Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šilalės r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta-ta pati, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, bedarbis, teistas:

1. 2003-12-23 Vilniaus m. 2 apyl. teismo pagal LR BK 222 str. 1 d. (BK galiojo iki 2003-05-01), 12 000 Lt bauda;

2. 2008-07-25 Kėdainių r. apyl. teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 235 str. 1 d., 182 str. 2 d., terminuotu laisvės atėmimu 2 m., 2008-12-29 Panevėžio apygardos teismas panaikino Kėdainių r. teismo nuosprendį dalyje, iš kaltinimo pagal LR BK 235 str. 1 d. išteisino, panaikino bausmių subendrinimą, likusią nuosprendžio dalį paliko nepakeistą, 2010-02-05 suteikta malonė, bausmė sumažinta iki 1 metų, 2010-03-03 Šiaulių m. apyl. teismo nutartimi LR BVK 157 str. lygtinai paleistas neatlikus 4 mėn. 13 d. laisvės atėmimo bausmės;

3. 2012-01-30 Kelmės r. apyl. teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimas 6 mėn., vad. BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per visa bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. G. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje tuo , kad jis, žinodamas apie pareigą pagal 2012 m. liepos 19 d. Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimą mokėti lėšas – periodinėmis išmokomis po 400 litų kas mėnesį dukters K. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jos pilnametystės, laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 19 d. iki 2013 m. sausio 15 d. ir nuo 2013 m. vasario 14 d. iki 2013 m. liepos 1 d. nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui dėl to susidarė 14432 litų įsiskolinimas.

Kaltinamasis S. G. kaltės nepripažino ir parodė, kad po santuokos nutraukimo J. D. jam kerštauja, ji visus galimus darbdavius informuoja, kad jis yra teistas, todėl jam sunku susirasti darbo. Dėl tos priežasties jis negali pastoviai pravesti pinigus dukters išlaikymui. Buvusios sutuoktinės iniciatyva buvo areštuotos jo sąskaitos, todėl per banką jis negali padaryti pavedimų. Kaltinamasis nurodė, kad jis turi du vaikus ir juos po santuokos griūties išlaiko, su abiem vaikais, tame tarpe ir su dukra K. jis bendrauja puikiai. Su buvusia sutuoktine jam susikalbėti nepavyksta. Kaltinamasis S. G. paaiškino, kad po santuokos nutraukimo 2012 metų liepos mėnesį jis K. išlaikymui skiria kas mėnesį maždaug po 400 Lt, bet retai tai daro banko pavedimais, nes jo sąskaita areštuota. Dažniausiai jis pinigus paduoda dukrai K. į rankas, kad pinigus perduotų mamai ir pasinaudotų jais pati. Su dukra jis aptaria daiktus, kuriuos jai reikia įsigyti už duodamus pinigus. Jis dukrai K. gimtadienio proga dovanų nupirko telefoną „aifoną“. Kaltinamasis nurodė, kad kartais pinigus jis paduoda dukrai, nes žino, kad mama neleis dukrai nusipirkti tam tikrų daiktų. Jis yra tėvas ir nori ne tik išlaikyti dukrą, tačiau ir ją auklėti. Kai jis dirbo, pinigus dukters išlaikymui nuskaitydavo iš jo darbo užmokesčio. Jis suskaičiavo, kad nuo 2012 metų liepos 19 dienos dukrai K. yra nupirkęs daiktų ne mažiau kaip už 3000 Lt. Tai buvo striukės, batai, rankinės, yra apmokėjęs dukters kelionę į Londoną. Daiktai buvo perkami dukters K. prašymu. Jis nepagalvojo prašyti, kad dukra atneštų motinos parašytą raštelį tais atvejais, kai jis davė pinigus dukrai ir prašė perduoti motinai, ar nupirko dukrai reikalingus daiktus.

Nukentėjusioji J. D. parodė, kad susituokė su S. G. 1991 metais. 1992 metais gimė sūnus K., 1998 metais gimė dukra K.. 2008 metais ji nutarė nutraukti santuoką, sūnus liko su tėvu, dukra liko gyventi su ja. Santuoką teismas nutraukė tik 2012 metais, nes jai su S. G. niekaip nepavyko dėl santuokos nutraukimo susitarti gražiuoju. Jis yra piktybiškai nusistatęs prieš ją ir ji mano, kad jis tyčia, turėdamas galimybių skirti dukrai išlaikymą pinigus pervedant į jos sąskaitą, to nedaro. Jis tyčia pinigus duoda dukrai į rankas, tuo jis pažeidžia teismo sprendimu nustatytą išlaikymo tvarką. Be to, J. D. nurodė, kad tėvas, duodamas pinigus dukrai K. į rankas, moko ją išlaidauti. Dukra K. jai yra sakiusi, kad iš tėvo gauna dovanas, kad tėtis davė pinigų. Yra buvę atvejų, kad dukrai reikėjo batų, striukės, džinsų ar kitų daiktų ir ji patarė K. prašyti pinigų tėčio, nes jis turi mokėti išlaikymą. Dėl šių daiktų pirkimo ji buvo aptarusi su dukra ir jie tikrai buvo reikalingi K. Tokių daiktų per kaltinime nurodytą laiką S. G. nupirko už sumą apie 1500 Lt. Šiuos pinigus galima įskaityti į S. G. skirtą išlaikymą. Dar jis dukrai gimtadienio proga padovanojo brangų telefoną, tačiau tai buvo dovana ir jo į išlaikymą nereikia įskaityti. Dukra K. turi savo sąskaitą banke, turi banko kortelę ir ja naudojasi. Išlaikymas dukrai K. priteistas nuo 2010 metų gegužės 20 dienos, teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną išlaikymo įsiskolinimas jau siekė apie dešimt tūkstančių litų, o 2013-11-30 dieną išlaikymo įsiskolinimas sudarė 14750 Lt. Nukentėjusioji nurodė, kas S. G. nevykdo ir kitų teismo sprendimo punktų dėl išmokų jai priteisimo. J. D. nurodė, kad 2012 metų lapkričio mėnesį ji iš antstolio dukters išlaikymui gavo 429 Lt, 2012 m. gruodžio mėnesį gavo 429 Lt ir 2013 metų sausio mėnesį gavo 429 Lt. Vėlesnio teismo posėdžio metu J. D. patikslino, kad iš antstolio per kaltinime nurodytą laikotarpį ji gavo dukters išlaikymui du, o ne tris mokėjimus.

Liudytojas K. G., kuris yra S. G. ir J. D. sūnus, paaiškino, kad su seserimis K. sutaria gerai, bendrauja. Jis yra matęs, kad tėvas jai duoda pinigų į rankas. Sumos galėjo būti po 400 Lt per mėnesį. Jis žino, kad tėtis K. pirko daiktus, tai batus už 300 Lt, striukę, dovanojo telefoną už 800 Lt gimtadienio proga. Tėtis duodamas pinigus sakydavo K. „pasitark su mama ir ko reikia, nusipirk“.

Nepilnametė K. G., kurią apklausiant teismo posėdyje dalyvavo Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas T. Bimba, paaiškino, kad kai jai reikėdavo pinigų ar daiktų, tai tėtis jai duodavo pinigų. Prieš prašydama tėčio pinigų, ji su mama pasitardavo, ką reikia pirkti, pavyzdžiui batus, ar suknelę. Prieš prašydama tėčio pinigų, ji visuomet pasakydavo mamai, ne visiems pirkiniams mama pritardavo. Tėtis nėra jai sakęs, kad gautus pinigus ji perduotų mamai. 2013 metų vasaros pradžioje, pasibaigus mokslo metams abu tėveliai ją išleido vykti į kelionę, į Angliją. Šiai kelionei tėtis davė jai 300 Lt. K. G. nurodė neskaičiavusi, už kiek pinigų tėtis jai yra nupirkęs daiktų. Daiktų nupirko daug: batus už 350 Lt, keletą striukių ir kt. Gavusi pinigus iš tėčio, ji pasakydavo apie tai mamai, kartais pasitardavo, kaip juos leisti, kartais ji (K.) pinigus leido savarankiškai. Ji su mama suskaičiavo, kad tėtis jai nupirko daiktų už 1500 Lt, tačiau tai buvo ne visi daiktai. Suskaičiavus kitus daiktus suma siektų ir 2000 Lt, bet tikslios sumos ji negali suskaičiuoti. Be to, K. G. nurodė iš tėčio gimtadienių proga gavusi dovanų telefoną, fotoaparatą.

Iš J. D. sąskaitos išrašo (l.5-9) matyti, kad 2013-01-15 ir 2013-02-14 UAB Transcat Baltic pagal patvarkymą iš S. G. pervedė į J. D. sąskaitą po 429 Lt.

Iš kvito ir sąskaitos išrašo (l.101-102) matyti, kad S. G. į K. G. sąskaitą 2012-11-16 įnešė 200 Lt.

Iš kvitų (l. 96-99) matyti, kad S. G. į J. D. sąskaitą įnešė pinigus, mokėjimo paskirtis – alimentai, 2013-09-12 – 350 Lt., 2013-10-17 – 333,20 Lt, 2013-11-19 – 302 Lt, 2013-12-17 – 200 Lt.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką pagal BK 164 straipsnį iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-68/2009, 2K-238/2011ir kt.). Tokiais atvejais kaltininkas, nors ir turi galimybę, tačiau tyčia vengia atlikti teismo nustatytą pareigą, supranta, kad neužtikrina vaiko teisės turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo normaliam fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, ir nori taip veikti. Atsakomybėn pagal BK 164 straipsnį asmuo negali būti traukiamas tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių. Teismų praktikoje nustatyta, kad svarbiomis priežastimis derėtų laikyti priverstinę bedarbystę, nedarbą dėl ligos, sunkią finansinę padėtį, įkalinimą ir pan.

Iš paminėto 2012-07-19 Kelmės teismo sprendimo matyti, kad išlaikymas K. G. iš S. G. buvo priteistas nuo 2010-05-20, t.y. didžioji įsiskolinimo dalis susidarė iki to momento, kai kaltinamasis sužinojo, kad pagal teismo sprendimą turi teikti išlaikymą dukrai K.. Per kaltinime nurodytą laikotarpį 10,5 mėnesio pagal teismo sprendimą S. G. turėjo skirti dukters K. išlaikymui 4200 Lt (neindeksuota suma).

Iš kaltinimo S. G. matyti, kad jis kaltinamas neteikęs išlaikymo dukrai K. nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. nuo 2012-07-19 iki 2013-01-15, po to nuo 2013-02-14 iki 2013-07-01. Nėra suprantama, kodėl yra iš kaltinimo išimtas vienas mėnuo – 2013 metais nuo sausio 15 iki vasario 14 d., nes 2013-01-15 ir 2013-02-14 dienomis kaltinamojo S. G. darbdavys pervedė į J. D. sąskaitą po 429 Lt. Viena tokia suma teismo sprendimu yra priteista kaip išlaikymas vieną mėnesį, todėl šios dvi sumos turi būti užskaitytos kaip dviejų mėnesių išlaikymas.

Kaltinamasis G. G. paaiškino žinojęs, kad iš jo teismo sprendimu yra priteistas išlaikymas dukrai Kamilei ir šios pareigos nevengė, o teikė išlaikymą K. pagal savo turėtas turtines galimybes.

Kaltinamasis S. G. nurodė davęs išlaikymui skirtus pinigus dukrai K. į rankas reikalingiems daiktams pirkti, per kaltinime nurodytą laikotarpį susidarė maždaug 3000 Lt suma. Liudytojas K. G. patvirtino matęs, kad tėvas duodavo pinigų K. ir sakė „pasitark su mama, ką reikia pirkti“. K. G. patvirtino gaudavusi iš tėvo S. G. pinigus, apie juos pasakydavo mamai, kai kuriuos daiktus iš tėvo pinigų pirko pasitarusios su mama, tėtis jai davė 300 Lt vykimui į kelionę – į Angliją, į šią kelionę ją išleido abu tėveliai. Nukentėjusioji J. D. pripažino, kad dėl dukrai reikalingų daiktų jos su dukra K. pasitardavo ir ji patardavo dukrai pinigų prašyti tėčio, nes jis turi skirti išlaikymą. J. D. pripažino, kad per kaltinime nurodytą laikotarpį dukra K. iš pinigų, kuriuos gavo iš tėvo, nusipirko jai reikalingų daiktų už 1500 Lt. Iš kvito (l.101) matyti, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu – 2012-11-16 S. G. pervedė 200 litų dukrai K. K. G. yra daugiau kaip 15 metų ir ji pati gali disponuoti indėliais banke, savarankiškai sudaryti smulkius buitinius sandorius (CK 2.7, 2.8 str.).

Motyvuojamoji dalis

Iš aptartų įrodymų matyti, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu S. G. dukters K. išlaikymui skyrė ne mažiau, kaip 2558 Lt. Tai suma, kurią pripažino nukentėjusioji. Tai, kad grynaisiais pinigais duotos sumos K. G. išlaikymui nebuvo įformintos rašytiniais įrodymais ir apie jas nebuvo pranešta antstoliui nepaneigia byloje įrodyto fakto, kad tokį išlaikymą S. G. teikė dukrai K. ir apie tai žinojo J. D., kuri paskirta uzufrukto teise valdyti nepilnametės K. G. turtą.

Nukentėjusioji J. D. teigia, kad vienintelis tinkamas išlaikymo teikimas K. yra pinigų pervedimas į jos, J. D. sąskaitą. Esą taip yra numatyta teismo sprendimu. Tačiau teismo sprendimu nėra numatytas pinigų perdavimo būdas (l.23-24).

Bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigti kaltinamojo S. G. paaiškinimai, kad jam dėl ankstesnio teistumo sunku susirasti darbą, jo sąskaitai banke antstolis yra uždėjęs areštą, todėl jis per banko sąskaitą negali mokėti išlaikymo. Iš minėto 2012-07-19 dienos teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo matyti, kad S. G. turi kitų neapmokėtų įsiskolinimų. Tai įrodo sunkią S. G. finansinę padėtį, dėl kurios jis negalėjo pilnai mokėti išlaikymo nepilnametei dukrai.

Iš aprašytų įrodymų - K. G., liudytojo K. G. ir net nukentėjusiosios J. D. parodymų - matyti, kad kaltinamasis S. G. per kaltinime nurodytą laikotarpį nors ir nepilnai, tačiau pastoviai teikė išlaikymą dukrai K. G. pagal teismo sprendimą. Negalima teigti, kad kaltinamasis S. G. sąmoningai, turėdamas turtines galimybes, be pateisinamos priežasties vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti nepilnametę dukrą, todėl jis pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. išteisintinas, kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 3 str.1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str. ir 301 – 308 str., teismas

nusprendė:

S. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 3 str.1 d. 1 p.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.