- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-24
- Bylos Nr.
- I-1260-189/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04023-16-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Bronius Januška
- Pareiškėjas
- T. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
- Kategorijos
- 1.21pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (I t. b. l. 1–13) prašydamas iš Lietuvos valstybės atstovų Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Marijampolės AVPK) priteisti 20824 Eur žalos atlyginimo bei iš Lietuvos valstybės atstovo Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas priteisti 20824 Eur žalos atlyginimo, t. y. viso priteisti 41648 Eur žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde teismui paaiškino, kad neturtinę žalą dėl netinkamų suėmimo sąlygų jis patyrė laikotarpiu nuo 2012-04-03. Nurodė, kad visose įkalinimo įstaigose kalinimo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų, nes ginčo laikotarpiu buvo kalinamas kamerose, kurios neatitiko ploto vienam asmeniui reikalavimų. Gultai, stalai, spintelės yra pritvirtinti prie grindų, kas dar labiau mažino kameros plotą. Pasivaikščioti gryname ore buvo galima tik vieną valandą per dieną. Įkalinimo įstaigose nebuvo įrengtų sanitarinių švaryklų, einant į dušą nuteistieji neaprūpinami muilu. Įstaigose nebuvo skalbyklų, kamerose veisiasi tarakonai, kamerų sienos ir lubos paveiktos pelėsio. Sanitariniai mazgai neatskirti nuo gyvenamojo ploto, nėra atskiros oro šalinimo sistemos, patalynė išduodama be užvalkalų. Įstaigos neturi galimybės patalynė valyti sauso valymo būdu.
Pareiškėjo teigimu, kalėdamas tokiomis sąlygomis patyrė dvasinius, psichologinius išgyvenimus, diskomfortą. Patirtą žalą grindė nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų pažeidimais.
Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimo (I t. b. l. 152–160) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti. Pateikdami duomenis apie pareiškėjo patalpinimą atitinkamose kamerose pripažino, kad dalyje kamerų plotas vienam asmeniui nebuvo užtikrintas. Nurodė, jog sanitariniai mazgai areštinėse, pasivaikščiojimo trukmė, sanitarinė būklė kamerose atitiko teisės aktų reikalavimus. Pažymėjo, kad kamerose graužikų nebuvo ir nėra, minkštasis inventorius išduodamas švarus. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas į administraciją dėl blogų kalinimo sąlygų nesikreipė. Dėl dalies ginčo laikotarpio prašė taikyti ieškinio senatį.
Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas atsiliepimo (II t. b. l. 37–54) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti, dėl dalies ginčo laikotarpio prašė taikyti ieškinio senatį.
Pateikdamas pareiškėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafiką nurodė, jog pareiškėjo patalpinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu vienam asmeniui tenkantis plotas dalyje gyvenamųjų kamerų buvo užtikrintas. Dėl pareiškėjo kitų prieštaravimų nurodė, kad įstaigos administracija nuolat iš nuteistųjų reikalauja kamerose palaikyti švarą ir tvarką, tam yra išduodamos valymo priemonės. Remontas kamerose atliekamas pagal turimus resursus ir finansus. Kameros pagal galimybes ir atsižvelgiant į kamerų plotą yra aprūpinamos būtiniausiais baldais ir kitomis priemonėmis. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Vėdinimas kamerose vyksta per langus, o tai, taip pat atitinka teisės aktų reikalavimams. Pasivaikščiojimo tvarka, aprūpinimas patalyne atitinka teisės aktų reikalavimus.
Dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos nurodė, kad šiuo atveju nėra būtinųjų CK 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų.
Lietuvos valstybę atstovaujantis Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos atsiliepimo (III t. b. l. 4–7) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti, dėl dalies ginčo laikotarpio prašė taikyti ieškinio senatį. Pažymėjo, kad pareiškėjo skundas yra abstraktaus pobūdžio, nedetalizuotos jokios aplinkybės, kurios galėtų pagrįsti Departamento padarytą žalą pareiškėjui.
Lietuvos valstybę atstovaujantis Kauno tardymo izoliatorius atsiliepimo (III t. b. l. 23–28) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad dalyje laikotarpio plotas vienam asmeniui kameroje nebuvo užtikrintas. Pažymėjo, kad reikalavimas pasivaikščiojimo trukmei ir tvarkai, taip pat sanitarinio mazgo įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus. Kauno TI, priešingai nei teigia pareiškėjas, yra įrengta švarykla. Patalynė išduodama tvarkinga. Kauno TI imasi priemonių užtikrinant tinkamą kamerų stovį, kameros nuolat remontuojamos. Pažymėjo, kad pareiškėjas Kauno TI veiksmų neteisėtumo neįrodė.
Proceso šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ 77 str.). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 79 str.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė ginčo laikotarpiu jam kalint Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, Kauno tardymo izoliatoriuje ir Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato areštinėje. Taip pat dėl žalos atlyginimo iš Departamento, dėl neteisėtų Departamento veiksmų.
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso toliau – ir CK) 6.250 str. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 str.). Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.
Atkreiptina, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl žalos priteisimo ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo.
Byloje pateiktas pareiškėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas tvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K periodiškai buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2012-04-03 iki 2016-09-15.
Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal šią teisės nuostatą ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą). Pareiškėjas aplinkybių, susijusių su sužinojimu apie savo teisių pažeidimus nenurodė.
Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą, nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo Lukiškių TI-K prašymu yra taikytinas trejų metų senaties terminas, pradedant terminą skaičiuoti nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2016-10-07 (skundo teismui išsiuntimo data) ir tai reiškia, kad taikant senaties terminą, pareiškėjui neturinė žala galėtų būti priteistina už laikotarpį nuo 2013-10-07 iki 2016-10-07 (trejų metų laikotarpis). Pažymėtina, jog objektyvių priežasčių dėl kurių pareiškėjas galėjo praleisti senaties terminą ir tokiu būdu atsirastų pagrindas spręsti dėl jo (termino) atnaujinimo pareiškėjas nepateikė. Taigi klausimas dėl neturtinės žalos priteisimo, nagrinėjamu atveju, galėtų būti sprendžiamas tik už laikotarpį nuo 2013-10-07 iki 2016-10-07.
Pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytus reikalavimus, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas viso 241 parą buvo patalpintas pažeidžiant teisės aktais nustatytą kameros plotą (3,6 kv. m.) vienam asmeniui reikalavimus.
Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, išdėstytas faktines aplinkybes, atsakovę atstovaujančios institucijos argumentus (atsiliepime nurodytas pareiškėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas), be kita ko patvirtinančius pareiškėjo kalinimo sąlygas būtent perpildytose kamerose, darytina išvada, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo administracija pareiškėjo kalėjimo laikotarpiu pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto, t. y. šiuo atveju viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija, ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Todėl šiuo aspektu pareiškėjo dėstomi argumentai vertintini kaip pagrįsti.
Pareiškėjo teigimu, į kameros plotą taip pat nepagrįstai įskaičiuojami ir kamerose esantys prie grindų pritvirtinti baldai (stalai, gultai ir kt.). Dėl šio argumento aktualus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimas, kuriuo teismas nurodė, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams. Tačiau šis reikalavimas savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimamas baldų užimamas plotas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016). Ši pozicija atspindi ir EŽTT praktiką panašaus pobūdžio bylose (EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimas byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03, 2010 m. balandžio 8 d. sprendimas byloje L. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 18364/06). Baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus.
Suėmimo vykdymo įstatymo 29 str. 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad vienos valandos pasivaikščiojimas atitinka teisės aktų reikalavimus.
Pareiškėjo teigimu, įkalinimo įstaigose nebuvo įrengtų sanitarinių švaryklų. Iki 2015-11-01 galiojančioje Lietuvos higienos normos HN 76:2010, nustatančios laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą, 41 punktas reglamentavo sanitarinių švaryklų įrengimą laisvės atėmimo vietose. Taip pat nuo 2015-11-01 galiojančioje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 taip pat yra nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje turi būti įrengta sanitarinė švarykla. Sanitarinėje švarykloje įrengiamos šios patalpos: nusirengimo/apsirengimo kambarys, dušinė, dezinfekavimo kameros patalpa (29 punktas). Taigi švaryklų įrengimas reglamentuotas teisės aktų nuostatomis, tuo tarpu šiuo aspektu pareiškėjo nurodyti teiginiai dėl švaryklos nebuvimo vertintini nepagrįstais.
Pareiškėjo teigimu, sanitarinis mazgas įrengtas bendrojoje erdvėje ir neužtvertas nuo gyvenamosios zonos. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, 14.5 papunkčiu, sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovės atstovas šiuo aspektu argumentų nepateikė, tačiau vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumui užtikrinti (2016-01-21 nutartis Nr. A-257-442/2016, 2016-05-10 sprendimas Nr. A-986-756/201). Į šią aplinkybę bus atsižvelgiama vertinant pareiškėjui padarytą neturtinę žalą.
Pažymėtina, kad, kaip nustatyta Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte ir HN 134:2015 17 punkte, gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Taigi kamerose nesant įrengtos mechaninės vedinimo sistemos, kamerų vedinimas per langus atitinka teisės aktų reikalavimus. Tuo tarpu kaip jau minėta, oro trūkumui kamerose įtakos turi ir kamerų perpildymas.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad kamerose pilna tarakonų. Byloje pateiktos tarp Lukiškių TI-K ir UAB „Dezinfa“ sudarytos paslaugų teikimo sutartys, kuriomis bendrovė įsipareigojo Lukiškių TI-K teikti dezinfekcijos, graužikų ir kitų kenkėjų naikinimo paslaugas. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo abejoti Lukiškių TI-K administracijos veiksmais, siekiant užtikrinti graužikų ir kitų buitinių kenkėjų naikinimo tvarką.
Pareiškėjo teigimu, kamerų sienos ir lubos paveiktos pelėsio. Vilniaus visuomenės sveikatos centras pateikė patikrinimo aktus (II t., b. l. 61–173). Iš visų duomenų Lukiškių TI-K pateikė duomenis tik apie kelias kameras, kuriose ginčo laikotarpiu buvo patalpintas pareiškėjas, t. y. apie tai, kad kameroje Nr. 275 (II t. b. l. 121) pelėsio ir parazitų nebuvo nustatyta. Duomenų apie kitas kameras, kuriose ginčo laikotarpiu buvo patalpintas pareiškėjas, būklę, atstovas nepateikė. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus kamerose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-246-624/2015). Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į administraciją dėl kalėjimo sąlygų ištyrimo. Taigi, pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad kamerų patalpose buvo pelėsio, tačiau šių aplinkybių nedetalizavo. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotas nuostatas, įrodymų naštos paskirstymo prasme, bylose dėl teisės aktų neatitinkančių kalinimo sąlygų, pareiškėjas privalo pateikti detalų kalinimo sąlygų apibūdinimą. Šiuo atveju pareiškėjas pateikė tik savo subjektyvią nuomonę, todėl vien pareiškėjo nuomone grindžiamas argumentas negali būti pagrindu neturtinei žalai konstatuoti. Analogiškais argumentais pasisakytina ir dėl argumentų, kad patalynė buvo išduodama be užvalkalų. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl šios aplinkybės su pretenzijomis būtų kreipęsis į administraciją.
Pareiškėjas skundo argumentais prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos įkalinimo įstaigų priteisti 20 824 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nors pareiškėjas nenurodė, kokią prašomos priteisi žalos dalį prašo priteisti iš kiekvieno Lietuvos valstybės atstovo, tačiau net ir prašomą priteisti žalos atlygimą (20 824 Eur) išskirsčius kiekvienai institucijai (po 6 941 Eur), laikytina, kad prašoma priteisti piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė. Prašoma priteisti suma mažintina atsižvelgiant į tai, kad: byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas netinkamomis sąlygomis būtų laikomas sąmoningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumą, į tai, kad kalinimas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis padarė negrįžtamą poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatos būklei, į tai, kad byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių apie pareiškėjui ginčo laikotarpiu padarytą realią žalą sveikatai, o skunde teismui, būtent šiuo aspektu pagrįsdamas neturtinės žalos atlyginimą, pareiškėjas apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais, atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas bei remiantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais prašoma priteisti suma mažintina ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina 2 400 Eur kompensacija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Lukiškių TI-K taip pat prašė priteisti 8,22 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad patyrė dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas.
Lukiškių TI-K teigė, kad turėjo parengti medžiagą, vykdydamas teismo nutartį, kurią sudaro viso – 137 A4 formato lapai. Vadovaujantis Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 6 ir 7 p. bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas nustatytinas 0,06 Eur. Lukiškių TI-K realiai patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, materialinė išraiška yra 137 x 0,06, t. y. 8,22 Eur.
Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 p. nustatyta, kad ši tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos (toliau vadinama – įstaigos) parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė vykdydamas teismo 2016-10-17 nutartį, kaip tai yra numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 67 str. 3 d. Kaip šiuo aspektu yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (2016-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Atsižvelgus į tai, Lukiškių TI-K prašymas priteisti patirtas išlaidas netenkinamas.
Dėl žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus.
Byloje pateiktas pareiškėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas (III t. b. l. 31) tvirtina, kad pareiškėjas Kauno TI periodiškai buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2014-09-16 iki 2016-02-23. Iš pateikto grafiko matyti, kad pareiškėjas 14 parų po pusę paros ir 9 pilnas paras buvo patalpintas pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytą vienam asmeniui tenkantį minimalų 3,6 kv. m. plotą. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, nustatytas faktines aplinkybes, atsakovę atstovaujančios institucijos argumentus (atsiliepime nurodytas pareiškėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas), be kita ko patvirtinančius pareiškėjo kalinimo sąlygas būtent perpildytose kamerose, darytina išvada, kad Kauno TI administracija pareiškėjo kalėjimo laikotarpiu pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto, t. y. šiuo atveju Kauno TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija, ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Todėl šiuo aspektu pareiškėjo dėstomi argumentai vertintini kaip pagrįsti.
Dėl pareiškėjo argumentų, kad į kameros plotą nepagrįstai įskaičiuojami ir kamerose esantys prie grindų pritvirtinti baldai (stalai, gultai ir kt.) pasisakyta aptariant žalos atlyginimo klausimą iš Lukiškių TI-K, todėl papildomai nekartojama (baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus).
Pareiškėjui Kauno TI suteikus vieną valandą pasivaikščioti gryname ore Suėmimo vykdymo įstatymo 29 str. 1 dalyje nustatytas reikalavimas pažeistas nebuvo.
Kaip jau minėta (pasisakant dėl žalos atlyginimo iš Lukiškių TI-K), sanitarinio mazgo patalpos atitvėrimas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, 14.5 papunkčio nepažeidžia, tačiau, kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumui užtikrinti (2016-01-21 nutartis Nr. A-257-442/2016, 2016-05-10 sprendimas Nr. A-986-756/201), todėl į šią aplinkybę bus atsižvelgiama vertinant pareiškėjui padarytą neturtinę žalą.
Kamerose nesant įrengtos mechaninės vedinimo sistemos, kamerų vedinimas per langus atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punktas ir HN 134:2015 17 punktas).
Kaip atsiliepime nurodė Kauno TI, įkalinimo įstaigoje yra įrengta sanitarinė švarykla su dušine ir dezinfekcine kamera, todėl šiuo aspektu pareiškėjo nurodyti argumentai laikytini nepagrįstais.
Pareiškėjo argumentus, kad patalynė išduodama be užvalkalų paneigia byloje pateikti duomenys (III t. b. l. 89, 90) iš kurių matyti, kad patalynė pareiškėjui buvo išduota su užvalkalais ir pareiškėjas tai yra patvirtinęs savo parašu.
Pareiškėjas skunde aptardamas kamerų būklę pateikė konstatuojamojo pobūdžio argumentus, kad kamerų kuriose buvo patalpintas pareiškėjas, lubos ir sienos paveiktos pelėsio. Kauno TI į bylą pateikė duomenis (III t. b. l. 78), kokie darbai (patalpų, baldų ir kt. remontas) yra numatyti atlikti atitinkamą ketvirtį, todėl teismas neturi pagrindo abejoti dėl Kauno TI veiksmų užtikrinant patalpų atitikimą teisės aktų reikalavimams, tuo labiau, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su pretenzijomis dėl blogos kamerų būklės, ar su reikalavimu konstatuoti pažeidimus (pelėsio pažeistas vietas) būtų kreipęsis į administraciją. Abstraktūs argumentai, padarytos žalos fakto neįrodo.
Iš byloje pateiktos sutarties, sudarytos su UAB „Kauno profilaktinės dezinfekcijos stotis“ (III t. b. l. 75) galima daryti išvadą, kad Kauno TI laikosi pareigos įkalinimo įstaigoje užtikrinti saugią gyvenamąją aplinką.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas į bylą nėra pateikęs įrodymų, kad kalinimas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis (dalyje laikotarpio neužtikrintas ploto reikalavimas, naudojimasis nuo gyvenamosios patalpos neatitvertu sanitariniu mazgu) padarė negrįžtamą poveikį fizinei ar psichinei sveikatos būklei, į tai, kad pareiškėjas skunde teismui pagrįsdamas neturtinės žalos atlyginimą apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais, bei atsižvelgiant į jau minėtas Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, remiantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais prašoma priteisti suma mažintina ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI priteistina 140 Eur kompensacija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Dėl žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas Marijampolės apskries VPK areštinėje periodiškai buvo patalpintas laikotarpiu nuo 2012-04-03 iki 2016-03-24.
Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą (dalyje dėl žalos priteisimo iš Lukiškių TI-K) bei į tai, kad pareiškėjas nėra pateikęs aplinkybių, susijusių su sužinojimu apie savo teisių pažeidimus, nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo Marijampolės AVPK prašymu taip pat yra taikytinas trejų metų senaties terminas, pradedant terminą skaičiuoti nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2016-10-07 (skundo teismui išsiuntimo data) ir tai reiškia, kad taikant senaties terminą, pareiškėjui neturinė žala galėtų būti priteistina už laikotarpį nuo 2013-10-07 iki 2016-10-07 (trejų metų laikotarpis). Taigi klausimas dėl neturtinės žalos priteisimo bus sprendžiamas tik už laikotarpį nuo 2013-10-07 iki 2016-10-07.
Pažymėtina, kad policijos areštinėse laikomiems asmenims tenkantį kameros ploto normatyvą nustato Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 (toliau – ir Taisyklės) 80 punktas, kuriame numatyta, kad vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Pabrėžtina, jog tai patvirtina ir vyraujanti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiško pobūdžio bylose (2015-04-16 nutartis Nr. A-678-442/2015, 2015-10-21 nutartis Nr. A-2100-642/2015 ir kt.). Bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu 104 dienas ir 38 dienas (atitinkamai iki 9 val., 12.45 val., 13 val.) buvo laikomas pažeidžiant Taisyklių 80 punkte nustatytą reikalavimą. Pažymėtina, kad šių aplinkybių neginčija ir Marijampolės AVPK. Darytina išvada, kad pareiškėjui būnant Marijampolės AVPK, nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimą teisės aktais nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpose. Tokie atsakovo veiksmai negali būti laikomi teisėtais, todėl yra pagrindas spręsti klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjo argumentus dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo iš esmės paneigia atsakovo atstovo į bylą pateiktas Marijampolės visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktas Nr. PT-6 (I t. b. l. 175) kuriame nurodyta, kad Marijampolės AVPK areštinės kamerose įrengti sanitariniai mazgai yra atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvaromis, kas reikštų, kad toks įrengimas atitinka HN 37:2009 20 punkto reikalavimus, tačiau atsižvelgiant į šiuo aspektu formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, ši aplinkybė bus vertinama sprendžiant klausimą dėl žalos priteisimo.
Kaip matyti iš Patikrinimo akto Nr. PT-6 areštinės kamerose yra įrengta kamerų vedinimo sistema „Komfovent C3“ bei taip pat vėdinimas vykdomas per langus, todėl šiuo aspektu pareiškėjo išdėstyti argumentai vertintini nepagrįstais.
Marijampolės AVPK nurodė, kad pasivaikščiojimas gryname ore organizuojamas vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 29 str. 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminais.
Iš byloje pateiktų Patikrinimo aktų (I t. b. l. 170, 175, 183, 186, 189, 194, 195) matyti, kad patikrinus areštinės kameras, tame tarpe bendrą kamerų būklę, graužikus, minkštąjį inventorių (čiužinius, pagalves, antklodes), pažeidimų nebuvo nustatyta. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi teisinio pagrindo šių aplinkybių vertinti priešingai, remiantis vien tik deklaratyvaus pobūdžio pareiškėjo teiginiais. Apie tai, kad areštinėje vykdomos skalbimo paslaugos tvirtina byloje pateiktos skalbimo paslaugų sutartys (I t. b. l. 172, 174).
Minėta, kad pareiškėjas į bylą nėra pateikęs įrodymų, kad kalinimas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis areštinėje (dalyje laikotarpio neužtikrinant ploto reikalavimo, naudojimasis nuo gyvenamosios patalpos neatitvertu sanitariniu mazgu) padarė negrįžtamą poveikį jo fizinei ar psichinei sveikatos būklei. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skunde teismui pagrįsdamas neturtinės žalos atlyginimą apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais, taip pat atkreipiant dėmesį, kad, pavyzdžiui, laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims, pagal Kalėjimų departamento direktorius 2010-05-11 įsakymą Nr. V-1241 minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas tardymo izoliatoriaus ar areštinės kameroje nustatytas tik 3,6 kv. m., (pareiškėjui būnant areštinėje plotas vienam asmeniui vidutiniškai teko apie 4,6 kv. m.), remiantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais prašoma priteisti suma mažintina ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės AVPK priteistina 600 Eur kompensacija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Dėl žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos.
Žalos atlyginimą, kurį prašo priteisti iš Departamento pareiškėjas sieja su Departamento veiksmais, kurie, pasak pareiškėjo, pasireiškė tuo, kad būtent Departamentas pagal savo kompetenciją gali ir privalo spręsti klausimus, susijusius su laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų tinkamų gyvenimo sąlygų užtikrinimu, tačiau šios pareigos Departamentas nevykdo. Dėl šių argumentų pažymėtina, kad pareiškėjo teisės kalėjimo metu buvo pažeistos ne dėl Departamento veiksmų, kuriuos pareiškėjas įvardina, kaip neteisėtus (neorganizuojant naujų laisvės atėmimo vietų statybų ir pan.), tačiau dėl atitinkamų jau priimtų ir veikiančių teisės aktų nesilaikymo, už kurių laikymąsį atsakingos byloje Lietuvos valstybę atstovaujančios ikalinimo įstaigos. Už nepatogumus, sveikatos sutrikdymą ir pan., kurie patirti pareiškėjui kalint teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, atlyginama priteisiant neturtinę žalą iš Lietuvos valstybę atstovaujančių įkalinimo įstaigų. Pareiškėjas nagrinėjamo ginčo atveju Departamento neteisėtų veiksmų neįrodė, atitinkamai neturtinės žalos atlyginimas iš Departamento nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 str.,
nusprendė:
Pareiškėjo T. K. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti T. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 2400 Eur (du tūkstančius keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti T. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus 140 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti T. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitoje dalyje skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.