Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos notarų rūmų ieškinį atsakovui A. G. dėl įsiskolinimo, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas Lietuvos notarų rūmai patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. G. 2163, 31 Eur įsiskolinimą, iš kurio 1038, 69 Eur Lietuvos notarų nario mokesčio už 2015 metų liepos – spalio mėnesius, 1124, 62 Eur už dokumentų pervežimą, krovimą ir dokumentų priėmimo saugojimui reikalingas paslaugas, 15,34 Eur metinių palūkanų, 49 Eur žyminio mokesčio, 30,45 Eur kelionės išlaidų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Ieškovas nurodė, kad atsakovas A. G. nuo 2004 m. liepos 21 d. iki 2015 m. spalio 16 d. buvo paskirtas eiti notaro pareigas. Atsakovas nesumokėjo ieškovui 1038, 69 Eur Lietuvos notarų nario mokesčio už 2015 metų liepos – spalio mėnesius. Be to, atsakovas buvo įpareigotas iki 2015 m. gruodžio 1 d. parengti ir perduoti Lietuvos notarų rūmų archyvarui profesinės veiklos metu sudarytų notarinių dokumentų archyvą. Atsakovo sutuoktinė R. G. 2015 m. gruodžio 3 d. patvirtino bei pasirašė atsakovo profesinės veiklos metu sudarytų dokumentų perdavimo bendrovei AB „Archyvų sistemos“ užsakymo krovinio važtaraštį. AB „Archyvų sistemos“ atliko atsakovo profesinės veiklos metu sudarytų dokumentų pervežimo, krovimo ir dokumentų priėmimo saugojimui reikalingas paslaugas ir išrašė dvi PVM sąskaitas – faktūras 1124, 62 Eur sumai, kurias, atsakovui neapmokėjus, apmokėjo ieškovas (garantas) pagal sutartį, sudarytą tarp Lietuvos notarų rūmų ir AB „Archyvų sistemos“.

Atsiliepimu į ieškinį atsakovas su ieškovo reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad ieškovas nesąžiningai į prašomą priteisti sumą įtraukė nario mokesčio įsiskolinimą laikotarpį, kuomet buvo vykdomas atleidimo iš notaro pareigų procesas. Be to, į ieškovo sąskaitą pervedė 1006 Eur už ieškovo neva netektas pajamas, kurie turėjo būti užskaityti į reikalaujamą sumą. Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. sutiko dėl nario mokesčio pritesimo, tačiau nesutiko sumokėti už archyvo pervežimo paslaugas, nes tuo metu atsakovas jau nebebuvo notaru. Atsakovo nuomone, apmokėjimas už minėtą paslaugą yra ieškovo pareiga.

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovo A. G. ieškovui Lietuvos notarų rūmams 2163,31 Eur skolos, 15,34 Eur metinių palūkanų už įsiskolinimą nuo prievolės neįvykdymo momento iki patikslinto ieškinio padavimo, 49 Eur žyminį mokestį, 30,45 Eur vykimo į parengiamąjį teismo posėdį ir atgal išlaidas bei sumokėtų dienpinigių išlaidas, penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016-03-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas nustatė, kad, ieškovo paskaičiavimu, atsakovas už 2015 m. liepos mėnesį turėjo sumokėti 410,41 Eur dydžio nario mokestį; už 2015 m. rugpjūčio mėn. – 337,34 Eur dydžio mokestį; už 2015 m. rugsėjo mėn. – 94,44 Eur dydžio mokestį; už 2015 m. spalio mėn. – 196,5 Eur dydžio nario mokestį. Atsakovas šių mokesčių Lietuvos notarų rūmams nesumokėjo ir liko skolingas 1038,69 Eur Lietuvos notarų rūmų nario mokesčio. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kad Notarų rūmų funkcijoms atlikti iš notarų imamas mokestis, kurio dydį nustato Notarų rūmų susirinkimas, Lietuvos notarų rūmų statuto 10 straipsnio 1, 3, 4, 6 punktais, pagal kuriuos kiekvienas Notarų rūmų narys privalo: laikytis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo, Lietuvos Respublikos notarų garbės (etikos) kodekso ir šio Statuto reikalavimų; Notarų rūmų susirinkimo nustatyta tvarka mokėti nario mokestį, draudimo įmokas, kitus tikslinius įnašus; vykdyti Notarų rūmų susirinkimo nutarimus, Notarų rūmų prezidiumo nutarimus, Notarų rūmų prezidento sprendimus ir pavedimus dėl savivaldos uždavinių ir funkcijų atlikimo; Notarų rūmams pareikalavus, teikti informaciją apie atliktus notarinius veiksmus vykdant Notarų rūmų funkcijas, teismas sprendė, kad atsakovas pažeidė savo pareigą mokėti notaro nario mokestį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1R-360 patvirtintų Notaro profesinės veiklos dokumentų tvarkymo, saugojimo ir perdavimo taisyklių 43 p., 47 p. nuostatomis, konstatavo, kad pasibaigus notaro įgaliojimams dokumentai turi būti sutvarkyti ir perduoti pagal nustatytus bendruosius dokumentų tvarkymo ir apskaitos reikalavimus, taip pat pagal taisyklių reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad notaras lieka atsakingas už jo gautų bei sudarytų dokumentų tvarkymą ir pasibaigus notaro įgaliojimams. Nustatęs, kad notaro įgaliojimų pabaiga neatleidžia jo pareigos įvykdyti sutartinius įsipareigojimus ir prievoles pagal sutartis, taip pat tuos įsipareigojimus ir prievoles, kurios atsirado iš profesinės veiklos (CK 6.221 straipsnis), teismas sprendė, kad Notarų rūmai, įvykdę prievolę AB „Archyvų sistemos“ už atsakovą, remiantis CK 6.90 straipsnio 3 dalies nuostatomis, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą 1124,62 Eur sumai pagal ieškovo Lietuvos notarų rūmų suteiktą bei apmokėtą garantiją (CK 6.114 straipsnio 5 punktas). Tokiu būdu teismas iš atsakovo ieškovui priteisė 1038,69 Eur nesumokėto notarų rūmų nario mokesčio ir 1124,62 Eur sumą, kurią ieškovas sumokėjo AB „Archyvų sistemos“ vietoje atsakovo, iš viso: 2163,31 Eur.

Tenkinęs ieškinį, teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo patikslinto ieškinio priėmimo teisme (2016-03-17) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,34 Eur palūkanų iki priešieškinio padavimo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis), taip pat ieškovo patirtas bylinėjimosi ir kitas išlaidas: 49 Eur žyminį mokestį, 30,45 Eur ieškovo atstovo (juristo) vykimo į parengiamąjį teismo posėdį ir atgal išlaidas bei sumokėtų dienpinigių išlaidas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Apeliaciniu skundu atsakovas A. G. prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo 1124, 62 Eur sumą, kurią ieškovas sumokėjo AB „Archyvų sistemos“ vietoj atsakovo, ir šioje dalyje ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog ieškovas, įvykdęs prievolę AB „Archyvų sistemos“ už atsakovą, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į 1124 Eur sumą pagal ieškovo garantiją. Apeliantas pažymi, kad jis niekada nebuvo prisiėmęs jokių įsipareigojimų pagal sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir AB „Archyvų sistemos“, todėl ieškovas neturėjo jokio teisinio pagrindo AB „Archyvų sistemos“ naudai įvykdyti garantiją už atsakovą. Atsakovas, eidamas notaro pareigas, nesikreipė į UAB „Archyvų sistemos“ dėl archyvinių dokumentų sutvarkymo ir perdavimo, AB „Archyvų sistemos“ paslaugas suteikė ieškovo nurodymu, o ne atsakovo, todėl AB „Archyvų sistemos“ neturėjo teisės reikalauti iš atsakovo apmokėti už suteiktas paslaugas.

Apeliantas pažymi, kad archyviniai dokumentai iš atsakovo biuro buvo išvežti be jo sutikimo, net neįsiteisėjus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. spalio 23 d. įsakymui Nr. 1R-293, kuriuo atsakovas buvo įpareigotas iki 2015 m. gruodžio 1 d. parengti ir pagal perdavimo priėmimo aktą perduoti Lietuvos notarų rūmų archyvui profesinės veiklos metu sudarytų notarinių dokumentų archyvą. Be to, minėtas įsakymas apeliantui buvo įteiktas praėjus nustatytam terminui perduoti dokumentų archyvą. Apeliantas pažymi, kad minėtą įsakymą apskundė, tačiau dokumentų archyvas ieškovui buvo perduotas naudojant spaudimą, dar iki teismo sprendimo dėl minėto įsakymo teisėtumo įsiteisėjimo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Lietuvos notarų rūmai prašo palikti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas neturėjo teisės įvykdyti garantiją už atsakovą, kadangi atsakovas nebuvo nei sutarties nei vėlesnio susitarimo tarp ieškovo ir AB „Archyvų sistemos“ šalis. Ieškovas pažymi, kad Lietuvos notarų rūmai yra atsakingi už įgaliojimus baigusių notarų dokumentų naudojimą ir saugojimą. Lietuvos notarų rūmai (kurių nariai yra visi notarai) sudarė sutartį su AB „Archyvų sistemos“, pagal kurią bendrovė įsipareigojo priimti, saugoti ir administruoti jai perduodamus dokumentus. 2009 m. sausio 16 d. sutartis buvo pakeista, joje nustatant, kad AB „Archyvų sistemos“ PVM sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas pateikia kiekvienam savo archyvą saugančiam notarui, o ieškovas įsipareigojo garantuoti notarų apmokėjimą už bendrovės suteiktas paslaugas. AB „Archyvų sistemos“ atliko atsakovo profesinės veiklos metu susidariusių dokumentų pervežimo, krovimo ir dokumentų priėmimo saugojimui reikalingas paslaugas, šį faktą patvirtino atsakovo sutuoktinė R. G. (dirbo atsakovo biure) pasirašydama važtaraštį. Už suteiktas paslaugas bendrovė atsakovui išrašė dvi sąskaitas faktūras, tačiau atsakovas jų neapmokėjo, todėl ieškovas (garantas) apmokėjo PVM sąskaitas – faktūras ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į 1124, 62 Eur skolą. Kartu ieškovas pažymi, kad net pasibaigus notaro įgaliojimams, atsakovo prievolė profesinės veiklos metu sudarytus dokumentus perduoti Lietuvos notarų rūmams įtvirtinta LR Notariato įstatymo 15¹ straipsnio 2 dalyje.

Ieškovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad archyviniai dokumentai buvo išvežti be atsakovo sutikimo, neįsiteisėjus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. spalio 23 d. įsakymui, kuriuo notaras buvo įpareigotas iki 2015 m. gruodžio 1 d. parengti ir pagal perdavimo priėmimo aktą perduoti Lietuvos notarų rūmų archyvui profesinės veiklos metu sudarytų notarinių dokumentų archyvą. Pažymi, kad 2015 m. gruodžio 3 d. minėtų dokumentų priėmimo perdavimo aktą pasirašė atsakovo sutuoktinė. Priežasčių, kodėl minėto akto perdavimo metu nedalyvavo pats notaras nebuvo nurodyta. Kartu ieškovas pažymi, kad notaro įgaliojimų pasibaigimo pagrindas yra ne Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. spalio 16 d. įsakymas Nr. 9P-3 „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notaro A. G. įgaliojimų pasibaigimo“, o Notarų atestacijos komisijos 2015 m. rugsėjo 11 d. nutarimas Nr. 17, kuriuo nutarta, kad atsakovas netinka eiti notaro pareigų. Todėl minėto teisingumo ministro įsakymo apskundimas neturi teisinės reikšmės notaro įgaliojimų pasibaigimui, taip pat nepanaikina teisės aktais nustatytų notaro prievolės vykdymo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliaciniu skundu atsakovas ginčija Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo 1124,62 Eur sumą, kurią ieškovas, kaip atsakovo garantas, sumokėjo AB „Archyvų sistemos“, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – skundžiamą ieškinio reikalavimą atmesti. Apeliaciniu skundu atsakovui neginčijant likusios minėto sprendimo dalies, laikytina, kad apeliantas su ja sutinka. Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl ginčijamos sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas A. G. 2004 m. liepos 21 d. LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 9P-10 „Dėl A. G. skyrimo notaru Pagėgių savivaldybėje“ buvo paskirtas notaru Pagėgių savivaldybėje. 2007 m. rugsėjo 6 d. LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 9P-19 „Dėl Pagėgių savivaldybės notaro A. G. skyrimo notaru Jurbarko rajono savivaldybėje“ A. G. buvo paskirtas eiti notaro pareigas Jurbarko rajono savivaldybėje nuo 2007 m. lapkričio 2 dienos. 2015 m. spalio 16 d. LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 9P-3 „Dėl Jurbarko rajono 2-ojo notaro biuro notaro A. G. įgaliojimų pasibaigimo“ Jurbarko rajono 2-ojo notaro biuro notaras A. G. atleistas iš notaro pareigų.

LR teisingumo ministras 2015 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 1R-293 „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notaro A. G. profesinės veiklos metu sudarytų dokumentų perdavimo, saugojimo, notaro veiklos teritorijos tolesnio aptarnavimo, neatliktų notarinių veiksmų tęsimo“ (įsakymo 1.1 ir 1.2 punktai) įpareigojo atsakovą A. G. iki 2015 m. gruodžio 1 d. pagal Notaro profesinės veiklos dokumentų tvarkymo, saugojimo ir perdavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 1R-360 „Dėl Notaro profesinės veiklos dokumentų tvarkymo, saugojimo ir perdavimo taisyklių patvirtinimo“, parengti perduoti profesinės veiklos metu sudarytų notarinių dokumentų archyvą bei iki 2015 m. gruodžio 1 d. pagal perdavimo ir priėmimo aktą perduoti Lietuvos notarų rūmų archyvarui profesinės veiklos metu sudarytų notarinių dokumentų archyvą. Atsakovo sutuoktinė R. G. 2015 m. gruodžio 3 d. patvirtino ir pasirašė atsakovo profesinės veiklos metu sudarytų dokumentų perdavimo bendrovei AB „Archyvų sistemos“ užsakymo krovinio važtaraštį. AB „Archyvų sistemos“ atliko atsakovo profesinės veiklos metu sudarytų dokumentų pervežimo, krovimo ir dokumentų priėmimo saugojimui reikalingas paslaugas ir išrašė atsakovui dvi PVM sąskaitas – faktūras 1124, 62 Eur sumai, kurias atsakovui neapmokėjus, apmokėjo ieškovas pagal sutartį, sudarytą tarp Lietuvos notarų rūmų ir AB „Archyvų sistemos“.

Ieškinio reikalavimas dėl 1124,62 Eur sumos pritesimo kildinamas iš ieškovo Lietuvos notarų rūmų ir AB „Archyvų sistemos“ 2008 m. birželio 18 d. sudarytos dokumentų (archyvo) priėmimo, saugojimo ir administravimo sutarties bei 2009 m. sausio 16 d. susitarimu dėl jos papildymo, kuriuo buvo: 1) pakeistas Lietuvos notarų rūmų su AB „Archyvų sistemos“ 2008 m. birželio 18 d. sudarytos sutarties 6.3.1 punktas, kuris išdėstytas taip: „6.3.1. Bendrovė PVM sąskaitas-faktūras už suteiktas paslaugas pateikia kiekvienam archyve saugančiam savo Dokumentus notarui, miesto ar rajono savivaldybėje vykdančiam notaro veiklą ar notaro veiklą vykdančiam kitoje miesto ar rajono savivaldybėje dėl perkėlimo (paskyrimo) į kitą miestą ar rajoną; 2) sutartis papildyta nauju 6.3.5 punktu, numatančiu, kad Klientas (Lietuvos notarų rūmai) garantuoja Kliento (notarų) apmokėjimą Bendrovei už suteiktas Dokumentų priėmimo, saugojimo ir administravimo paslaugas. Ieškovo nuomone, nagrinėjamu atveju jam pagal garantiją sumokėjus AB „Archyvų sistemos“ atsakovo įsiskolinimą, vadovaujantis CK 6.90 straipsnio 3 dalies nuostatomis, jis (ieškovas) įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininką (atsakovą).

Garantija yra vienas iš CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytų prievolių užtikrinimo būdų. CK 6.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad garantija tai vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui (kreditoriui), jeigu pats skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, taip pat esant tam tikroms sąlygoms (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais) atlyginti kreditoriui nuostolius. Garanto prievolė yra subsidiari. Taigi garantijos, kaip ir kitų prievolių užtikrinimo būdų, pagrindinė paskirtis – užtikrinti kreditoriaus teisių apsaugą, kad prievolė, kurią prisiėmė pagrindinis skolininkas, bus įvykdyta ir kreditorius dėl neteisėtų skolininko veiksmų nepatirs jokių nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2012). Įvykdęs už skolininką prievolę, garantas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę skolininkui (CK 6.90 straipsnio 3 dalis). Dar daugiau, įstatymų leidėjo valia garanto prievolė kreditoriui yra asmeninė, ji visiškai nepriklauso nuo pagrindinės prievolės, kurios įvykdymui užtikrinti išduota garantija, netgi tuomet, kai garantijoje ta prievolė nurodyta (minėtos teisės normos 2 dalis). Toks nustatytas garantijos teisinis reglamentavimas reiškia, kad, esant garantijai, pakanka nustatyti tokias aplinkybes: skolininkas neatsiskaitė su savo kreditoriumi; už skolininką kreditoriui yra garantavęs kitas asmuo (garantas).

Apeliaciniu skundu atsakovas ginčija savo prievolę AB „Archyvų sistemos“, tuo pačiu nesutikdamas atlyginti ieškovo, kaip garanto, patirtus nuostolius. Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju nėra sąlygų jo civilinei atsakomybei kilti, kadangi jis nebuvo sutarties, sudarytos tarp Lietuvos notarų rūmų ir AB „Archyvų sistemos“, šalimi, neturėjo jokių sutartinių įsipareigojimų AB „Archyvų sistemos“, o minėto juridinio asmens paslaugas pagal dvišalę sutartį įsipareigojo atlyginti Lietuvos notarų rūmai. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliacinio skundo argumentu iš esmės sutinka.

Notariato įstatymo 15¹ straipsnis numato, kad notaras atsako už savo veiklos metu sudarytų dokumentų tvarkymą, saugojimą ir naudojimą. Pasibaigus notaro įgaliojimams arba sustabdžius notaro įgaliojimus, už jo veiklos metu sudarytų dokumentų saugojimą ir naudojimą atsako Notarų rūmai. Notaro profesinės veiklos metu sudaromų dokumentų tvarkymo, saugojimo ir perdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos vyriausiuoju archyvaru. Pagal Notaro profesinės veiklos dokumentų tvarkymo, saugojimo ir perdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 1R-360 „Dėl Notaro profesinės veiklos dokumentų tvarkymo, saugojimo ir perdavimo taisyklių patvirtinimo“ 3 punkto nuostatas, už notaro dokumentų tvarkymą, apskaitą, saugojimą ir perdavimą atsako notaras. Pasibaigus notaro įgaliojimams arba sustabdžius notaro įgaliojimus, už jo veiklos metu sudarytų dokumentų saugojimą ir naudojimą atsako Lietuvos notarų rūmai.

Vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad notaras atsako už savo veiklos metu sudarytų dokumentų tvarkymą, saugojimą ir naudojimą iki jo įgaliojimų pabaigos. Pagal Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 23 straipsnio nuostatas, notaro įgaliojimų pasibaigimas (atleidimas iš pareigų) įforminamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu. Bylos duomenimis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas dėl Jurbarko rajono 2-ojo notaro biuro notaro A. G. įgaliojimų pasibaigimo priimtas 2015 m. spalio 16 d. Remiantis nurodytu, darytina išvada, kad notarui netekus įgaliojimų išnyko ir jo atsakomybė dėl profesinės veiklos dokumentų saugojimo ir naudojimo, kuri šiuo atveju perėjo Lietuvos notarų rūmams.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio skundžiamoje dalyje pagrįstumo ir teisėtumo minėtų teisės normų neanalizavo. Kartu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas A. G. pareigą atsakyti už jo gautų ir sudarytų dokumentų tvarkymą pasibaigus notaro įgaliojimams taip pat ir pareigą apmokėti AB „Archyvų sistemos“ grindė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 1R-360 „Dėl Notaro profesinės veiklos dokumentų tvarkymo, saugojimo ir perdavimo taisyklių patvirtinimo“ 43 punkto ir 47 punkto nuostatomis.

Minėtų taisyklių 43 punktas numato, kad pasibaigus notaro įgaliojimams ar tais atvejais, kai notaras teisės aktų nustatyta tvarka perkeliamas iš vienos savivaldybės į kitą, pagal Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatytus bendruosius dokumentų tvarkymo ir apskaitos reikalavimus, taip pat šių taisyklių reikalavimus sutvarkomi visų metų notaro veiklos ir notarinių veiksmų dokumentai, bylų apyrašai, sąrašai užbaigiami, sudaromi naikinimo aktai. Sudaromas perduodamų bylų aktas. Visi dokumentai derinami pagal šių taisyklių 40 punkte nustatytus reikalavimus <...>. Tuo tarpu 47 punktas numato, kad pasibaigus notaro įgaliojimams, sustabdžius notaro įgaliojimus, perkėlus notarą iš vienos savivaldybės į kitą, notaro dokumentai, kurių saugojimo terminas nėra pasibaigęs, kartu su jų apskaitos dokumentais toliau tvarkomi ir saugomi teisės aktų nustatyta tvarka. Minėtų normų sisteminė analizė leidžia spręsti, kad notaras, pasibaigus jo įgaliojimams, turi pareigą sutvarkyti visų metų notaro veiklos ir notarinių veiksmų dokumentus, bylų apyrašus, užbaigti sąrašus, sudaryti naikinimo aktus. Tačiau minėtų taisyklių nuostatos nenumato notaro atsakomybės už notaro profesinės veiklos metu sudarytų dokumentų pervežimo, krovimo ir dokumentų priėmimo saugojimui teiktas paslaugas.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad atsakovas tinkamai įvykdė savo pareigas, numatytas Taisyklių 43, 47 punktuose, ką patvirtina į bylą pateiktas 2015 m. gruodžio 3 d. notaro profesinės veiklos metu sudarytų dokumentų perdavimo bendrovei AB „Archyvų sistemos“ užsakymo krovinio važtaraštis, kurį pasirašė atsakovo sutuoktinė R. G.. Tuo tarpu sprendžiant atsakovo atsakomybės klausimą pagal ieškovo minimą garantiją, svarbu nustatyti, ar šiuo atveju buvo visos garantijos taikymui būtinos sąlygos.

Prievolių įvykdymo užtikrinimo (nagrinėjamu atveju garantijos) esmė yra ta, kad, skolininkui neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius prisiimtą prievolę, kreditoriui atsiranda papildoma turtinio pobūdžio priemonė paveikti skolininką ar kitą asmenį, kuris prisiėmė sutartinę prievolę atsakyti už pagrindinį skolininką, kad jis įvykdytų tai, ką privalo įvykdyti skolininkas pagal įstatymą ar sutartį. Garantui už skolininką įvykdžius jo įsipareigojimą, garantas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininką (CK 6.90 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju iš byloje pateikto Lietuvos notarų rūmų ir AB „Archyvų sistemos“ sudaryto 2009 m. sausio 6 d. papildomo susitarimo prie 2008 m. birželio 18 d. sutarties matyti, kad 6.3.3. punktu šalys susitarė, jog bendrovė AB „Archyvų sistemos“ PVM sąskaitas faktūras už notarų, kurių įgaliojimai yra pasibaigę ar sustabdyti, Dokumentų saugojimo ir administravimo per mėnesį suteiktas paslaugas pateikia Klientui, t. y. ieškovui Lietuvos notarų rūmams. Minėtas susitarimo punktas atitinka ir Notariato įstatymo 15¹ straipsnio nuostatas, numatančias, kad pasibaigus notaro įgaliojimams arba sustabdžius notaro įgaliojimus, už jo veiklos metu sudarytų dokumentų saugojimą ir naudojimą atsako Notarų rūmai.

Atsižvelgiant į tai, kad AB „Archyvų sistemos“ atliekant atsakovo profesinės veiklos metu sudarytų dokumentų pervežimo, krovimo ir dokumentų priėmimo saugojimui reikalingas paslaugas, atsakovo kaip notaro įgaliojimai jau buvo pasibaigę, kad atsakovas nei pagal įstatymą, nei pagal sutartį nebuvo paslaugas suteikusios bendrovės skolininkas, yra pagrindas konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos notarų rūmai nebuvo atsakovo garantu, todėl negalėjo įgyti ir atgręžtinio reikalavimo teisės į atsakovą (CK 6.90 straipsnio 3 dalis).

Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė garantiją reglamentuojančias teisės normas ir dėl to neteisingai išsprendė šalių ginčą skundžiamoje sprendimo dalyje. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina ir klausimas šioje dalyje išspręstinas iš esmės – ieškinys dalyje dėl 1124, 62 Eur sumos pritesimo pagal garantiją atmestinas kaip nepagrįstas, (CPK 330 straipsnis).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2009; 2010 kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2010). Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, kadangi jie šiuo atveju nėra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui.

Apibendrinant tai, kad nurodyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo minima garantija šiuo atveju negalėjo būti taikoma, nesam tam sąlygų. Tokiu būdu yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė garantiją reglamentuojančias teisės normas ir dėl to neteisingai išsprendė šalių ginčą skundžiamoje dalyje, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina, klausimas šioje dalyje išspręstinas iš esmės – ieškinys dalyje dėl 1124, 62 Eur sumos pritesimo pagal garantiją atmestinas kaip nepagrįstas, kita sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pakeistus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai keistina jo dalis dėl iš atsakovo ieškovui priteistų palūkanų iki patikslinto ieškinio pateikimo, t. y. priteistas palūkanas sumažinant nuo 15,34 Eur iki 7,37 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Remiantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos šalims paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas patyrė iš viso 79,45 Eur bylinėjimosi išlaidų (49 Eur žyminio mokesčio ir 30,45 Eur atstovavimo išlaidų), o atsakovas pirmosios instancijos teismui nepateikė nei prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų pritesimo, nei jas pagrindžiančių įrodymų. Procentine išraiška ieškovo patenkintų ir atmestų reikalavimų dalys atitinkamai sudarytų 48 proc. ir 52 proc. Remiantis aukščiau paminėtomis šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijomis, ieškovas įgijo teisę į 33,74 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Todėl pirmosios instancijos teismo iš atsakovo ieškovui priteistos bylinėjimosi išlaidos mažintinos nuo 79,45 Eur iki 33,74 Eur.

Apeliacinės instancijos teisme atsakovas patyrė 26 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Tenkinus apeliacinį skundą, atsakovo patirtos išlaidos priteistinos iš ieškovo. Atlikus šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovui iš atsakovo priteistina 7,74 Eur (33,74 - 26) bylinėjimosi išlaidų.

Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:

ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui Lietuvos notarų rūmams, juridinio asmens kodas 301538058, 1038,69 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt aštuonis eurus 69 ct) skolos, 7,37 Eur (septynis eurus 37 ct) metinių palūkanų už įsiskolinimą nuo prievolės neįvykdymo momento iki patikslinto ieškinio padavimo, penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016-03-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo Lietuvos notarų rūmų, juridinio asmens kodas 301538058, naudai 7,74 Eur (septynis eurus 74 ct) bylinėjimosi išlaidų.