y. asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo institucijos vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą arba kolegialią valstybės ar savivaldybės instituciją, kurios narys jis yra, ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą. Įstatymas taip pat įtvirtina pareigą valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims pateikti privačių interesų deklaraciją (Įstatymo 4 str. 1 d.), kurioje privalo būti nurodyta narystė ir pareigos įmonėse, įstaigose, asociacijose ar fonduose, išskyrus narystę politinėse partijose ir profesinėse sąjungose.
8. Įvertinęs nurodytas teisines nuostatas pirmosios instancijos teismas sprendė, kad jų formuluotė leidžia daryti išvadą, kad dalyvavimas asociacijos veikloje laikytinas privačiu valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens interesu, tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Teismas konstatavo, jog vien tai, kad pareiškėjas sustabdė narystę Asociacijoje, nepaneigia aplinkybės, kad tuo metu, kai pareiškėjas dalyvavo rengiant ir pateikiant su Asociacijos veikla susijusio sprendimo „Dėl pritarimo prižiūrėti Raseinių evangelikų liuteronų senąsias kapines ir Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos imperijos karių kapus“ projektą, pareiškėją veikė interesų konfliktas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo narystės sustabdymas yra laikinas ir nereiškia, kad pareiškėjas nebeturi jokių privačių interesų Asociacijos veikloje. Tokių interesų buvimą bei veikimą išimtinai Asociacijos naudai patvirtina aktyvūs pareiškėjo veiksmai pristatant sprendimo projektą Taryboje – buvo kalbama Asociacijos vardu, taip akcentuojant priklausymą Asociacijai. Be to, pristatydamas sprendimo projektą Tarybai, pareiškėjas privačių interesų deklaracijoje nebuvo nurodęs duomenų apie veiklos Asociacijoje sustabdymą, jį deklaravo tik 2017 m. rugsėjo 25 d., t. y. po to, kai VTEK pradėjo tyrimą.
9. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Įstatymo tikslai yra prevenciniai, o konstatuoti, jog asmuo pažeidė Įstatymą, pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius bei įrodyti, jog asmuo nesiėmė Įstatyme nustatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti. priimant sprendimus privaloma vengti net šališkumo regimybės. Todėl pareiškėjas, nors formaliai ir buvo sustabdęs dalyvavimą Asociacijos veikloje, kaip savivaldybės administracijos direktorius dalyvaudamas rengiant ir teikiant Tarybai svarstyti 2017 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. TS-262, tiesiogiai susijusį su Asociacija, pažeidė Įstatyme įtvirtintas nuostatas vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto. Teismo vertinimu, šios išvados nepaneigia pareiškėjo teiginiai, kad Asociacijos vykdoma kapinių tvarkymo veikla yra neatlygintina, taip pat kad siekiama pozityvių su viešuoju interesu susijusių tikslų, kadangi privatus interesas apima ir kitokio pobūdžio, nebūtinai materialinį suinteresuotumą, kuris gali būti ir nematerialus, bet nukreiptas į konkretaus asmens naudos sukūrimą ar prielaidas tai naudai atsirasti ateityje.
10. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus, kad istorinę vertę turinčių kapinių išsaugojimas ir tvarkymas atitinka viešojo intereso sampratą, teismas pabrėžė, jog Įstatyme įtvirtinta specialioji viešojo intereso samprata, todėl dalyvaudamas rengiant ir teikiant Tarybai svarstyti 2017 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. TS-262 pareiškėjas pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas.
III.
11. Pareiškėjas R. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
12. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pakartotinai dėsto motyvus, analogiškus nurodytiems skunde pirmosios instancijos teismui, pažymi, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisingas ir neteisėtas. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik dalies faktinių aplinkybių perrašymu bei kai kurių Įstatymo normų pacitavimu, tačiau nenurodė, kodėl atmetė pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus. Pasak pareiškėjo, teismas neatliko savarankiško aplinkybių vertinimo ir apsiribojo skundžiamo VTEK sprendimo nuostatų perrašymu.
Atsiliepimas
13. Atsakovas VTEK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nėra nauji, jie jau buvo pateikti tiek VTEK, tiek pirmosios instancijos teismui, todėl atsakovas palaiko skundžiamame Sprendime bei pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją, apeliacinį skundą prašo atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
14. Ginčas šioje byloje kilo dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos Sprendimo, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Ginčijamame Sprendime pareiškėjas pripažintas pažeidęs Įstatymą tuo, kad, būdamas savivaldybės administracijos direktoriumi, rengė, pristatė savivaldybės tarybai ir dalyvavo svarstant Tarybos sprendimą, kuris buvo inicijuotas Asociacijos bei susijęs su tolesne Asociacijos veikla.
16. Pareiškėjas VTEK sprendimą kvestionavo tuo aspektu, kad jis, tapęs savivaldybės administracijos direktoriumi, buvo sustabdęs savo narystę asociacijoje Raseinių krašto ateities sąjūdis „Rasai“, jos neatstovavo, todėl rengdamas ir pateikdamas su šia visuomenine organizacija susijusį sprendimą savivaldybės tarybos posėdyje, nesukėlė interesų konflikto, veikė vedamas tik viešojo intereso.
17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad vien laikinas narystės sustabdymas visuomeninėje organizacijoje nereiškia, kad asmuo nebeturi privačių interesų, susijusių su šia organizacija, todėl pareiškėjas pagrįstai pripažintas pažeidęs Įstatymo reikalavimus.
18. Apeliacinis pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas nesutikimu su teismo sprendime pateiktu faktinių aplinkybių vertinimu ir teisės normų aiškinimu.
19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis).
20. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime teisingai nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo tikslai yra prevenciniai, o konstatuoti, jog asmuo pažeidė šį įstatymą, pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius bei įrodyti, jog asmuo nesiėmė įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-85-261/2015). Lietuvos administracinių teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nustatyto pažeidimo kvalifikavimui pakanka nustatyti, jog priimant sprendimą pareiškėjas nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja toks konfliktas. Konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas, todėl valstybės tarnautojas, priimdamas sprendimus, privalo vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta šio įstatymo paskirtimi, kuria siekiama įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011, 2013-03-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-518/2013 ir kt.).
21. Kartu Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis administracinių teismų praktikoje aiškinama kaip draudžianti atlikti teisei priešingas veikas – dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus – t. y. reikalauja susilaikyti nuo tam tikro elgesio varianto (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-04-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1121/2011 ir kt.). Vertinant, ar buvo pažeista Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis, būtina išsiaiškinti tik tą faktinę aplinkybę, ar pareiškėjas dalyvavo rengiant, svarstant, priimant ar kitaip paveikiant sprendimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2312/2011, 2011-10-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-2861/2011, 2012-09-06 sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-2728/2012, 2013-03-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-518/2013 ir kt.). Pagal administracinių teismų praktiką, tai reiškia, kad Įstatymo pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, jog pareiškėjas savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita, užtenka to, kad jis neįvykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-844/07, 2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2312/2011, 2011-10-27 sprendimas administracinėje byloje A492-3330/2011, 2012-09-06 sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-2728/2012 ir kt.).
22. Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas, būdamas Raseinių savivaldybės administracijos direktoriumi, 2017 m. birželio 28-29 dienomis atliko Tarybos sprendimo „Dėl pritarimo prižiūrėti Raseinių evangelikų liuteronų senąsias kapines ir Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos imperijos karių kapus“ projekto derinimo darbus bei pristatė sprendimo projektą Tarybai. Šio projekto iniciatorius buvo asociacija Raseinių krašto ateities sąjūdis „Rasai“, kurios aktyvus narys iki 2017 m. kovo mėnesio buvo pareiškėjas. Minėtu sprendimu iš esmės Asociacijai buvo leista prižiūrėti Raseinių evangelikų liuteronų senąsias kapines ir Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos imperijos karių kapus. Taigi aplinkybė, kad pareiškėjas dalyvavo rengiant ir svarstant sprendimą, susijusį su asociacija Raseinių krašto ateities sąjūdis „Rasai“, yra nustatyta. Jos neneigia ir pareiškėjas.
23. Aplinkybė, jog pareiškėjas nuo 2017 m. kovo mėnesio buvo sustabdęs savo narystę Asociacijoje, nekeičia situacijos vertinimo. Nors pareiškėjas teigia, jog narystės suspendavimo laikotarpiu jis savęs nelaikė tos organizacijos nariu ir nesinaudojo narystės teikiamais privalumais, tačiau įvertinus tai, kad pareiškėjas inicijavo ir patį Asociacijos kreipimąsi į Tarybą bei Tarybos posėdyje, pristatydamas sprendimo projektą vartojo tokias lingvistines konstrukcijas, kurios sudaro įspūdį, kad pareiškėjas kalba savo ar jam artimų žmonių grupės vardu, turėdamas šališką teigiamą nusistatymą svarstomu klausimu, pripažintina, kad pareiškėjas šio sprendimo rengimo ir priėmimo procese iš esmės atstovavo Asociacijai, rūpindamasis šios organizacijos interesais, taigi minėtu metu pareiškėją veikė interesų konfliktas ir jis privalėjo nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant ir svarstant Tarybos sprendimą. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas yra tik laikinai sustabdęs savo narystę, kas suponuoja išvadą, kad jis sieja savo ateities planus su dalyvavimu vėlesnėje Asociacijos veikloje.
24. Atsakydama į pareiškėjo argumentus, susijusius su viešųjų ir privačių interesų konflikto nebuvimu bei jo veikimu išimtinai viešaisiais interesais, teisėjų kolegija pažymi, kad privatus interesas nebūtinai reiškia vien realiai įvertinamos naudos gavimą, visuomeninės organizacijos žinomumo pilietinėje bendruomenėje didinimas bei tokios organizacijos gero vardo puoselėjimas taip pat gali būti tais tikslais, kurių siekiama atstovaujant privatų interesą. Pareiškėjo argumentai, kad jo veikimas buvo nukreiptas į siekį užtikrinti savanoriškų ir neatlygintinų kapinių priežiūros darbų atitikimą teisės aktų reikalavimams, nėra pakankamai pagrįsti. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, kaip tokia savanoriška Asociacijos veikla be Tarybos sprendimo ir jo pagrindu Raseinių seniūnijos sudarytos sutarties pažeistų nacionalinių teisės aktų ar tarptautinių sutarčių nuostatas, koks visuotinai pripažintas viešasis interesas buvo būtinas apginti tokiu būdu.
25. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. A. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.