- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-02
- Bylos Nr.
- e2S-1289-656/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36593-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Pareiškėjas
- O. Ž.
- Ieškovas
- O. Ž.
- Atsakovas
- A. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (apeliantės) O. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos O. Ž. prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje pagal ieškovės O. Ž. ieškinį atsakovui A. S. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja O. Ž. pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-520-591/2021 dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad paaiškėjo naujos esminės aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Atnaujinus procesą prašė: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-520-592/2021 dalyje dėl patvirtintos ieškovės ir atsakovo 2021 m. gegužės 27 d. sudarytos taikos sutarties; 2) ištaisyti Vilniaus m. 5-ojo notarų biuro notarės Pranės Jaskovikatės 1996 m. sausio 11 d. patvirtintoje pirkimo-pardavimo sutartyje, notarinio reg. Nr. 6-328, įsivėlusią rašymo apsirikimo klaidą; 3) pripažinti, kad J. S. pagal K. seniūnijos rajono (miesto) valdybos (įmonės) 1995 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. 7730 nupirko 47/100 buto dalies plotą - 22,05 kv. m. adresas (duomenys neskelbtini); 4) atsakovas 2019 m. spalio 7 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 2-9898 pagrindu įgijo nuosavybės teises į 47/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini); 5) 2021 m. gegužės 27 d. taikos sutarties civilinėje byloje Nr. e2-520-592/2021 1 dalies redakciją pakeisti ir išdėstyti taip: „atsakovas kaip kompensaciją ieškovei už turtinę žalą perleidžia jam nuosavybės teise priklausančias 47/100 dalis buto, (duomenys neskelbtini); 6) į bylą trečiuoju asmeniu neturinčiu savarankiškų reikalavimų iš atsakovo pusės įtraukti VĮ Registrų centrą.
2. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-520-592/2021 patvirtino ieškovės ir atsakovo 2021 m. gegužės 27 d. sudarytą taikos sutartį ir nutraukė civilinę bylą. Taikos sutarties 1 punktu šalys susitarė, kad atsakovas kaip kompensaciją ieškovei už turtinę ir neturtinę žalą perleidžia jam nuosavybės teise priklausančias 45/100 dalis buto. Tačiau iš 2022 m. sausio 19 d. Vilniaus miesto 33-iojo notaro biuro notarės Pranės Jaskovikaitės rašto Nr. 14 „Dėl rašymo apsirikimo klaidos“ paaiškėjo, kad Vilniaus m. 5-ojo notarų biuro notarės Pranės Jaskovikaitės 1996 m. sausio 11 d. patvirtintoje pirkimo-pardavimo sutartyje, notarinio reg. Nr. 6-328, padaryti rašymo apsirikimai, t. y. neteisingai nurodyta perkamo turto dalis, vietoj 45/100 dalis buto, turėjo būti nurodyta - 47/100 buto dalys. De facto atsakovo tėvas J. S. sutarties pagrindu įgijo, o atsakovas Paveldėjimo liudijimo pagrindu paveldėjo 47/100 buto. Ši naujai paaiškėjus aplinkybė dėl pirkimo pardavimo sutartyje esančios apsirikimo klaidos sudaro pagrindą atnaujinti procesą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas su prašymu atnaujinti procesą nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia galimai naujai paaiškėjusia aplinkybe, tačiau prašymu dėl proceso atnaujinimo kelia su ieškinio dalyku ir reikalavimu bei taikos sutartimi nesusijusius reikalavimus, prašydama pakeisti taikos sutarties sąlygas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 17 d. nutartimi pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino, priteisė atsakovo naudai iš ieškovės 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nurodė, kad pareiškėja kaip naujai paaiškėjusia aplinkybe remiasi notarės raštu dėl padarytos rašymo apsirikimo klaidos. Tačiau notarė šios rašymo apsirikimo klaidos taisymo nepagrindė, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu notarė atliko rašymo apsirikimo klaidos taisymą. Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje numatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl laikytina, kad notarės raštas dėl rašymo apsirikimo klaidos ištaisymo nesukelia jokių teisinių padarinių, dabartiniai Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys yra teisėti, kol jie nėra nuginčyti.
6. Šalių taikos sutartis pasirašyta byloje, kurioje ieškovė teikė ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi šalys susitarė, kad ieškovei atsakovas, kaip kompensaciją už turtinę ir neturtinę žalą, perduoda 45/100 dalis buto. Tokie duomenys yra nurodyti ir Nekilnojamojo turto registre, o tai reiškia, jog atsakovas ieškovei perdavė tas dalis buto, kurios jam oficialiai ir teisėtai tuo metu priklausė. Pareiškėjos prašymas atitinka tris iš keturių proceso atnaujinimo sąlygų, t. y. 1) naujai paaiškėjusi aplinkybė egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) aplinkybė pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinoma; 3) pareiškėjai aplinkybė tapo žinoma jau įsiteisėjus teismo nutarčiai, tačiau ketvirtosios proceso atnaujinimo sąlygos, jog naujai atsiradusi aplinkybė turi esminę reikšmę bylai, pareiškėja neįrodė. Net ir paaiškėjus aplinkybei, jog atsakovui galėjo priklausyti didesnė buto dalis, pats didesnės dalies nuosavybės atsakovui faktas, savaime nesukelia pagrindo atnaujinti procesą, naujai paaiškėjusi aplinkybė nėra susijusi su civilinės bylos Nr. e2-520-591/2021 dalyku, pareiškėja neargumentavo kaip naujos aplinkybės egzistavimas tuo metu būtų daręs įtaką bylos baigčiai. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo atnaujinti proceso civilinėje byloje Nr. e2-520-592/2021 pareiškėjos nurodytu pagrindu, numatytu CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
7. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą tenkinti. Atskirojo skundo argumentai:
7.1. Nutartis yra nepagrįsta. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus.
7.2. Notariato įstatymas bei įstatymo lydimieji aktai klaidos ištaisymo neuždraudžia, todėl darytina išvada, jog, notarei nustačius ir patvirtinus jos pačios padarytos klaidos faktą, tokios klaidos ištaisymui neturėtų būti užkirstas kelias.
7.3. Buto pirkimo-pardavimo sutartį patvirtinusi notarė 2022 m. sausio 19 d. Vilniaus miesto 33-iojo notaro biuro notarė Pranė Jaskovikaitė raštu Nr. 14. „Dėl rašymo apsirikimo klaidos“ ištaisė sandoryje padarytą klaidą. Raštas yra oficialus notaro dokumentas ir negali būti laikoma, kad notarės raštas dėl rašymo apsirikimo klaidos ištaisymo nesukelia jokių teisinių pasekmių, o dabartiniai Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys yra teisėti, kol jie nėra nuginčyti. Notarei rašte pripažinus rašymo techninę klaidą, nėra imperatyvo pagrįsti, kokiu pagrindu notarė atliko rašymo apsirikimo klaidos taisymą.
7.4. 1996 m. sausio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartyje (notarinio reg. Nr. 6-328) teisingai atvaizduota, jog Pirkėjas įgyja realiąją Buto dalį, t. y. 22, 05, kv. m. Padaryta rašymo techninė klaida, nurodant idealiąją Buto dalį - 45/100, o turėjo būti įrašyta - 47/100. Net dėl padarytos rašymo techninės klaidos, Atsakovo tėvo įgyto, o po eilės kitų sandorių ir paties Atsakovo, Buto plotas (22, 05 kv.m.) nesumažėjo. Į civilinę bylą Nr. e2-520-592/2021 Atsakovas pateikė 2021-06-10 iš VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašą. Išraše atvaizduota, jog ginčo Butas yra valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, savininkai Atsakovas ir E. K.. Išrašo 2.1 p. atvaizduota, jog visų Buto dalių bendras plotas 47,10 kv.m.; Išrašo 4.1 p.: Nuosavybė: A. S. (Atsakovas) 45/100; Išrašo-4.2. p. Nuosavybė: E. K. 53/100. Akivaizdu, jog sudėjus Buto idealiąsias dalis matosi, jog trūksta 2/100 Buto dalies t. y. matematinė suma- 98/100 (45/100+53/100=98/100), nors pagal realiąsias dalis, Buto plotas yra 47 kv.m.
7.5. Taikos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia dėl esminės jos šalių nelygybės (CK 6.228 str.), taip pat kitais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 6.986 str. 1 d.). Iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį (CK 6.986. 1 d.). Jeigu Ieškovė būtų žinojusi jog de jure įgijo ne visą Butą, o 2/100 Buto gali likti Atsakovo nuosavybe, t. y. Atsakovas galėtų Butą valdyti bendrosios dalinės nuosavybės (2/100 dalis) teisėmis, tokio sandorio (Taikos sutarties) nebūtų sudariusi arba būtų jį sudariusi iš esmės kitokiomis sąlygomis.
7.6. Atnaujinus procesą byloje, šalys turi teisę pakeisti Taikos sutarties redakciją, arba ją papildyti punktu apibrėžiančiu 2/100 Buto dalies teisinę baigtį. Neatnaujinus proceso, Ieškovė neturi procesinių galimybių nei ginčyti Taikos sutartį CK 6.986 str. 1 d, prasme, nei keisti jos redakciją.
Atsiliepimas
8. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimo argumentai:
Šalies argumentai
8.1. Ieškovė prašymu dėl proceso atnaujinimo siekia ne sprendimo priėmimo dėl ieškinyje keliamų reikalavimų dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo ir netgi ne dėl taikos sutartyje sulygtų sąlygų, o prašo patvirtinti visiškai su byla nesusijusius reikalavimus. Ieškovė prašo ištaisyti notariškai patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat prašo pripažinti, kad pagal K. seniūnijos rajono (miesto) valdybos (įmonės) 1995 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. 7730 „pardavėjas“ pardavė, o „pirkėjas“ nupirko 47/100, buto, dalies plotą - 22,05 kv. m., adresas (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad atsakovas nebuvo nei pirkimo-pardavimo sutarties šalimi, nei jo atžvilgiu buvo priimtas K. seniūnijos rajono (miesto) valdybos (įmonės) 1995 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas Nr. 7730.
8.2. Ieškovės argumentai, kad apie naujai paaiškėjusią aplinkybę sužinojo jau po taikos sutarties patvirtinimo, neatitinka tikrovės. Ieškovė registro išrašą turėjo bylos nagrinėjimo metu.
8.3. Ieškovė klaidina teismą, kad taikos sutartimi šalys buvo susitarusios ir ieškovė siekė, kad, atsakovui perleidus jam priklausančias dalis, ji įgis nuosavybės teises į visą butą. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro išrašo, 53/100 dalys buto priklauso ne ieškovei, o trečiajam asmeniui, todėl nepriklausomai nuo atsakovo taikos sutartimi perleistų buto nuosavybės dalių dydžio, ieškovė neįgytų nuosavybės teisių į visą butą.
8.4. Ieškovė nepagrįstai prašo pakeisti taikos sutartį, nes ja atsakovas neperleido daugiau turto, nei jam priklauso, Taikos sutarties įgyvendinimui nėra jokių kliūčių, nes ieškovė įregistravo Nekilnojamojo turto registre taikos sutartimi įgytas nuosavybės teises į 45/100 Buto dalis.
8.5. Teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio norma, nustatančia, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
8.6. Pažymėjo, kad ieškovės nurodomos 47/100 dalys 47,10 kv.m. buto bendrojo ploto sudarytų 22,13 kv.m., tuo tarpu ieškovės nurodomoje sutartyje J. S. nupirko 22,05 kv.m. buto. Akivaizdu, kad nei procentinė išraiška, nei kvadratiniai metrai neatitinka ieškovės prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos tariamos „klaidos”.
8.7. Ieškovė prašymu dėl proceso atnaujinimo iš esmės prašo pakeisti šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų (CPK 284 str. 1 d., 646 str. 3 d.). Teismas gali keisti nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarką.
8.8. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Atnaujinus procesą, civilinė byla nagrinėjama iš naujo pagal CPK nustatytas taisykles, tačiau neperžengiant ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str.). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti bylos nagrinėjimo ribas.
13. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos ginčo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu taikos sutartimi užbaigtoje civilinėje byloje, teisėtumas.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-520-592/2021 patvirtino ieškovės ir atsakovo 2021 m. gegužės 27 d. sudarytą taikos sutartį ir nutraukė civilinę bylą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Taikos sutarties 1 punktu šalys susitarė, kad atsakovas kaip kompensaciją ieškovei už turtinę ir neturtinę žalą perleidžia jam nuosavybės teise priklausančias 45/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini).
15. Ieškovė (apeliantė) kreipėsi į teismą dėl civilinės bylos Nr. e2-520-592/2021 atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – paaiškėjus naujoms esminėms aplinkybėms.
16. Kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes ieškovė įvardino 2022 m. sausio 19 d. Vilniaus miesto 33-iojo notaro biuro notarės Pranės Jaskovikaitės raštą Nr. 14 „Dėl rašymo apsirikimo klaidos“, kuriame nurodyta, kad Vilniaus m. 5-ojo notarų biuro notarės Pranės Jaskovikaitės 1996 m. sausio 11 d. patvirtintoje pirkimo-pardavimo sutartyje, notarinio reg. Nr. 6-328, padaryti rašymo apsirikimai, t. y. neteisingai nurodyta, kad pagal K. seniūnijos rajono (miesto) valdybos (įmonės) 1995 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. 7730 „pardavėjas“ pardavė, o „pirkėjas“ (atsakovo tėvas J. S.) nupirko 45/100 dalis buto, 22,05 kv. m. ploto, adresu (duomenys neskelbtini), nors turėjo būti nurodyta, jog įgytos 47/100 buto dalys. Atsakovas nuosavybės teises į butą įgijo 2019 m. spalio 7 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 2-9898 pagrindu. 2022 m. sausio 19 d. Vilniaus miesto 33-iojo notaro biuro notarės Pranės Jaskovikaitės rašto Nr. 14, pagrindu paaiškėjo aplinkybė, jog notarė pirkimo - pardavimo sutartyje įvėlė klaidą. De facto atsakovo tėvas J. S. sutarties pagrindu įgijo, o atsakovas Paveldėjimo liudijimo pagrindu paveldėjo 47/100 buto, adresu (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)), o de jure - 45/100 buto dalis.
17. Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Be to, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 straipsnio 1 dalis).
18. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2009; kt.). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
19. Tiek priėmus byloje sprendimą, tiek patvirtinus taikos sutartį teisiškai yra išsprendžiamas šalių konfliktas, nustatomos šalių tarpusavio teisės ir pareigos, o pakartotinis ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu ateityje negalimas. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) patvirtinta taikos sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 str. 1 d.). Esant tokiai teismo patvirtintos taikos sutarties galiai, taikos sutartis galėtų būti modifikuota ar nuginčyta tik atnaujinus procesą toje byloje, kurioje buvo išspręstas jos patvirtinimo klausimas.
20. Taikos sutarties turinio kontrolę ex officio (pagal pareigas) vykdo teismas, kuriam ji pateikiama tvirtinimui. Įstatymų leidėjo valia teismas neturėtų tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.).
21. Nagrinėjamu atveju taikos sutartimi buvo užbaigta civilinė byla, iškelta pagal ieškovės ieškinį dėl žalos iš atsakovo priteisimo. 2021 m. birželio 10 d. teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi šalys susitarė, kad ieškovei atsakovas, kaip kompensaciją už turtinę ir neturtinę žalą, perduoda 45/100 dalis buto. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, patvirtintos taikos sutarties sąlygos dėl nuosavybės teisių perleidimo į buto dalį atitiko Nekilnojamojo turto registro duomenis, pagal kuriuos atsakovo nuosavybės teise turimo buto dalis - 45/100. Atitinkamai ši turto dalis taikos sutartimi ir buvo perleista ieškovei. Todėl teismui nebuvo teisinio pagrindo daryti išvados, kad taikos sutarties sąlygos prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.
22. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė nepagrindė nurodytos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės esminės įtakos šalių ginčui, t. y. vieno iš požymių procesui atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Kaip jau minėta, bylos ginčo dalykas buvo ieškovei padarytos žalos atlyginimas. Taikos sutarties sąlygos nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl naujai paaiškėjusi aplinkybė dėl taikos sutarties sąlygų nelaikytina susijusia su civilinės bylos Nr. e2-520-591/2021 ginčo dalyku.
23. Kaip kompensacija už ieškovei padarytą žalą taikos sutartimi ieškovei buvo perleista dalis atsakovo turto, su kuo ieškovė sutiko. Ieškovė atskirajame skunde patvirtino, kad galimai dėl notarine tvarka patvirtintoje buto pirkimo-pardavimo surtartyje padarytos rašymo apsirikimo klaidos, dėl ko atsakovo giminaičiams neįregistravus 2/100 buto dalies bei atsakovui paveldėjus mažesnę turto dalį, ši turto dalis pinigine išraiška nėra reikšminga. Apeliantė nors ir remiasi tuo, kad mažesnės turto dalies įgyjimas turi įtakos ieškovės teisėms disponuoti turtu, tačiau šie argumentai nelaikytini pagrįstais. Ieškovė yra buto bendraturtė, o ne viso turto savininkė, todėl mažesnės ar 2/100 dalimi didesnės turto dalies turėjimas neturi esminės įtakos ieškovės teisių į butą realizavimui. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad naujos aplinkybės egzistavimas būtų turėjęs esminės įtakos bylos baigčiai.
24. Pažymėtina, kad atnaujinus procesą, civilinė byla nagrinėjama iš naujo pagal CPK nustatytas taisykles, tačiau neperžengiant ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašymu dėl proceso atnaujinimo siekia ne tik taikos sutartyje sulygtų sąlygų pakeitimo, bet prašo patvirtinti visiškai su byla nesusijusius reikalavimus. Ieškovė prašo ištaisyti notariškai patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat prašo pripažinti, kad pagal K. seniūnijos rajono (miesto) valdybos (įmonės) 1995 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. 7730 „pardavėjas“ pardavė, o „pirkėjas“ nupirko 47/100, buto, dalies plotą - 22,05 kv. m., adresas (duomenys neskelbtini). Nurodyti ieškovės reikalavimai nesusiję su ginčo dalyku, juos nagrinėjant akivaizdžiai būtų peržengtos ginčo ribos, juo labiau, kad nurodytų sandorių šalimis buvo ne šio proceso dalyviai, kas neatitiktų proceso atnaujinimo instituto paskirties.
25. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėja neįrodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindo procesui atnaujinti egzistavimo.
26. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi reikšmingos įtakos šioje byloje priimamam procesiniam sprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylos baigties
27. Įvertinęs bylos duomenis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, priimta teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
28. Atmetus atskirąjį skundą, iš apeliantės (pareiškėjos) O. Ž. priteistina atsakovo A. S. naudai 605 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės (pareiškėjos) O. Ž. atsakovo A. S. naudai 605 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.