Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Tomadas“ atstovams - vadovei Adai Pocei ir teisininkui Sidui Vizbarai,

atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovui Tomui Baranauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Tomadas“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo byloje, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Tauragės apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas UAB „Tomadas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM), 37 748,16 Eur skolos už 137 vnt. konfiskuotų automobilių saugojimą 4896 paras, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2013-12-18 su trečiuoju asmeniu Tauragės apskrities VPK sudarė Viešojo pirkimo sutartį Nr. 85-4-ST2-110 dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugų teikimo Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, o 2013-12-27 – sutartį Nr. 85-4-ST2-113 dėl analogiškų paslaugų teikimo Tauragės rajono ir Pagėgių savivaldybės teritorijose (toliau – ir Sutartys), kurių pagrindu ieškovas įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo bei, atitinkamai, priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo paslaugas Sutartyse nustatyta tvarka. Pagal Sutarčių 4.1 p. bei 4.1.2 p. nurodytą įkainį (7,71 Eur, arba 26,62 Lt, įskaitant PVM, už vieną priverstinio saugojimo parą) už suteiktas paslaugas tuomet, kai priverstinis transporto priemonių nuvežimas ir saugojimas vykdomas pagal galiojusio ATPK normas už ATPK pažeidimus, su ieškovu atsiskaito administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys.

1.2. Vadovaudamasis Sutarčių nuostatomis, minėtų Sutarčių galiojimo laikotarpiu ieškovas pagal trečiojo asmens nurodymus priverstinai nuvežė ir saugojo transporto priemones, kurios priverstinio saugojimo eigoje įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais dėl padarytų galiojusio ATPK normų pažeidimų buvo konfiskuotos iš šių transporto priemonių savininkų, t. y. nuo teismo nutarimų įsiteisėjimo dienos tapo valstybės, atstovaujamos VMI, nuosavybe bei buvo perimtos/ apskaitytos atsakovės. Taigi nuo teismo nutarimų konfiskuoti transporto priemones įsiteisėjimo dienos nuosavybės teisės į konfiskuotas transporto priemones perėjo valstybei, kuri yra atsakinga už konfiskuoto turto saugojimo išlaidų atlyginimą.

1.3. Ieškovo priverstinai saugotos ir konfiskuotos transporto priemonės (iš viso 137 vnt.) yra nurodytos ieškovo kartu su ieškiniu pateiktoje transporto priemonių detalizacijoje (ieškinio priedas Nr. 5), kurioje nurodyta transporto priemonės priverstinio nuvežimo data, markė, modelis, valstybinis numeris, teismo nutarimo konfiskuoti transporto priemonę data, šio nutarimo numeris bei įsiteisėjimo data, taip pat – VMI faktinio konfiskuotų transporto priemonių atsiėmimo iš ieškovo aikštelių data ir faktinis transporto priemonių saugojimo parų skaičius. Nepaisant ieškovės nurodomų konfiskuotų transporto priemonių faktinio atsiėmimo iš ieškovo aikštelių, atsakovė su ieškovu už suteiktas paslaugas už laikotarpį nuo teismo procesinio sprendimo konfiskuoti kiekvieną transporto priemonę įsiteisėjimo dienos iki transporto priemonių faktinio atsiėmimo neatsiskaitė net dalinai. Ieškovas kreipėsi į atsakovę su pretenzija reikalaudamas sumokėti už bendrą 137 vnt. konfiskuotų transporto priemonių saugojimą už 4896 paras, taikant Sutarčių 4.1 p. ir 4.1.2 papunktyje numatytą įkainį (7,71 Eur už kiekvieną saugojimo parą (PVM įskaitytas) X 4896 saugojimo paros = 37 748,16 Eur), tačiau atsakovė pagal pateiktas pretenzijas neatsiskaitė, todėl ieškovas pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 37 748,16 Eur už transporto priemonių saugojimą.

1.4. Ieškovas dalyvavo viešajame pirkime priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugoms teikti pagal trečiojo asmens paskelbtas viešojo pirkimo sąlygas. Kadangi būtent ieškovo pasiūlyta paslaugos kaina buvo mažiausia iš visų viešajame pirkime dalyvavusių tiekėjų, Sutartis trečiasis asmuo sudarė su ieškovu. Trečiojo asmens organizuotas viešasis pirkimas, kurio pagrindu sudarytos Sutartys, nėra ginčo bylos objektas.

1.5. Ieškovo į bylą pateikti viešai prieinami susisteminti duomenys apie tokių pačių – analogiškų (priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo) paslaugų, už kurias prašoma priteisti atlyginimą iš atsakovės, rinkos kainas laikotarpiu nuo 2015-11-04 iki 2022-01-28 Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos apskrityse patvirtina, jog skirtingų tiekėjų analogiškos paslaugos įkainiai yra netgi ženkliai didesni, nei numato Sutarčių 4.1 p. ir 4.1.2 p. nuostatos.

2. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

2.1. Atsakovės teigimu, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovas nei nuosavybės, nei nuomos ar panaudos pagrindais nevaldė jokio nekilnojamojo turto Tauragės, Pagėgių ir Šilalės rajonuose, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl UAB „Tomadas“ atitikimo Viešojo pirkimo konkurso sąlygoms, patvirtintoms Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viešųjų pirkimų komisijos 2013-09-20 protokolu Nr. 85-4-P18-46 (toliau – Sąlygos), būtent Sąlygų 8.7. papunkčiui, kuriame numatytas reikalavimas, kad privalo turėti mažiausiai po vieną saugojimo aikštelę (aptvertą ir saugomą teritoriją, tinkamą laikyti visų rūšių kelių transporto priemones), taip pat ne mažiau kaip 1 vilkiką (N1 (N2, N3)-BAF-SI arba N1 (N2, N3)-BAF-SI) vienai saugojimo aikštelei. Atsakovės žiniomis, transporto priemonės buvo nuvežamos į žemės sklypą (kadastro Nr. duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir į valstybinės žemės plotą, kuriame nesuformuoti žemės sklypai, esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo (kadastro Nr.duomenys neskelbtini) pagrindinė naudojimo paskirtis buvo komercinės paskirties objektų teritorijos; šis žemės sklypas buvo skirtas viešbučių paskirties pastatams; administracinės paskirties pastatams; prekybos paskirties pastatams; paslaugų paskirties pastatams; maitinimo paskirties pastatams ir sporto paskirties pastatams, taigi automobilių saugojimo paslaugos šiame žemės sklype netgi negalėjo būti teikiamos. Šį žemės sklypą padalinus, teritorija, kurioje buvo laikomos nuvežtos transporto priemonės, pateko į žemės sklypą (kadastro Nr. duomenys neskelbtini), kurio adresas (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Iki 2016-12-13 šis žemės sklypas priklausė Lietuvos Respublikai. Valstybinės žemės plotas, kuriame nesuformuoti žemės sklypai, priklauso Lietuvos Respublikai, taigi ieškovas reikalauja sumokėti už tai, kad transporto priemonės buvo laikomos atsakovei Lietuvos Respublikai priklausančioje žemėje, kurios, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovas neturėjo jokios teisės naudoti.

2.2. Atsakovės teigimu, byloje pateiktos Sutartys, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus, tiek, kiek jos nustato mokėti turintį asmenį ir kainos apskaičiavimą, yra iš esmės skirtingos nuo nagrinėtų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose Nr. e3K-3-140-219/2016, Nr. e3K-3-362-701/2017, Nr. e3K3-14-690/2019, todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, minima ieškovo ieškinyje ir atsakovės atsiliepime, tiek, kiek ji nustato subjektą, kuris turi mokėti už saugojimo paslaugą, neturi precedento galios šioje byloje. Sutarčių 14 punkte numatyta, kad viešojo pirkimo konkurso sąlygos ir pasiūlymo medžiaga yra neatsiejamos šios sutarties dalys. Vadovaujantis Sąlygų 7.1.2 papunkčiu, policijos įstaiga turi mokėti už suteiktas paslaugas visais atvejais, kai transporto priemonės yra konfiskuojamos, kadangi minėtame Sąlygų papunktyje nebuvo numatyta, kad policijos įstaiga moka tik tais atvejais, kai transporto priemonės yra konfiskuojamos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso normas. Kaip matyti iš Sutarčių nuostatų, ieškovas pagal Sutartis įgijo teisę į atlygį už saugojimo paslaugą iš administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų ir policijos įstaigos, Sutartyse nenumatyta ieškovo teisė gauti atlygį iš kitų nei Sutartyse nurodytų asmenų, todėl ieškovo reiškiami reikalavimai atsakovei yra nepagrįsti.

2.3. Be to, ieškovas prašo iš atsakovės priteisti saugojimo paslaugų atlyginimą už transporto priemonių, kurių VMI prie FM neperėmė, saugojimą. VMI prie FM neperėmė šių transporto priemonių: Ford Escort, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); Citroen ZX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); keturratis, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini); mopedas, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini); Seat Alhambra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); keturratis Jing Long, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini). Šios transporto priemonės liko policijos žinioje ir jų saugojimo išlaidos, jei tokios buvo patirtos, turi būti atlyginamos trečiojo asmens – Tauragės apskrities VPK. Taip pat dalis prie ieškinio pridėtoje detalizacijoje nurodytų transporto priemonių buvo konfiskuotos baudžiamosiose bylose: VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bylos Nr. (duomenys neskelbtini); Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bylos Nr. (duomenys neskelbtini); BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Sutarčių 4.2 papunktį šių transporto priemonių saugojimo išlaidos, jei tokios buvo patirtos, turi būti atlygintos Tauragės apskrities VPK.

2.4. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad teikiamos paslaugos kainą lemia Sąlygų 7 ir 8 punktuose numatyti kvalifikaciniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti tiekėjas. Atsakovė nesutinka su ieškovo teiginiu, kad transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslauga negali būti tapatinama su įprastine automobilių saugojimo aikštele. Kaip matyti iš Sąlygų, ieškovo teikiamos paslaugos specifiškumas yra siejamas ne su transporto priemonių saugojimu, o su jų nuvežimu, už kurį atlyginti atsakovės nėra reikalaujama. Tai, kad trečiasis asmuo pirko transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugas kartu, negali lemti didesnės nei rinkos kaina taikymo už saugojimo paslaugą turintiems atlyginti subjektams. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas pateikė transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugų sutartis, sudarytas 2015 – 2019 metais, šios sutartys galiojo ne šioje byloje aktualiu laikotarpiu ir ne šiai bylai aktualioje teritorijoje, todėl jomis negali būti remiamasi nustatant saugojimo paslaugų kainą šioje byloje. Be to, ieškovas pasirinko didžiausios kainos sutartis, neteikdamas sutarčių, sudarytų ekonominiu išsivystymu Tauragės regionui artimesnėse teritorijose, kurių kaina yra žemesnė nei ieškovo siekiama pagrįsti suma. Iš atsakovės pateikiamų sutarčių matyti, kad 2013-2015 metais Tauragės apskrities teritorijoje transporto priemonių saugojimo paslaugų rinkos kaina neviršijo 1,9866 Eur už parą. Atsakovės įsitikinimu, ieškovo reikalavimas sumokėti už konfiskuotų transporto priemonių saugojimą Sutarčių 4.1.2 papunktyje nustatytą įkainį yra nepagrįstas, nepriklausomai nuo to, kokiam konkrečiam trečiajam asmeniui (ne sutarties šaliai) jis būtų reiškiamas. Vadovaujantis Sąlygų 7.1.2 papunkčiu, Sutarčių 4.2.2 papunktyje nustatytas įkainis turi būti taikomas visais atvejais, kai transporto priemonė konfiskuojama, kadangi minėtame Sąlygų papunktyje nėra numatyta, kad šis įkainis taikomas tik tais atvejais, kai transporto priemonės konfiskuojamos pagal BK normas. Saugojimo paslaugoms, numatytoms Sutartyse, taikomi tokie patys reikalavimai, nepriklausomai nuo to, koks subjektas už suteiktas paslaugas turi atsiskaityti, todėl nėra jokio teisinio pagrindo taikyti kitą nei 1,05 Eur kainą, kai už saugojimą reikalaujama mokėti pagal Sutartis. Atsakovės vertinimu, ieškovo ir trečiojo asmens sudarytose Sutartyse nustatytas didesnis saugojimo paslaugų įkainis nėra pagrįstas objektyviai didesnėmis ieškovo sąnaudomis, todėl Sutarčių 4.1.2 papunktyje nustatytas įkainis neatitinka teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principų ir negali būti taikomas asmenims, neturėjusiems galimybės daryti įtakos Sutarčių nuostatoms.

3. Trečiasis asmuo Tauragės apskrities Vyriausiasis komisariatas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškovas turėtų koreguoti reikalaujamos priteisti sumos dydį, o atsakovė, kaip konfiskuotų transporto priemonių naujasis savininkas, turėtų tinkamai įgyvendinti įstatymo leidėjo numatytą pareigą ir kompensuoti ieškovei jos patirtas transporto priemonių saugojimo išlaidas.

4. Į teismo posėdį atvykę ieškovo ir atsakovės atstovai palaikė teismui pateiktus pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Ieškovo atstovai prašė ieškinį patenkinti. Atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti.

5. Trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo prašė nagrinėti bylą trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant. Byla išnagrinėta trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

6.1. Ieškovas UAB „Tomadas“ 2013-12-18 su trečiuoju asmeniu Tauragės apskrities VPK sudarė Viešojo pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, o 2013-12-27 – Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl analogiškų paslaugų teikimo Tauragės rajono ir Pagėgių savivaldybės teritorijose (toliau – ir Sutartys), kurių pagrindu ieškovas įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo bei, atitinkamai, priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo paslaugas Sutartyse nustatyta tvarka (I t., e. b. l. 7-10, 62-66). Paminėtų Sutarčių 4.1 punkte nurodyta, kad saugotojas už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą tais atvejais, kai transporto priemonė yra nuvežama ir saugoma pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso normas, turi teisę gauti atlygį už paslaugą iš administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų, Sutarčių 4.1.2 punkte nurodytu atveju nustatytas 26,62 Lt su PVM (atitinka 7,71 Eur) tarifas už vienos paros saugojimą.

6.2. Ieškovas pateikė atsakovei pretenzijas dėl apmokėjimo už, ieškovo teigimu, pagal ATPK normas konfiskuotų transporto priemonių saugojimą už laikotarpį nuo teismo nutarimo konfiskuoti konkrečią transporto priemonę įsiteisėjimo dienos iki transporto priemonės atsiėmimo, atlikto VMI įgaliotų atstovų (I t. e. b. l. 42-46, 50). Ieškovas reikalauja iš atsakovės apmokėti 37 748,20 Eur sumą, t. y. iš viso už 137 vnt. transporto priemonių saugojimą 2013 – 2015 metų laikotarpiu iš viso už 4896 paras, taikant Sutarčių 4.1.2 p. nustatytą 26,62 Lt (7,71 Eur) su PVM už vieną transporto priemonės saugojimo parą tarifą. Ieškovas savo reikalavimams pagrįsti pateikė transporto priemonių detalizaciją, kurioje nurodyta transporto priemonės priverstinio nuvežimo data, markė, modelis, valstybinis numeris, teismo nutarimo konfiskuoti transporto priemonę data, šio nutarimo numeris bei įsiteisėjimo data, taip pat – VMI faktinio konfiskuotų transporto priemonių atsiėmimo iš ieškovo aikštelių data ir faktinis transporto priemonių saugojimo parų skaičius (I t. e. b. l. 47-49). Ieškovas teigia, kad visos minėtoje detalizacijoje nurodytos transporto priemonės buvo konfiskuotos pagal tuomet galiojusio ATPK normas, taip pat teigia, kad visas nurodytas transporto priemones atsiėmė VMI atstovai. Šiems savo teiginiams ir minėtoje detalizacijoje nurodytiems duomenims pagrįsti ieškovas nurodė pateikęs visus turimus dokumentus, susijusius su 137 vnt. transporto priemonių priverstiniu nuvežimu bei šių transporto priemonių perdavimu atsakovės dispozicijon po teismo nutarimų, kuriais nuspręsta konfiskuoti transporto priemones, įsiteisėjimo momento (III t. e. b. l. 1-601).

Dėl ginčo pobūdžio ir valstybės pareigos atlyginti už pagal ATPK normas konfiskuotų automobilių saugojimą

7. Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-219/2016 priimtoje 2016 m. kovo 10 d. nutartyje išaiškino, kad priverstinai nuvežama transporto priemonė praprastai yra saugoma pasaugos sutarties tarp policijos komisariato ir saugotojo pagrindu, kuri nustato sutarties šalių teises ir pareigas. Šios pasaugos sutarties ypatybė ta, kad pareiga sumokėti už suteiktas saugojimo paslaugas kyla ne ją sudariusiai šaliai (arba ne tik ją sudariusiai šaliai, priklausomai nuo konkrečios sutarties nuostatų). Pareiga atlyginti priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo išlaidas atsiranda transporto priemonės savininkui specialios viešosios teisės normos pagrindu. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje (dabartinė 8 dalis) nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 straipsnis nustato, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto pavertimas valstybės nuosavybe.

8. Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčija, kad didžioji dalis ieškovo detalizacijoje nurodytų transporto priemonių - 123 vnt. (t. y. išskyrus atsiliepime nurodytus 11 vnt. transporto priemonių, kurių atsakovė teigia neperėmusi iš ieškovo, ir 3 vnt., kurios buvo konfiskuotos baudžiamosiose bylose) buvo konfiskuotos teismo nutarimais administracinių teisės pažeidimų bylose, kuriose priimti nutarimai yra įsiteisėję, transporto priemonės po teismo nutarimų įsiteisėjimo tapo valstybės nuosavybe ir jas atsiėmė atsakovės atstovai. Taigi nuo nutarimų, priimtų administracinių teisės pažeidimų bylose, įsiteisėjimo minėtuose nutarimuose nurodytos transporto priemonės tapo valstybės nuosavybe ir valstybė yra atsakinga už prievoles, susijusias su konfiskuoto turto saugojimu (saugojimo išlaidas). Kasacinis teismas 2016 m. kovo 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-219/2016, išaiškino, kad šias išlaidas apmoka mokesčių inspekcija iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad jai nekyla pareiga atsiskaityti už pagal galiojusio ATPK normas konfiskuotas ir valstybės nuosavybe tapusias transporto priemones vien dėl to, kad ieškovo ir trečiojo asmens sudarytose Sutartyse nenumatyta ieškovo teisė gauti kokį nors atlygį iš kitų, t. y. Sutartyse nenurodytų, asmenų. Teismas pažymi, kad šiuo atveju Valstybės pareiga atlyginti už pagal ATPK normas konfiskuotų ir valstybės nuosavybe tapusių transporto priemonių saugojimą kyla įstatymo (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalies), o ne sutarties pagrindu. Be to, atsakovės nurodomose Sutartyse nėra numatyta ir konkrečiai įvardinta, kad policijos įstaiga būtų įsipareigojusi mokėti ieškovui atlygį už transporto priemonių saugojimą ir tais atvejais, kai transporto priemonės yra konfiskuojamos pagal ATPK normas. Pažymėtina ir tai, kad policijos įstaiga po teismo nutarimų dėl transporto priemonių konfiskavimo įsiteisėjimo dienos neįgyja teisės disponuoti konfiskuotomis transporto priemonėmis, negali daryti tiesioginės įtakos tolesniam transporto priemonių saugojimui, jo trukmei, todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo pareigos atlyginti konfiskuotų transporto priemonių saugojimo išlaidas perkelti policijos įstaigai. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.157 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo, nepaisant to, kokia teisė – nacionalinė ar tarptautinė – šias normas nustato. Tokiu būdu, vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalimi (redakcija, galiojusia saugojimo paslaugų teikimo metu), atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-219/2016 pateiktus teisės taikymo išaiškinimus (šioje byloje pagrindinis kasacinio teismo spręstas klausimas buvo dėl subjekto, atsakingo už saugojimo paslaugas, nustatymo), būtent Valstybė, atstovaujama VMI prie FM, yra atsakinga už prievoles, susijusias su pagal ATPK normas konfiskuoto turto saugojimu (saugojimo išlaidas).

9. Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad ieškovo reikalavimas atlyginti už saugojimo paslaugas yra nepagrįstas todėl, kad ieškovas reikalauja sumokėti už tai, kad transporto priemonės buvo laikomos Lietuvos Respublikai priklausančioje žemėje, kurios, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovas neturėjo jokios teisės naudoti. Trečiasis asmuo Tauragės apskrities VPK pateikė teismui dokumentus, kurie, trečiojo asmens teigimu, įrodo, jog UAB „Tomadas“ atitiko viešojo pirkimo sąlygų, patvirtintų Tauragės apskrities VPK Viešųjų pirkimo komisijos 2013-09-20 protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), 8.7 punktą. Teismas sutinka su ieškovo atstovų pozicija, kad Viešojo pirkimo sutarčių, sudarytų ieškovo su trečiuoju asmeniu, teisėtumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šių sutarčių šalys – ieškovas ir trečiasis asmuo – minėtų sutarčių teisėtumo ir galiojimo neginčijo. Atsakovė taip pat nepateikė teismui duomenų, kad teismine tvarka būtų ginčijusi minėtų sutarčių galiojimą. Nors teismas gali konstatuoti niekinio sandorio faktą ex officio (savo iniciatyva) (CK 1.78 straipsnis), tačiau toks faktas turi būti akivaizdus. Šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju teismas iš šalių atstovų paaiškinimų ir bylos duomenų visumos neturi pagrindo vertinti, kad ieškovo su trečiuoju asmeniu sudarytos sutartys yra aiškiai neteisėtos ir dėl to pripažintinos niekinėmis. Teismas atsakovei išaiškina, kad atsakovė, manydama, kad valstybei priklausančius žemės sklypais ieškovas naudojosi ir juos valdė neteisėtai, turi teisę su atitinkamais reikalavimais kreiptis į valstybinės žemės patikėtinį – Nacionalinės žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ar teismą. Tuo tarpu šiuo konkrečiu atveju bylos duomenys patvirtina, kad priverstinai nuvežtos transporto priemonės buvo perduotos saugoti būtent ieškovui, kuris su trečiuoju asmeniu sudarytų Sutarčių pagrindu buvo įsipareigojęs minėtas transporto priemones saugoti, atsakovės atstovai transporto priemones atsiėmė būtent iš ieškovo valdomų saugojimo aikštelių, duomenų, kad atsakovė būtų reiškusi ieškovui pretenzijas dėl transporto priemonių saugojimo, byloje nėra, todėl atsakovės nurodomi argumentai, kad ieškovas saugojimo paslaugų realiai nesuteikė, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl tarifo, taikytino už ginčo automobilių saugojimą

10. Ieškovė prašo prisiteisti už ginčo automobilių saugojimą 37 748,16 Eur sumą, kurią paskaičiuoja taikydama 7,71 Eur su PVM už parą tarifą, t. y. tiek, kiek už saugojimo paslaugą ji buvo susitarusi su Vyriausiuoju policijos komisariatu sudarytomis sutartimis. Atsakovė nurodo, kad tuo atveju, jeigu teismas visgi pripažintų atsakovę atsakinga už ginčo automobilių saugojimo paslaugas, toks tarifas negali būti pripažintas teisingu ir sąžiningu, nes atsakovė negalėjo daryti jokios įtakos ieškovo su trečiuoju asmeniu sudarytų sutarčių sąlygoms.

11. 2019 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019 kasacinis teismas nurodė, kad byloje kilus ginčui ir teismui sprendžiant dėl atlyginimo už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugas priteisimo iš transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo, nedalyvavusio sudarant transporto priemonės saugojimo sutartį, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės, nustatyta, ar prašomas priteisti atlyginimas atitinka tokių paslaugų rinkos kainas konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu, ar jis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, ar jį priteisus transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui nebūtų uždėta pernelyg didelė našta ir pan. Teisingo saugojimo paslaugų teikėjo ir transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo interesus atitinkančios paslaugų kainos nustatymo kriterijumi galėtų būti, pavyzdžiui, duomenys apie analogiškų paslaugų (priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo) įkainius toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu. Jei teismas negalėtų nustatyti duomenų apie analogiškų paslaugų įkainius, turėtų būti įvertinti panašių paslaugų (nuvežimo ir saugojimo paslaugų, teiktų subjektų pasirinkimu) įkainiai toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu, atsižvelgiant į priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugoms teikti būtinas papildomas išlaidas, patiriamas užtikrinant su transporto priemonių saugojimu susijusių specialių reikalavimų, jei tokie buvo nustatyti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo sutartyje, įgyvendinimą. Tuo atveju, jei saugojimo paslaugų teikėjo veikla yra susijusi ne tik su saugojimo paslaugų teikimu viešojo pirkimo sutarties su atitinkamu policijos komisariatu pagrindu, bet ir su saugojimo paslaugų teikimu kitiems subjektams viešosios sutarties (CK 6.161 straipsnis) pagrindu, priteistinas atlyginimas negali būti mažesnis už saugojimo paslaugų teikėjo standartinį įkainį, taikomą už automobilio saugojimą atitinkamą laiką.

12. Kasacinis teismas minėtoje 2019 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019 atkreipė dėmesį į tai, kad dėl specialaus teisinio reguliavimo pareiga atsiskaityti už transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir jos saugojimo paslaugas pagal tokią sutartį kyla (gali kilti) ne tik ją sudariusiam viešąjį pirkimą organizavusiam trečiajam asmeniui (policijos komisariatui), bet ir rengiant bei vykdant viešojo pirkimo procedūras nedalyvavusiam ir Sutarties sąlygoms jokios įtakos negalėjusiam turėti nuvežtos transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui – fiziniam ar juridiniam asmeniui arba, kaip yra nagrinėjamos bylos atveju, valstybei, atstovaujamai VMI. Esant tokiai situacijai pripažintina, kad automatiškas konkrečios sutarties (joje nurodytų įkainių) taikymas ne sutarties šalims galėtų lemti teisingumo ir proporcingumo principų neatitinkančias situacijas, kai transporto priemonės savininkas ir (ar) valdytojas būtų priverstas mokėti itin dideles ir atitinkamoje rinkoje vyraujančių kainų neatitinkančias sumas, dėl kurių dydžio jis nebuvo susitaręs. Teisėjų kolegija sprendė, kad transporto priemonės savininkas ir (ar valdytojas), nesutinkantis su iš jo reikalaujamo priteisti atlyginimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą dydžiu, turi teisę jį ginčyti, o teismai tokiu atveju privalo vertinti reikalaujamos priteisti sumos dydžio pagrįstumą.

13. Nagrinėjamoje byloje atsakovė nesutinka su jai paskaičiuota paslaugos kaina. Atsakovė, nesutinkanti su ieškovo reikalavimu, į bylą yra pateikusi rašytinius įrodymus, patvirtinančius, automobilių saugojimo išlaidas įvairiais laikotarpiais įvairiose Lietuvos vietose (I t., e. b. l. 150-193). Ieškovas ieškinyje taip pat parengė lentelę, kurioje nurodė, kokie nuvežimo, pervežimo ir/ar saugojimo paslaugų tarifai taikomi pagal 2015-2019 metais su VPK sudarytose sutartyse bei pateikė įrodymus, kuriais grindė taikytino tarifo pagrįstumą. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų galima daryti išvadą, kad įkainiai (tarifai) už konfiskuotų automobilių saugojimą įvairiose Lietuvos vietovėse ir įvairiais laikotarpiais yra itin skirtingi. Be to, teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad ieškovas pateikė transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugų sutartis, sudarytas 2015 – 2019 metais, šios sutartys galiojo ne šioje byloje aktualiu laikotarpiu ir ne šiai bylai aktualioje teritorijoje, todėl jomis negali būti remiamasi nustatant saugojimo paslaugų kainą šioje byloje.

14. Teismas sutinka, kad tiksliai apskaičiuoti ieškovo turėtų išlaidų ir pelno iš ginčo automobilių saugojimo objektyviai neįmanoma. Įvertinus šalių pateiktus įrodymus, negalima vienareikšmiškai sutikti su ieškovo pozicija, kad 7,71 Eur (su PVM) už parą tarifas yra ekonomiškai pagrįstas. Įvertinus visą byloje surinktą rašytinę medžiagą, šalių atstovų paaiškinimus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovei pareiga atsiskaityti kyla ne sutartinių santykių pagrindu, atsakovė nebuvo ieškovo ir trečiojo asmens sudarytų Sutarčių šalimi, derėtis dėl kainų negalėjo, be to, atsakovės teisinės padėties negalima prilyginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėčiai, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju teisingas ir protingas ginčo automobilių saugojimo įkainis yra 3,00 Eur su PVM už 1 parą.

Dėl skolos dydžio

15. Atsakovė byloje teigia, jog yra perėmusi ne visas ieškovo nurodytas transporto priemones, t. y. ginčija 11 vnt. transporto priemonių perėmimą, taip pat teigia, kad 3 vnt. transporto priemonių buvo konfiskuota baudžiamosiose bylose, todėl atsakovei nekyla pareigos atlyginti už šių transporto priemonių saugojimą.

16. Teismas, išanalizavęs ieškovo pateiktus įrodymus, susijusius su ieškovo saugotomis transporto priemonėmis ir pagrindžiančius ieškovo nurodytų transporto priemonių (ne)perdavimą atsakovei, nustatė, kad atsakovei faktiškai nebuvo perduotos šios transporto priemonės: Ford Escort, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (III t. e. b. l. 279-278); Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (III t. e. b. l. 282-284); Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (III t. e. b. l. 242-244); Citroen ZX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (III t. e. b. l. 247-248); Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (III t. e. b. l. 82-83); VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (III t. e. b. l. 54-55); VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (III t. e. b. l. 70-72); keturratis, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (III t. e. b. l. 474-478); mopedas, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (III t. e. b. l. 504-506); Seat Alhambra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (III t. e. b. l. 508-510); keturratis Jing Long, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (III t. e. b. l. 371-375). Nors formaliai pagal byloje esančius duomenis šias transporto priemones iš ieškovo perėmė ne VMI, bet Vyriausiojo policijos komisariato įgaliotas atstovas, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad visos paminėtos transporto priemonės buvo konfiskuotos administracinių teisės pažeidimų bylose, apie minėtų transporto priemonių konfiskavimą bei minėtų transporto priemonių saugojimo vietą VMI prie FM buvo informuota, dėl visų šių transporto priemonių buvo priimti VMI prie FM sprendimai dėl jų netinkamumo naudoti nei pagal tiesioginę, nei pagal netiesioginę paskirtį, pripažintino nerealizuotinu, t. y. VMI prie FM, kaip konfiskuoto turto savininkui – Valstybei, atstovaujantis asmuo priėmė sprendimus dėl tolesnio šio turto naudojimo. Tokiu būdu iš pateiktų duomenų nors ir matyti, kad išvardintas transporto priemones atsiėmė Vyriausiojo policijos komisariato atstovai, įprastai UAB „Metta“, kuri, kaip galima spręsti iš bylos duomenų, teikė transporto priemonių utilizavimo paslaugas, tačiau tai nepaneigia iš įstatymo kylančios pareigos būtent Valstybei, atstovaujamai VMI prie FM, atlyginti pagal ATPK normas konfiskuoto turto saugojimo išlaidas. Pažymėtina, kad šiuo atveju iš ieškovo saugojimo transporto priemones atsiėmę subjektai veikė su atsakovės žinia ir tik įgyvendino atsakovės apsisprendimą bei valią dėl tolesnio šių transporto priemonių naudojimo, todėl atlyginti minėtų transporto priemonių saugojimo išlaidas už laikotarpį po teismo nutarimų, priimtų administracinių teisės pažeidimų bylose, dėl transporto priemonių konfiskavimo įsiteisėjimo pareiga tenka atsakovei.

17. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais taip pat nustatyta, kad transporto priemonės - VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (III t. e. b. l. 260-263); Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (III t. e. b .l. 88-92); BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (III t. e. b. l. 93-98) – buvo konfiskuotos baudžiamosiose bylose. Nors iš pateiktų dokumentų matyti, kad nurodytas transporto priemones savo žinion buvo perėmusi VMI prie FM, tačiau byloje nėra duomenų, kad šias transporto priemones atsakovė būtų perėmusi būtent iš ieškovo. Pvz., iš bylos duomenų nustatyta, kad transporto priemonę VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovės žinion perdavė antstolis. Byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių šių transporto priemonių atsiėmimo iš ieškovo datą bei įrodymų apie nurodytas transporto priemones iš ieškovo atsiėmusį subjektą. Šalių Sudarytų Sutarčių, kuriomis ieškovas grindžia ieškinio reikalavimus, 4.2 punktu ieškovas ir trečiasis asmuo Tauragės apskrities VPK susitarė, kad tais atvejais, kai teismo sprendimu transporto priemonės yra konfiskuojamos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso normas saugotojas turi teisę gauti atlygį iš policijos įstaigos, Sutarčių 4.2.2 punkte yra nustatytas atlygio už vienos paros saugojimą dydis – 3,63 Lt su PVM (1,05 Eur). Ieškovas byloje nepateikė įrodymų, kad kreipėsį į policijos įstaigą dėl saugant minėtas transporto priemones turėtų saugojimo išlaidų atlyginimo. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytas sutartines nuostatas, teismas daro išvadą, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja atlyginti iš atsakovės nurodytų baudžiamosiose bylose konfiskuotų transporto priemonių saugojimo išlaidas, ieškovas neįrodė aplinkybių, sudarančių pagrindą tokias išlaidas atlyginti, todėl šioje dalyje ieškovo reikalavimas atsakovei atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

18. Atsakovė kitų ieškovo pateiktoje detalizacijoje išvardintų duomenų (išskyrus paminėtus šio sprendimo 16 ir 17 punktuose), t. y. konkrečių transporto priemonių priverstinio nuvežimo faktų, datų, teismo nutarimų konfiskuoti transporto priemones priėmimo bei įsiteisėjimo datų, taip pat faktinio konfiskuotų transporto priemonių atsiėmimo iš ieškovo aikštelių datų ir faktinio transporto priemonių saugojimo parų skaičiaus, neginčijo, šiems duomenims pagrįsti ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, kurie, teismo vertinimu, visiškai pagrindžia minėtoje detalizacijoje nurodytus duomenis. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovas pagrįstai reikalauja atsakovės atlyginti 134 vnt. (t. y. atėmus nurodytas sprendimo 17 punkte) transporto priemonių saugojimo išlaidas už 4844 paras (t. y. iš ieškovo nurodytų 4896 parų atimtinos 52 paros, susidariusios už sprendimo 17 punkte nurodytų 3 vnt. transporto priemonių saugojimo laikotarpį).

Atsižvelgus į teismo pripažintą protingu, teisingu ir pagrįstu tarifo už transporto priemonės vienos paros saugojimą dydį – 3 Eur, ieškovui iš atsakovės priteistina 14532,00 Eur už 134 vnt. ginčo automobilių saugojimą, įskaitant PVM (4844 paros * 3 Eur).

Dėl procesinių palūkanų

19. Ieškovui iš atsakovės taip pat priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 14532 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Ieškovas už ieškinį sumokėjo iš viso 791,00 Eur žyminį mokestį. Tenkinus 38,50 procentų ieškinio reikalavimų, ieškovui iš atsakovės priteisiama 304 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

21. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140, 260, 263, 270, 293, 307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, 14532 Eur (keturiolika tūkstančių penkis šimtus trisdešimt du eurus 00 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 14532 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 304 Eur (tris šimtus keturis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „Tomadas“, juridinio asmens kodas 302308932.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.