Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės - A. K. gynėjui advokatui Vilmantui Ančiukaičiui,

viešosios įstaigos Klaipėdos psichikos sveikatos centro įgaliotai atstovei – gydytojai psichiatrei J. F.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo viešosios įstaigos Klaipėdos psichikos sveikatos centro teikimą dėl A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, taikytos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme 2018-10-26 gautas VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro teikimas, kuriuo prašo spręsti priverstinio ambulatorinio stebėjimo pirminėje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje tikslingumą (nutraukimą), nes A. K. yra socialiai ir buityje pakankamai gerai adaptuota, kritiška savo ligai, gydymui.

Teismo posėdžio metu VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro įgaliota atstovė teikimą palaikė. Nurodė, kad A. K. serga lėtine psichine liga, tačiau jos psichinė būklė šiuo metu stabili. Ji reguliariai lankosi psichikos sveikatos centre, vartoja vaistus, yra kritiška, teisingo elgesio, socialinei aplinkai pavojaus nekelia. Gydytojai nusprendė, kad šiuo momentu taikyti priverstinį ambulatorinį gydymą A. K. netikslinga.

Prokurorė ir advokatas palaikė teikimą, siūlo nutraukti A. K. priverstinį ambulatorinį gydymą.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijusį asmens socialinį pavojingumą.

Iš byloje esančios komisijos dėl priverstinio ambulatorinio gydymo psichikos sveikatos centre išvados matyti, kad A. K. Klaipėdos psichikos sveikatos centre lankosi reguliariai kas mėnesį, nė karto nepraleido susitikimo su socialine darbuotoja, savo iniciatyva derindavo laiką, kad galėtų atvykti, pokalbių metu rami ir pilnai orientuota. A. K. sveikatos būklė stabili, ji kritiška, teisingo elgesio, socialinei aplinkai pavojaus nekelia, dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje valytoja, gyvena su šeima – vyru ir dviem nepilnamečiais vaikasi, jų santykiai geri.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad A. K. psichinė būsena yra pagerėjusi ir stabili, ir nebėra būtinybės taikyti priverčiamąją medicinos gydymosi priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, todėl teikimas tenkintinas, A. K. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405, 440 straipsniais, teismas

nutaria:

tenkinti viešosios įstaigos Klaipėdos psichikos sveikatos centro teikimą.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto teismo rūmų 2018-03-29 nutartimi A. K. taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.