Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis, susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje A. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Susipažinus su prokuroro teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir kaltinamuoju aktu nustatyta, kad kaltinamajame akte iš viso nėra suformuluotas joks kaltinimas. Šiame dokumente yra pateikiami duomenys apie kaltinamąjį, netgi jo pozicija dėl kaltinimo, jo atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės, aprašyti įtariamojo, nukentėjusiojo parodymai ir kiti duomenys, tačiau pats kaltinimas suformuluotas nėra. Kaltinamajame akte nėra nurodyta nei padarytos nusikalstamos veikos vieta, nei laikas, nei būdas, padariniai, nei nusikalstamos veikos kvalifikacija, nes nenurodytas joks BK straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką.

Sudėtinė asmens teisės į teisingą teismą dalis yra asmens teisė į gynybą, kurios veiksmingas įgyvendinimas neįmanomas be kitų baudžiamojo proceso įstatymo normų garantuotų teisių – teisės žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 22 str. 3 d.), ir teisės pasirengti gynybai (BPK 44 str. 7 d.). BPK 23 str. numatyta, kad kaltinamasis aktas yra prokuroro priimtas dokumentas, kuriuo baigiamas ikiteisminis tyrimas, aprašoma nusikalstama veika, nurodomi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir baudžiamasis įstatymas, numatantis šią veiką. Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos procesinis dokumentas, nuo kurio surašymo priklauso tolesnis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, todėl jis turi būti surašomas itin kruopščiai tiek turinio, tiek formos atžvilgiu, siekiant išvengti esminių trūkumų. Todėl viena iš pirmosios instancijos teismo pareigų ir bylos parengimo nagrinėti teisme, ir teisminio nagrinėjimo stadijoje patikrinti, ar tinkamai surašytas kaltinamasis aktas, ar tai netrukdo nagrinėti bylos.

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad kaltinamuoju aktu reiškiami kaltinimai turi būti aprašyti aiškiai, suprantamai, nekelti abejonių dėl kaltinimo turinio ir esmės ir nesudaryti pagrindo teismui ar kaltinamajam bei jo gynėjui spėlioti, ką prokuroras galėjo turėti omenyje reikšdamas vieną ar kitą kaltinimą, o gynybai formuojama būtinybė gintis nuo visų galimų kaltinimo modifikacijų yra pažeidžianti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. „a“ punktą, suteikiantį kaltinamajam teisę būti jam suprantama kalba ir išsamiai informuotam apie kaltinimo pagrindą ir apie teisinį šių veikų vertinimą (sprendimas byloje Pelissier and Sassi v. France [GC], no. 25444/94, z 51, ECHR 1999-11 ir kt.).

BPK 234 str. numatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.

Pagal BPK 219 str. 3 p. kaltinamajame akte aprašant nusikalstamą veiką turi būti nurodyta ir padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai bei kitos svarbios aplinkybės. Laikoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. 3 p. reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos šioje normoje išvardytos ar kitos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-581/2011, 2K-254/2013). Pagal teismų praktiką iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos šios veikos kvalifikavimui. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte (ir atitinkamai nuosprendyje) turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-223/2012). Kaltinamasis aktas turi būti surašomas itin kruopščiai, turinio prasme jame negali būti jokių nesutapimų su bylos medžiaga, kaltinimo turinys turi būti išdėstytas aiškiai ir nedviprasmiškai, kaltinimo esmė turi būti ne tik konkreti, bet ir detali, o pakankamai konkrečiai nesuformuluotas kaltinimas yra aiškus teisės į gynybą varžymas proceso metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-660/2007, 2K-7-198/2008, 2K-390/2005, 2K-387/2011 ir kt.)

BPK 219 str. 5 p. taip pat nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką.

Remiantis minėtomis įstatymo nuostatomis bei Teismų praktika, nagrinėjamu atveju surašytas kaltinamasis aktas, nepateikiant jame jokios kaltinimo formuluotės, nenurodant jokio BK straipsnio (jo dalies ir punkto), numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, aiškiai neatitinka BPK 219 str. 3 ir 5 punktuose šiam dokumentui keliamų reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad šie prokuroro padaryti BPK 219 str. pažeidimai negali būti ištaisyti teisme paties teismo ar prokuroro. Pagal įstatymą, teismas bylos nagrinėjimo teisme metu iki įrodymų tyrimo pabaigos turi teisę tik pakeisti jau kaltinamajame akte nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis ir (ar) pakeisti tokios kaltinime nurodytos veikos kvalifikaciją (BPK 256 str.). Atitinkamai bylos nagrinėjimo teisme metu prokuroras taip pat turi teisę pateikti rašytinį prašymą dėl kaltinimo pakeitimo, tačiau tik tiek, kiek tai susiję su jau byloje surašytame kaltinamajame akte nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimu, o ne dėl paties pirminio kaltinimo formuluotės pateikimo. Pagal BPK 220 str., prokuroras kaltinimą turi suformuluoti ir jį, laikantis BPK 219 str. reikalavimų, aiškiai, nedviprasmiškai, konkrečiai ir detaliai nurodyti kaltinamajame akte dar iki bylos perdavimo teismui, kadangi prieš tai kaltinamąjį aktą su konkrečiu kaltinimu turi įteikti pasirašytinai kaltinamajam. Tai reiškia, kad kaltinimas negali būti pradėtas formuluoti, o kaltinamasis aktas prokuroro būti rašomas bylai jau esant teisme.

Taigi, nustatyti BPK 219 str. 3 ir 5 punktų pažeidimai, kad kaltinamajame akte iš viso nėra aprašyta nusikalstama veika: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai, ir nenurodytas joks BK straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, kas reiškia, jog byla teismui perduota prokurorui nesuformulavus jokio kaltinimo, laikytini esminiais, kadangi jų negalima ištaisyti teisme ir tai teismui trukdo nagrinėti šią bylą.

Todėl nustačius esminius kaltinamojo akto trūkumus, trukdančius bylą išnagrinėti teisme, konstatuotina, jog surašytas iš esmės BPK 219 str. 3 ir 5 punkto reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas. Dėl to ši byla perduotina prokurorui (BPK 232 str. 1 d. 3 p., 234 str. 2 d.) nustatytiems pažeidimams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

perduoti baudžiamąją bylą Nr. 1-1532-946/2016 (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-21604-16) Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai, nes ikiteisminio tyrimo metu šioje byloje buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. 3 ir 5 punktų reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas.

Nustatyti 20 dienų terminą nustatytiems pažeidimams pašalinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.