Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nemokumo administratoriaus N. M. skundą dėl 2023-03-27 bankrutavusios UAB „Dorosta“ kreditorių susirinkimo nutarimo pirmuoju darbotvarkės klausimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi UAB „Dorosta“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta MB „Įmonės pabaiga“, jai nustatytas 3 210 Eur bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą, nutartis įsiteisėjo 2021 m. lapkričio 23 d.

2021 m. gruodžio 8 d. ir 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimis patvirtintas kreditorių sąrašas.

2022 m. vasario 22 d. nutartimi nutarta BUAB „Dorosta“ likviduoti dėl bankroto, nurodytas kreditorių sąrašas, iš jo ir Valstybinės mokesčių inspekcijos 11 848,31 Eur kreditinis reikalavimas, nutartis įsiteisėjo 2022 m. kovo 3 d.

2023 m. kovo 15 d. nutartimi, įvertinus nemokumo administratorės 2023 m. kovo 8 d. prašymą ir 2023 m. kovo 14 d. VMI paaiškinimą, teismas patikslino VMI kreditinį reikalavimą nurodydamas, kad jo dalis – 6 664,17 Eur – užtikrintas hipoteka ir yra pirmos eilės, nutartis įsiteisėjo 2023 m. kovo 24 d.

2023 m. balandžio 11 d. teisme gautas 2023 m. balandžio 7 d. elektroninio ryšio priemonėmis gautas nemokumo administratorės MB „Įmonės pabaiga“ skundas dėl 2023 m. kovo 27 d. BUAB „Dorosta“ kreditorių susirinkimo nutarimo pirmuoju darbotvarkės klausimu. Nemokumo administratorius prašo: „panaikinti 2023-03-27 LUAB “Dorosta” kreditorių susirinkime patvirtintą nutarimą 1 darbotvarkės klausimu su kreditoriaus VMI prie LR FM įpareigojimais; patvirtinti galutinę bankroto proceso pabaigos ataskaitą, kurioje nurodyta įkaito turėtojui išmokama 0 EUR suma“. Nurodo, kad 2023 m. kovo 27 d. 10 val. įvyko 4 pakartotinis LUAB „Dorosta“ kreditorių susirinkimas, kurio metu kreditoriams buvo pateiktas nutarimo projektas dėl galutinės bankroto proceso pabaigos ataskaitos patvirtinimo ir kreipimosi į teismą dėl įmonės veiklos pabaigos.

Bankroto procedūros jau baigtos, turtas parduotas, kreditoriams buvo pateikta bankroto proceso pabaigos ataskaita ir bankroto proceso išlaidų sumos bei pajamos. Kreditorė VMI nesutiko su bankroto proceso išlaidų dengimo tvarka, nurodydama, kad iš 1 500 Eur bankroto proceso metu gautos pajamų sumos 734,81 Eur turėtų būti pervesta įkaito turėtojui nepaisant fakto, kad nemokumo administratoriaus bazinis atlyginimas ir bankroto proceso administravimo išlaidos nėra padengtos net iš dalies.

Nurodo, kad pirmajame kreditorių susirinkime buvo patvirtinta administravimo išlaidų suma 25 MMA (642*15=9 630 Eur), ji buvo paskirstyta: iki 1 000 Eur buhalterinėms (apskaitos) paslaugoms, iki 230 Eur kanceliarinėms ir pašto išlaidoms, iki 1 500 Eur archyvavimo išlaidoms, iki 600 Eur transporto išlaidoms, iki 100 Eur ryšio paslaugoms, iki 3 000 Eur turto realizavimo išlaidoms, iki 2 900 Eur teisinėms išlaidoms, iki 300 Eur kitoms nenumatytoms išlaidoms. Bazinis nemokumo administratoriaus atlyginimas – 3 210 Eur – nustatytas 2021 m. lapkričio 3 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, iš viso bendra administravimui skirta suma 9 630 Eur + PVM + 3 210 Eur.

Bankroto proceso metu nuo 2021 m. lapkričio 11 d. iki 2023 m. kovo 15 d. patirta 4 575,52 Eur išlaidų – 85,52 Eur turto pardavimo išlaidų, 550 Eur transporto ir kuro išlaidų, 630 Eur buhalterinių paslaugų išlaidų, 100 Eur kanceliarinių išlaidų, 3 210 nemokumo administratoriaus bazinis atlyginimas. Gauta 1 500 Eur pajamų už parduotą įkeistą nekilnojamąjį turtą. Pažymi, kad turtas buvo pardavinėjamas ilgą laiką, nuo 2022 m. balandžio 12 d. kreditorių susirinkime priimto nutarimo parduoti turtą, turtas buvo parduotas pasirašant 2023 m. sausio 24 d. ir 2023 m. vasario 13 d. pirkimo - pardavimo sutartis. VMI prašymą įrašyti į kreditorių sąrašą kaip įkaito turėtoją pateikė jau po turto pardavimo, reikalavimas buvo patikslintas Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartimi. Pažymi, kad VMI, 2021m. lapkričio 17 d. pateikdama prašymą patvirtinti savo 11 848,31 Eur kreditinį reikalavimą nenurodė, kad įmonės turtui taikytas priverstinis įkeitimas.

Tapus įkaito turėtoja kreditorė VMI pateikė administratorei įpareigojimą išmokėti kaip įkaito turėtojui tenkančią reikalavimo dalį – 734,81 Eur – už parduotą įkeistą turtą pagal nurodytą skaičiavimą: 1 500 Eur-635,52 Eur (tiesioginės išlaidos už įkeisto turto administravimą)=864,48 Eur. Skaičiuoja, kad nemokumo administratoriui priklauso iki 15 proc. nuo šios sumos, t. y. 129,67 Eur, todėl įkaito turėtojai priklauso 734,81 Eur (1 500 Eur-635,52 Eus-129,67 Eur). Kreditorės manymu, ši suma turi būti nurodyta galutinėje bankroto proceso ataskaitoje ir pervesta VMI.

Nemokumo administratorės nuomone toks įkaito turėtojo įpareigojimas pažeidžia jos interesus ir panaikina bet kokią galimybę bent iš dalies padengti patirtas bankroto proceso administravimo išlaidas ir bazinį nemokumo administratoriaus atlyginimą. Pažymi, kad kreditoriui išmokėjus šią sumą atimtų galimybę apmokėti net faktiškai patirtas 630 Eur išlaidas už buhalterines paslaugas UAB „Finigna“ ir bent iš dalies apmokėti atlyginimą administratorei, nors ji administravo ir aktyviai vykdė procesą daugiau nei 1,5 metų, nemokumo administratorė pati vykdė turto pardavimą, taigi bazinis atlyginimas turėtų būti traktuojamas kaip išlaidos, patirtos dėl įkeisto turto ir atskaitomas iš įkeisto turto pajamų. Nemokumo administratoriaus atlyginimas turi leisti administratoriui sklandžiai atlikti administravimo procedūras ir netrikdyti bankroto bylos nagrinėjimo eigos, be to, jis turi atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus, užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą.

Kreditorė VMI prie LR FM su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad 2023 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkime pirmuoju darbotvarkės klausimus nutarta nepritarti administratorės pateiktam pasiūlymui patvirtinti bendrovės galutinę bankroto proceso ataskaitą ir pritarti kreditorės VMI prie FM pateiktam pasiūlymui, kuriuo VMI prie FM įpareigojo administratorę papildyti galutinę Bendrovės bankroto proceso pabaigos ataskaitą, nurodant, kad už parduotą įkeistą turtą, VMI prie FM kaip hipotekos kreditorės reikalavimui tenkinti, tenkanti dalis yra 734,81 ir šias lėšas pervesti VMI prie FM.

Neigia, kad VMI prie FM įpareigojimas pervesti jai kaip hipotekos kreditorei 734,81 Eur sumą gautą už parduotą įkeistą turtą pažeidžia administratorės interesus ir panaikina bet kokią galimybę administratorei bent dalinai padengti patirtas bankroto proceso administravimo išlaidas ir bazinį administratorės atlyginimą, nesutinka, kad išmokėjus hipotekos kreditorei VMI prie FM 734,81 Eur lėšų sumą administratorė esą patirs didelę žalą, nes privalės atlyginti UAB „Finigna“ patirtas buhalterines išlaidas iš savo asmeninių lėšų.

Teigia, kad administratorė nepagrįstai visas lėšas, gautas už parduotą turtą, siekia panaudoti administravimo išlaidoms apmokėti, nes taip būtų pažeisti VMI prie FM kaip hipotekos kreditorės teisės.

Kadangi VMI prie FM hipoteka užtikrintas reikalavimas yra 6 664,17 Eur pagal VMI prie FM 2017-04-04 sprendimą Nr. (23.31-08) -319-801, bendrovės gautos pajamos už VMI prie FM įkeisto nekilnojamojo turto pardavimą yra 1 500,00 Eur, o administratorės turėtos tiesioginės išlaidos už parduoto ir VMI prie FM įkeisto turto administravimą yra 635,52 Eur, todėl 15 proc. nuo gautų pajamų ir tiesioginių išlaidų skirtumo suma – 129,67 Eur – yra skirtina nemokumo administratorei, o hipotekos kreditorei turi būti pervesta 734,81 Eur suma (1500-635,52-129,67) ir apie tai turi būti nurodyta galutinės bankroto proceso ataskaitos VIII skyriuje „Kreditorių reikalavimų dengimas“.

Nemokumo administratorė sutiko prisiimti bankroto proceso administravimo išlaidų riziką – riziką, kad bankroto proceso metu nebus gauta lėšų juridinio asmens bankroto proceso administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš paskirto nemokumo administratoriaus lėšų, todėl administratorės teiginiai, kad negavusi 734,81 Eur sumos, patirs žalą, nes privalės atlyginti UAB „Finigna“ patirtas buhalterines išlaidas iš savo asmeninių lėšų, yra nepagrįsti. Pažymi, kad bankroto procese administravimo išlaidoms dengti, tenkanti suma yra 765,19 Eur (1 500-734,81).

Atkreipia dėmesį, kad prašymą patvirtinti hipotekos kreditorės reikalavimą teikė administratorei 2022-01-12, tačiau tai buvo padaryta 2023-03-15 nutartimi. Nurodo, kad 2023-03-14 raštu administratorės prašė ne patvirtinti jos finansinį reikalavimą, o pateikti nutartis, kuriomis jau yra patvirtinti 2021-12-02 ir 2022-01-12 raštais pateikti VMI prie FM finansiniai reikalavimai.

Skundas netenkintinas.

2023 m. kovo 27 d. BUAB „Dorosta“ kreditorių susirinkimas sprendė galutinės bankroto pabaigos ataskaitos patvirtinimą ir kreipimąsi į teismą dėl pabaigos. Galutinei bankroto ataskaitai nebuvo pritarta dėl joje nurodyto piniginių lėšų paskirstymo.

Nemokumo administratorė, teikdama skundą dėl kreditorių susirinkimo iš esmės prašo patvirtinti jos parengtą galutinę bankroto ataskaitą, kurioje apskritai nėra numatyta suma įkaito turėtojui, nes priešingu atveju būtų paneigta teisė atlyginti patirtas administravimo išlaidas.

Galutinėje bankroto ataskaitoje turi būti nurodytos šios sumos: 1) bankroto proceso pajamų suma; 2) visų bankroto proceso administravimo išlaidų suma; 3) kreditorių reikalavimams tenkinti skiriamos sumos pagal kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir etapus; 4) kintamajam atlygiui už bankroto proceso administravimą skiriama suma (JANĮ 99 straipsnio 3 dalis). Galutinę bankroto ataskaitą pasirašo nemokumo administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas, gavęs kreditorių susirinkimo pritarimą (JANĮ 99 straipsnio 4 dalis).

2023 m. kovo 15 g. galutinėje bankroto ataskaitoje nurodyta, kad už VMI įkeistą ir likvidavimo metu parduotą turtą gautos 1 500 Eur pajamos, nurodytos patirtos išlaidos – 85,52 Eur turto pardavimo išlaidos, 550 Eur kuro ir transporto išlaidos, 630 Eur buhalterinių paslaugų išlaidos, 100 Eur kanceliarinės išlaidos, 3 210 Eur bazinis atlygis administratorei.

Kuro, transporto, turto pardavimo išlaidos – 635,52 Eur – priskirtos prie išlaidų, susijusių su įkeisto turto pardavimu ir dėl tokio paskirstymo ginčo byloje nėra, kitos patirtos išlaidos – 864,48 Eur ir 3 210 Eur atlyginimas nemokumo administratorei.

Skirstydama gautas pajamas administratorė nurodė, kad „iš pajamų už įkeisto turto pardavimą 1 500 Eur yra atskaitomos išlaidos, turėtos už įkeistą turtą – 635,52 Eur. Apskaičiuojama iš pajamų sumos gautos už parduotą įkeistą, atskaičius dėl turto turėtas išlaidas, (864,48) ir atėmus 15 proc.= 129,67 Eur bei nemokumo administratoriaus bazinį atlyginimą (1 500-635,52-129,67-3 210). Atitinkamai, suma skiriama įkaito turėtojo reikalavimui padengti sudaro 0 Eur“. Kintamasis atlyginimo dydis nemokumo administratoriui, šiuo atveju 0 Eur išskaitoma iš gautų sumų už įkeistą turtą, kadangi išskaitymo suma numatyta ne didesnė nei 15 proc. kintamojo atlyginimo dydis išskaitomas iš kitų pajamų gautų bankroto procese. Įkaito turėtojui tenkanti suma padengti kreditorių reikalavimus iš įkeisto turto apskaičiuojama – 0 Eur“.

Teismas iš dalies sutinka su kreditorės atsiliepime nurodytais motyvais ir jų pagrindu.

Įmonės turtas buvo įkeistas mokesčio administratoriaus sprendimu, pajamų paskirstymas numatytas įstatymu, nėra svarbu, kokioje proceso stadijoje paaiškėjo, kad dalis antros eilės kreditorės reikalavimo yra užtikrintas įkeitimu, be to, apie šį faktą nemokumo administratorė žinojo arba turėjo žinoti – buvęs vadovas perdavė nemokumo administratorei įmonės dokumentus.

Įkaito turėtojui išmokėtina suma nepriskirtina prie bankroto proceso pajamų, nes bankroto proceso pajamas sudaro į kreditorių sąskaitą įmokėtos sumos ir vadovaujantis šio įstatymo 98 straipsnio 3 dalimi įkaito turėtojui išmokėtos sumos skirtumas (JANĮ 77 straipsnio 6 dalis).

Atsiskaitymą parduodant ir perduodant įkeistą turtą reglamentuoja JANĮ 98 straipsnis. Pardavus ar perdavus įkeistą turtą, iš jo vertės yra atskaitomos šios išlaidos: 1) dėl įkeisto turto turėtos bankroto proceso administravimo išlaidos; 2) bankroto proceso administravimo išlaidų, likusių atskaičius šios dalies 1 punkte nurodytas išlaidas, dalis; 3) kintamojo atlygio už bankroto proceso administravimo rezultatus dalis (1 dalis). Antroje straipsnio dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų išlaidų sumą nustato kreditorių susirinkimas. Ji turi būti proporcinga atitinkamai įkeisto ir neįkeisto turto vertei ir negali viršyti 15 procentų parduoto ar perimto turto vertės dydžio, likusio atskaičius šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas išlaidas.

Taigi įstatymas nenustato, kad visos patirtos išlaidos turi būti atlygintos iš parduoto įkeisto turto, priešingai, nurodyta, kad bet kokiu atveju atskaityta suma negali būti didesnė nei 15 proc. parduoto ar perduoto vertės dydžio.

Teismo vertinimu, vadovaujantis aukščiau nurodytu reglamentavimu, 15 proc. parduoto įkeisto turto vertės dalis yra 225 Eur, būtent į tokią likusių patirtų administravimo išlaidų apmokėjimo dalį galėtų pretenduoti administratorė, todėl įkaito turėtojui priklauso 639,48 Eur suma (1 500-635,52-225), o ne 734,81 Eur suma, kaip nurodo VMI.

Tai, kad teismo nutartimi nustatytas 3 210 Eur bazinis atlygis, nereiškia, kad jis buvo garantuotas, nes jo nustatymo metu teismas vadovavosi bankroto iškėlimo dienai turimais duomenimis apie įmonę ir jos turimo turto rinkos vertę, be to, teismas nurodė, kad realus atlygis, neįvertinant minimalaus 5 MMA, yra 435,59 Eur. Faktas, kad iš parduoto turto negali būti atlygintos visos planuotos gauti administravimo išlaidos nėra nemokumo administratorės interesų pažeidimas ir nepanaikina galimybės bent iš dalies padengti patirtas administravimo išlaidas. Pažymėtina, kad prie išlaidų, susijusių su turto pardavimu, buvo pridėtos kuro ir transporto išlaidos, be to, iš parduoto turto turi būti atlyginta dalis kitų administravimo išlaidų, t. y. 225 Eur, iš viso – 860,52 Eur.

Remiantis nurodytais motyvais tenkinti skundą atsisakytina.

Teismo nutartis dėl galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo yra neskundžiama (JANĮ 99 straipsnio 6 dalis), tačiau šioje byloje skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas nepritarti pateiktai galutinei bankroto ataskaitai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundo netenkinti.

Nutartį per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos galimą apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.