Telšių apylinkės teismo nutarimas

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato atstovui Lorenui Balčiūnui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės specialistas Nerijus Grigorevičius 2015 m. lapkričio 24 d. priėmė nutarimą Nr. 51N-44359169-15, kuriuo K. Ž. už pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje, padarymą nubaudė 7 eurų bauda. Nutarime nurodė, kad iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiuoju pripažintinas S. J. dėl nežymaus jo transporto priemonės apgadinimo pretenzijų nereiškia, kas daro administracinę teiseną negalimą LR ATPK 127 str. 2 d. prasme. Atsakomybėn traukiamo asmens advokatas baigiamojoje kalboje įvardijo, kad įvykis įvyko dėl besileidžiančio Audi 80 vairuotojo S. J. padaryto Kelių eismo taisyklių 128 punkto pažeidimo. Iš S. J. paaiškinimo, bylos lapas Nr. 7 matyti, kad važiuodamas siaura gatvele matė priešais atvažiuojantį visureigį, kuris pasuko į jo važiuojamąją dalį, tačiau manydamas, kad šiems pavyks prasilenkti važiavo toliau ir tik iš vairuotojos mostų suprato, kad kažkas įvyko. Iš analizuojamo KET 128 punkto reikalavimų matyti, kad vairuotojas atsiradus kliūčiai, ar kilus nesaugaus eismo grėsmei, visų pirma privalo suprasti, kylant tokią grėsmę, ir po to imtis KET 128 punkte numatytų veiksmų. Analizuojamu atveju, iš bylos medžiagos matyti, kad Audi 80 vairuotojas nesuprato pavojaus kilimo. Vertinant priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, konstatuotina, kad įvykis įvyko dėl K. Ž. padarytų KET 139 p. pažeidimo. Nurodė, kad K. Ž. matė priešais atvažiuojantį Audi 80 automobilį, kuriam apvažiuodama pakelėje stovėjusias pėsčiąsias sudarė kliūtį, kai tame pačiame KET 128 punkte nurodoma pareiga pastebėjus kliūtį sumažinti greitį, prireikus sustoti (38–39 b. l.).

Teismo posėdžio metu K. Ž. įgaliotas atstovas Žilvinas Astrauskas prašė teismo tenkinti K. Ž. skundą ir bylą nutraukti. Nurodė, kad protokolas K. Ž. surašytas už Kelių eismo taisyklių 139 punkto pažeidimą, tačiau veikai neturint materialiosios sudėties elementų, veika perkvalifikuota iš LR ATPK 127 straipsnio 2 dalies į LR ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį. Priimtame nutarime nurodyti tie patys pažeisti kelių eismo taisyklių punktai, tačiau pažeidimas yra perkvalifikuotas. Nutarime nėra nurodyta ką būtent K. Ž. pažeidė, vėl kartojamas tas pats, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 139 punktą, vien tai rodo, kad pats nutarimas yra ydingas. Nurodė, kad Viekšnių gatvė nėra standartinis kelias, koks yra apibrėžiamas kelių įstatyme. Išasfaltuota yra 3,10 metrų juosta, iš esmės tai yra vienos eismo juosto pravažiavimas. Šitame kelyje nėra eismo juostų, todėl nei vienas asmenų važiuodamas nepasitraukė ir nepersirikiavo iš kitos juostą į kitą eismo juostą. Ką pareigūnai įvardija kaip kelkraštį, tai yra palei kapinių tvorą esantis žolynas. Pagal visus reikalavimus toks įvažiavimas į žolyną išvis yra draudžiamas. Iš K. Ž. ir V. D. parodymų susidarė vaizdas, kad K. Ž. įsuko į šį pravažiavimą, pamato iš priekio atvažiuojančius du automobilius ir pasitraukia nuo asfaltuotos dalies, kad juos praleisti, įsitikinusi, kad nėra daugiau automobilių, vėl grįžo į važiuojamąją kelio dalį, kad aplenkti stovinčias moteris. Nurodoma 120 metrų kelio juosta, tačiau, atstovo manymu, ši kelio juosta yra matuota nuo aikštelės ir nėra visa matoma nuo Kapų gatvės. Stovėjimo aikštelė yra už posūkio. Taigi automobiliui pajudėjus iš aikštelės K. Ž. matyti jo negalėjo. Ji įsitikinusi, kad yra saugu apvažiuoti moteris, tą ir padarė, įpusėjusi manevrą pamatė, kad atvažiuoja automobilis nuo kalno, o kelių eismo taisyklės sakoma, kad turi praleisti kitą transporto priemonę tas, kuris važiuoja nuo kalno. Nors tokio ženklinimo nėra, vairuotojai tai daro tradiciškai. Tai, kad K. Ž. patraukta nepagrįstai administracinėn atsakomybėn, galima spręsti ir iš S. J. paaiškinimo. Pažymėtina, kad S. J. nurodė, jog jis nestabdė, paaiškino, kad „galvojau, kad pralysiu“. Taigi, šiuo atveju S. J. pažeidė kelių eismo taisykles ir nesulėtino greičio, nesustabdė automobilio, neįsitikinęs, kad prasilenkti yra saugu, bandė pravažiuoti per siauresnį tarpą, nei yra jo automobilio plotis. K. Ž. sustojus po kontakto su S. J. kiti automobiliai pravažiavo, taigi kyla klausimas, ar S. J. laikėsi tinkamo atstumo važiuodamas pro K. Ž. automobilį. Nurodė, kad K. Ž. važiavo tinkamai, saugiai, pastebėjusi automobilį rikiavosi į dešinę pusę ir praleidinėjo atvažiuojantį automobilį, kuris neįsitikinęs, kad yra pakankamas atstumas prasilenkti, užkliudė K. Ž. automobilį. Mano, kad K. Ž. atžvilgiu protokolas surašytas nepagrįstai, ji yra nepagrįstai nubausta.

Teismo posėdžio metu institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą atstovas Lorenas Balčiūnas prašė teismo skundo netenkinti. Nurodė, kad K. Ž. 2015-11-02 surašytas ATP protokolas, dėl to, kad ši 2015-11-01 dieną 13.30 valandą Akmenės mieste, ties Viekšnių g. namu Nr. 8, vairuodama automobilį VW TOUAREG ir jo važiavimo kryptyje atsiradus kliūčiai išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, dėl ko įvykus kontaktui su priešais atvažiuojančiu AUDI 80 automobiliu nežymiai apgadintos abi transporto priemonės. 2015-11-24 eismo priežiūros specialistas N. Grigorevičius priėmė sprendimą K. Ž. pagal LR ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį ir skyrė 7 eurų baudą, nes N. Grigorevičius materialinės žalos neįžvelgė, S. J. dėl patirtos žalos taip pat nesikreipė. Paminėjo, kad gyvena Akmenėje, dažnai važinėja šia kelio dalimi. Jo nuomone, kelias yra pakankamai geras, juo gali prasilenkti transporto priemonės. Tą patį parodė S. J., kad važiuodamas į nuokalnę, kaip jis minėjo pirma pavara, labai lėtai, matė, kad priešais jį atvažiuoja automobilis ir K. Ž. automobilis staigiu manevru apvažiavo pėsčiąsias dėl ko ir įvyko susidūrimas. S. J. parodė, kad iš automobilio išlipo moteris, kuri paaiškino, kad jis apgadino jos automobilį. S. J. važiavo savo kelio puse, galimybės trauktis į šalikelę, jam nebuvo, tačiau iš kitos pusės važiuojančiai K. Ž., buvo galimybė pasitraukti į kelkraštį. Nors K. Ž. aiškina, kad prieš pat manevro baigimą susidūrė su AUDI 80, ji turėjo pastebėti automobilį anksčiau. K. Ž. aiškino, kad važiavo priekiniais ratais pusę kelkraščio, jei tokiu atstumu būtų važiavusi, nebūtų buvę eismo įvykio. Jo manymu, K. Ž. manevrą darė išvažiuodama gan ženkliai į kitą eismo juostą ir kaip teigė ji pati, nespėjo grįžti į savo eismo juostą. Pagal Kelių eismo taisyklių 139 punktą, kuriame nurodoma, jeigu su priešais važiuojančia transporto priemone prasilenkti sunku, kelią privalo duoti vairuotojas, kurio pusėje yra kliūtis, K. Ž. privalėjo praleisti priešais atvažiuojantį automobilį, tačiau ji to nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 2 dalimi, šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad įvykis įvyko 2015-11-01 apie 13.30 val. Akmenės mieste, Viekšnių gatvėje, ties 8 namu. Iš eismo 2015-11-01 įvykio vietos schemos, įvykio vietos nuotraukų ir 2015-11-10 darytų papildomų įvykio vietos nuotraukų matyti, kad Viekšnių gatvė yra kelias, kurios važiuojamoji kelio dalis padengta asfaltu ir yra 3,10 m pločio. Kelią taip pat sudaro šaligatvis ir 1, 90 m pločio kelkraštis, tai yra šalia važiuojamosios dalies kitokia danga nei važiuojamoji kelio dalis padengtas kelio elementas, kuris nelaikomas nei šaligatviu, nei pėsčiųjų taku, nei dviračių taku ar dviračių juosta, nei pėsčiųjų ir dviračių taku. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (Žin., 2000, Nr. 92-2883; 2007, Nr. 128-5213) 2 straipsnio 13 dalį, eismo juosta – kelių horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais pažymėta arba nepažymėta išilginė važiuojamosios kelio dalies juosta, kurios pločio pakanka automobiliams važiuoti viena eile. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 „Dėl kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr. 20-914) nustatyta, kad minimalus ženklinamos eismo juostos plotis, kurio pakanka automobiliams važiuoti viena eile, yra 3,0 m. Bylos duomenimis nustatyta, kad Akmenės mieste, Viekšnių gatve leidžiamas dvipusis eismas (eismas, automobilių sustojimas ar stovėjimas nėra apribotas kitais kelio ženklais). Teismo posėdžio metu Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato atstovas Lorenas Balčiūnas teismui nurodė, kad įvykio dieną 2015-11-01 gatvėje buvo pastatyti laikini kelio ženklai, neleidžiantys transporto priemonėms stovėti kelkraštyje, tai yra ties kapinių akmenine tvora.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – KET) (Žin., 2003, Nr. 7-263; 2008, Nr. 88-3530) 100 punktas numato, kad priešingų krypčių eismą važiuojamojoje dalyje, jeigu nėra kitaip nustatančių kelio ženklų ar ženklinimo, skiria menamoji išilginė važiuojamosios dalies ašis. To paties KET 119 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. To paties teisės akto 139 punktas numato, kad jeigu su priešais važiuojančia transporto priemone prasilenkti sunku, kelią privalo duoti vairuotojas, kurio pusėje yra kliūtis. Nuokalnėse, pažymėtose atitinkamais kelio ženklais, esant kliūčiai, kelią privalo duoti žemyn važiuojančios transporto priemonės vairuotojas.

Taigi, iš bylos duomenų matyti, kad Viekšnių gatve leidžiamas dvipusis eismas, tačiau dėl važiuojamosios dalies ploto, transporto priemonėms prasilenkti gali būti sunku, todėl transporto priemonių vairuotojai turi būti ypatingai atidūs, atsargūs ir pagarbūs vykdydami bendrąsias eismo dalyvių pareigas.

Teismo vertinimu K. Ž. vairuodama transporto priemonę VW Toureg, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apvažiuodama kliūtį – šalikelėje stovėjusias moteris, privalėjo laikytis KET 139 punkto reikalavimų, tai yra duoti kelią kitoms transporto priemonėms. K. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad šio punkto reikalavimų laikėsi ir kliūtį apvažinėjo įsitikinusi, kad tai daryti saugu, iš priekio atvažiuojančią transporto priemonę Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą S. J., pastebėjo įpusėjusi apvažiavimo manevrą ir pamačiusi kliūtį, davė kelią automobiliui, tai yra važiavo kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, į kelkraštį, tačiau neprasilenkė su automobiliu, dėl ko buvo apgadintas jos automobilio galinis kairės pusės sparnas.

Teismas sutinka su K. Ž. skunde nurodytais argumentais, kad nagrinėjamoje situacijoje automobilio Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas S. J. taip pat turėjo būti atidus ir privalėjo laikytis KET 126 punkto, kuriame nurodoma, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus; ir 128 punkto, kuriame nurodoma, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, reikalavimų.

Teismas skundžiamame nutarime nurodytas išvadas, kad Audi 80 vairuotojas nesuprato pavojaus kilimo, vertina kaip subjektyvią nuomonę, nepagrįstą byloje surinktų ir įvertintų įrodymų visuma.

Pirminio 2015-11-01 paaiškinimo metu liudytojas S. J. nurodė, kad pastebėjo priešais jį važiuojantį automobilį, tačiau pamanė, kad su juo prasilenks, todėl automobilio nestabdė. Šie parodymai buvo vertinami priimant skundžiamą nutarimą. Vėliau, teismo posėdžio metu liudytojas S. J. šiuos parodymus pakeitė ir nurodė, kad K. Ž. greitai išvažiavo į priešingos pusės eismą, jis pagalvojo, kad kaktomuša susidurs, tačiau K. Ž. automobilį greitai pasuko atgal, todėl jis važiavo toliau ir nestabdė, nes nebuvo kada. Teismas teismo posėdžio metu duotus liudytojo parodymus vertina kritiškai, kaip siekį išvengti galimos administracinės atsakomybės. Kadangi jie prieštarauja nuosekliems K. Ž., liudytojos V. D. parodymams, iš kitų bylos duomenų negalima nustatyti, kad K. Ž. apvažiavimo manevras buvo staigus, teismas nagrinėdamas bylą remsis pirminiais 2015-11-01 paaiškinimo metu duotais liudytojo S. J. parodymais.

Teismo vertinimu, S. J. taip pat pažeidė KET 126 ir 128 punktų reikalavimus ir nevykdė KET 9 punkte numatytos bendrosios eismo dalyvių pareigos, nes pastebėjęs kliūtį, priešais atvažiuojantį automobilį, nesulėtino greičio ar visiškai nesustabdė automobilio ir važiavo neįsitikinęs, kad paliko tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

Atkurti tikslią įvykio vietą byloje negalima, nes K. Ž. po eismo įvykio automobilį iš įvykio vietos patraukė apie du metrus į priekį, jį ištiesindama ir pastatydama šalia kapinių akmeninės tvoros, tačiau atsižvelgiant į Viešnių gatvės situaciją, kelio matmenis, K. Ž. paaiškinimus, liudytojos V. D. parodymus, teismas daro išvadą, kad dėl aukščiau nurodytų S. J. KET pažeidimų, K. Ž. objektyviai neturėjo galimybės saugiai pabaigti apvažiavimo manevro ir palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Kaip jau minėta, K. Ž. pamačiusi iš priekio atvažiuojantį automobilį, davė jam kelią važiuodama kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, į kelkraštį, tačiau nesuspėjo nuvažiuoti saugų atstumą, kad automobiliai prasilenktų.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad K. Ž. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį patraukta nepagrįstai, jos veiksmuose nėra šio pažeidimo sudėties. Todėl K. Ž. skundas tenkintinas, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės specialistas Nerijus Grigorevičius 2015 m. lapkričio 24 d. nutarimas Nr. 51N-44359169-15 naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Skundą patenkinti.

Panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės specialistas Nerijus Grigorevičius 2015 m. lapkričio 24 d. nutarimą Nr. 51N-44359169-15 ir K. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.