Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2025 m. vasario 27 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariate buvo atliekamas administracinis tyrimas apie tai, kad 2024 m. vasario 16 d., apie 12.00 val., A. K. sugadino V. K. kiemo vartus, sulaužė pakabinimą spyną, sugadino varčią, tai yra, padarė V. K. 91,99 Eur turtinę žalą, tokiais savo veiksmais tyčia sugadino svetimą turtą, ir padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnio 1 dalyje.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nutarta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal Pareiškėjo V. K. skundą.

2024 m. birželio 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas Pareiškėjo V. K. skundas, kuriuo prašyta panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) ir pripažinti A. K. kaltu pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį, arba administracinio nusižengimo bylą grąžinti Institucijai, atlikusiai administracinio nusižengimo tyrimą, tirti iš naujo.

2024 m. liepos 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi nutarta Pareiškėjo V. K. skundą tenkinti, panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 13 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), ir grąžinti bylą Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja K. M., priėmė 2025 m. vasario 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos.

Skundžiamas Nutarimas priimtas patikslinus įvykio aplinkybes, tai yra, atlikus liudytojų V. K., S. K., T. B. ir E. Š., Pareiškėjo V. K. apklausas, įvertinus kitus tyrimo duomenis.

Tikslinant įvykio aplinkybes, pagrįstų įrodymų, pagrindžiančių administracinio nusižengimo protokole inkriminuojamą kaltinimą, nebuvo pakankamai surinkta. Įvykio metu Pareiškėjas buvo išvykęs, šio žmona buvo gyvenamojo namo patalpose, todėl asmeniškai sugadinimo aplinkybių nematė. Į įvykį sureagavę pareigūnai nurodė, kad jiems matant A. K. pašalino grandinę su spyna, tačiau vartų specialiai nelaužė ir negadino, kad būtų varčia sugadinta ar išlaužta duomenų nepateikė. Byloje negauta kitų duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti asmeniui grindžiamą kaltinimą, byloje surinkti įrodymai yra nepagrindžiantys pažeidimo padarymo esmės ir sudėties. Duomenų, kad A. K. sugadino svetimą turtą, byloje nėra, kadangi, teritorija priklauso ir jam. Remiantis teismų praktika, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą, todėl visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Įvertinus visus surinktus duomenis, padaryta išvada, kad duomenų, jog A. K. padarė pažeidimą numatytą ANK 115 straipsnyje negauta, todėl administracinio nusižengimo numatyto ANK 115 straipsnyje teisena nutraukta nenustačius nusižengimo sudėties.

2025 m. kovo 24 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas Pareiškėjo V. K. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Institucijos priimtą Nutarimą ir A. K. pripažinti kaltu pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį.

Skunde nurodyta, kad atliekant pakartotinį tyrimą, buvo apklausti liudytojai, tačiau nebuvo ištirti vaizdo įrašai, nebuvo įvertinta aplinkybė dėl A. K. galimybės patekti į namų valdą pro vartelius. Teismo posėdžio metu buvo nustatyta, kad A. K. moka ir žino, kaip patekti į teritoriją per vartelius su kodu (kodą žino nuo 2023 m. spalio 5 d., kodas nesikeitė), taip pat nustatyta, kad A. K. keliais įrankiais išlaužė vartų spyną ir sugadino vartų mechanizmą. Tiriant bylą nebuvo įvertinta ir tai, kad jau rytojaus dieną po įvykio, A. K. sėkmingai naudojosi varteliais. Tai, kad A. K. turi galimybę laisvai patekti į sklypą, matosi iš paskutinių vaizdo įrašais užfiksuotų jo apsilankymų. Taigi, laikytina, kad A. K. tyčia siekė sugadinti svetimą turtą. Šiuo atveju yra svarbu, kieno turtą sugadino A. K.. Adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. yra registruotas šis nekilnojamas turtas:

0,1369 ha žemės sklypas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini). Šio sklypo 781/1369 dalis priklauso S. K., 294/1369 dalis priklauso L. K. ir 294/1369 dalis priklauso A. K.;

86,60 kv. m. pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise po 1/2 dalį priklauso L. K. ir A. K.;

187,64 kv. m. pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šio pastato 1/4 dalis priklauso E. K., 1/4 dalis priklauso H. K., ir 1/2 dalis priklauso S. K.;

pastatas – pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise po 1/2 dalį priklauso L. K. ir A. K.;

kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (Šulinys k1, Kanalizacijos šulinys k2), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie 1/1 dalimi priklauso pastatui Nr. (duomenys neskelbtini) (86,60 kv. m. namas).

Šiuo atveju, ginčo tvora, kurią sugadino A. K., jam nepriklauso. Remiantis Registrų centro duomenimis, tvora, kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas, įregistruota nėra, jos savininkai viešame registre nenurodyti. Tvorą statė Pareiškėjas, A. K. prie tvoros statybos neprisidėjo. Taigi, A. K. sugadino svetimą turtą, priklausantį Pareiškėjui.

Institucija atsiliepime į skundą prašo jo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad vertinant teisinį reguliavimą būtina pažymėti, kad administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis. Administraciniam nusižengimui būdingi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: 1) objektas; 2) objektyvioji pusė; 3) subjektas; 4) subjektyvioji pusė, kurie visi reikalingi nustatant nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Atsiliepime cituojamas ANK 115 straipsnis. Sprendžiant asmens kaltės pagal ANK 115 straipsnį klausimą, būtina nustatyti objektyviuosius požymius, tai yra, svetimo turto sunaikinimo ir sugadinimo faktą ir, kad dėl to asmuo patyrė žalą, neviršijančią trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Taip pat būtina nustatyti ir subjektyviosios nusižengimo pusės požymį, tai yra, asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį, siekį tyčia sunaikinti ar sugadinti turtą. Vienas iš būtinųjų subjektyviųjų administracinių nusižengimų sudėties požymių yra asmens kaltė. ANK 115 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia, tačiau atsakomybė už turto sugadinimą nekyla tuomet, kai jis padaromas asmeniui veikiant neatsargiai. ANK 8 straipsnyje nurodyta, kad administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jei jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti arba jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba nors jų ir nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Ginčo, kad A. K. nupjovė spyną – nėra. Tačiau bylos duomenys Institucijos pareigūnui leido pagrįstai manyti, kad A. K. spyną nupjovė neturėdamas tyčios sunaikinti ar sugadinti turtą, o siekdamas patekti į jam priklausančią nuosavybę. Tai patvirtina ir jo sutuoktinės bei pareigūnų parodymai. Sutiktina, kad pateiktuose tam tikrų dienų vaizdo įrašuose, A. K. patekdavo pro vartelius į teritoriją, tačiau būtent 2024 m. vasario 16 d. negalėjo pro juos patekti į vidų. Pažymėtina, kad pačią vartų varčią, kaip ir teigia pats Pareiškėjas sugadino prieš tai atvykusi gaisrinės pagalba. Reikalavimas nustatyti objektyvią tiesą lemia, kad pripažįstant asmenį padariusiu teisei priešingą veiką, negali likti jokios protingos abejonės dėl jo teisei priešingų veiksmų, kaltės bei priežastinio ryšio su kilusiais padariniais. Nesant objektyvių įrodymų, patvirtinančių A. K. siekį tyčia pareiškėjo nurodyto turto atžvilgiu veikti teisei priešingu būdu, nėra būtinojo subjektyviojo turto sugadinimo požymio - tyčios, todėl atsakomybė pagal ANK 115 straipsnį negalima. Institucija pažymi, kad nors administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta, V. K. dėl patirtos turtinės žalos, dėl tvoros detalių sugadinimo, atlyginimo neužkertama teisė kreiptis į teismą civilinio proceso nustatyta tvarka.

Teismo posėdžio metu Pareiškėjas V. K. nurodė, kad skundą palaiko. Nurodė, kad tvorą įrengė pats, todėl jokios nuosavybės nėra nustatytos, turtas neįtrauktas į Registrų centrą. Yra nustatyta naudojimo tvarką. Pareigūnai neišsiaiškino viso situacijos, neatsižvelgė į įvykio aplinkybes. Teismo posėdžio metu, peržiūrėtas Pareiškėjo pateiktas vaizdo įrašas.

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Nustatyta, kad Pareiškėjas V. K. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos priimtą Nutarimą ir A. K. pripažinti padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnio 1 dalyje už tai, kad jis 2024 m. vasario 16 d., apie 12.00 val., A. K. sugadino V. K. kiemo vartus, sulaužė pakabinimą spyną, sugadino varčią, tai yra, padarė V. K. 91,99 Eur turtinę žalą, tokiais savo veiksmais tyčia sugadino svetimą turtą.

Pažymėtina, kad Pareiškėjas skundu dėl Institucijos priimto Nutarimo dėl to paties įvykio, kreipiasi pakartotinai, kadangi 2024 m. liepos 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi nutarta Pareiškėjo V. K. skundą tenkinti, panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 13 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), ir grąžinti bylą Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Institucija, patikslinusi įvykio aplinkybes, tai yra, atlikusi liudytojų V. K., S. K., T. B. ir E. Š., Pareiškėjo V. K. apklausas, įvertinusi kitus tyrimo duomenis, 2025 m. vasario 27 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, nenustačius objektyvių duomenų, kurie patvirtintų nenuginčijamą administracinio teisės nusižengimo buvimo faktą.

Pagal ANK 567 ir 617 straipsnių nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 569 straipsnio 2 dalis). Kilus ginčui dėl asmeniui surašyto administracinio nusižengimo protokolo ir skirtos nuobaudos pagrįstumo ir bylą nagrinėjant teisme, argumentuotos gynybos pozicijos paneigimo našta tenka administracinio nusižengimo procesą inicijavusiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-788/2019).

ANK 569 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Esant pagrįstoms abejonėms dėl asmens kaltės negali būti priimtas nutarimas asmenį nubausti. Administracinių nusižengimų procese, kaip ir baudžiamajame, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006). Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 4 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N3-955/2007).

ANK 115 straipsnyje nurodyta, kad tyčinis svetimo turto, kurio vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, sunaikinimas ar sugadinimas užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki septynių šimtų penkiasdešimt eurų.

Šio straipsnio formuluotė leidžia daryti išvadą, jog turto sugadinimas ar sunaikinimas gali būti padaromas tik tiesiogine arba netiesiogine tyčia, tuo tarpu neatsargiai sugadinus ar sunaikinus svetimą turtą, atsakomybė pagal šį ANK straipsnį nėra galima. ANK 8 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtinta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, arba jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo. Tuo tarpu administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

Liudytoja V. K. apklauso metu nurodė, kad teritorija, kurioje yra jos sutuoktiniui A. K. nuosavybės teise priklausančio namo dalis, juosiama tvora, yra didieji ir mažieji vartai. Mažieji vartai yra apsaugoti kodine spyna, kurią uždėjo V. K. ir pasakė kodą. Tačiau būdavo tokių atvejų, kad kodas būdavo pakeistas arba spyna atjungta ir ji su vyru negalėdavo patekti į kiemo teritoriją, būdavo, kad nepatekus į kiemą vis tekdavo kviesti policiją. 2024 m. vasario 13 d. kilo gaisras. Iki šio gaisro su vyru į namą patekdavo pro mažuosius vartus, didžiaisiais vartais nesinaudojo. Tačiau 2024 m. vasario 16 d., atvykus prie namo palesinti vištų, A. K., priėjęs prie mažųjų vartų, bandė suvesti turimą kodą, tačiau spyna neatsirakino, tai yra, kodas buvo pakeistas. A. K. paskambino broliui L. K., tačiau šis nurodė, kad tai ne jo reikalas, o jo sūnus – V. K., išvykęs. Negalėdami patekti į kiemą, paskambino į policiją, atvykus pareigūnams prie jų vedė kodą, tačiau jis netiko. Pareigūnai nurodė, kad A. K. turi teisę patekti į namą, kuris jam priklauso nuosavybės teise, todėl A. K. nuėmė nuo didžiųjų vartų metalinę spyną ir pateko į kiemą. Vartai buvo apgadinti dėl gaisro, vartų sugadinimo įvykio dieną neužfiksavo ir šalia buvę pareigūnai. Santykiai tarp V. K. ir A. K. jau daug metų yra konfliktiški.

Tokią įvykio versiją patvirtina ir pareigūnų T. B. bei E. Š. apklausos metu duoti parodymai, kuriuose jie nurodė, kad atvykus į įvykio vietą vyriškis paaiškino, kad negali patekti į jam priklausantį namą. Į namą patekti galima per didelius arba mažus vartus. Ant didelių vartų buvo uždėta metalinė grandinė su spyna, vartų mechanizmas atrodė apgadintas. Asmenims į teritoriją per mažuosius vartus patekti nepavyko, todėl buvo bandyta susisiekti su V. K., tačiau to padaryti nepavyko. Kadangi namo dalis priklausė pranešėjui, rekomendavo nukirpti spyną ir taip patekti į teritoriją. Pranešėjas, kiek pamena, atsinešė reples ir nukirpo grandinę ar spyną, vartai atsidarė. Asmuo vartų specialiai nelaužė ir negadino, žalos nepadarė.

Tuo tarpu V. K. apklauso metu nurodė, kad A. K. žinojo mažųjų vartų kodą, juo daugybę kartų naudojosi. 2024 m. vasario 16 d. namuose V. K. nebuvo, buvo tik jo žmona, kuri vakaro metu nurodė, kad yra nulaužta spyna, buvusi ant didžiųjų vartų. Peržiūrėjęs kamerų įrašus, pamatė, kad A. K. buvo atvykęs ir nudaužė spyną, taip pateko į teritoriją. Spynos nudaužimo metu sugadino gerąją vartų pusę.

S. K., apklausos metu patvirtino, kad A. K. žinojo mažųjų vartų spynos kodą, juo naudojosi. Tačiau 2024 m. vasario 16 d. A. K. bandė į kiemo teritoriją patekti per didžiuosius vartus, tačiau to padaryti nepavykus, pašalino ant vartų buvusią spyną bei grandinę, taip sugadino vartų mechanizmą. Tačiau įvykio metu S. K. namuose nebuvo, ji buvo išvykusi į parduotuvę, todėl paties įvykio nematė.

Iš administracinio nusižengimo bylos nustatyta, kad daugiau asmenų, galėjusių matyti įvykį – nėra. Iš apklausos metu liudytojų duotų parodymų nustatyta, kad A. K. nupjovė ant didžiųjų vartų buvusią spyną, tačiau kitaip vartų neapgadino, tyčia sugadinti vartų ar spynos nesiekė, tai yra, neturėjo tyčios sugadinti svetimą turtą. A. K. siekė patekti į jam nuosavybės teise priklausančio namo kiemą. Faktui, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas, konstatuoti, reikalingas nusižengimo sudėties požymių viseto buvimas asmens veiksmuose. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, bei liudytojų duotų parodymų, nėra nustatyta, jog A. K. turėjo tikslą tyčia sugadinti svetimą turtą.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės patvirtinančių įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. O šiuo atveju nėra vieno iš privalomų požymių – tyčios sugadinti svetimą turtą.

Esant nurodytų aplinkybių visumai, atsižvelgiant į tai, kad visi neaiškumai turi būti vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, bei į tai, kad byloje nėra objektyvių duomenų kad A. K. tyčia sugadino turtą ir dėl to (tyčios) buvo padaryta reali turtinė žala, teismas konstatuoja, kad ANK 115 straipsnyje numatytas administracinio nusižengimo padarymas A. K. nebuvo inkriminuotas pagrįstai nesant jo veiksmuose nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje, požymių visumos, todėl V. K. skundas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo V. K. skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos K. M. 2025 m. vasario 27 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.