- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-01
- Bylos Nr.
- e2S-291-560/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15529-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- V. G.
- Ieškovas
- V. G.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovei V. G. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės ir kitų susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas ieškovo V. G. ieškinys atsakovei V. G. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės ir kitų susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba), kuriuo ieškovas prašo: 1) šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukti dėl atsakovės kaltės; 2) nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu; 3) iš atsakovės priteisti vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį, išlaikymo suma pervedant į ieškovo sąskaitą banke, ieškovą paskiriant išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; 4) nustatyti ieškovo siūlomą 50:50 procentų laiko modeliu pagrįstą bendravimo su vaiku tvarką; 5) nutraukus santuoką šalims palikti santuokines pavardes; 6) priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimams, susijusiems su nepilnamečio šalių vaiko interesais, užtikrinti ieškovas prašo nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią:
2.1 sūnus G. G. kai vyksta ugdymo procesas (pamokos mokykloje) pakaitomis gyvens pas abu tėvus – lyginėmis metų savaitėmis (nuo pirmadienio 18 val. iki pirmadienio 18 val.) vaikas gyvens su motina V. G., nelyginėmis savaitėmis (nuo pirmadienio 18 val. iki pirmadienio 18 val.) – su tėvu V. G.;
2.2 sūnus G. G., kai nevyksta ugdymo procesas (nevyksta pamokos mokykloje), pakaitomis gyvens pas abu tėvus – lyginėmis metų savaitėmis (nuo pirmadienio 18 val. iki pirmadienio 18 val.) vaikas gyvens su motina V. G., nelyginėmis savaitėmis (nuo pirmadienio 18 val. iki pirmadienio 18 val.) – su tėvu V. G.;
2.3 abu tėvai be išimties turi teisę matytis su vaiku faktinę jo gimimo dieną, nepriklausomai nuo to, kuriam iš tėvų tuo metu tenka vaiko globa. Didžiąsias metines šventes – Šv. Velykas ir Naujuosius metus – lyginiais metais vaikas praleidžia su motina, nelyginiais – su tėvu, Kūčias ir Šv. Kalėdų pirmą dieną – nelyginiais su motina (atitinkamai – antrąją Šv. Kalėdų dieną vaikai praleidžia su tėvu), lyginiais – Kūčias ir Šv. Kalėdų pirmą dieną su tėvu (atitinkamai – antrąją Šv. Kalėdų dieną vaikai praleidžia su motina), taip pat nepriklausomai nuo to, kuriam iš tėvų tuo metu tenka vaiko globa;
2.4 per Tėvo dieną, švenčiamą pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį, sūnus G. G. praleis su tėvu V. G., per Motinos dieną, švenčiamą pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį, praleis su mama V. G.;
2.5 tuo atveju, jeigu kuri nors iš tėvų ketina sūnų G. G. pasiimti kartu atostogauti ir (ar) išvykti į kokią nors kitą išvyką ar kt., ilgesniam, nei septynių dienų laikotarpiui pagal grafiką, kuris yra numatytas aukščiau, ar metu, kuris nėra aptartas aukščiau, tai tokias atostogas ir (ar) išvyką V. G. ir V. G. vienas su kitu turi suderinti prieš ne trumpesnį kaip 30 (trisdešimties) dienų terminą;
2.6 V. G., norėdama vaiką atostogų išsivežti į užsienį, privalo apie tai informuoti V. G. raštu ne vėliau kaip prieš 20 (dvidešimt) dienų, nurodydamas šalį, į kurią vykstama, adresą ir kitą būtiną informaciją. Tuo atveju, jeigu vaikas atostogauja užsienyje, V. G. privalo užtikrinti galimybę V. G. susisiekti su vaiku telefonu, skype programa, viber, whatsapp, face time ar pan.;
2.7 V. G. privalo užtikrinti vaiko dalyvavimą mokymo, ugdymo ir lavinimo įstaigose, jeigu jos ir vaiko bendravimo laikas sutampa su vaiko mokymo, ugdymo ar lavinimo veikla (pamokos, koncertai, repeticijos, renginiai ir kt.);
2.8 Apie šalių ir/ar vaiko gyvenamosios vietos bei mobilaus ryšio telefono numerių pasikeitimą turi būti pranešama kitai šaliai ne vėliau kaip per 2 (dvi) kalendorines dienas.
3. Nurodo, kad atsakovė sudaro kliūtis jam bendrauti su sūnumi, todėl ieškovui pamatyti sūnų pavyko labai nedaug kartų, atsakovė grasina išsivežti vaiką gyventi į užsienį be tėvo sutikimo, kad jis iš viso neturėtų galimybių bendrauti su tėvu, atsakovės artimieji giminaičiai tėvai bei sesuo gyvena Airijoje, todėl yra reali grėsmė, kad ji pabėgs su vaiku į užsienį. Atsakovei nebendradarbiaujant, jai svarbūs tik jos interesai ir ambicijos, todėl byloje būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
4. Atsakovė pateiktame prašyme/atsiliepime nurodė, kad ieškovo nurodytos aplinkybės yra visiškas melas ir siekis visais įmanomais būdais pakenkti atsakovei. Dar 2021 m. gegužės mėn. ieškovas paliko atsakovę su nepilnamečiu vaiku ir išvyko gyventi į kitus namus, vėliau paaiškėjo, jog dėl kitos moters. 2021 metų gruodžio mėnesį ieškovas siekė inicijuoti skyrybų procesą, tačiau 2022 metų kovo mėnesį ieškovo inicijuotas skyrybų procesas buvo nutrauktas, kadangi jis nusprendė grįžti į šeimą, tai yra pas atsakovę ir savo sūnų. Šeimai gyvenant kartu atsakovė su ieškovu ne kartą vyko į Tenerifę, kurioje įsigijo, remontavo gyvenamąją vietą ir planavo praleisti Lietuvos žiemas Tenerifėje. Ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka naudinga tik pačiam ieškovui. Ieškovas prašo nustatyti atsakovei pareigą su vaiku išvykstant į užsienį informuoti ieškovą prieš 20 dienų, tačiau neaptaria savo pareigos apie atsakovės informavimą su vaiku į užsienį. Nėra aišku, kur, su kuo ir kokiomis sąlygomis gyvena ieškovas, ieškovui nuolat keičiant gyvenamąsias vietas vaikui bus daroma žala. Ieškovas pirmiausia turėtų dėti pastangas susitvarkyti savo asmeninį gyvenimą: susirasti pastovią gyvenamąją vietą, susitvarkyti buitį, įgyti socialinės brandos, išmokti savarankiškai rūpintis savimi ir aplinkiniais ir tik po to kelti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo 50:50 tvarka.
5. Atsakovė pareiškė ir savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su motina, priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą sūnui po 1 500 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, paskiriant atsakovę vaiko gaunamų lėšų uzufruktore bei nustatyti jos prašomą ieškovo bendravimo tvarką su vaiku:
5.1 ieškovas V. G. bendrauja su G. G. kas antrą savaitgalį – penktadienį, pasiimdamas jį po užsiėmimų iš ugdymo/mokymosi įstaigos arba iš jo gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžindamas jį pirmadienį į ugdymo/mokymosi įstaigą. Jei pirmadienis yra ne darbo diena ar ugdymo/mokymosi įstaiga nedirba, V. G. grąžina vaiką tos pačios savaitės sekmadienį 20.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą;
5.2 ieškovas V. G. bendrauja su G. G. 2 kartus per savaitę bet kuriomis darbo dienomis, kai toks bendravimas netrukdo vaiko ugdymui ir poilsio režimui, pasiimdamas sūnų iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų tą pačią dieną iki 20 val. į sūnaus gyvenamąją vietą, Ieškovas informuoja atsakovę iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 2 d. d. apie planuojamą susitikimą;
5.3 per Tėvo dieną G. G. bendrauja su tėvu V. G., kuris pasiima jį 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos nepriklausomai nuo to, jeigu pagal nustatytą bendravimo tvarką ši diena nepriklausytų bendrauti su tėvu V. G. ir grąžina jį į gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19.00 val.;
5.4 per Motinos dieną G. G. bendrauja su mama V. G. nepriklausomai nuo to, jeigu pagal nustatytą bendravimo tvarką šią dieną G. G. priklausytų bendrauti su tėvu V. G.;
5.5 kiekvienais kalendoriniais metais V. G. bendrauja su G. G. 2 (dvi) savaites nepertraukiamo laiko vasaros atostogų metu, planuojamų atostogų su vaiku laiką raštu (telefono žinute ir/ar elektroniniu paštu) suderinęs su V. G. prieš 2 (du) mėnesius iki planuojamų atostogų pradžios, pasiimdamas G. G. pirmąją jam priklausančią bendravimo su vaiku dieną, 10.00 val., ir grąžindamas jį į gyvenamąją vietą, paskutinę jam priklausančią bendravimo su vaiku dieną, 19.00 val. Jei dėl susiklosčiusių ypatingų aplinkybių (pvz.: vaiko ligos), dėl kurių negali įvykti numatytos vaiko atostogos su tėvu V. G., V. G. privalo apie tai informuoti V. G. raštu (telefono žinute ir/arba elektroniniu paštu) nedelsiant, kai tik tampa aišku, kad bendravimas įvykti negali. Dėl minėtų priežasčių praleistos atostogos su vaiku nukeliamos iki kol išnyks aplinkybės, dėl kurių negalėjo įvykti atostogos numatytu laiku;
5.6 kiekvienais kalendoriniais metais V. G. bendrauja su G. G. 2 (dvi) savaites nepertraukiamo laiko vasaros atostogų metu, planuojamų atostogų su vaiku laiką raštu (telefono žinute ir/ar elektroniniu paštu) suderinusi su V. G. prieš 2 (du) mėnesius iki planuojamų atostogų pradžios. Jei dėl susiklosčiusių ypatingų aplinkybių (pvz.: vaiko ligos), dėl kurių negali įvykti numatytos vaiko atostogos su V. G., V. G. privalo apie tai informuoti V. G. raštu (telefono žinute ir/arba elektroniniu paštu) nedelsiant, kai tik tampa aišku, kad bendravimas įvykti negali. Dėl minėtų priežasčių praleistos atostogos su vaiku nukeliamos iki kol išnyks aplinkybės, dėl kurių negalėjo įvykti atostogos numatytu laiku;
5.7 V. G. su nepilnamečiu sūnumi G. G. poriniais kalendoriniais metais bendrauja Velykų antrąją dieną, Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d). V. G. bendrauja su sūnumi poriniais kalendoriniais metais Naujųjų Metų dieną (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.), pirmąją Velykų dieną, Kūčias ir Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 24-25 d.);
5.8 V. G. su nepilnamečiu sūnumi G. G. neporiniais kalendoriniais metais bendrauja Naujųjų Metų dieną (gruodžio 31 d. - sausio 1 d.), pirmąją Velykų dieną, Kūčias ir Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 24-25 d.). Ieškovas bendrauja su sūnumi neporiniais kalendoriniais metais Velykų antrąją dieną, Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.);
5.9 atsakovė ir ieškovas turi teisę dalyvauti nepilnamečio sūnaus gimtadienio šventėje atitinkamai (duomenys neskelbtini), net jei ši diena nėra nustatyta bendravimui pagal bendravimo tvarką;
5.10 siekiant išvengti konfliktų bei užtikrinti stabilumą, ieškovas prieš planuojamus trumpalaikius arba ilgalaikius susitikimus su sūnumi G. G., privalo atsižvelgti į vaiko išreikštą nuomonę dėl planuojamo susitikimo. Nepilnamečiui vaikui išreiškus nenorą susitikti, ieškovas privalo gerbti šią savo nepilnamečio vaiko išreikštą nuomonę ir pasirinkti kitą dieną susitikimui;
5.11 ieškovas turi teisę nekliudomai bendrauti su sūnumi G. G. visomis nuotolinio ryšio priemonėmis - telefonu, interneto tinklu „Zoom“, elektroniniu paštu, socialiniais tinklais bei kitomis kompiuterinėmis programomis, taip pat lankyti jį ligos atveju, nepriklausomai nuo jo buvimo vietos (vaiko buvimo gyvenamojoje vietoje ar gydymo įstaigos stacionare);
5.12 V. G. užtikrina, kad vaiko perdavimo tėvui momentu sūnus su savimi turėtų visus jam reikalingus sezoną atitinkančius drabužius, avalynę bei vaiko dokumentus reikalingus vykimui į kitą šalį (jeigu vaikas su V. G. vyksta į kitą šalį), o V. G. įsipareigoja grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą šalių raštu (SMS žinute, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartą vietą grąžinti ir visus jam perduotus vaiko daiktus ir dokumentus;
5.13 nepilnamečio vaiko G. G. dokumentai yra laikomi jo gyvenamojoje vietoje, o esant poreikiui, tai yra vaikui keliaujant su V. G. užsienyje dokumentai yra perduodami V. G. ir pagal 26.12. punktą grąžinami;
5.14 V. G. privalo užtikrinti vaiko dalyvavimą mokymo, ugdymo ir lavinimo įstaigose, jeigu jo ir vaiko bendravimo laikas sutampa su vaiko mokymo, ugdymo ar lavinimo veikla (pamokos, koncertai, repeticijos, renginiai ir kt.);
5.15 apie šalių ir/ar vaiko gyvenamosios vietos bei mobilaus ryšio telefono numerių pasikeitimą turi būti pranešama kitai šaliai ne vėliau kaip per 2 (dvi) kalendorines dienas;
5.16 šalys įsipareigoja vaiko auklėjimo klausimus spręsti geranoriškai, tarpusavio susitarimu, vadovaujantis geriausių vaiko interesų principu.
Atsiliepimas
6. Atsakovė nurodė, kad ieškovas neteikia materialinės pagalbos savo vaikui, dėl ko atsakovei tenka prievolė išlaikyti vaiką už abu tėvus ir dėl ko nukenčia vaiko interesai. Tarp šalių yra nuolatiniai nesutarimai dėl bendravimo su vaiku ir taikiai šalims susitarti dėl to nepavyksta.
7. Ieškovas atsiliepime į atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, jog atsakovė pateikė netikslias ir (ar) iškraipytas faktines aplinkybes, kurios turėtų sukurti įspūdį, kad ieškovas neturi galimybės rūpintis sūnumi. Nepriklausomai nuo to, kokios yra ieškovo pareigos, paskutiniu metu jis nuo darbinės rutininės veiklos yra nusišalinęs ir iš esmės dalyvauja tik nagrinėjant strateginius įmonių klausimus, kadangi einamasis įmonių valdymas yra perduotas vykdančiajam direktoriui, todėl turi pakankamai laiko tiek vaiko ugdymui, tiek ir jo priežiūrai, jeigu atsakovė tik nedarytų tam kliūčių. Vaikui skiria visokeriopą išlaikymą, prisideda prie vaiko ugdymo ir dalinai kompensuoja vaiko mokyklos ir būrelių išlaidas, o be to visada apmoka pačios atsakovės ieškovui pateiktus čekius už jos nupirktus vaiko drabužius ar kitas išlaidas, todėl teigti, kad ieškovas neprisideda prie vaiko išlaikymo nėra jokio pagrindo. Ieškovas intensyviai bendradarbiauja su vaiku ir deda maksimalias pastangas, kad galėtų pilnavertiškai dalyvauti sūnaus gyvenime. Teigė, kad pati atsakovė visais įmanomais būdais trukdo tėvui bendrauti su sūnumi, o šiuo metu, galimai, ir nuteikinėja jį prieš ieškovą, todėl mano, kad atsakovės prašymas yra atmestinas ir yra nustatytina ieškovo prašoma laikina bendravimo su vaiku tvarka.
8. Išvadą teikianti institucija pateiktoje išvadoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodė, kad ieškovo prašomos nustatyti laikinosios apsaugos priemonės – laikinoji bendravimo tvarka, pagal kurią vaikas gyventų pakaitomis pas abu tėvus: lyginėmis savaitėmis su motina, nelyginėmis su tėvu ir t.t., tik iš dalies atitiktų teismų praktikoje nurodytiems bendravimo tvarkos kriterijams, be to, byloje nėra duomenų, jog tokia bendravimo tvarką vaikui būtų įprasta, nepažeistų jo teisės į saugumą ir stabilumą. Pažymėjo, jog tik teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar ieškovo argumentai pakankami jo prašymui tenkinti. Atsižvelgiant į tai, jog vaikas nuolat gyvena su motina, t. y., motinos gyvenamoji aplinka vaikui yra įprasta ir saugi, į tai, jog svarbiausias vaiko interesas – saugumas ir stabilumas, į G. G. nuomonę, bylos aplinkybes ir vaiko interesus, vadovaudamiesi vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, Tarnyba neprieštarauja dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina neturi pagrindo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 4 d. nutartimi ieškovo ir atsakovės prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, nustatė tokią ieškovo V. G. ir atsakovės V. G. laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku G. G. tvarką:
9.1 Nepilnametis vaikas su kiekvienu iš tėvų bendrauja po savaitę – lyginėmis savaitėmis vaikas būna su motina V. G., o neporinėmis savaitėmis vaikas būna su tėvu V. G.. Vaiko paėmimas – perdavimas vyksta pirmadieniais. Tas iš tėvų, su kuriuo vaikas bendravo savaitę, ugdymo įstaigos nustatytu darbo laiku pristato pirmadienį vaiką į ugdymo įstaigą, o jei tą pirmadienį vaikas neturi būti ugdymo įstaigoje – vaikas pristatomas į kito iš tėvų gyvenamąją vietą sekmadienį 20.00 valandą. Tėvai gali susitarti ir dėl kitokių bendravimo su vaiku sąlygų.
9.2 Tėvo dieną vaikas praleidžia su ieškovu, Motinos dieną vaikas praleidžia su atsakove; Šv. Kūčių dieną ir Kalėdų 1-ą dieną, Naujuosius metus ir Velykų pirmą dieną vaikas nelyginiais metais praleidžia su atsakove, o lyginiais – su ieškovu, atitinkamai Kalėdų 2-ą dieną ir Velykų 2-ą dieną lyginiais metais vaikas praleidžia su atsakove, o nelyginiais su ieškovu. Bendravimui nurodytomis šventinėmis dienomis su vaiku turintis bendrauti tėvas (motina) vaiką paima iš kito iš tėvų gyvenamosios vietos, pas kurį yra vaikas, nuo 9.30 iki 10.00 val. ir pasibaigus bendravimui, grąžina į tėvo, su kuriuo jis turi būti gyvenamąją vietą nuo 19.30 iki 20.00 val. Vaiko gimtadienio šventėje turi teisę dalyvauti abu tėvai.
9.3 Kiekviena iš šalių turi teisę su vaiku praleisti atostogas, kurios truktų ilgesnį nei 7 dienos laikotarpį. Apie planuojamų atostogų datą ir trukmę kiekviena iš šalių informuoja kitą šalį ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki numatomų atostogų, tuo atveju, jeigu abiejų tėvų planuojamos atostogos sutampa, pirmenybę pasirinkti atostogų laiką lyginiais metais turi atsakovė, nelyginiais – ieškovas.
9.4 Kiekviena iš šalių turi teisę neribotai bendrauti su vaiku telekomunikacijų ir elektroninio ryšio priemonėmis vaikui esant su kita iš šalių, taip pat šalys turi pareigą bendravimo su vaiku laikotarpiu sudaryti sąlygas ir netrukdyti kitai iš šalių bendrauti su vaiku nurodytomis priemonėmis.
9.5 Priteisti iš ieškovo V. G. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. G. ne kasdienių poreikių tenkinimui, po 800 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo atsakovės prašymo pateikimo dienos (2023 m. lapkričio 10 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos, išlaikymo sumas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
9.6 Paskirti atsakovę V. G. priteisto nepilnamečiam vaikui laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
10. Teismas nurodė, kad atsakovė, prašydama nustatyti šalių sūnaus laikinąją gyvenamąją vietą su ja, nepagrindė šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo poreikio, nenurodė ieškovo veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip keliantys grėsmę vaiko interesams ar jiems kenktų. Iš vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, kad tarp ieškovo ir sūnaus yra susiklostęs artimas emocinis ryšys. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas, neištyręs visų bylos aplinkybių, negali laikinosiomis apsaugos priemonėmis išspręsti šalių ginčo ar vieno iš ieškinio reikalavimų. Teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje neturėjo pagrindo nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (šiuo atveju - su atsakove).
11. Nagrinėjamu atveju abi šalys nurodė, kad tarp jų kyla ginčai dėl bendravimo su vaiku ir prašė nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką. Tarnybos išvada yra visiškai nemotyvuota ir šabloninė, neatliktas individualių šalių santykių su vaiku aplinkybių, vaiko nuomonės vertinimas. Vaiko nuomonės išklausymo akte nurodyta, kad vaikas sakė, jog jam smagu būti ir su tėčiu, ir su mama, nakvoti patinka ir su tėčiu, ir su mama, pasak vaiko, jis nori gyventi su tėčiu ir mama, vaikas yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, jo išsakyta nuomonė aiški ir kategoriška, todėl į ją neatsižvelgti nėra pagrindo. Šalių santuokai iširus nei vienas iš sutuoktinių neįgijo daugiau teisių bendrauti su nepilnamečiu vaiku, todėl abiem šalims turint galimybę tinkami pasirūpinti vaiku, atsižvelgiant į vaiko norą gyventi su abiem tėvais, nelygiavertis šalių laikino bendravimo su vaiku nustatymas nagrinėjamu atveju, galėtų būti vertinamas nepagrįstu teismo įsikišimu į ieškovo šeimos gyvenimo gerbimą. Nesant duomenų, kad ieškovas negebėtų vaiku tinkami pasirūpinti ištisai visą savaitę, ar jo elgesys su vaiku būtų nesuderinamas su vaiko interesais, vaikui išsakius norą gyventi ir su mama ir su tėčiu, teismas neturi pagrindo nesudaryti galimybės bendrauti šalims su sūnumi lygiomis dalimis – po savaitę su kiekviena iš šalių. Tiek vaiko, tiek šalių geriausius interesus atitinka galimybė jiems palaikyti nuolatinį ryšį ne tik numatytą bendrauti savaitę, šventinėmis ir atostogų dienomis, tačiau ir tuo laiku, kai vaikas būna su kitu iš tėvų. Siekiant užtikrinti vaikui būtiną stabilumą bendraujant su tėvais, tikslinga nustatyti abiem šalims teisę neribotai bendrauti su vaiku telekomunikacijų ir elektroninio ryšio priemonėmis vaikui esant su kita iš šalių bei pareigą sudaryti sąlygas ir netrukdyti kitai iš šalių bendrauti su vaiku aptariamomis priemonėmis.
12. Nustačius laikiną vaikų bendravimo tvarką pagal 50:50 procentų laiko modelį, tai turi įtakos ir nustatant išlaikymo dydį bei paskirstant tėvams išlaikymo prievoles. Nors ieškovo pateikti atliktų mokėjimų nurodymai paneigia atsakovės teiginius, kad ieškovas neprisideda prie vaiko išlaikymo, tačiau nesant duomenų, kad ieškovo teikiamas išlaikymas yra pakankamas, tarp šalių kylant nesutarimų dėl vaiko išlaikymo, reikalinga nustatyti laikiną išlaikymą nekasdienių vaiko poreikių tenkinimui. Teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad šalių vaikas lanko privačią ugdymo įstaigą, vaiko poreikiai nėra minimalūs ir standartiniai, vaikas yra pripratęs prie aukštesnio gyvenimo lygio. Šalių sūnus mokosi privačioje „(duomenys neskelbtini)“ mokykloje, 1-oje klasėje (apie 800 Eur/mėn.), papildomai lanko baseiną (apie 110 Eur/mėn.), futbolą (apie 85 Eur/mėn.), mokykloje papildomai lanko kinų kalbos (apie 25-30 Eur/mėn.), ispanų kalbos (apie 25-30 Eur/mėn.) bei keramikos (apie 25-30 Eur/mėn.) užsiėmimus, vaiko sveikatos priežiūra atliekama (duomenys neskelbtini). Teismas atsižvelgė, kad vaikas lanko privačią ugdymo mokyklą ir keletą neformalaus ugdymo veiklų, baseiną, kuriems reikalingos išlaidos galėtų sudaryti apie 1 000,00 Eur mėnesiui, kad pagal preliminariai nustatytą tėvų turtinę padėtį ieškovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovės, atsižvelgus, kad ieškovas sudaro sąlygas, kad vaiko sveikatos priežiūra būtų užtikrinama ieškovo vadovaujamoje privačioje klinikoje, ieškovas apmoka buto, kuriame gyvena atsakovė ir sūnus, išlaidas, teismas nustatė 800 Eur nepilnamečiam G. G. laikino išlaikymo sumą, ieškovo mokėtiną kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atsakovė V. G. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti 2023 m. gruodžio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties dalį, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl laikinos bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo, nustatyti laikiną bendravimo tvarką ir nustatyti laikiną nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su motina. Nurodė, kad „50:50 procentų laiko“ teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent toks bendravimo modelis geriausiai atitinka vaiko interesus. Teismas nustatė tokią bendravimo tvarką, kuria iš esmės pakeitė nepilnamečio šalių vaiko gyvenimo režimą ir nusistovėjusią bendravimo tvarką su tėvais. Teismas nevertino, jog ieškovo ir atsakovės gyvenamoji vieta yra ženkliai nutolusi viena nuo kitos. Ieškovas sąmoningai nurodė gyvenantis Vilniaus mieste, nors realiai ieškovas nuolatos gyvena ir dirba Kaune. Teismas neįvertino to, kad ieškovas, būdamas didelės įmonės vadovu, nuolatos keliauja po užsienio šalis, dalyvauja įvairiose komandiruotėse ir priklausomų organizacijų renginiuose, kas atitinkamai reiškia 50:50 procentų laiko tvarkos negalimumą. Ieškovas su pirmąja sutuoktine/sugyventine gyvenant Jungtinėse Amerikos valstijose be vaikų motinos sutikimo išsivežė vaikus į Lietuvą, dėl tokių ieškovo veiksmų pirmoji sutuoktinė/sugyventinė neturėjo galimybės pasimatyti su savo vaikais net metus laiko iki kol buvo atlikti teisiniai veiksmai ir vaikai buvo grąžinti motinai. Teismas, nustatydamas bendravimo tvarką, sudarė sąlygas papildomiems konfliktams tarp šalių kilti, nenurodė, ar atostogos turi pirmumą prieš kitai šaliai priklausančias šventines bendravimo su sūnumi dienas. Teismas neapsprendė klausimų dėl nepilnamečio vaiko dokumentų, drabužių. Teismas, nustatęs laikiną bendravimo tvarką tarp šalių, sudarė sąlygas papildomiems ginčams tarp jų kilti, nustatyta tvarka yra pažeidžianti vaiko interesus bei teisę į stabilią ir geriausiai vaiko poreikius atitinkančią aplinką.
Atsiliepimas
14. Ieškovas V. G. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad ieškovas procesiniuose dokumentuose jau buvo nurodęs, kad jis nėra nusišalinęs nuo dalyvavimo sūnaus gyvenime, o atsakovė visais įmanomais būdais trukdo tėvui bendrauti su sūnumi. Atsakovės išsakytos nuoskaudos ir (ar) teiginiai, kurie yra naudojami ir atskirajame skunde, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovas negalėtų su vaiku bendrauti lygiomis dalimis bei, kad ieškovas negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku jo bendravimo savaitę. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, teisingai įvertino tėvų ir vaiko interesus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
16. Bylos pagal atskirąjį skundą dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė ieškovo ir atsakovės laikiną bendravimo tvarką su šalių nepilnamečiu vaiku, teisėtumo patikrinimas.
17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Tačiau asmuo, prašantis pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti būtinybę taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
18. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
19. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną ieškovo ir atsakovės bendravimo tvarką su šalių nepilnamečiu vaiku. Atsakovė su nustatyta laikina bendravimo tvarka nesutinka, ji teigia, kad nepilnamečio sūnaus laikina gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su atsakove. Apeliantės teigimu, „50:50 procentų laiko“ teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent toks bendravimo modelis geriausiai atitinka vaiko interesus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vaiko praleidimas po 50 procentų laiko su kiekvienu iš tėvų, vaikui yra stabilumo garantas – jausti kiekvieno tėvo meilę bei dėmesį bei rūpestį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas vertino aplinkybes, kad abi šalys turi atitinkančias vaiko poreikius gyvenimo sąlygas, iš vaiko pasisakymų matyti kad jį su abiem tėvais sieja artimas ryšys, vaikas bendrauja su abiem tėvais, vaikui smagu būti su abiem tėvais, vaikui patinka tiek nakvoti, tiek gyventi ir su tėčiu ir su mama. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį, jog ši pirmosios instancijos teismo nustatyta šalių bendravimo su jų nepilnamečiu vaiku tvarka yra tik laikina ir bus taikoma iki teismas išnagrinės bylą iš esmės ir byloje priims sprendimą. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad tarp šalių egzistuoja ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo: ieškovas siekia, kad būtų taikytas 50:50 procentų bendravimo laiko modelis, o atsakovė siekia, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja ir atsakovas su sūnumi bendrautų kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki šeštadienio, du kartus per savaitę, bet kuriomis savaitės darbo dienomis, Tėvo dieną ir kitomis bendravimo tvarkoje numatytomis datomis. Taigi, aplinkybę, pas ką turi būti nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, teismas išsamiai vertins nagrinėdamas bylą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nustačius atsakovės prašomą bendravimo tvarką kaip laikinąją apsaugos priemonę (kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove), būtų sudaromos sąlygos vaikui įprasti prie minimalesnio, tik savaitgaliais ir šventinėmis bei atostogų dienomis apibrėžto bendravimo su ieškovu, todėl išnagrinėjus bylą iš esmės ir nusprendus, kad yra pagrindas nustatyti ieškovo prašomą bendravimo su vaiku tvarką, prie jos pereiti vaikui būtų ypač sunku, todėl ši pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina šalių bendravimo su jų nepilnamečiu vaiku tvarka labiau atitinka tiek nepilnamečio vaiko, tiek ir šalių interesus.
20. Apeliantės teigimu, teismas, nustatydamas bendravimo tvarką, sudarė sąlygas papildomiems konfliktams tarp šalių kilti, teismas nenurodė, ar atostogos turi pirmumą prieš kitai šaliai priklausančias šventines bendravimo su sūnumi dienas, neapsprendė klausimų dėl nepilnamečio vaiko dokumentų, drabužių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina šalių bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka yra pakankama laikinai sureguliuoti abiejų šalių bendravimą su nepilnamečiu vaiku iki kol teisme bus išnagrinėta santuokos nutraukimo byla. Kaip matyti iš šalių pozicijos, yra kilęs ginčas dėl nepilnamečio vaiko dokumentų, drabužių, atostogų pirmumo ir panašių dalykų – visos šios aplinkybės bus išnagrinėtos bylą nagrinėjant iš esmės. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas, neatliekamas įrodymų vertinimas, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą ir nustatyti laikiną bendravimo tvarką, pagal kurią būtų užtikrintas vaiko bendravimas su abiem tėvais, tačiau ne iš esmės išspręsti šalių ginčą dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina šalių bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka yra pagrįsta, teisinga, atsitinkanti nepilnamečio vaiko interesus, todėl ją keisti pagal atsakovės nurodytus pageidavimus nėra pagrindo.
21. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Atsakovės V. G. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.