Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-06-23 · Byla Nr. Iv-2050-602/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-06-23Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2011-06-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-06-23
Bylos Nr.
Iv-2050-602/2010
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01211-2010-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Antanas Ablingis, Stasys Gagys (pran.)
Pareiškėjas
V. Ž.
Atsakovas
Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariato
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A261-2249/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01211-2010-1Procesinio sprendimo kategorija 16.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,dalyvaujant pareiškėjo atstovei S. R., atsakovo atstovei Aušrai Gecevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Ž. (V. Ž.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Ž. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariato dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas V. Ž. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK) Personalo skyriaus vedėjos 2010 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. 10-S-5554 „Dėl tarnybos stažo“ ir įpareigoti Vilniaus apskrities VPK įskaityti į vidaus tarnybos stažą pareiškėjo buvimo policijos rezerve laiką, t. y. nuo 1993 m. kovo 24 d. iki 1994 m. kovo 7 d.

Šalies argumentai

Skunde (b. l. 1-5) pareiškėjas nurodė, kad 2010 m. kovo 1 d. prašymą pateikė Vilniaus apskrities VPK viršininkui, tačiau vietoj viršininko sprendimo gavo 2010 m. kovo 30 d. raštą, pasirašytą Personalo skyriaus vedėjos. Pareiškėjo nuomone, sprendimą priėmė tam neįgaliotas subjektas. Pagal Vyriausybės 2003 m. lapkričio 6 d. nutarimo Nr. 1382 1.3 ir 1.4 punktus, dokumentus dėl vidaus tarnybos stažo tikrina personalo tarnyba, o sprendimus dėl vidaus tarnybos stažo priima įstaigos vadovas. Tai patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. vasario 8 d. nutartis adm. byloje Nr. A17-125/2007. Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad į vidaus tarnybos stažą įskaitomas faktinis tarnybos laikas nuo paskyrimo į pareigūno pareigas ar kario statuso įgijimo dienos. Pareiškėjas, po to kai buvo įtrauktas į policijos rezervą, buvo nusiųstas į Vilniaus m. VPK 1 policijos komisariatą vykdyti Budėtojo grupės rezervinio policininko pareigų, faktiškai vykdė policijos pareigūno funkcijas ir už tai jam buvo mokamas atlyginimas. LVAT 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartyje adm. byloje Nr. A556-984/2008 pažymėjo, kad nepažeidžiant teisėtų lūkesčio principo būtina įvertinti iki Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo buvusį teisinį reguliavimą. Remiantis iki 2003 m. balandžio 30 d. galiojusio Policijos įstatymo nuostatomis, policijos rezerve esantys asmenys laikomi pareigūnais tik tuo atveju, jei jie realiai atlieka viešosios tvarkos palaikymo funkcijas. Pareiškėjo nuomone, jis, dirbdamas budėtojų grupėje, tokias funkcijas atliko. Remiantis Policijos rezervo nuostatų 15 punktu, rezervo nariams tarnybos metu mokamas pareiginis policijos pareigūno atlyginimas ir rezervo nariai, atlikdami tarnybą policijoje, vykdo policijos pareigūnų funkcijas. Pareiškėjas daro išvadą, kad asmenų, įtrauktų į policijos rezervą, vidaus tarnybos stažo pripažinimas siejamas su tokiais požymiais: priimtas aktas dėl įtraukimo į policijos rezervą, asmuo faktiškai vykdo viešosios tvarkos palaikymo pareigas ir gauna pareiginį policijos pareigūno atlyginimą.

Atsakovas Vilniaus apskrities VPK prašė panaikinti 2010 m. kovo 30 d. raštą Nr. 10-S-5554 ir grąžinti spręsti kompetentingam ir įgaliotam asmeniui.

Atsiliepimas

Atsiliepime į pareiškėjo skundą (b.l. 13-15) nurodė, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalies 2 punktą į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitomas darbo įstaigose ir organizacijose laikas, jei pareigūnas buvo nusiųstas dirbti į jas būdamas įtrauktas į Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos departamento ar Krašto apsaugos ministerijos kadrų rezervą bei Specialiųjų tyrimų tarnybos personalo rezervą. Asmenų, esančių Vidaus reikalų ministerijos rezerve, statusas yra skirtingas nei asmenų, buvusių policijos rezerve. Policijos įstatymo 31 straipsnyje nurodoma, kas sudaro policijos rezervą. Policijos rezervo nariams vidaus tarnybos stažu turi būti laikomas darbo laikas, kai jie vykdė viešosios tvarkos palaikymo funkcijas. Remiantis vidaus reikalų ministro 1991 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. 154 „Etatų klausimais“ priedu „Budėtojų dalis“, Budėtojų dalyje buvo inspektorius, policininkas, vairuotojai (policininkai), o rezervinio policininko nebuvo. Šioje dalyje viešosios tvarkos palaikymu neužsiimta, darbas susiję su interesantais bei pristatytais į komisariatą asmenimis. Taigi pareiškėjas nevykdė viešosios tvarkos užtikrinimo, todėl negalėjo kilti ir teisėti lūkesčiai. Dėl skundžiamo rašto, kadangi jį pasirašė neįgaliotas asmuo, prašo raštą panaikinti ir grąžinti spręsti įgaliotam asmeniui. Atsakovas nurodė, kad dėl to pareiškėjui nesukeliama neigiamų padarinių, todėl abejotina, ar buvo pažeista pareiškėjo teisė.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 18 d. sprendimu pareiškėjo V. Ž. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad 1993 m. kovo 23 d. Vilniaus m. VPK Savivaldybės policijos vyresniojo komisaro įsakymu Nr. 8r pareiškėjas priimtas į Vilniaus m. VPK rezervo narius, nukreipiant jį 1 policijos komisariato žinion. 1993 m. kovo 25 d. tarp Vilniaus m. VPK ir pareiškėjo sudaryta sutartis paskirti pareiškėją į policijos rezervą vieneriems metams. 1994 m. kovo 2 d. Vilniaus m. VPK vyr. komisaro įsakymu Nr. 8 t/e pareiškėjas nuo 1994 m. kovo 7 d. paskirtas Vilniaus m. 1 PK SP Verkių PN prevencijos tarnybos jaun. apylinkės inspektoriumi. Šiuo metu pareiškėjas dirba Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiojo postinio pareigose.

2010 m. kovo 1 d. pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK viršininką su prašymu įskaityti į vidaus tarnybos stažą laikotarpį nuo 1993 m. kovo 24 d. iki 1994 m. kovo 7 d., kai pareiškėjas buvo įtrauktas į policijos rezervo narius.

2010 m. kovo 30 d. Vilniaus apskrities VPK raštu Nr. 10-S-5554, kurį pasirašė Personalo skyriaus vedėja, informavo pareiškėją, kad 2010 m. kovo 19 d. Vilniaus apskrities VPK tarnybos stažų nustatymo komisijos posėdyje buvo svarstytas pareiškėjo prašymas, kurio nuspręsta netenkinti, nes šiuo metu galiojantis Vidaus tarnybos statutas nenumato galimybės įskaičiuoti rezervo laikotarpio į vidaus tarnybos stažą. Nurodė, kad buvimo rezerve laikotarpis bus įskaičiuotas įstatymų nustatyta tvarka pateikus prašymą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos ir skyrimo pareigūno valstybinei pensijai gauti.

Teismas analizavo 2003 m. balandžio 29 d. Vidaus tarnybos statuto Nr. IX-1538 (redakcija iki 2010 m. gegužės 17 d.) 37 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies nuostatas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas buvo įtrauktas į policijos rezervą, bet ne į vidaus reikalų ministerijos rezervą. Teismas padarė išvadą, kad dėl to pareiškėjas neturi teisinio pagrindo reikalauti perskaičiuoti jam vidaus tarnybos stažą vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame reglamentuojamas stažo nustatymo klausimas asmenims, kurie buvo įtraukti į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą. Teismas konstatavo, kad atsakovas teisėtai atsisakė perskaičiuoti vidaus tarnybos stažą pareiškėjui ir nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo įpareigoti teismo sprendimu atsakovą atlikti šiuos veiksmus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 90 str.). Nesant pagrindo perskaičiuoti pareiškėjui stažo, nėra pagrindo taikyti dėl stažo perskaičiavimo Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 2 dalyje numatytas socialines garantijas.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo tarnybos byloje esančios išvados patvirtina, kad po Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo buvo surašytos 2003 m. gruodžio 8 d. išvados dėl pareiškėjo vidaus tarnybos stažo ir Lietuvos valstybei stažo, kuris sudarė 11 metų ir 17 dienų. 2010 m. birželio 30 d. pagal atsakovo pateiktą pažymą šis stažas yra 18 metų 2 mėnesių 14 dienų (b. l. 37), pareiškėjui už šį stažą yra mokamas priedas prie atlyginimo 18 procentų (b. l. 38, 39). Pareiškėjas nuo 2003 m. neginčijo šio vidaus tarnybos stažo paskaičiavimo teisėtumo nei pagrįstumo. Teismas nurodė, kad šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nuo 2003 m. nepasikeitė, faktinė padėtis dėl pareiškėjo vidaus tarnybos stažo taip pat nepasikeitė, dėl to nėra pagrindo spręsti pareiškėjo vidaus tarnybos stažo paskaičiavimo kitaip, negu buvo šis klausimas išspręstas 2003 m.

Teismas pažymėjo, kad atsakovas tiek ginčijamame rašte, tiek bylos nagrinėjimo metu paaiškino pareiškėjui jo buvime policijos rezerve teisinę reikšmę. Šis faktas turi reikšmės pareiškėjui kreipiantis dėl pareigūno valstybinės pensijos skyrimo. Pareiškėjas nepateikė ir byloje nėra dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjas šiuo metu yra pateikęs prašymą pareigūno valstybinei pensijai gauti, ir prašė perskaičiuoti vidaus tarnybos stažą būtent tuo tikslu.

Teismas, vadovaudamasis Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 patvirtintų Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 7.2 punktu ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsniu padarė išvadą, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra pagrindo skaičiuoti stažą pensijos gavimo tikslu ir taikyti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų taisykles, kadangi pareiškėjas nepateikė prašymo dėl atleidimo iš vidaus tarnybos ir prašymo pensijai gauti.

Teismas, analizuodamas ABTĮ 15, 22, 88 straipsnių, 2 straipsnio 14 punkto, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, padarė išvadą, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Pareiškėjo prašomu panaikinti skundžiamu raštu pareiškėjui nėra nustatomos teisės ar pareigos, yra atsisakoma atlikti veiksmus. Teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas padarė išvadą, kad ginčijamame rašte buvo nurodyta informacija dėl atsisakymo atlikti veiksmus, todėl teisme turi būti reiškiamas reikalavimas tik dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas pažymėjo, kad Vidaus reikalų sistemos statutinių valstybės tarnautojų tarnybos Lietuvos valstybei stažo nustatymo tvarkos, patvirtintos vidaus reikalų ministro 2001 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 626, 6 punkte nustatyta, jog statutinio pareigūno tarnybos stažo dydį įsakymu nustato vadovas, turintis šio pareigūno priėmimo ir atleidimo iš valstybės tarnybos teisę. LVAT 2007 m. vasario 8 d. nutartyje adm. byloje Nr. A17-125/2007 nurodė, kad klausimą dėl vidaus tarnybos darbo stažo skaičiavimo turi spręsti VPK vadovas. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir atsakovas pripažįsta, kad ginčijamą raštą pasirašė Vilniaus apskrities VPK Personalo skyriaus vedėja.

Kadangi ginčijamas raštas nėra administracinis sprendimas, teismas konstatavo, kad dėl to negali būti sprendžiamas klausimas dėl jo panaikinimo. Minėti teisės aktų reikalavimai patvirtina, kad vadovas priima sprendimą dėl stažo nustatymo, šiuo atveju stažas nebuvo nustatytas, buvo atsisakyta perskaičiuoti stažą, dėl to atsakovo veiksmai ir šiuo požiūriu buvo teisėti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad Vyriausybės 2002 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 910 yra patvirtintos Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklės, pagal kurių 9 punktą ginčus, kilusius dėl tarnybos stažo skaičiavimo, sprendžia valstybės arba savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo sudaryta komisija. Būtent vadovaujantis šiomis nuostatomis Vilniaus apskrities VPK viršininko sudaryta komisija ir sprendė pareiškėjo prašymą dėl stažo perskaičiavimo (b. l. 32). Teismas padarė išvadą, kad bylos dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas faktiškai kreipėsi dėl 2003 m. nustatyto stažo perskaičiavimo.

III.

Pareiškėjas V. Ž. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti

Apeliacinis skundas (b. l. 113-117) grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nevertino aplinkybės, jog į vidaus tarnybą pareiškėjas buvo priimtas iki įsigaliojant Vidaus tarnybos statutui, todėl atsižvelgiant į Statuto 3 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principą bei į LVAT 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-984/2008 suformuotą praktiką dėl šio principo taikymo, teismas turėjo pareigą patikrinti, ar pagal ankstesnį teisinį reguliavimą pareiškėjui buvimo policijos rezerve laikotarpis būtų įskaičiuotinas į vidaus tarnybos stažą.

2. Teismas nevertino argumentų bei įrodymų, kad pareiškėjas vykdė funkcijas, susijusias su viešosios tvarkos palaikymu.

3. Nors Statuto 37 straipsnio 1 dalies 2 punkte tiesiogiai neįtvirtina, kad į vidaus tarnybos stažą įskaitomas darbo įstaigose bei organizacijose laikas, jeigu pareigūnas buvo nusiųstas dirbti į jas būdamas įtrauktas į policijos rezervą, tačiau Statuto 20 straipsnyje numatytam Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervui priklausančių asmenų teisinis statusas mutatis mutandis yra toks pats, kaip policijos rezervui priklausiusių asmenų statusas. Tokias išvadas yra padaręs ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 11 d. administracinėje byloje Nr. I-1836-815/2009.

4. Vyriausybės 1991 m. birželio 19 d. nutarime Nr. 240 „Dėl darbo stažo, suteikiančio teisę gauti procentinį darbo užmokesčio priedą už ištarnautus vidaus reikalų sistemoje metus, įskaitymo“ buvo įtvirtinta: „1. Leisti vidaus reikalų ministrui spręsti pareigūnų darbo stažo, suteikiančio teisę gauti procentinį priedą už ištarnautus vidaus reikalų sistemoje metus, įskaitymo klausimus, jeigu jie dirbo: 1.1. vidaus reikalų sistemoje samdos pagrindais ir užėmė pareigas, kurios vėliau etatų sąrašuose buvo patvirtintos kaip pareigūnų“.

5. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 2 punktas numatė, jog asmenims, priimtiems tarnauti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų pareigūnais tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami laikotarpiai, buvę iki šio įstatymo įsigaliojimo, inter alia darbo policijoje, vidaus tarnybos sistemose laikas Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno pareigoms.

6. Pareiškėjas, būdamas policijos rezervo nariu, faktiškai vykdė statutinio policijos pareigūno funkcijas. Toks argumentas pirmosios instancijos teismui buvo išdėstytas atsižvelgiant į LVAT 2007 m. vasario 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-125/2007 suformuotą praktiką, kad „įstatymų leidėjas teisę įskaityti papildomą laikotarpį į vidaus tarnybos darbo stažą susiejo su asmens, vykdžiusio valstybės vardu jam pavestas funkcijas, įgalinimų pobūdžiu bei apimti, kurias paprastai turėjo pareigūnai ir kurių atliktos pareigos, praėjus atitinkamam laiko tarpui, buvo priskirtos pareigūno pareigoms, nors jos de facto (lot.) buvo atliekamos ir iki tol. Tačiau tuo atveju, jei asmuo buvo iš karto priimtas į pareigūno pareigas, kaip ir nagrinėjamoje administracinėje byloje, atskiras teisės aktas dėl tokių pareigų priskyrimo būtų perteklinis, iškarpytų įstatymų leidėjo valią dėl darbo stažo skaičiavimo asmenims dirbantiems vidaus tarnybos sistemoje“.

7. Pareiškėjo paskyrimo Vilniaus miesto VPK 1 - ojo PK Verkių policijos nuovados Budėtojų grupės rezerviniu policininku buvo ne tik 1993 m. kovo 24 d. Vilniaus miesto VPK viršininko įsakymas Nr. 8-R, tačiau ir tarp pareiškėjo bei Vilniaus miesto VPK 1993 m. kovo 25 d. sudaryta sutartis.

8. Pareiškėjas, dirbdamas Vilniaus miesto VPK 1 -ojo PK Budėtojų grupės rezervinio policininko pareigose, vykdė policijos pareigūno funkcijas, kurių atlikimas sąlygoja visuomeninės vertybės – viešosios tvarkos – apsaugą. Pareiškėjas atiko tas pačias funkcijas kaip ir kiti Vilniaus miesto VPK 1-ojo PK Budėtojų grupės policininkai, kurie buvo laikomi atestuotais pareigūnais.

Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių, jog laikotarpiu nuo 1993 m. kovo 24 d. iki 1994 m. kovo 7 d. pareiškėjas faktiškai vykdė Vilniaus miesto VPK 1 - ojo PK Budėtojų grupės policininko pareigas.

Šalies argumentai

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad:

1. Apeliantas nepagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 240 „Dėl darbo stažo, suteikiančio teisę gauti procentinį darbo užmokesčio priedą už ištarnautus vidaus reikalų sistemoje metus, įskaitymo“, kadangi minėtame nutarime nieko nėra nurodyta apie rezervą.

2. Vidaus reikalų ministro 1992 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 742 patvirtintos Instrukcijos dėl pareigūnų tarnybos stažo, suteikiančio teisę gauti procentinį priedą už ištarnautus vidaus reikalų sistemoje įskaitymo (toliau – ir Instrukcija) 3 punktą į tarnybos stažą, suteikiantį teisę gauti procentinį priedą už ištarnautus metus vidaus reikalų sistemoje, įskaitoma sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 490. Instrukcijos 3.8 punkte nurodoma, kad darbo laikas įstaigose bei organizacijose, jeigu pareigūnai komandiruoti dirbti šiose įstaigose bei organizacijose, paliekant juos Vidaus reikalų Ministerijos kadrų rezerve. Pareiškėjas minėtu laikotarpiu nebuvo policijos pareigūnas ir į minėtą rezervą nebuvo įrašytas.

4. Pareiškėjas į pareigas Vilniaus m. 1 policijos komisariato Savivaldybių policijos Verkių policijos nuovados prevencijos tarnybos jaunesniuoju inspektoriumi 1994 m. kovo 2 d. Vilniaus miesto VPK vyriausiojo komisaro įsakymu Nr. 8 t/e buvo paskirtas nuo 1994 m. kovo 7 d., kurios visada buvo statutinio valstybės tarnautojo pareigos.

5. Pareigybių aprašymų 1993 metais nebuvo. Kaip analogija galima būtų remtis 2001 metais Vilniaus m. VPK viršininko 2001 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 226 patvirtintu Vilniaus m. VPK teritorinio policijos komisariato Tarnybos organizavimo skyriaus Budėtojų poskyrio policininko pareigybės aprašymu. Šiame pareigybės aprašyme įvardintos policininko funkcijos: 1) priima ir aiškinasi su atvykusiais į komisariatą interesantais; 2) stebi pristatytus į budėtojų poskyrį bei uždarytus į laikino sulaikymo kambarius asmenis; 3) budėtojo nurodymu konvojuoja sulaikytus asmenis; 4) vykdo kitas teisės aktais priskirtas funkcijas. Tai pareigybės aprašymas, kuris skirtas statutiniam valstybės tarnautojui. Tam, kad sulaikytuosius asmenis būtų galima konvojuoti, konvojuojantis pareigūnas turėjo turėti ginklą, būti išlaikęs atitinkamas įskaitas, kaip tai numatyta Vidaus padalinių konvojavimo laikinajame statute (10 str., 17 str.). Apeliantas ginklo neturėjo ir įskaitų išlaikęs nebuvo, todėl sulaikytų asmenų konvojuoti negalėjo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė palaikė apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė su apeliacinio skundo argumentais nesutiko ir prašė apeliacinį skundą atmesti atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Ginčas byloje kilo iš esmės dėl laikotarpio nuo 1993 m. kovo 24 d. iki 1994 m. kovo 7 d., t. y. kai pareiškėjas buvo policijos rezerve, įskaitymo į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą.

Bylos įrodymai patvirtina, kad 1993 m. kovo 25 d. sutartimi V. Ž. buvo suteiktas policijos rezervo nario statusas. Pagal minėtos sutarties 4 punktą komisariatas (nuovada) įsipareigojo užtikrinti Lietuvos Respublikos policijos įstatyme ir kituose norminiuose aktuose reglamentuojančiuose policijos veiklą numatytas policijos pareigūnų socialines garantijas (tarnybos byla, II dalis , b.l. 6). V. Ž. 1994 m. vasario 21 d. charakteristika (tarnybos byla, II dalis, b.l. 9) patvirtina, kad nuo 1993 m. kovo 24 d. jis dirbo Vilniaus m. 1 PK Verkių PN rezervo nariu prie budinčiosios dalies rezerviniu policininku, aptarnaujant Verkių seniūniją. Tarnybos metu yra drausmingas, laiku vykdo tarnybines užduotis. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad V. Ž. buvo policijos rezerve ir vykdė jam pavestas užduotis, susijusias su viešos tvarkos palaikymu. Tačiau 1993 m. kovo 25 d. sutarties 3 punkte nurodoma, kad sutartis įsigalioja kitą dieną po sutarties pasirašymo. Todėl būtina vadovautis nurodytos sutarties 3 punktu, todėl tarnybos policijos rezerve pradžia skaičiuotina nuo 1993 m. kovo 26 d.

Šiuo metu nėra teisės akto, kuriuo remiantis būtų galima tarnybą policijos rezerve įskaičiuoti į vidaus tarnybos stažą, reglamentuojamą Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnyje.

Todėl nagrinėjamu atveju būtina vadovautis Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 8 punktu, numatančiu, kad pagal teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principą preziumuojama, jog asmenys, pasirinkdami vidaus tarnybą, yra įsitikinę, kad valstybė užtikrins savo pačios nustatytas pareigūnų teises ir socialines garantijas, todėl pagal šį Statutą bei kitus įstatymus pareigūnų teisėtai įgyta teisė į tam tikras socialines garantijas turi būti taikoma visam jų tarnybos laikui.

Iki 2003 m. balandžio 30 d. galiojusio Policijos įstatymo (1990 m. gruodžio 11 d. redakcija Nr. I-851) 5 straipsnis 2 dalis numatė, kad policijos pareigūnas yra Lietuvos Respublikos pilietis, tarnaujantis policijoje, užimantis tam tikras pareigas ir vykdantis policijos funkcijas <...>; 5 straipsnio 4 dalimi buvo nustatyta, kad policijos pareigūnai yra ir Lietuvos policijos akademijos klausytojai, taip pat policijos rezerve esantys asmenys, kai jiems pavesta vykdyti viešosios tvarkos palaikymo pareigas.

Policijos įstatymo 31 straipsnio 1 dalis numatė, kad policijos rezervą sudaro inter alia tinkantys tarnybai policijoje Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie pasižada sąžiningai ir dorai vykdyti jiems patikėtas pareigas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad piliečiai, esantys policijos rezerve, gauna nustatyto pavyzdžio pažymėjimus, yra mokomi, aprūpinami apranga ir amunicija valstybės lėšomis. Tarnybos metu jie vykdo policijos pareigūnų funkcijas, turėdami bendrąsias jų teises bei pareigas. Įtraukimo į policijos rezervą sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos policijos rezervo nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė.

Vyriausybės 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 152 (negalioja nuo 2002 m. rugpjūčio 31 d.) patvirtintų Lietuvos Respublikos policijos rezervo nuostatų 4 punktas nustatė, kad rezervas finansuojamas iš savivaldybių biudžetų policijos nuovadoms išlaikyti skirtų lėšų. Rezervo nariai kviečiami atlikti tarnybą teritorinio policijos komisariato komisaro teikimu, priėmus atitinkamam miesto (rajono) savivaldybės nutarimą (15 p.). Tarnybos metu jiems mokamas pareiginis policijos pareigūno atlyginimas iš savivaldybių biudžetų policijos nuovadoms išlaikyti skirtų lėšų (17 p.). Nuostatų 18 punktas numatė, kad rezervo nariai, atlikdami tarnybą policijoje, vykdo policijos pareigūnų funkcijas, turi bendrąsias jų teises ir pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos policijos įstatyme. Rezervo nariams, atliekantiems tarnybą, taip pat mokymo metu taikomos Lietuvos Respublikos policijos įstatymo numatytos socialinės garantijos (22 p.).

Remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu darytina išvada, kad asmuo, būdamas policijos rezerve ir atlikdamas jam pavestas policijos pareigūnų funkcijas, įgijo socialines garantijas, kurios vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 8 punktu, taikomos visam jo tarnybos laikui ir vėlesniu teisiniu reguliavimu negali būti paneigtos.

Pagal Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalies 1 punktą vidaus tarnybos stažas pareigūnui skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į vidaus tarnybą datą, į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitant (tarp jų ir laikotarpius, buvusius iki 1990 m. kovo 11 d.) faktinį tarnybos vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos, jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse bei Lietuvos muitinėje laiką nuo paskyrimo į pareigūno pareigas ar kario statuso įgijimo dienos.

Įvertinusi tai apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas neteisėtai atsisako pareiškėjui įskaičiuoti stažą vidaus tarnyboje laikotarpį nuo 1993 m. kovo 26 d. iki 1994 m. kovo 7 d. ir tai yra pagrindas panaikinti pareiškėjo skundžiamą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Personalo skyriaus vedėjos 2010 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. 10-S-5554 „Dėl tarnybos stažo“ (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kadangi nustatyta, kad pareiškėjui skaičiuotinas stažas ne nuo 1993 m. kovo 24 d. kaip jis prašo, o nuo 1993 m. kovo 26 d., todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjo V. Ž. (V. Ž.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Personalo skyriaus vedėjos 2010 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. 10-S-5554 „Dėl tarnybos stažo“ ir įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą įskaityti į vidaus tarnybos stažą pareiškėjo V. Ž. (V. Ž.) buvimo policijos rezerve laiką nuo 1993 m. kovo 26 d. iki 1994 m. kovo 7 d.

Sprendimas neskundžiamas.

Tesiėjai Antanas Ablingis Stasys Gagys Dainius Raižys