Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2009-09-11 · Administracinė byla Nr. I-1836-815/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-09-11
Bylos Nr.
I-1836-815/2009
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00702-2009-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
A. J.
Atsakovas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1836-815/2009(Proceso Nr. 3-61-3-00702-2009-3)Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. rugsėjo 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, sekretoriaujant Jurgitai Mazurkevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui A. J. (A. J.), pareiškėjo atstovei – Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos teisininkei Gemai Zapasnykienei, atsakovo – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui – šios institucijos Valdymo organizavimo skyriaus Teisės poskyrio viršininkui Leandrui Pociui, atsakovės – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui – šios institucijos Teisės departamento Teisės taikymo skyriaus vedėjo pavaduotojui Arūnui Sodoniui, trečiojo suinteresuoto asmens – Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ atstovui – šios institucijos Personalo poskyrio viršininkui Viačeslavui Tolstorožichui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo – A. J. (A. J.) skundą atsakovui – Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, atsakovei – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Lietuvos viešosios policijos rinktinei „Vytis“ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. balandžio 16 d. sprendimo Nr.10-S-7761, 2009 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr.10-S-9489 panaikinimo ir įpareigojimo Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą perskaičiuoti pareiškėjo vidaus tarnybos stažą, stažą Lietuvos valstybei ir stažą vidaus reikalų sistemos pareigūno pensijai gauti įskaitant laikotarpį nuo 1994 m. balandžio 1 d. iki 1994 m. rugpjūčio 1 d. bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2009 m. liepos 13 d. sprendimo Nr. 1D-5289(2) dalies panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėjas – A. J. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 2–6) ir patikslintu skundu (b. l. 48-49) (toliau tekste naudojama „skundo“ sąvoka) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1.1. panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK) 2009 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr.10-S-7761 „Dėl tarnybos stažo“, kuriuo, be kita ko, informuojama, kad įskaičiuoti tarnybos Lietuvos valstybei ir Vidaus tarnybos stažui tokie laikotarpiai: nuo 1992 m. lapkričio 3 d. iki 1993 m. spalio 7 d. – tarnyba Krašto apsaugoje; nuo 1994 m. rugsėjo 1 d. iki 1995 m. birželio 30 d. – mokslas Vilniaus aukštesniojoje policijoje mokykloje; nuo 1995 m. liepos 1 d. iki šiol – tarnyba Vidaus reikalų sistemoje pareigūnu;

1.2. panaikinti Vilniaus apskrities VPK 2009 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr.10-S-9489 „Dėl tarnybos stažo“, kuriuo informuojama, kad į preliminariai paskaičiuojamą stažą vidaus tarnybos sistemos pareigūno valstybinei pensijai gauti galėtų būti įskaityti 2 mėn. 24 dienos tarnybos laiko policijos rezerve;

1.3. įpareigoti Vilniaus apskrities VPK perskaičiuoti vidaus tarnybos stažą, stažą Lietuvos valstybei ir stažą vidaus reikalų sistemos pareigūno pensijai gauti, įskaitant laikotarpį nuo 1994 m. balandžio 1 d. iki 1994 m. rugpjūčio 1 d.;

1.4. panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2009 m. liepos 13 d. rašto Nr. 1D-5289 (2) dalį dėl atsisakymo įskaičiuoti į jo stažą vidaus reikalų sistemos pareigūno pensijai gauti laikotarpį nuo 1994 m. balandžio 1 d. iki 1994 m. rugpjūčio 1 d. ir įpareigoti įskaičiuoti šį laikotarpį į stažą vidaus reikalų sistemos pareigūno pensijai gauti.

2. Pareiškėjo skundas grindžiamas tokiais argumentais.

2.1. Vilniaus apskrities VPK sprendimai neįskaityti laikotarpio nuo 1994 m. balandžio 1 d. iki 1994 m. rugpjūčio 1 d. į vidaus tarnybos stažą, stažą Lietuvos valstybei ir stažą vidaus reikalų sistemos pareigūno pensijai gauti yra neteisėti ir nepagrįsti, nes nuo 1994 m. balandžio 1 d. iki 1994 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento Viešosios policijos rinktinės „Vytis“ viršininko įsakymu pareiškėjas buvo priimtas rezervo nariu, nukreipiant į 4 kuopos 7 būrį. Tuo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (neteko galios nuo 2003 m. gegužės 1 d.) 31 straipsnyje buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos policijos įstaigos turi policijos rezervą. Jį sudaro policijos pareigūnai, dėl objektyvių priežasčių atleisti iš tarnybos ir jų sutikimu perkelti į policijos rezervą, bei tinkantys tarnybai policijoje Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie pasižada sąžiningai ir dorai vykdyti jiems patikėtas pareigas. Tarnybos metu jie vykdo policijos pareigūnų funkcijas, turėdami bendrąsias jų teises bei pareigas. Įtraukimo į policijos rezervą sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos policijos rezervo nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė.

2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 152 patvirtintų Lietuvos Respublikos policijos rezervo nuostatų (neteko galios nuo 2002 m. rugpjūčio 31 d.) (toliau – ir Rezervo nuostatai) 15 punkte buvo nustatyta, kad rezervo nariai kviečiami atlikti tarnybą teritorinio policijos komisariato komisaro teikimu, priėmus atitinkamą miesto (rajono) savivaldybės nutarimą. Pagal šių nuostatų 16 punktą, rezervo nariai per metus gali būti kviečiami atlikti tarnybą ne ilgiau kaip 60 parų. 17 punkte buvo nustatyta, kad atliekantiems tarnybą rezervo nariams paliekama nuolatinio darbo vieta. Tarnybos metu jiems mokamas pareiginis policijos pareigūno atlyginimas iš savivaldybių biudžetų policijos nuovadoms išlaikyti skirtų lėšų. Pagal 18 punktą rezervo nariai, atlikdami tarnybą policijoje, vykdo policijos pareigūnų funkcijas, turi bendrąsias jų teises ir pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos policijos įstatyme, o 22 punkte buvo nustatyta, kad rezervo nariams, atliekantiems tarnybą, taip pat mokymo metu taikomos Lietuvos Respublikos policijos įstatymo numatytos socialinės garantijos.

Šalies argumentai

2.3. Pareiškėjas paaiškino, kad jam, kaip statutiniam valstybės tarnautojui, vidaus tarnybos stažas ir stažas Lietuvos valstybei turėjo būti apskaičiuotas remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 33 straipsniu (2001 m. spalio 5 d. redakcija) ir tuo metu galiojusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 „Dėl vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo, Krašto apsaugos ir Prokuratūros sistemų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų patvirtinimo ir tarnybos laiko, kurio reikia procentiniam priedui už ištarnautus metus gauti nustatymo“ (toliau – ir Vyriausybės nutarimas Nr. 83), detalizavusiu stažo apskaičiavimo kriterijus.

2.4. Nuo 1995 m. įsigaliojęs Vyriausybės nutarimo Nr. 83 4.2 punktas nustatė, kad asmenims, priimtiems iki 1995 m. sausio 1 d. į tarnybą vidaus reikalų, valstybės saugumo bei prokuratūros sistemų pareigūnais, tarnybos laikui, pagal kurį apskaičiuojami procentiniai priedai už ištarnautus metus, prilyginami laikotarpiai, nurodyti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnyje. Tuo metu galiojusiame Vyriausybės nutarimo Nr. 83 4 punkte buvo nustatyta, kad pareigūnų ir karių tarnybos laikas pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti nustatomas ir apskaičiuojamas pagal įstatymo 6 ir 16 straipsnius. Pagal šio nutarimo 7.2. punktą į tarnybos laiką nuo 1995 m. sausio 1 d. taip pat įskaitoma tarnybos laikas policijos rezerve, kai asmenys saugo viešąją tvarką arba vykdo kitas policijai būdingas pareigas.

2.5. Pareiškėjas paaiškino, kad iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių – tabelių kopijų matyti, kokiomis dienomis ir kiek valandų jis dirbo, kai buvo priimtas į policijos rezervą. Kortelės atlyginimui paskaičiuoti kopija patvirtina, kad tuo laikotarpiu buvo mokamas darbo užmokestis už atliekamą darbą. Būdamas rezervo nariu jis saugojo viešąją tvarką ir vykdė kitas policijai būdingas funkcijas.

2.6. Vyriausybės nutarimu Nr. 83 patvirtintų Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 12 punkte nustatyta, kad prašymą skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją asmuo pateikia Vidaus reikalų ministerijai, Specialiųjų tyrimų tarnybai, Valstybės saugumo departamentui, Krašto apsaugos ministerijai, Generalinei prokuratūrai, Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) ar Kalėjimų departamentui per atitinkamą tarnybą, įstaigą, karinį dalinį, kuriuose jis tarnauja arba tarnavo. Pagal šių nuostatų 13 punktą prie prašymo skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą turi būti pridėta: kadrų tarnybos parengtas tarnybos laiko (darbo stažo) lapas; darbo užmokesčio atestatas (pažymėjimas); žinybinės centrinės medicininės ekspertizės komisijos išvada – tuo atveju, kai pareigūnas ar karys yra atleidžiamas dėl sveikatos būklės. Nuostatų 19 punkte nustatyta, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos vidaus reikalų ministro sprendimu.

2.7. Pareiškėjas paaiškino, kad tarnybos (darbo) stažą paskaičiuoja įstaiga, kurioje pareigūnas tarnauja, o sprendimą skirti pareigūno valstybinę pensiją priima vidaus reikalų ministras. Be to, anksčiau paminėtas laikotarpis buvo įskaitomas į vidaus tarnybos stažą ir stažą Lietuvos valstybei, tačiau Vilniaus apskrities VPK perskaičiavo vidaus tarnybos stažą, stažą Lietuvos valstybei tuo pagrindu, kad Vidaus tarnybos statuto nuostatos pakeitė vidaus tarnybos stažo skaičiavimo taisykles. Toks įstatymo taikymas atgal pažeidžia materialinių teisės normų galiojimo laike taisykles, nes teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas. Įstatymo taikymas atgal taip pat pažeidžia ir konstitucinį teisėtų lūkesčių apsaugos principą, pagal kurį turi būti garantuojamos ir ginamos teisėtai įgytos subjektinės teisės.

Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pagal teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principą preziumuojama, jog asmenys, pasirinkdami vidaus tarnybą, yra įsitikinę, kad valstybė užtikrins savo pačios nustatytas pareigūnų teises ir socialines garantijas, todėl pagal šį Statutą bei kitus įstatymus teisėtai įgyta teisė į tam tikras socialines garantijas turi būti taikoma visam jų tarnybos laikui.

Teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su visų valstybės institucijų pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos. Teisinis reguliavimas privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. liepos 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad pagal šį principą teisinį reguliavimą galima keisti tik laikantis iš anksto nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant Konstitucijos principų bei normų, būtina inter alia laikytis principo lex retro non agit, teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių, turi būti užtikrinamas jurisprudencijos tęstinumas. Socialinių garantijų apimtis žmogui yra reikšminga realizuojant Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje numatytą konstitucinę teisę laisvai pasirinkti darbą. Pagrindą žmogui tikėtis, kad valstybė laikysis konstitucinių teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principų ir nemažins socialinių garantijų apimties suteikia Konstitucijos 52 straipsnis.

Šalies argumentai

2.8. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo vidaus tarnybos stažo, stažo Lietuvos valstybei, pareigūnams priklauso ne tik viena socialinė garantija – teisė gauti valstybinę pensiją, bet ir kitos socialinės garantijos, t. y. suteikiamų kasmetinių atostogų trukmė, nustatomas priedo už tarnybos metus Lietuvos valstybei stažą dydis, kvalifikacinė kategorija bei pareiginis laipsnis, todėl vidaus tarnybos stažas, stažo Lietuvos valstybei ir jų apskaičiavimo tvarka turi esminę įtaką pareigūnams garantuojamų socialinių garantijų dydžiui ir šiems santykiams yra taikomi Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio reikalavimai. Vilniaus apskrities VPK perskaičiavęs stažą Lietuvos valstybei, vidaus tarnybos stažą, nesilaikė teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kad iki Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo pareigūnams galiojusios socialinės garantijos be teisėto pagrindo negali būti panaikintos.

II

1. Atsakovas – Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimuose (b. l. 37-38, 58-59) prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.

2. Dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus apskrities VPK sprendimus, kuriais apskaičiuoti vidaus tarnybos stažas bei stažas Lietuvos valstybei, Vilniaus apskrities VPK paaiškino, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnį pareigūno statusas yra pareigūno teisinė padėtis. Norėdamas tapti pareigūnu asmuo privalo atitikti įstatymų ir kitų norminių aktų keliamus reikalavimus, turėti tinkamą išsilavinimą ar baigti specialius mokymo kursus. Taip pat asmuo privalo pasitikrinti Vidaus reikalų įstaigos Centrinėje medicinos ekspertizės komisijoje, kuri, atsižvelgdama į priimamo asmens sveikatos būklę ir psichologinius tyrimo rezultatus, pateikia išvadą dėl tinkamumo tarnybai, bei išlaikyti fizinio pasirengimo normatyvus. Remiantis Statuto 37 straipsnio nuostatomis, vidaus tarnybos stažas pareigūnui skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į vidaus tarnybos datą, o laikotarpiai numatyti šio straipsnio 1 dalyje į vidaus tarnybos stažą įskaitomi papildomai. Jame nėra nustatyta, kad galima įskaičiuoti Policijos departamento Viešosios policijos rinktinės „Vytis“ rezervą. Kadangi straipsnyje nurodytas sąrašas yra baigtinis, teisinio pagrindo įskaičiuoti pareiškėjo prašomą laikotarpį nėra.

3. Dėl reikalavimo įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą perskaičiuoti stažą vidaus reikalų sistemos pareigūno pensijai gauti, Vilniaus apskrities VPK paaiškino, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje Nr. A146-1451/2008 konstatavo, kad pagrindas skaičiuoti tarnybos laiką (stažą) pareigūno valstybinei pensijai gauti atsiranda, kai Statuto 1 straipsnyje nurodyti pareigūnai (tarp jų – Vidaus reikalų ministerijos, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai, vidaus tarnybos dalinių karininkai, liktinės tarnybos puskarininkiai ir kareiviai), atitinkantys Statuto 3 straipsnyje nustatytas pareigūnų valstybinių pensijų skyrimo sąlygas, išeina iš tarnybos ir pateikia prašymą skirti pareigūno valstybinę pensiją. Statuto 1 straipsnyje nurodytiems pareigūnams pareigūnų valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Generalinė prokuratūra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iš šių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai (Statuto 12 straipsnio 1 dalis). Kreiptis dėl pensijos paskyrimo galima prieš tris mėnesius iki teisės gauti pareigūno ar kario valstybinę pensiją atsiradimo arba bet kuriuo metu po teisės gauti pareigūno ar kario valstybinę pensiją atsiradimo (Statuto 12 straipsnio 3 dalis). Pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnyje, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mokėjimo nuostatų 12,13,19 punktuose, Aprašo 2, 3, 4, 28 punktuose nustatytą teisinį reglamentavimą išeinantis iš vidaus tarnybos vidaus reikalų sistemos pareigūnas, kuris atitinka įstatymu nustatytas sąlygas gauti pareigūno valstybinę pensiją, prašymą skirti pareigūnų valstybinę pensiją pateikia Vidaus reikalų ministerijai per vidaus reikalų įstaigą, kurioje tarnauja, o vidaus reikalų įstaiga yra atsakinga už dokumentų, reikalingų pareigūno valstybinei pensijai skirti (tarp jų – tarnybos laiko (darbo stažo) lapo ir darbo užmokesčio atestato) pateikimą Sveikatos priežiūros tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos. Sprendimą dėl pareigūno valstybinės pensijos skyrimo (atsisakymo ją skirti) priima Vidaus reikalų ministras arba šios ministerijos sekretorius. Vidaus reikalų įstaiga yra atsakinga už duomenų apie pareigūno, kuris išeina iš vidaus tarnybos ir prašo skirti pareigūno valstybinę pensiją, tarnybos laiką (stažą) pateikimą Vidaus reikalų ministerijai, kuri priima sprendimą dėl pareigūno valstybinės pensijos skyrimo. Taigi, reikalavimas Vilniaus apskrities VPK perskaičiuoti stažą vidaus reikalų sistemos pareigūno pensijai gauti yra nepagrįstas ir atmestinas. Pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo perskaičiuoti stažą vidaus reikalų sistemos pareigūno pensijai gauti yra nukreiptas į ateitį ir šiuo metu pagrindo skaičiuoti ir teikti Vidaus reikalų ministerijai dokumentus dėl prašomo laikotarpio įskaitymo į stažą pensijai gauti nėra. Pareiškėjo skundžiamu 2009 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 10-S-9489 sutinkama pateikti dokumentus Vidaus reikalų ministerijai, kai tam atsiras nustatyti įstatyminiai pagrindai.

III

Atsakovė – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsiliepime (b. l. 64) su pareiškėjo skundu nesutinka. Paaiškino, kad pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą tarnybos laikas pensijai už tarnybą skirti yra 20 metų. Pareiškėjas įgytų teisę į pareigūno pensiją tik po penkių metų. Be to, nėra žinoma, koks bus teisinis reguliavimas pareiškėjui išeinant į pensiją. Ministerija nėra vykdžiusi pensijos skyrimo pareiškėjui procedūros, jokio sprendimo pareiškėjo atžvilgiu nėra priėmusi. Ministerijos 2009 m. liepos 13 d. raštas Nr. 1D-5289(2) nėra sprendimas, nes nesukuria pareiškėjui teisių ar pareigų, negali pažeisti jo interesų. Skundas nukreiptas į ateitį, tai iš esmės atitiktų prevencinį ieškinį, kurio analogas Administracinių bylų teisenos įstatyme nėra numatytas. Teismui patenkinus skundą, teismo sprendimas būtų privalomas ministerijai ateityje net ir tuo atveju, jei jis nebeatitiktų pakitusios teisinės aplinkos. Teismo proceso atnaujinimas būtų nebegalimas dėl Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyto 5 metų termino. Pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 3 dalį kreiptis dėl pensijos skyrimo galima prieš tris mėnesius iki teisės gauti pareigūno ar kario valstybinę pensiją atsiradimo.

IV

Trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos viešosios policijos rinktinė „Vytis“ atsiliepimuose į pareiškėjo skundą (b. l. 27, 62-63) paaiškina, kad pareiškėjas 2009 m. balandžio 30 d. kreipėsi prašydamas pateikti archyve esančių dokumentų kopijas. Pareiškėjui pateikti Lietuvos Respublikos VRM policijos departamento viešosios policijos rinktinės „Vytis“ komisaro 1994 m. balandžio 13 d. įsakymo „Dėl tarnybos eigos“ Nr. 24 t/e kopija, Lietuvos Respublikos VRM policijos departamento viešosios policijos rinktinės „Vytis“ komisaro 1994 m. rugpjūčio 9 d. įsakymo „Dėl tarnybos eigos“ Nr. 48 t/e kopija, 1994 m. balandžio mėn. pareigūnų darbo laiko apskaitos žiniaraščio – tabelio kopija, 1994 m. gegužės mėn. pareigūnų darbo laiko apskaitos žiniaraščio – tabelio kopija, 1994 m. birželio mėn. pareigūnų darbo laiko apskaitos žiniaraščio – tabelio kopija, 1994 m. liepos mėn. pareigūnų darbo laiko apskaitos žiniaraščio – tabelio kopija. Kitų dokumentų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas nuo 1994 m. balandžio 1 d. iki 1994 m. rugpjūčio 1 d. užtikrino viešąją tvarką ar vykdė kitas policijai būdingas funkcijas, Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ archyve nėra.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius ir reglamentavusius teisės aktus,

konstatuoja:

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje, be kita ko, nustatyta:

1.1. 1994 m. kovo 29 d. pareiškėjas padavė pareiškimą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento Viešosios policijos rinktinės „Vytis“ komisarui, prašydamas priimti jį į tarnybą Policijos departamento Viešosios policijos rinktinės „Vytis“ policininku stažuotoju (A. J. (A. J.) tarnybos byla (toliau – ir Tarnybos byla), II d., b. l. 1).

1.2. 1994 m. balandžio 1 d. sudaryta sutartis tarp Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento viešosios policijos rinktinės „Vytis“ (toliau – rinktinė „Vytis“) ir pareiškėjo, kuria pareiškėjui, policijos rezervo nariui, suteikiamos viešosios policijos policininko pareigos, dirbant samdos pagrindais (Tarnybos byla, II d., b. l. 9).

1.3. 1994 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 24 t/e pareiškėjas priimtas Policijos departamento Viešosios policijos rinktinės „Vytis“ rezervo nariu, nukreipiant į 4 kuopos 7 būrį (Tarnybos byla, III d.(pastaba: ši dalis pilnai nesunumeruota, todėl lapų numeris nenurodomas)).

1.4. 1994 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. 48 t/e pareiškėjas atleistas iš pareigų pagal Darbo sutarties įstatymo 27 straipsnį (Tarnybos byla, III d.)

1.5. 1997 m. vasario 21 d. pareiškėjas tarnybiniu prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto vyriausiąjį policijos komisariatą, prašydamas pervesti jį iš rinktinės „Vytis“ policininko pareigų į Vilniaus miesto VPK VP areštinę policininko pareigoms (Tarnybos byla, III d., b.l. 1).

1.6. 1997 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 25 TE pareiškėjas nuo 1997 m. kovo 1 d. atleistas iš Policijos departamento Viešosios policijos rinktinės „Vytis“ 4 kuopos 7 būrio policininko pareigų ir nukreiptas tolimesnei tarnybai į Vilniaus m. VPK (Tarnybos byla, III d., b. l. 2).

2. Šioje byloje kilęs ginčas dėl laikotarpio nuo 1994 m. balandžio 1 d. iki 1994 m. rugpjūčio 1 d., kuomet A. J. buvo policijos rezervo nariu, įskaičiavimo į tarnybos Lietuvos valstybei stažą, Vidaus tarnybos stažą bei stažą vidaus reikalų sistemos pareigūno pensijai gauti. Pažymėtina, kad aplinkybės, jog A. J. nuo 1994 m. balandžio 1 d. iki 1994 m. rugpjūčio 1 d. buvo policijos rezervo nariu, neginčija nė vienas proceso dalyvis.

3. Sprendžiant, ar laikotarpis nuo 1994 m. balandžio 1 d. iki 1994 m. rugpjūčio 1 d., kuomet A. J. buvo policijos rezervo nariu, gali būti įskaičiuojamas į tarnybos Lietuvos valstybei stažą, Vidaus tarnybos stažą bei stažą vidaus reikalų sistemos pareigūno pensijai gauti, nagrinėjamoje administracinėje byloje būtina išsiaiškinti teisinį reguliavimą, pagal kurį minėtu A. J. tarnybos laikotarpiu buvo vertinamas ir apskaičiuojamas tarnybos Lietuvos valstybei stažas, Vidaus tarnybos stažas bei stažas vidaus reikalų sistemos pareigūno pensijai gauti, taip pat būtina išsiaiškinti asmens, esančio policijos rezerve, teisinę padėtį.

3.1. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas 1990 m. gruodžio 11 d. priėmė Lietuvos Respublikos policijos įstatymą, įsigaliojusį 1991 m. sausio 20 d. Policijos įstatymo 31 straipsnyje „Policijos rezervas“, kuris jo galiojimo laikotarpiu niekada nebuvo pakeičiamas ir / ar papildomas ir neteko galios nuo 2002 m. gegužės 31 d., buvo įtvirtinta:

„Lietuvos Respublikos policijos įstaigos turi policijos rezervą. Jį sudaro policijos pareigūnai, dėl objektyvių priežasčių atleisti iš tarnybos ir jų sutikimu perkelti į policijos rezervą, bei tinkantys tarnybai policijoje Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie pasižada sąžiningai ir dorai vykdyti jiems patikėtas pareigas. Asmenys į policijos rezervą atrenkami pagal šiame įstatyme numatytus bendruosius policijos komplektavimo reikalavimus.

Piliečiai, esantys policijos rezerve, gauna nustatyto pavyzdžio pažymėjimus, yra mokomi, aprūpinami apranga ir amunicija valstybės lėšomis. Tarnybos metu jie vykdo policijos pareigūnų funkcijas, turėdami bendrąsias jų teises bei pareigas.

Įtraukimo į policijos rezervą sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos policijos rezervo nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė.

Rezerve esantys policijos pareigūnai turi teisę naudotis atleidimo metu turėtu pareiginiu laipsniu, pridėjus žodį „rezervo“.“

Aiškinant Policijos įstatymo 31 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, kad policijos rezervą „sudaro policijos pareigūnai, dėl objektyvių priežasčių atleisti iš tarnybos ir jų sutikimu perkelti į policijos rezervą“ ir kad „tarnybos metu jie vykdo policijos pareigūnų funkcijas, turėdami bendrąsias jų teises bei pareigas“, konstatuotina, jog asmenys, buvę policijos rezerve, nebuvo laikomi einančiais nuolatinę policijos tarnybą policijos pareigūnais, jog jie epizodiškai atliko analogiškas nuolatinei policijos tarnybai funkcijas. Kartu teismas pažymi, kad policijos rezerve buvę asmenys, kai jiems buvo pavesta vykdyti viešosios tvarkos palaikymo pareigas, buvo laikomi policijos pareigūnais (Policijos įstatymo 5 straipsnio 4 dalis (1990 m. gruodžio 11 d. redakcija), 7 dalis (1998 m. vasario 19 d. redakcija), 6 dalis (2000 m. spalio 17 d. redakcija)).

Teismo poziciją, jog policijos rezerve buvę asmenys buvo laikomi policijos pareigūnais tik tada, kai jiems buvo pavesta vykdyti viešosios tvarkos funkcijas, ypač sustiprina teisinis reguliavimas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl Lietuvos Respublikos policijos rezervo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintuose Lietuvos Respublikos policijos rezervo nuostatuose (toliau – ir Rezervo nuostatai), netekusiuose galios nuo 2002 m. rugpjūčio 31 d. Rezervo nuostatų 1 punkte buvo įtvirtinta, jog policijos rezervas buvo sudėtinė Lietuvos Respublikos policijos dalis. Rezervo nuostatų 16 punkte buvo įtvirtinta, jog rezervo nariai per metus gali būti kviečiami atlikti tarnybą ne ilgiau kaip 60 parų; 17 punkte – kad atliekantiems tarnybą rezervo nariams paliekama nuolatinio darbo vieta, kad tarnybos metu jiems mokamas pareiginis policijos pareigūno atlyginimas iš savivaldybių biudžetų policijos nuovadoms išlaikyti skirtų lėšų; 18 punkte – rezervo nariai, atlikdami tarnybą policijoje, vykdo policijos pareigūnų funkcijas, turi bendrąsias jų teises ir pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos policijos įstatyme, o 22 punkte buvo nustatyta, kad rezervo nariams, atliekantiems tarnybą, taip pat mokymo metu taikomos Lietuvos Respublikos policijos įstatymo numatytos socialinės garantijos.

3.2. Šiame kontekste ypač pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2003 m. balandžio 29 d. priėmė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymą, įsigaliojusį nuo 2003 m. gegužės 1 d. Pažymėtina, kad Vidaus tarnybos statuto 20 straipsnyje „Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervas“ yra numatytas Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervas, kuriam priklausančių asmenų teisinis statusas mutatis mutandis yra toks pats kaip policijos rezervui priklausiusių asmenų statusas: kitoks aiškinimas būtų nesuderinamas su konstituciniu teisėtų lūkesčių principu, įtvirtintu, be kita ko, Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalyje.

3.3. Pažymėtina, kad iki Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo (2003 m. gegužės 1 d.) tarnybos vidaus reikalų sistemoje santykius, be kita ko, reglamentavo Lietuvos Respublikos laikinasis vidaus tarnybos įstatymas, įsigaliojęs nuo 1992 m. sausio 31 d., o tarnybos Lietuvos Respublikos policijoje – minėtasis Lietuvos Respublikos policijos įstatymas, įsigaliojęs nuo 1991 m. sausio 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įpareigota Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. I-852 „Dėl Lietuvos Respublikos policijos įstatymo įsigaliojimo“, 1991 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 304 „Dėl tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto“ patvirtino Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statutą. Tačiau nei vienas iš išvardintų teisės aktų nereglamentavo tarnybos stažo, pagal kurį nustatomos kvalifikacinės kategorijos (Tarnybos vidaus reikalų sistemoje statuto 71 punktas) ir pareigūnų laipsniai (Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 27 straipsnio 1 dalis, Tarnybos vidaus reikalų sistemoje statuto 73 punktas), apskaičiavimo tvarkos (šis teisinis reguliavimas, be kita ko, aptartas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A556–984/2008).

Vidaus tarnybos stažo santykiai nebuvo reglamentuojami įstatymais – jie buvo sureglamentuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 240 „Dėl darbo stažo, suteikiančio teisę gauti procentinį darbo užmokesčio priedą už ištarnautus vidaus reikalų sistemoje metus, įskaitymo“, kuriame buvo išvardinti atvejai, kokia tarnyba įskaitoma į minėtą stažą. Minėtame nutarime, be kita ko, buvo įtvirtinta: „1. Leisti vidaus reikalų ministrui spręsti pareigūnų darbo stažo, suteikiančio teisę gauti procentinį priedą už ištarnautus vidaus reikalų sistemoje metus, įskaitymo klausimus, jeigu jie dirbo: 1.1. vidaus reikalų sistemoje samdos pagrindais ir užėmė pareigas, kurios vėliau etatų sąrašuose buvo patvirtintos kaip pareigūnų“.

Pabrėžtina, kad Vyriausybės 1991 m. birželio 19 d. nutarimas Nr. 240 „Dėl darbo stažo, suteikiančio teisę gauti procentinį darbo užmokesčio priedą už ištarnautus vidaus reikalų sistemoje metus, įskaitymo“ neteko galios nuo 1995 m. sausio 1 d. Iki Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo (2003 m. gegužės 1 d.), nustatančio įstatyminį vidaus tarnybos stažo sureguliavimą, šiuos santykius reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimas Nr. 83 „Dėl vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo, Krašto apsaugos ir Prokuratūros sistemų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų patvirtinimo ir tarnybos laiko, kurio reikia procentiniam priedui už ištarnautus metus gauti nustatymo“. Itin atkreiptinas dėmesys, kad šiuo nutarimu patvirtinti Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo, Krašto apsaugos ir Prokuratūros sistemų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatai nereglamentavo vidaus tarnybos stažo santykių – jie reglamentavo ir tebereglamentuoja tarnybos stažo valstybinei pensijai skirti santykius (tokia pozicija dėstoma ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A556–984/2008).

Taigi, nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2003 m. gegužės 1 d. vidaus tarnybos stažo santykius reglamentavo tik Vyriausybės nutarimo Nr. 83 4.2 punktas (1995 m. sausio 20 d., 1998 m. lapkričio 20 d., 2000 m. liepos 18 d. redakcijos), kuriame, be kita ko, buvo įtvirtinta, jog nustatyti, kad asmenims, priimtiems iki 1995 m. sausio 1 d. į tarnybą vidaus reikalų sistemos pareigūnais tarnybos laikui, pagal kurį apskaičiuojami procentiniai priedai už ištarnautus metus, prilyginami laikotarpiai, nurodyti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnyje. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (įstatymo pavadinimas buvo keičiamas) 16 straipsnio 4 dalies 2 punkte (1994 m. gruodžio 13 d., 1996 m. liepos 9 d., 2000 m. balandžio 18 d., 2000 m. gegužės 2 d., 2000 m. liepos 13 d., 2000 m. spalio 10 d. redakcijos), be kita ko, buvo nustatyta, jog asmenims, priimtiems tarnauti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų pareigūnais tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami laikotarpiai, buvę iki šio įstatymo įsigaliojimo, inter alia darbo policijoje, vidaus tarnybos sistemose laikas Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno pareigoms.

3.4. Pažymėtina, jog Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad vidaus tarnybos stažas pareigūnui skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į vidaus tarnybą datą, į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitant (tarp jų ir laikotarpius, buvusius iki 1990 m. kovo 11 d.) darbo policijoje (milicijoje), vidaus tarnybos sistemoje laiką Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno pareigoms. Ypač pažymėtina, kad Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad vidaus tarnybos stažas pareigūnui skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į vidaus tarnybą datą, į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitant (tarp jų ir laikotarpius, buvusius iki 1990 m. kovo 11 d.) darbo įstaigose bei organizacijose laiką, jeigu pareigūnas buvo nusiųstas dirbti į jas būdamas įtrauktas į Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento ar Krašto apsaugos ministerijos kadrų rezervą bei Specialiųjų tyrimų tarnybos personalo rezervą.

3.5. Apibendrinant aptartąjį teisinį reguliavimą konstatuotina, kad pagal Policijos įstatymą, netekusį galios įsigaliojus Vidaus tarnybos statutui, t. y. 2003 m. gegužės 1 d., asmenys, buvę policijos rezerve, kai jiems buvo pavesta vykdyti viešosios tvarkos palaikymo pareigas, iki pat Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo buvo laikomi policijos pareigūnais (Policijos įstatymo 5 straipsnio 4 dalis (1990 m. gruodžio 11 d. redakcija), 7 dalis (1998 m. vasario 19 d. redakcija), 6 dalis (2000 m. spalio 17 d. redakcija)). Tokie asmenys (nagrinėjamoje administracinėje byloje – pareiškėjas (1994 m. balandžio 1 d. sudaryta sutartis tarp Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento viešosios policijos rinktinės „Vytis“ ir pareiškėjo, kuria pareiškėjui, policijos rezervo nariui, suteikiamos viešosios policijos policininko pareigos, dirbant samdos pagrindais (Tarnybos byla, II d., b. l. 9))) dirbo samdos pagrindais, vėliau teisiniame reguliavime įvardintais darbo sutarties pagrindais.

Vyriausybės 1991 m. birželio 19 d. nutarime Nr. 240 „Dėl darbo stažo, suteikiančio teisę gauti procentinį darbo užmokesčio priedą už ištarnautus vidaus reikalų sistemoje metus, įskaitymo“, be kita ko, buvo įtvirtinta: „1. Leisti vidaus reikalų ministrui spręsti pareigūnų darbo stažo, suteikiančio teisę gauti procentinį priedą už ištarnautus vidaus reikalų sistemoje metus, įskaitymo klausimus, jeigu jie dirbo: 1.1. vidaus reikalų sistemoje samdos pagrindais ir užėmė pareigas, kurios vėliau etatų sąrašuose buvo patvirtintos kaip pareigūnų“. Pažymėtina, kad policijos rezervo nariai, kai jiems buvo pavesta vykdyti viešosios tvarkos palaikymo pareigas, turėjo būti ir buvo laikomi policijos pareigūnais Policijos įstatymo 5 straipsnio 4 dalies (1990 m. gruodžio 11 d. redakcija), 7 dalies (1998 m. vasario 19 d. redakcija), 6 dalies (2000 m. spalio 17 d. redakcija)) prasme: vadinasi, pagal Vyriausybės 1991 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. 240 „Dėl darbo stažo, suteikiančio teisę gauti procentinį darbo užmokesčio priedą už ištarnautus vidaus reikalų sistemoje metus, įskaitymo“ 1 punktą jiems vidaus tarnybos stažu (tuo metu įvardytu darbo stažu, suteikiančiu teisę gauti procentinį darbo užmokesčio priedą už ištarnautus vidaus reikalų sistemoje metus) turėjo būti laikomas darbo laikas, kai jie vykdė viešosios tvarkos palaikymo pareigas.

Analogiškas teisinis reguliavimas buvo įtvirtintas nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2003 m. gegužės 1 d. vidaus tarnybos stažo santykius reglamentavusiame Vyriausybės nutarimo Nr. 83 4.2 punkte (1995 m. sausio 20 d., 1998 m. lapkričio 20 d., 2000 m. liepos 18 d. redakcijos), kuriame, be kita ko, buvo įtvirtinta, jog nustatyti, kad asmenims, priimtiems iki 1995 m. sausio 1 d. į tarnybą vidaus reikalų sistemos pareigūnais tarnybos laikui, pagal kurį apskaičiuojami procentiniai priedai už ištarnautus metus, prilyginami laikotarpiai, nurodyti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnyje; Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (įstatymo pavadinimas buvo keičiamas) 16 straipsnio 4 dalies 2 punkte (1994 m. gruodžio 13 d., 1996 m. liepos 9 d., 2000 m. balandžio 18 d., 2000 m. gegužės 2 d., 2000 m. liepos 13 d., 2000 m. spalio 10 d. redakcijos), be kita ko, buvo nustatyta, jog asmenims, priimtiems tarnauti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų pareigūnais tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami laikotarpiai, buvę iki šio įstatymo įsigaliojimo, inter alia darbo policijoje, vidaus tarnybos sistemose laikas Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno pareigoms. Minėta, kad policijos rezervo nariai, kai jiems buvo pavesta vykdyti viešosios tvarkos palaikymo pareigas, turėjo būti ir buvo laikomi policijos pareigūnais Policijos įstatymo 5 straipsnio 4 dalies (1990 m. gruodžio 11 d. redakcija), 7 dalies (1998 m. vasario 19 d. redakcija), 6 dalies (2000 m. spalio 17 d. redakcija)) prasme (o be to, jie dirbo samdos pagrindais – epizodiškai atliko analogiškas nuolatinei policijos tarnybai funkcijas). Vadinasi, policijos rezervo nariams vidaus tarnybos stažu turėjo būti laikomas darbo laikas, kai jie vykdė viešosios tvarkos palaikymo pareigas.

Analogiškas teisinis reguliavimas išliko ir iki šiol. Minėta, jog Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad vidaus tarnybos stažas pareigūnui skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į vidaus tarnybą datą, į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitant (tarp jų ir laikotarpius, buvusius iki 1990 m. kovo 11 d.) darbo policijoje (milicijoje), vidaus tarnybos sistemoje laiką Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno pareigoms. Minėta, kad policijos rezervo nariai, kai jiems buvo pavesta vykdyti viešosios tvarkos palaikymo pareigas, turėjo būti ir buvo laikomi policijos pareigūnais Policijos įstatymo 5 straipsnio 4 dalies (1990 m. gruodžio 11 d. redakcija), 7 dalies (1998 m. vasario 19 d. redakcija), 6 dalies (2000 m. spalio 17 d. redakcija)) prasme (o be to, jie dirbo samdos pagrindais – epizodiškai atliko analogiškas nuolatinei policijos tarnybai funkcijas). Vadinasi, policijos rezervo nariams vidaus tarnybos stažu turėjo būti laikomas darbo laikas, kai jie vykdė viešosios tvarkos palaikymo pareigas.

Apibendrinus konstatuotina, kad policijos rezervo nariams, kurie turėjo būti ir buvo laikomi policijos pareigūnais Policijos įstatymo 5 straipsnio 4 dalies (1990 m. gruodžio 11 d. redakcija), 7 dalies (1998 m. vasario 19 d. redakcija), 6 dalies (2000 m. spalio 17 d. redakcija)) prasme ir kurie dirbo samdos pagrindais – epizodiškai atliko analogiškas nuolatinei policijos tarnybai funkcijas, turėjo ir turi būti vidaus tarnybos stažu laikomas darbo laikas, kai jie vykdė viešosios tvarkos palaikymo pareigas.

4. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad A. J. nuo 1994 m. balandžio 1 d. iki 1994 m. rugpjūčio 1 d. buvo policijos rezervo nariu. Be to, byloje yra duomenys, kad jis tuo metu atliko analogiškas nuolatinei policijos tarnybai funkcijas (žr. 1994 m. balandžio mėn.–liepos mėn. žiniaraščius-tabelius, b. l. 20-23 (taip pat pareiškėjo ir rinktinės „Vytis“ atstovo paaiškinimus, pateiktus teismo posėdyje)). Dar daugiau, 1995 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 150 paskelbtoje išvadoje (b. l. 9), A. J. į vidaus tarnybos stažą (tuo metu vadintą tarnybos stažą procentiniam priedui gauti) buvo įskaitytas darbas policijos rezerve nuo 1994 m. balandžio 1 d. iki 1994 m. rugpjūčio 1 d.

Todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, susijusias su A. J., bei į tai, kad policijos rezervo nariams, kurie turėjo būti ir buvo laikomi policijos pareigūnais Policijos įstatymo 5 straipsnio 4 dalies (1990 m. gruodžio 11 d. redakcija), 7 dalies (1998 m. vasario 19 d. redakcija), 6 dalies (2000 m. spalio 17 d. redakcija)) prasme ir kurie dirbo samdos pagrindais – epizodiškai atliko analogiškas nuolatinei policijos tarnybai funkcijas, turėjo ir turi būti vidaus tarnybos stažu laikomas darbo laikas, kai jie vykdė viešosios tvarkos palaikymo pareigas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. balandžio 16 d. sprendimas Nr.10-S-7761 „Dėl tarnybos stažo“ (b. l. 14-15), kuriuo, be kita ko, informuojama, kad įskaičiuoti tarnybos Lietuvos valstybei ir Vidaus tarnybos stažui tokie laikotarpiai: nuo 1992 m. lapkričio 3 d. iki 1993 m. spalio 7 d. – tarnyba Krašto apsaugoje; nuo 1994 m. rugsėjo 1 d. iki 1995 m. birželio 30 d. – mokslas Vilniaus aukštesniojoje policijoje mokykloje; nuo 1995 m. liepos 1 d. iki šiol – tarnyba Vidaus reikalų sistemoje pareigūnu, nėra pagrįstas ir teisingas. Kartu teismas pažymi, jog juo yra ne tik informuojama, bet ir nurodoma, kad „VTS straipsnyje yra išvardintas baigtinis sąrašas laikotarpių, kurie gali būti papildomai įskaitomi į pareigūno vidaus tarnybos stažą, ir jame nėra numatyta įskaičiuoti laikotarpio, kai Jūs buvote priimtas į Policijos departamento Viešosios policijos rinktinę „Vytis“ rezervo nariu, nes tuo metu Jūs neturėjote pareigūno statuso <...>.“, kitaip tariant, atsisakoma perskaičiuoti A. J. vidaus tarnybos stažą, susijusį su jo darbu policijos rezerve. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. balandžio 16 d. sprendimas Nr.10-S-7761 „Dėl tarnybos stažo“ ta apimtimi, kuria atsisakoma perskaičiuoti A. J. vidaus tarnybos stažą, susijusį su jo darbu policijos rezerve nuo 1994 m. balandžio 1 d. iki 1994 m. rugpjūčio 1 d., yra naikintinas.

Pažymėtina, kad likusia apimtimi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. balandžio 16 d. sprendimas Nr.10-S-7761 „Dėl tarnybos stažo“ paliekamas nepakeistas.

5. Šiame sprendime konstatavus, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. balandžio 16 d. sprendimas Nr.10-S-7761 „Dėl tarnybos stažo“ ta apimtimi, kuria atsisakoma perskaičiuoti A. J. vidaus tarnybos stažą, susijusį su jo darbu policijos rezerve nuo 1994 m. balandžio 1 d. iki 1994 m. rugpjūčio 1 d., yra naikintinas, konstatuotina ir tai, kad jo prašymas įpareigoti Vilniaus apskrities VPK perskaičiuoti A. J. vidaus tarnybos stažą, stažą Lietuvos valstybei (neatsiejamai sietiną su vidaus tarnybos stažu), įskaitant laikotarpį nuo 1994 m. balandžio 1 d. iki 1994 m. rugpjūčio 1 d., tenkintinas.

6. Pažymėtina, kad, kaip minėta šiame sprendime, vidaus tarnybos stažo ir stažo vidaus reikalų sistemos pareigūno pensijai gauti santykius reglamentuoja skirtingi įstatymai. Pastarojo santykius reguliuoja Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas (anksčiau galiojo kitais pavadinimais).

Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnyje nustatytos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo sąlygos: pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir išmokama išėjusiems iš tarnybos pareigūnams ir kariams.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas šiuo metu eina statutinio valstybės tarnautojo pareigas, dėl pareigūno valstybinės pensijos skyrimo jis nesikreipė ir negalėjo kreiptis. Nesant pareiškėjo kreipimosi dėl pareigūno valstybinės pensijos, valstybės institucijoms, inter alia atsakovams, nėra pareigos skaičiuoti stažo vidaus reikalų sistemos pareigūno pensijai gauti. Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A556–984/2008).

Kadangi tiek Vilniaus apskrities VPK 2009 m. gegužės 13 d. sprendime Nr.10-S-9489 „Dėl tarnybos stažo“ (b. l. 8), tiek Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2009 m. liepos 13 d. rašte Nr. 1D-5289 (2) (b. l. 52) yra sprendžiamas klausimas dėl stažo vidaus reikalų sistemos pareigūno pensijai gauti, tai, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas šiuo metu eina statutinio valstybės tarnautojo pareigas, dėl pareigūno valstybinės pensijos skyrimo jis nesikreipė ir negalėjo kreiptis, jog nesant pareiškėjo kreipimosi dėl pareigūno valstybinės pensijos, valstybės institucijoms, inter alia atsakovams, nėra pareigos skaičiuoti stažo vidaus reikalų sistemos pareigūno pensijai gauti, Vilniaus apskrities VPK 2009 m. gegužės 13 d. sprendimas Nr.10-S-9489 „Dėl tarnybos stažo“, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2009 m. liepos 13 d. raštas Nr. 1D-5289 (2) paliekami nepakeistais.

7. Dėl tų pačių argumentų, kuriais Vilniaus apskrities VPK 2009 m. gegužės 13 d. sprendimas Nr.10-S-9489 „Dėl tarnybos stažo“, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2009 m. liepos 13 d. raštas Nr. 1D-5289 (2) palikti nepakeistais, netenkinamas ir pareiškėjo skundas dėl jo prašymo įpareigoti Vilniaus apskrities VPK perskaičiuoti A. J. stažą vidaus reikalų sistemos pareigūno pensijai gauti, įskaitant laikotarpį nuo 1994 m. balandžio 1 d. iki 1994 m. rugpjūčio 1 d.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 ir 129 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo – A. J. (A. J.) skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr.10-S-7761 „Dėl tarnybos stažo“ ta apimtimi, kuria atsisakoma perskaičiuoti A. J. vidaus tarnybos stažą, susijusį su jo darbu policijos rezerve nuo 1994 m. balandžio 1 d. iki 1994 m. rugpjūčio 1 d.

Įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą perskaičiuoti A. J. vidaus tarnybos stažą, stažą Lietuvos valstybei, įskaitant laikotarpį nuo 1994 m. balandžio 1 d. iki 1994 m. rugpjūčio 1 d.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr.10-S-9489 „Dėl tarnybos stažo“, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2009 m. liepos 13 d. raštą Nr. 1D-5289 (2) palikti nepakeistais.

Netenkinti pareiškėjo – A. J. (A. J.) skundo dalyje dėl jo prašymo įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą perskaičiuoti A. J. stažą vidaus reikalų sistemos pareigūno pensijai gauti, įskaitant laikotarpį nuo 1994 m. balandžio 1 d. iki 1994 m. rugpjūčio 1 d.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ernestas Spruogis