Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-11-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-408-843/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-17
Bylos Nr.
AN2-408-843/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01948-2020-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Aušra Bielskė (pirm.)
Institucija
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Byla Nr. AN2-408-843/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01948-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 19.9; 21.11.10; 21.11.11. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Aušra Bielskė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Apeliantė/Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarimo (toliau – Nutarimas), kuriuo administracinio nusižengimo teisena L. J. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalį nutraukta nesant veikoje administracinio nusižengimo požymių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. L. J. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, kuriame nurodyta, kad jis iki 2020 m. birželio 30 d. (duomenys neskelbtini), neįvykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnų reikalavimų, nurodytų 2019 m. liepos 26 d. patikrinimo akte Nr. A357-143/19(2.9.2.8-UK9), kuriuo jis buvo įpareigotas paskirti viso gamybinio pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), techninį prižiūrėtoją, pateikti pastato techninės priežiūros dokumentus, nedelsiant organizuoti pastato avarinės būklės šalinimą pagal ekspertų pateiktas rekomendacijas, taip pat neįvykdė 2020 m. vasario 5 d. techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. A357-28/20(2.9.2.8-UK9) pateiktų reikalavimų nedelsiant organizuoti pastato pagrindinių laikančių konstrukcijų defektų, nurodytų 2019 m. balandžio 24 d. prof. habil. dr. L. U. statinio būklės vertinimo ekspertizės akte Nr. 190418-1, UAB Ekspertika 2019 m. spalio 14 d. statinio būklės įvertinimo akte Nr. SE19-08/09, doc. dr. S. S. statinio ekspertizės akte Nr.19-12/12, šalinimo darbus, statinio techninę priežiūrą organizuoti statybos techninio reglamento STR-1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ nustatyta tvarka, paskiriant vieną viso pastato techninį prižiūrėtoją, kasmetinių ir neeilinių apžiūrų atlikimui nesudarė komisijos, specialistų grupės, kurios vadovas privalo turėti bet kurios statybos techninės veiklos pagrindinės srities vadovo atestatą, nuolatinius pastato būklės stebėjimus, įvertinant, kad pastato priestato 2p1/p sijų vienas galas remiasi į pastato vakarinės pusės laikančiąją sieną, kitas į išlikusią nenugriautą priestato sieną, vykdyti kas savaitę, atkreipiant ypatingą dėmesį į pastato laikančiosios sienos, besiribojančios su priestatu, techninę būklę, ir apie įpareigojimų vykdymą iki 2020 m. balandžio 17 d. neinformavo Būsto administravimo skyriaus, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalies, 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje. Administraciniu nurodymu L. J. buvo pasiūlyta sumokėti 40 eurų baudą iki 2020 m. liepos 15 d.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį L. J. atžvilgiu nutraukė nesant veikoje administracinio nusižengimo požymių.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu Institucija prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarimą panaikinti bei priimti naują – pripažinti L. J. padariusį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje. Skundas grindžiamas šiais motyvais:

3.1. Institucija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 49 straipsnio 3 dalimi, nurodo atliekanti jai priskirtas viešojo administravimo subjekto funkcijas, nustatytas minėto įstatymo reglamentavimu.

3.2. Esminis apeliacinio skundo pagrindas yra materialinės teisės normos netinkamas taikymas skundžiamajame nutarime. Apeliantė pažymi, kad Statybos įstatymo 48 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį ar įvykus statinio avarijai, statinio naudotojas ir (ar) statinio techninis prižiūrėtojas privalo imtis priemonių žmonėms apsaugoti ir kitų šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių. Šią teisės normą aiškinant lingvistiškai akivaizdu, jog, priešingai, nei teigiama skundžiamajame nutarime, nustačius, jog pastatas ar jo dalis galimai yra avarinė, techninės priežiūros privalo imtis ir pastato naudotojas (šiuo atveju atsakomybėn traukiamas asmuo), ir techninis prižiūrėtojas, nes avarinė būklė yra pavojinga visuomenei, pažeidžia viešąjį interesą, tad ir teisinis reguliavimas tokiais atvejais tampa griežtesnis.

3.3. Apeliantės nuomone, tokią teisės normos aiškinimą pagrindžia jungtukas ir/ar, kadangi Statybos įstatymo 48 straipsnio 6 dalis išskiria asmenų grupę, kurie turi pareigą, pastato pripažinimo avariniu atvejais, kuo skubiau vykdyti pastato techninę priežiūrą tiek, kiek minėti asmenys objektyviai gali tai atlikti. Pažymi, jog įstatymų leidėjas, priimdamas Statybų įstatymo 48 straipsnio 6 dalį, akivaizdžiai skiria didesnį saugumą avariniams pastatams, tad įpareigoja tiek pastato naudotoją, tiek techninį prižiūrėtoją nedelsiant imtis priemonių avarinei būklei pašalinti, kadangi bet kuriuo atveju pastatas gali padaryti žalą aplinkiniams asmenims ar aplinkai.

3.4. Apeliantė atkreipia teismo dėmesį, kad kitais atvejais už netinkamą priežiūrą atsako tik techninis prižiūrėtojas. Be to, Statybų įstatymo 60 straipsnyje įtvirtinta procedūra, kai asmenys netinkamai vykdo techninę priežiūrą. Pažymi, kad, vadovaujantis Statybų įstatymo reikalavimais administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tiek pastato savininkas, tiek naudotojas.

3.5. Apeliantė, vadovaudamasi Statybos įstatymo 48 straipsnio 3 dalimi, nurodo, kad statinio techninis prižiūrėtojas, atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiūrą, vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatyti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kas sudaro statinio techninę priežiūrą.

3.6. Nesutikdama su apylinkės teismo skundžiamu nutarimu Apeliantė teigia, kad surašius du patikrinimo aktus, nei vienas tinkamai nebuvo įvykdytas, nors naudotojai turėtų bent jau inicijuoti vieno asmens išrinkimą techniniu prižiūrėtoju, tačiau savo veiksmus pateisina pastato savininkų nesutarimais, tarpusavio ginčais teisme, net jei toks protokole nurodytų reikalavimų neatlikimas prieštarauja įstatymui.

3.7. Apeliantės nuomone, apylinkės teismo konstatuotas nustatytų reikalavimų įvykdymo neįmanomumas nėra pagrįstas jokiais duomenimis, jog dar prieš atliekant kokius nors veiksmus, reikalingus reikalavimų vykdymui, būtų nustatyta aplinkybė, kad šie reikalavimai yra neįmanomi.

3.8. Apeliantės teigimu, Institucija negavo jokių patvirtinančių dokumentų dėl Akte2 nurodytų reikalavimų įvykdymo, tai yra nėra paskirtas viso pastato techninis prižiūrėtojas, pastato techninės priežiūros organizavimas neatitinka Statybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalies, kasmetinių ir neeilinių apžiūrų atlikimui nesudaryta komisija, specialistų grupė, nepateikti pastato techninės priežiūros dokumentai, nebendradarbiauta su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos specialistais.

3.9. Apeliantės manymu, pastato būklė kėlė pavojų aplinkinių sveikatai, todėl L. J. kaip pastato naudotojas turėjo imtis priemonių, siekiant apsaugoti gyventojus, pašalinius asmenis. Vien tai, kad jis organizavo pastato savininkų susirinkimą, kuriame nebuvo išrinktas vienas techninis prižiūrėtojas, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog tokių veiksmų pakako avarinei būklei pašalinti. Be to, pažymi, kad statinių priežiūrą vykdančių institucijų teisėti reikalavimai atsakomybėn traukiamam asmeniui kaip pastato savininkui yra privalomi. Nagrinėjamu atveju buvo surašyti du pastato patikrinimo aktai, abu buvo galiojantys ir privalomi administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, o vien tai, kad nagrinėjamos civilinės bylos, galimai susijusios su ginčo pastatu, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nėra L. J. kaltės ar neatsargumo.

3.10. Apeliantė pažymi, kad su administracinio nusižengimo byla susijusių dokumentų apskundimas civiline ar/ir administracine tvarka per se nesustabdo patikrinimo aktų vykdymo, kadangi administracinio nusižengimo protokolo surašymo dieną pastatas buvo avarinis. Atkreipia teismo dėmesį, jog šioje situacijoje pastato naudotojas turi tam tikrą interesą dėl tolesnio pastato naudojimo tvarkos, tačiau Institucija siekia tik saugaus pastato naudojimo.

3.11. Apeliantės teigimu, L. J. buvo įpareigotas veikti kuo skubiau, organizuoti avarinės situacijos šalinimą nedelsiant, užkirsti kelią tolesniam žalos didėjimui, tačiau šių įpareigojimų per nustatytus terminus neįvykdė. Asmeniui dėl jo neveikimo, kuomet pastatas yra avarinės būklės, turėtų būti paskiriama administracinė nuobauda, priešingu atveju būtų formuojama ydinga, viešąjį interesą pažeidžianti teismų praktika.

3.12. Apeliantės įsitikinimu, L. J. yra tinkamas subjektas, o padariniai ANK 505 straipsnyje įtvirtintam administraciniam nusižengimui nereikalingi, jis aprašytas formaliąja sudėtimi, tai reiškia, kad pats įsakymo nevykdymo faktas yra neteisėtas ir užtraukia atsakomybę. Pažymi, kad iš teisės aktų kylančių reikalavimų nevykdymas savaime sutrikdo tiek institucijų darbą, tiek efektyvią avarinių namų priežiūros ir likvidavimo sistemą.

3.13. Apeliantė vertindama apylinkės teismo skundžiamą nutarimą pažymi, kad teismas netinkamai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas ir detaliai, objektyviai, visapusiškai neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai atskleidė ginčo esmę ir apsiribojo vien formaliu situacijos vertinimu.

Atsiliepimas

2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą L. J. vardu advokatas L. P. prašo Institucijos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad konfliktai tarp pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų prasidėjo tuomet, kai dalį patalpų iš AB (duomenys neskelbtini) įsigijo UAB (duomenys neskelbtini). Teigiama, jog pastato pirmojo aukšto ir rūsio savininkams buvo daromas spaudimas, kad pastarieji besąlygiškai pritartų grąžtų gamyklos teritorijos pertvarkymui į gyvenamųjų namų kvartalą. UAB (duomenys neskelbtini), o vėliau ir UAB (duomenys neskelbtini) patalpos buvo visiškai neprižiūrimos, siekiant pastatą privesti iki tokios būklės, kad rūsio ir pirmo aukštų patalpų savininkų veikla juose būtų nutraukta. 2015 m. buvo susitarta, kad rūsio ir pirmo aukštų patalpų savininkai neprieštaraus gamybinio pastato dalies nugriovimui ir žemės sklypo teritorijos pertvarkymui. UAB (duomenys neskelbtini) pastato griovimo darbus pradėjo 2015 m., likusi pastato dalis buvo palikta nesutvarkyta taip, kaip to reikalauja Statybų veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Neatlikti statybos darbai, šalinantys vykdytų griovimo darbų neigiamą poveikį ir užtikrinantys likusios statinio būklės nepablogėjimą.

4.2. Nurodoma, jog į šią bylą trečiųjų asmenų, nepareiškusių savarankiškų reikalavimų, yra įtraukti ir dabartiniai gamybinio pastato viršutinių aukštų patalpų savininkai – UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), kurios deja pirmojo aukšto savininkų reikalavimų nepalaiko – patenkinus reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti statybos darbus, būtų užtikrinta tai, kad bendra statinio bei jo konstrukcijų būklė neblogėtų.

4.3. Atsiliepime teigiama, kad UAB (duomenys neskelbtini) atstovai, pristatantys save kaip nekilnojamo turto vystytojai, siekia gamybiniame pastate įrenginėti butus/loftus. Tuo tikslu dalis antro ir trečio aukšto patalpų jau šiuo metu yra perleista plačiam ratui fizinių asmenų. Atkreipia teismo dėmesį, jog šis klausimas su pirmojo aukšto patalpų savininkais niekuomet nebuvo derintas. Dėl šios priežasties UAB (duomenys neskelbtini) atstovai Vilniaus miesto apylinkės teisme yra iniciavę civilinę bylą Nr. e2-756-1098/2020, kurioje reiškia reikalavimą dėl uždraudimo gamybinio pastato pirmo aukšto patalpose vykdyti bet kokią ūkinę-komercinę veiklą. Į nesąžiningų nekilnojamo turto vystytojų tikslų įgyvendinimą įtraukiamos valstybės ir savivaldybės institucijos.

4.4. Atsiliepime pažymima, kad dar 2018 m. rugpjūčio 6 d. buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis Nr. 1-JVS, siekiant bendro naudojimo objekto gamybiniame pastate valdymo tikslų. Toks bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formos pasirinkimas yra registruotas Valstybės įmonėje Registrų centre. 2018 m. gegužės 24 d. buvo organizuojamas gamybinio pastato patalpų savininkų susirinkimas, kuriame pastarieji asmenys balsavo ir priėmė sprendimą šiuo klausimu, taip pat UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo prašoma rūpintis ir tinkamai prižiūrėti savo valdomas patalpas ir tuo pačiu prisijungti prie jungtinės sutarties pagrindu vykdomos bendrojo naudojimo priežiūros, tačiau tai padaryti ne visi sutiko.

4.5. Atsiliepime nurodoma, kad veikiant jungtinės veiklos sutarties pagrindu pastato techninę priežiūrą šiai dienai yra pavesta vykdyti techniniam prižiūrėtojui A. N. Atsižvelgiant į pasirinktą bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formą akivaizdu, kad jungtinės veiklos partneriai bei jų įgalioti asmenys turi teisę priimti sprendimus, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymu bei priežiūra. Nurodoma, kad pastato pirmojo aukšto ir rūsio savininkai, įskaitant ir administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, veikdami jungtinės veiklos pagrindu, yra atlikę visus nuo jų valios priklausančius veiksmus, kad gamybinės patalpos techninis prižiūrėtojas būtų išrinktas ir paskirtas. Kitų patalpų savininkai piktybiškai nesudaro galimybės patekti į jų valdomas patalpas, todėl paskirtas techninis prižiūrėtojas užtikrina tinkamą savo funkcijų vykdymą ta apimtimi, kuria turi realias ir objektyvias galimybes apžiūrėti konkrečias patalpas. Mano, jog viršutinių aukštų savininkai šiuo atveju elgiasi neatsakingai.

4.6. Atsiliepime atkreipiamas teismo dėmesys, kad pastato pirmojo aukšto ir rūsio savininkų atžvilgiu taikyti administracinę atsakomybę nėra pagrindo. Tuo atveju, kai pastato naudotojas paskiria techninį prižiūrėtoją, būtent šiam tenka pareiga laikantis teisės aktų reikalavimų vykdyti pastato techninę priežiūrą. Techninis prižiūrėtojas A. N., atlikdamas jam priskirtas funkcijas, nėra nustatęs ir atitinkamai suformulavęs nurodymų gamybinio pastato naudotojams, kad naudojimasis pastato patalpomis būtų nesaugus ir keltų kažkokią grėsmę aplinkiniams. Nesant šio specialisto nurodymų statinio naudotojams, pastarieji negali būti kaltinami nurodymų, susijusių su gamybinio pastato technine priežiūra, nevykdymu.

4.7. Nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-7032-918/2020, kurioje yra sprendžiamas ginčas dėl UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugpjūčio 14 d. organizuoto gamybinio pastato patalpų savininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, įskaitant sprendimą techniniu prižiūrėtoju išrinkti kitą asmenį – K. K.

4.8. Atsiliepime pažymima, kad Institucija reikalauja gamybinio pastato techninės priežiūros dokumentų pateikimo iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, kai tuo tarpu tokie reikalavimai turi būti nukreipti paskirtam techniniam prižiūrėtojui. Taip pat Institucija siekia nubausti asmenį pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį už tai, kad nėra vykdomi statybos darbai, susiję su statinio konstrukcijų būklės pagerinimu. Tačiau atkreipia teismo dėmesį, jog asmeniui, kuriam adresuojamas tokio pobūdžio nurodymas, neturi kilti jokių klausimų, kokio elgesio iš jo reikalaujama.

4.9. Atsiliepime taip pat nurodoma, jog UAB „Ekspertika“ 2019 m. spalio 14 d. statinio techninės būklės įvertinimo aktu Nr. SE19-08/09 nustatė, kad visas statinys nėra avarinės būklės – avarinei būklei priskirta tik nebaigta griauti priestato dalis ties vakarine gamybinio pastato siena. Šią išvadą patvirtino ekspertas dr. S. S., kuris savo išvadas įformino 2019 m. gruodžio 20 d. ekspertizės aktu Nr.19-12/12. Nurodoma, kad šiuo klausimu keitėsi ir Institucijos pozicija.

Atsiliepimas

4.10. Gamybinio pastato rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkai, siekdami užkirsti kelią tolimesniam statinio būklės bloginimui, nusprendė organizuoti statybos (remonto) darbus, kurie apsaugotų bendras konstrukcijas nuo atmosferos poveikio bei užtikrintų jų nebloginimą. Buvo sudaryta sutartis su rangovu UAB (duomenys neskelbtini). Apie ketinamus atlikti darbus kelis kartus buvo pranešta UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini), informuota savivaldybė. Viršutinių aukštų savininkų buvo prašoma leisti patekti į jų patalpas remonto darbų vykdymui, taip pat pateiktas pasiūlymas prisidėti prie vykdomų darbų, tačiau į tai sureaguota nebuvo. Pažymi, kad savo lėšomis atliko kai kuriuos remonto darbus, šį faktą patvirtina PVM sąskaita faktūra, pastato stogo remonto darbai toliau bus tęsiami. Nurodo, kad ekspertų S. S., UAB „Ekspertika“ įvardinti konstrukciniai trūkumai, sąlygoti UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojimų nevykdymo, ir kėlę grėsmę kitų konstrukcijų deformacijai, yra pilnai sutvarkyti. Institucija pripažįsta, kad po šių darbų grėsmės griūtimi ir poveikio aplinkai nėra. Nepaisant to, asmenį siekiama nubausti administracine tvarka.

4.11. Atsiliepime užtikrinama, kad pirmo aukšto ir rūsio savininkai UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) V. J. ir L. J. rūpinasi ir prižiūri jiems priklausantį turtą, atsižvelgia į Institucijos nurodymus, tačiau dėl kitų nesąžiningų pastato savininkų veiksmų pastato būklė sąmoningai yra bloginama.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas

3. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

Žemesnės instancijos teismas

4. ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.

5. Vadovaujantis ANK 2 straipsnio 3 dalimi, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: objektas, objektyvieji požymiai, subjektas, subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017; 2AT-10-693/2018).

6. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2020 m. birželio 30 d. administracinio nusižengimo protokolas L. J. buvo surašytas už tai, kad jis būdamas gamybinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.4400-4548-2248) bendrasavininkiu, neįvykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnų reikalavimų, nurodytų 2019 m. liepos 26 d. patikrinimo akte Nr. A357-143/19(2.9.2.8-UK9), kuriuo jis buvo įpareigotas paskirti viso gamybinio pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), techninį prižiūrėtoją, pateikti pastato techninės priežiūros dokumentus, nedelsiant organizuoti pastato avarinės būklės šalinimą pagal ekspertų pateiktas rekomendacijas, taip pat neįvykdė 2020 m. vasario 5 d. techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. A357-28/20(2.9.2.8-UK9) pateiktų reikalavimų nedelsiant organizuoti pastato pagrindinių laikančių konstrukcijų defektų, nurodytų 2019 m. balandžio 24 d. prof. habil. dr. L. U. statinio būklės vertinimo ekspertizės akte Nr. 190418-1, UAB Ekspertika 2019 m. spalio 14 d. statinio būklės įvertinimo akte Nr. SE19-08/09, doc. dr. S. S. statinio ekspertizės akte Nr.19-12/12, šalinimo darbus, statinio techninę priežiūrą organizuoti statybos techninio reglamento STR-1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ nustatyta tvarka, paskiriant vieną viso pastato techninį prižiūrėtoją, kasmetinių ir neeilinių apžiūrų atlikimui nesudarė komisijos, specialistų grupės, kurios vadovas privalo turėti bet kurios statybos techninės veiklos pagrindinės srities vadovo atestatą, nuolatinius pastato būklės stebėjimus, įvertinant, kad pastato priestato 2p1/p sijų vienas galas remiasi į pastato vakarinės pusės laikančiąją sieną, kitas į išlikusią nenugriautą priestato sieną, vykdyti kas savaitę, atkreipiant ypatingą dėmesį į pastato laikančiosios sienos, besiribojančios su priestatu, techninę būklę, ir apie įpareigojimų vykdymą iki 2020 m. balandžio 17 d. neinformavo Būsto administravimo skyriaus (t. 1, b. l. 2). Su šiuo administracinio nusižengimo protokolu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. J. nesutiko, pateikė rašytinius paaiškinimus ir priedus.

7. Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu bei atsiliepime į apeliacinį skundą apygardos teismui administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. J. atstovas, išsakydamas atstovaujamojo poziciją dėl kaltinimų, nurodė, kad teisiniai ginčai tarp aptariamo pastato savininkų vyksta jau seniai nuo 2015 m., kai UAB (duomenys neskelbtini) pradėjo pastato griovimo darbus, likusi pastato dalis buvo palikta nesutvarkyta taip, kaip to reikalauja Statybų veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis Nr. 1-JVS (tarp pastato pirmojo aukšto ir rūsio savininkų UAB (duomenys neskelbtini); fizinio asmens V. J.; UAB (duomenys neskelbtini); UAB (duomenys neskelbtini); UAB (duomenys neskelbtini); UAB (duomenys neskelbtini); UAB (duomenys neskelbtini)), kuri buvo registruota Valstybės įmonėje Registrų centre, siekiant bendro naudojimo gamybiniame pastate efektyvių valdymo tikslų (t. 1, b. l. 95-100), pagal šią sutartį įgaliotu atstovu buvo paskirtas L. J. Nurodė, jog 2018 m. gegužės 24 d. buvo organizuojamas gamybinio pastato patalpų savininkų susirinkimas, kuriame pastarieji asmenys balsavo ir priėmė sprendimą šiuo klausimu, taip pat buvo prašoma rūpintis ir tinkamai prižiūrėti savo valdomas patalpas (t. 1, b. l. 104-107). Taip pat paaiškino, jog pastato pirmojo aukšto ir rūsio savininkams buvo daromas spaudimas, kad pastarieji besąlygiškai pritartų buvusios grąžtų gamyklos teritorijos pertvarkymui į gyvenamųjų namų kvartalą. Į šį ginčą yra įtraukti ir dabartiniai gamybinio pastato viršutinių aukštų patalpų savininkai – UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), kurie pirmojo aukšto savininkų reikalavimų atlikti statybos darbus nepalaiko. Pirmo aukšto patalpų savininkai nusprendė organizuoti statybos (remonto) darbus, kurie apsaugotų bendras konstrukcijas nuo atmosferos poveikio bei užtikrintų jų nebloginimą. Buvo sudaryta sutartis su rangovu UAB (duomenys neskelbtini). Apie ketinamus atlikti statinio remonto darbus kelis kartus buvo pranešta UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), informuota savivaldybė. Bendrasavininkiai savo lėšomis atliko kai kuriuos remonto darbus, šį faktą patvirtina rangos sutartys su UAB (duomenys neskelbtini), PVM sąskaita faktūra, atliktų darbų aktas ir t. t. (t. 1, b. l. 52-55; 67-69; 71-72). Viršutinių aukštų savininkai, patalpų remonto darbų vykdymui, į savo patalpas neįsileidžia, prisidėti atsisako. Be to, siekiant pritaikyti pastatą gyvenamųjų namų kvartalui, UAB (duomenys neskelbtini) atstovai Vilniaus miesto apylinkės teisme yra iniciavę civilinę bylą Nr. e2-756-1098/2020, kurioje reiškia reikalavimą dėl uždraudimo gamybinio pastato pirmo aukšto patalpose vykdyti bet kokią ūkinę-komercinę veiklą. Pažymėjo, kad veikdami jungtinės veiklos sutarties pagrindu, pastato techninę priežiūrą 2019 m. gruodžio 1 d. yra pavedę vykdyti techniniam prižiūrėtojui A. N. (t. 1, b. l. 108, 165). Taip pat nurodo, kad paskirtas techninis prižiūrėtojas užtikrina tinkamą savo funkcijų vykdymą ta apimtimi, kuria turi realias ir objektyvias galimybes apžiūrėti konkrečias patalpas. Atkreipė teismo dėmesį, kad techninis prižiūrėtojas A. N., atlikdamas jam priskirtas funkcijas, nėra nustatęs ir atitinkamai suformulavęs nurodymų gamybinio pastato naudotojams, kad naudojimasis pastato patalpomis būtų nesaugus ir keltų kažkokią grėsmę aplinkiniams. Tuo labiau, kad savivaldybės 2019 m. liepos 16 d. raštas dėl aptariamo pastato pripažinimo avariniu ir draudimu juo naudotis yra panaikintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu.

8. Institucija, vadovaudamasi Statybos įstatymo 48 straipsnio 6 dalimi, apeliaciniame skunde nurodo, jog įstatymų leidėjas akivaizdžiai skiria didesnį dėmesį avariniams pastatams, tad įpareigoja tiek pastato naudotoją, tiek techninį prižiūrėtoją nedelsiant imtis priemonių avarinei būklei pašalinti, kadangi bet kuriuo atveju pastatas gali padaryti žalą aplinkiniams asmenims ar aplinkai. Atkreipia dėmesį, kad kitais atvejais (kai pastatas nėra avarinis) už netinkamą priežiūrą atsako tik techninis prižiūrėtojas. Dėl šio skundo argumento pažymėtina, kad Institucijos 2019 m. liepos 16 d. sprendimas uždrausti pastate vykdyti bet kokią veiklą, nesusijusią su pastato avarinės būklės šalinimo darbų atlikimu, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu panaikintas. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis pastarasis sprendimas taip pat apskųstas ir administracinė byla Nr. eA-3395-502/2020 šiuo metu vis dar nagrinėjama Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme. Svarbu paminėti, jog iš 2020 m. birželio 30 d. administracinio nusižengimo protokolo turinio matyti, kad Institucijos nurodymai, susiję su reikalavimu atlikti statybos (remonto) darbus gamybiniame pastate, keitėsi. Aktu 1 buvo reikalaujama nedelsiant organizuoti pastato avarinės būklės šalinimą pagal ekspertų pateiktas rekomendacijas, kai tuo tarpu Akte 2 jau buvo reikalaujama nedelsiant organizuoti pastato pagrindinių laikančių konstrukcijų defektų nurodytų 2019 m. balandžio 24 d. statinio būklės vertinimo ekspertizės akte Nr. 190418, statinio būklės vertinimo 2019 m. spalio 14 d. ekspertizės akte Nr. SE19-08/09 bei 2019 m. gruodžio 10 d. statinio ekspertizės akte Nr. 19-12/12 šalinimo darbus. Todėl konstatuotina, jog keičiantis reikalaujamų remonto darbų apimtims ir esant prieštaringiems Institucijos ir teismo sprendimams šiuo klausimu, reikalauti šiuos nurodymus nedelsiant vykdyti, o vėliau konstatavus juos tinkamai neįvykdžius, inicijuoti fizinio asmens, šiuo atveju L. J., administracinę atsakomybę nėra teisinga.

9. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, dėl pastato pripažinimo avarinės būklės nesutaria ir specialistai. 2019 m. gruodžio 10 d. ekspertizės išvadoje ekspertas neįvardijo pastato kaip avarinio, ekspertas taip pat nepateikė išvados, kad pastato negalima naudoti esamoje būklėje. Šį faktą patvirtina ir prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikta 2020 m. rugsėjo 12 d. specialisto V. S. E. išvada, kurioje nurodyta, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini) priestatų Nr. 1, Nr. 2 konstrukcijos yra atstatytos, apsaugotos nuo kritulių, grėsmės griūtimi ir/ar poveikio aplinkai nekelia. Taigi, vien ta aplinkybė, kad dėl Institucijos 2019 m. liepos 16 d. sprendimo uždrausti pastate vykdyti bet kokią veiklą, nesusijusią su pastato avarinės būklės šalinimo darbų atlikimu, nėra priimtas neskundžiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog aptariamas pastatas besąlygiškai pripažintinas avariniu ir tuo pagrindu grįsti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę dėl Institucijos pareigūnų įpareigojimų nevykdymo atliekant pastato priežiūros darbus. Pažymėtina, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 3 punktu, statinio naudotojai privalo šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ir (ar) atlikti statinio techninę priežiūrą (kas beje nurodyta Institucijos Akte 1 ir Akte 2). Pagal to paties įstatymo 48 straipsnio 1 dalį, statinio naudotojo pareigos iš esmės susijusios su statinio techninės priežiūros organizavimu ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskiriant statinio techninį prižiūrėtoją. P. S. įstatymo 48 straipsnio 3 dalį, kaip tik statinio techninis prižiūrėtojas, atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiūrą, vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatyti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę. Sistemiškai aiškinant teisinį reglamentavimą akivaizdu, jog tais atvejais, kai paskiriamas techninis prižiūrėtojas, būtent šiam asmeniui tenka pareiga vykdyti pastato techninę priežiūrą.

10. Papildomai patikrinus duomenis dėl Institucijos įpareigojimo nevykdymo paskirti pastato techninį prižiūrėtoją pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog bendrasavininkiai, veikdami jungtinės veiklos sutarties Nr. 1-JVS pagrindu, pastato techninę priežiūrą 2019 m. gruodžio 1 d. sutartimi Nr. 2019/12/01 yra pavedęs vykdyti techniniam prižiūrėtojui A. N., dirbančiam pagal individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 940598 (t. 1, b. l. 108, 165), kuris ir vykdo statinio priežiūrą. Tai reiškia, kad L. J. šiuo konkrečiu atveju nėra tinkamas subjektas atsakomybei pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį realizuoti. Svarbu pažymėti, kad pastato antrojo ir trečiojo aukštų savininkai 2019 m. rugpjūčio 14 d. susirinkimo metu išrinkto kitą viso pastato techninį prižiūrėtoją K. K.. Pažymėtina, kad L. J. ir dalis kitų patalpų savininkų ginčija ne jų paskirto techninio prižiūrėtojo K. K. paskyrimą (civilinė byla Nr. e2-7032-918/2020). Taigi L. J. ir kiti subjektai ėmėsi teisinių priemonių, kad būtų pripažinta, jog minėtas techninis prižiūrėtojas neturi teisės vykdyti aptariamo pastato techninės priežiūros. Byla šiuo metu yra neišnagrinėta. Todėl vienareikšmiškai teigti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apskritai nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų išspręsta susiklosčiusi konfliktinė situacija ir būtų paskirtas vienas pastato techninis prižiūrėtojas, nėra pagrindo, tuo labiau, jog K. K. paskirtas be L. J. išreikštos valios. Šiuo atveju nustatyta, jog vienu metu, vienam pastatui paskirti du techniniai prižiūrėtojai. Kadangi patalpų savininkai nėra sutarę tarpusavyje ir kilusius ginčus sprendžia teismuose, minėti asmenys savo veiksmų nekoordinuoja tarpusavyje, o Institucijos patikrinimo metu nustatyta, kad iš esmės techninę priežiūrą vykdo atskirose pastato dalyse. Pažymėtina, kad tokia techninių prižiūrėtojų veikla iš tiesų neatitinka Statybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalies ir statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017, 32 ir 33 punkto reikalavimų. Tačiau įvertinus visą nustatytų aplinkybių visumą nėra pagrindo konstatuoti, kad L. J. nesiėmė vykdyti Institucijos jam išreikšto įpareigojimo ar įvykdė įpareigojimą netinkamai. Šiuo atveju teismas negali nustatyti nei tyčinės, nei neatsargios pastarojo asmens kaltės neįvykdžius šio įpareigojimo.

11. Apeliantės teigimu, byloje nėra pateikta duomenų, jog Institucijos reikalavimai yra neįmanomi. Nurodoma, kad Institucija negavo jokių patvirtinančių dokumentų dėl Akte 2 nurodytų reikalavimų įvykdymo, o tai akivaizdžiai parodo L. J. neveikimą. Dėl pastarojo skundo argumento svarbu pažymėtina, jog iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad pastato viršutiniuose aukštuose esančių patalpų savininkai piktybiškai nesudaro galimybės patekti į jų valdomas patalpas, todėl techninis prižiūrėtojas A. N. iš esmės gali užtikrinti tinkamą savo funkcijų vykdymą ta apimtimi, kuria turi realias ir objektyvias galimybes apžiūrėti konkrečias patalpas. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų pirmojo aukšto ir rūsio bendrasavininkai siekdami užkirsti kelią tolimesniam statinio būklės bloginimui, priėmė sprendimą organizuoti statybos (remonto) darbus, kurie apsaugotų bendras konstrukcijas nuo atmosferos poveikio bei užtikrintų jų nebloginimą, todėl 2020 m. gegužės 6 d. sudarė sutartį Nr.2020/05/06 su rangovu UAB (duomenys neskelbtini) dėl dalies stogo remonto darbų atlikimo (t. 1, b. l. 52-55; 67-69; 71-72). Kaip nurodė L. J. atstovas apie ketinamus atlikti darbus kelis kartus buvo pranešta UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini), informuota savivaldybė. Viršutinių aukštų savininkų buvo prašoma leisti patekti į jų patalpas remonto darbų vykdymui, taip pat pateiktas pasiūlymas prisidėti prie vykdomų darbų, tačiau į tai sureaguota nebuvo. Savo lėšomis bendrasavininkiai atlikto remonto darbus, šį faktą patvirtina jau minėtos rangos sutartys su UAB (duomenys neskelbtini), PVM sąskaita faktūra, atliktų darbų aktai ir pan.

12. Patikrinus byloje esančius duomenis nėra pagrindo nepritarti apylinkės teismo padarytai išvadai, kad kilus teisiniams ginčams tarp statinio savininkų, kurie šiuo metu nagrinėjami ir administraciniuose, ir bendrosios kompetencijos teismuose, yra iš esmės apsunkinta galimybė įvykdyti Institucijos nustatytus įpareigojimus. Atkreiptinas dėmesys, jog įvykdyti Institucijos nurodytą įpareigojimą organizuoti pastato avarinės būklės šalinimą, pavyzdžiui, organizuoti statinio laikančių konstrukcijų defektų, nurodytų ekspertizės aktuose Nr. 190418-1 ir Nr. SE19-08/09, ir pan., iš tiesų apsunkina ir tai, kad iki šiol nėra galutinio sprendimo dėl pastato avarinės būklės fakto nustatymo. Nors šiai dienai yra atliktos net kelios skirtingų specialistų ekspertizės bei pastato užterštumo tyrimai, tačiau iš teismui pateiktų aktų matyti, kad ekspertų išvados dėl pastato avarinės būklės sąvokos, jos likvidavimo darbų bei apimčių skiriasi. Spręstina, kad nesant galutinio ir neskundžiamo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo šiuo klausimu, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens galimybės pašalinti apytikslius pastato nusidėvėjimo trūkumus ir kreiptis į statybos specialistus juos šalinti yra apsunkintos. Atlikus šiuos darbus pagal turimus preliminarius duomenis ateityje tikėtina juos reikėtų taisyti, kas galėtų būti vertinama kaip ekonomiškai nenaudinga veikla, tuo labiau, kad šiems darbams atlikti turi būti stabdoma visų pastate veikiančių įmonių veikla. Tokie veiksmai turi būti atliekami atsižvelgus į visų pastato bendrasavininkių valią, jų poziciją esamuose ginčuose bei Institucijos priimto sprendimo uždrausti pastate vykdyti bet kokią veiklą, nesusijusią su pastato avarinės būklės šalinimo darbų atlikimu, užtikrinimu. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo nustatyti nei tyčios, nei neatsargios kaltės neįvykdžius Akte 1 ir Akte 2 Institucijos nurodytų įpareigojimų, susijusių su tikėtina avarinės pastato būklės darbų šalinimo organizavimu, o esant paskirtam techniniam prižiūrėtojui reikalavimai pateikti pastato techninės priežiūros dokumentus, sudaryti komisiją, specialistų grupę, pranešti apie tai Institucijai, tiesiogiai pastato savininkui yra nepagrįsti.

13. Pažymėtina, kad administracinės atsakomybėn traukiamas asmuo tik tuomet, kai dėl byloje esančių duomenų galima konstatuoti jam inkriminuojamų administracinio nusižengimo sudėtį. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, kai nelieka jokios protingos abejonės, jog asmuo padarė jam inkriminuojamą nusižengimą. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, vertintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Atsižvelgiant į visas šias nustatytas aplinkybes, tenkinti apeliacinį skundą ir jame išdėstytais motyvais pakeisti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą teisinio pagrindo nėra, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Aušra Bielskė