Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alfredas Vilbikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato specialisto Nerijaus Grigorevičiaus apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2015 m. lapkričio 2 d. K. Ž. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 str. 2 d. už tai, kad ji, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 139 punktų reikalavimus, 2015 m. lapkričio 1 d. apie 13.30 val. Akmenės mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę ,,VW Touareg“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje, kuriame dėl jo pločio prasilenkti sunku, apvažiuodama kliūtį nepraleido priešais atvažiuojančios transporto priemonės ,,Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamos S. J., eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės (1 b. l.).

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės specialistas Nerijus Grigorevičius, išnagrinėjęs K. Ž. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2015 m. lapkričio 24 d. priėmė nutarimą Nr. 51N-44359169-15, kuriuo konstatavo, kad K. Ž. pažeidė KET 9 ir 139 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., o administracinę nuobaudą (7 Eur baudą) paskyrė pagal ATPK 124¹ str. 8 d. Tokį sprendimą specialistas N. Grigorevičius argumentavo tuo, kad nukentėjusiuoju pripažintinas S. J. dėl nežymaus jo transporto priemonės apgadinimo pretenzijų nereiškia, todėl administracinė teisena pagal ATPK 127 str. 2 d. negalima. Tačiau nustačius, kad ,,Audi 80“ vairuotojas nesuprato pavojaus kilimo, įvertinęs priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, buvo padaryta išvada, jog įvykis įvyko dėl K. Ž. padarytų KET 139 p. pažeidimo, nes pastaroji matė priešais atvažiuojantį automobilį ,,Audi 80“, kuriam, apvažiuodama pakelėje stovėjusias pėsčiąsias, sudarė kliūtį, kai KET 128 p. numatyta pareiga, pastebėjus kliūtį, sumažinti greitį, prireikus sustoti (38–39 b. l.).

Apeliaciniu skundu Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato specialistas N. Grigorevičius prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutarimą administracinėje byloje II-2-1007/2016 bei priimti naują nutarimą, kuriuo K. Ž. skirti administracinę nuobaudą ATPK 124¹ str. 3 d. sankcijos ribose.

Skunde teigiama, kad K. Ž., vairuodamas automobilį ,,VW Touareg“, prieš keisdama važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nesumažino važiavimo greičio ar net visiškai nesustojo, vietoje, kurioje prasilenkti sunku, esant kliūčiai jos važiavimo kryptyje nedavė kelio priešinga kryptimi važiuojančiai transporto priemonei, kas sąlygojo grėsmės saugiam eismui atsiradimą ir transporto priemonių tarpusavio kontaktą – eismo įvykį. Kartu teigiama, kad ,,Audi 80“ vairuotojo S. J. nesaistė KET 139 p. įtvirtinta pareiga esant kliūčiai praleisti įkalnėn važiuojančios transporto priemonės, kadangi kelio ruožas atitinkamais įspėjamaisiais kelio ženklais – įkalnė-nuokalnė, nepažymėtas, o be to ,,Audi“ vairuotojas kylančios grėsmės nesuvokė.

Be to, skunde atkreipiamas dėmesys į bylos nagrinėjimo teisme pagal pateiktus skundus ribas, apibrėžtas ATPK 301 str., ir pažymima, kad teismas 2016 m. kovo 14 d. nutarimu vienoje iš paskutinių pastraipų konstatavo, kad S. J. taip pat pažeidė KET 126, 128, 9 punkto reikalavimus, tai yra teismas sutinka, kad kitas eismo dalyvis, tai yra K. Ž. pažeidė Kelių eismo taisykles, sutinka, kad K. Ž. apvažiuodama jos judėjimo kryptyje esančią kliūtį, privalėjo laikytis KET 139 p. reikalavimų, tai yra duoti kelią kitoms transporto priemonėms.

Skunde pažymima, kad organas, pareigūnas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą ir priimdamas nutarimą suklydo įrašydamas straipsnio dalį, kadangi atsakomybė už reikalavimo duoti kelią nevykdymą, numatyta ATPK 124¹ str. 3 d.

Atkreipiamas dėmesys, kad ATPK 284 str. 2 d. numatyta teismui galimybė pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą straipsnio dalį ar nuorodą į kitą teisės aktą, jei administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau apylinkės teismas panaikino 2015 m. lapkričio 24 d. priimtą nutarimą Nr. 51N-44359169-15, bylą nutraukė, taip užkirsdamas kelią tolimesniam įvykio tyrimui, kalto asmens patraukimui administracinėn atsakomybėn.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje yra ypatingą svarbą turintis procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Šioje byloje K. Ž. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole buvo aiškiai nurodytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu yra kaltinama K. Ž., nurodytos galimo pažeidimo padarymo aplinkybės, padariniai ir Kelių eismo taisyklių punktai, kuriuos galimai K. Ž. pažeidė. Aukštesnės instancijos teismas pripažįsta, administracinio teisės pažeidimo protokolas yra tik vienas iš galimų įrodymų ir vertinamas kaip visuma kartu su prie jo pridėtais kitais įrodymais (pvz. tarnybiniais pranešimais, asmenų paaiškinimais ir kt.). Tačiau konkrečiu atveju net neaišku, koks administracinės teisės pažeidimas 2015 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 51N-44359169-15 buvo inkriminuotas K. Ž., kai pastaroji visos administracinės teisenos metu kategoriškai neigė pažeidusi KET reikalavimus.

Institucijos nutarime nurodyta, kad K. Ž. pažeidė KET 9 p., kur numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; taip pat KET 139 p., numatantį, kad jeigu su priešais važiuojančia transporto priemone prasilenkti sunku, kelią privalo duoti vairuotojas, kurio pusėje yra kliūtis. Nuokalnėse, pažymėtose atitinkamais kelio ženklais, esant kliūčiai, kelią privalo duoti žemyn važiuojančios transporto priemonės vairuotojas. Iš Institucijos nutarimo reikia suprasti, kad būtent dėl minėtų K. Ž. padarytų KET pažeidimų įvyko kažkoks neįvardytas įvykis, bet, nepaisant to, K. Ž. veika buvo perkvalifikuota į ATPK 124¹ str. 8 d., kur numatyta administracinė atsakomybė tam, kas padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nenumatytą ATPK. Tiesa, apeliaciniame skunde pažymėta, jog dėl suklydimo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarime Nr. 51N-44359169-15 buvo nurodyta ne ta K. Ž. inkriminuoto teisės pažeidimo straipsnio dalis (pasak apelianto, K. Ž. veika atitinka ATPK 124¹ str. 3 d. numatyto pažeidimo požymius – ,,Vairuotojų reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, lenkimas vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia lenkti, stovėjimas geležinkelio pervažose ir 50 metrų kelio ruože prieš jas ir už jų, sustojimo ir stovėjimo taisyklių pažeidimas automagistralėse – užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki keturiasdešimt trijų eurų arba teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą nuo vieno iki trijų mėnesių.“). Šiuo atveju nėra pagrindo laikyti viso – tiek teisine, tiek kokybine prasme, iš esmės ydingo Institucijos nutarimo elementaria technine klaida ar rašymo apsirikimu.

Nepaisant to, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (302¹¹ str. 1 d.). Viena iš priimto procesinio sprendimo – konkrečiu atveju Institucijos nutarimo, teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Institucija privalėjo aiškiai konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 str. nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Šiuo atveju tiek Institucijos nutarime, tiek apeliaciniame skunde deklaruojamos prielaidos ir iš jų kildinami manymai, kad K. Ž. galėjo padaryti tą ar kitą teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 8 d. (ir) ar 3 d., kai tame pačiame 2015 m. lapkričio 24 d. priimtame nutarime Nr. 51N-44359169-15, be kita ko, nurodyta, kad administracinė teisena pagal tai, dėl ko surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, yra negalima. Teismo nuomone, tokią Institucijos nuostatą dėl administracinės teisenos pagal ATPK 127 str. 2 d. lėmė neteisingai interpretuota eismo įvykio sąvoką. Institucijos nutarime apeliacinį skundą pateikęs specialistas galimybę nagrinėti K. Ž. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal jai surašytą administracinį teisės pažeidimo protokolą paneigė tuo, kad nukentėjusysis S. J. nereiškia pretenzijų dėl nežymaus jo transporto priemonės apgadinimo įvykio, kurį Institucija pripažįsta buvus, metu. Teismas nesutinka su tokiu vertinimu ir pažymi, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 12 d. nustatyta, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. K. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad 2015-11-01 įvykio metu, kelyje susidūrus dvejoms transporto priemonėms, abi jos buvo apgadintos – automobiliui ,,VW Touareg“ nubrėžtas galinis kairės pusės sparnas, o automobiliui ,,Audi 80“ nubrėžtas kairės pusės šoninis veidrodėlis (9; 10 b. l.). Teismas sutinka, kad ATPK 127 str. 2 d. įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra materiali ir tam, kad pagal šį įstatymą kiltų administracinė atsakomybė, būtina konstatuoti, jog asmuo padarė KET pažeidimą, dėl kurio buvo sugadintas (apgadintas) kitiems asmenims priklausantis turtas. Iš aptartų teisės normų visumos akivaizdu, jog turtinė žala, jos dydis ir mastas nėra būtini kelių eismo įvykio požymiai, patvirtinantys ar paneigiantys eismo įvykio kilimo faktą. Aplinkybės, kai naudojant transporto priemonę buvo padaryta žala aplinkiniams, taip pat sugadinto kitiems asmenims priklausančio turto vertė, turi įtakos pavojingumo eismo saugumui laipsnio įvertinimui, lemia sprendimą dėl asmenų pripažinimo nukentėjusiaisiais ir jiems padarytos žalos atlyginimo būtinybę. Taigi, nepaisant to, kaip ,,Audi 80“ ir (ar) automobilio ,,VW Touareg“ vairuotojai traktuoja automobilių apgadinimus – žymius ar nežymius, reiškia ar nereiškia pretenzijas vienas kitam dėl žalos atlyginimo – nepaneigia to, kad turtas buvo sugadintas, ir fakto, kad eismo įvykis, visgi, kilo.

Dėl to, kas paminėta, konstatuojama, kad Institucijos specialistas 2015 m. lapkričio 24 d. priėmė visiškai neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą Nr. 51N-44359169-15, nenurodant jokio teisinio pagrindo (APK 250 str.), laikė K. Ž. administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą negalimą ir, maža to, vis tiek K. Ž. paskyrė administracinę nuobaudą už KET 9 p. ir 139 p. reikalavimų pažeidimus. Šioje byloje nebuvo skundžiamas Institucijos sprendimas dėl administracinės teisenos pagal ATPK 127 str. 2 d. nutraukimo K. Ž. atžvilgiu, todėl apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn buvusios parauktos K. Ž. skundą, kuriuo ji prašė administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti ir Institucijos nutarimą panaikinti, tenkindamas K. Ž. skundą, priėmė teisingą sprendimą, nes in dubio pro reo principas reikalauja visus neaiškumus traktuoti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, o reformatio in peius principas draudžia pakeisti apskųstą Institucijos nutarimą skundėjo nenaudai.

Pažymėtina, kad Institucija pagal surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylą, privalėjo ištirti protokole nurodytas faktines aplinkybes, imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų galima neabejotinai nuspręsti dėl atitinkamų aplinkybių, kategoriškai paneigti administracinėn atsakomybėn traukiamo keliamas versijas, ir tada priimti atitinkamą sprendimą, tačiau to nepadarė, ir vien jau dėl paminėtų aplinkybių skundžiamas Institucijos nutarimas negalėjo būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

Apeliaciniame skunde nėra jokių teisinių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo nutarimą naikinti, o prašymas inkriminuoti K. Ž. sunkesnį administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 3 d., kai Institucijos nutarimu, kuris pagal K. Ž. skundą buvo panaikintas, buvo inkriminuotas lengvesnis – yra teisiškai nepagrįstas ir prieštarauja reformatio in peius principui. Vien tai, kad Institucija nesutinka su skundžiamo nutarimo aprašomojoje dalyje išdėstytomis išvadomis, savaime nereiškia, kad nutarimas iš esmės neteisėtas ir (ar) nepagrįstas.

Dėl to, kas paminėta šioje nutartyje ir nurodyta skundžiamame nutarime, įvertinus konkrečios administracinio teisės pažeidimo bylos faktinę ir teisinę situaciją, nėra jokio pagrindo pripažinti Institucijos skundą pagrįstu ir jame nurodytais motyvais panaikinti apylinkės teismo nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato specialisto Nerijaus Grigorevičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.