Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-864-284/2017 pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovei R. P. dėl kapo sutvarkymo išlaidų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – K. I., R. B., M. B. ir R. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

I. I. B. kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės R. P.: 1) 974,40 Eur kapo sutvarkymo išlaidų; 2) 5 proc. dydžio metines palūkanas už 974,40 Eur sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 3) visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės tėvas J. B., kuris asmeniniu testamentu, patvirtintu Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-679-901/2016, sodo namelį kartu su žeme bei visais ant jos stovinčiais statiniais, esančius adresu (duomenys neskelbtini), paliko: R. P., dukrai I. B., anūkui R. B., anūkui M. B. ir dukrai K. I.. Palikėjui priklausiusi transporto priemonė, piniginis indėlis, neišmokėta kompensuojamoji senatvės pensija buvo paveldėti pirmos eilės įpėdinių pagal įstatymą, t. y. palikėjo vaikų: I. B., K. I. bei R. B.. Ieškovė pažymėjo, kad gerbdama mirusio tėvo atminimą, savo lėšomis sutvarkė jo kapavietę: su V. B., dirbančiu pagal verslo liudijimą, sudarė darbų atlikimo sutartį, kapavietės sutvarkymo sąmatą, buvo pastatytas paminklas, kapas uždengtas granito plokštėmis, ieškovė pagal 2016 m. rugsėjo 7 d. prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitą Nr. 49 V. B. sumokėjo 2436 Eur. Ieškovė nurodė, kad kaip tėvo turto paveldėtoja savo lėšomis sutvarkiusi kapavietę, turi teisę reikalauti atitinkamų dalies išlaidų padengimo iš kitų palikimą priėmusių paveldėtojų. Ieškovė pažymėjo, kad visi paveldėtojai, išskyrus atsakovę, kompensavo savo dalis kapavietės sutvarkymo išlaidų, todėl prašo teismo priteisti iš atsakovės patirtas kapo sutvarkymo išlaidas, kurių suma 947,40 Eur.

Atsiliepdama į ieškinį, atsakovė R. P. prašė: 1) ieškovės ieškinį atmesti visiškai; 2) teismui netenkinus pirmojo reikalavimo, priteisti ieškovės naudai 150 Eur dydžio išlaidas kapo sutvarkymui; 3) priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė nurodė, kad pripažįsta ieškovės ieškinio dalį dėl atsakovės pareigos ir teisės įrengti ir prižiūrėti mirusio J. B. kapą, tačiau nesutinka su ieškovės reikalaujama atlyginti kapo įrengimo išlaidų suma. Pažymėjo, jog ieškovė ir tretieji asmenys piktybiškai siekė ją pašalinti iš mirusiojo laidojimo, jo kapo įrengimo ir sutvarkymo proceso, visus su kapo įrengimu susijusius procesus ieškovė ir tretieji asmenys organizavo vienašališkai, slapčia, negavę atsakovės sutikimo dėl kapo tvarkymo sprendimų, dėl kapo projekto, dėl darbus atliksiančios įmonės parinkimo, dėl darbų sąmatos ir dėl atsakovei priklausančios mokėti darbų kainos dalies apskaičiavimo tvarkos, todėl darytina išvada, kad ieškovė ir tretieji asmenys elgėsi nesąžiningai, vienašališkai, nebendradarbiavo ir nesikooperavo. Atsakovė pažymėjo, kad bendra ieškovės nurodoma kapo įrengimo kaina yra absoliučiai nereali ir per didelė, kad ji neturi galimybės sumokėti ieškovei tokio dydžio pinigų sumą. Atsakovė nurodė, kad kapo sutvarkymo išlaidų suma turėtų būti padalinta į lygias dalis, kiek yra mirusiojo turto paveldėtojų.

Tretieji asmenys K. I., M. B., R. B. ir R. B. nurodė, kad su ieškovės ieškiniu visiškai sutinka, jis yra pagrįstas, todėl prašė jį tenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino; priteisė iš atsakovės R. P. 947,60 Eur kapo sutvarkymo išlaidų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (947,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. liepos 17 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo ieškovės I. B. naudai; priteisė iš atsakovės R. P. 21 Eur žyminio mokesčio ir 42,62 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas; priteisė iš atsakovės R. P. 235,69 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų į valstybės pajamas.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių egzistuoja prievolinis teisinis santykis, kurio pagrindu atsakovė R. P. (skolininkė) turi prievolę atlyginti ieškovei I. B. (kreditorei) jos reikalaujamą palikėjo kapo sutvarkymo išlaidų dalį, proporcingą jos paveldėto turto daliai.

Teismas pažymėjo, kad nesant byloje jokių objektyvių įrodymų apie tai, kad J. B. palaikams laidoti buvo paskirta šeimos kapavietė, kaip tai apibrėžiama Laidojimo Šiaulių miesto kapinėse, kapinių tvarkymo, lankymo ir laidojimo jose tvarkos aprašo 9 punkte ar Kapinių tvarkymo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2008-11-19 nutarimu Nr. 1207, 14 punkte, nėra pagrindo spręsti, kad J. B. yra palaidotas būtent trivietėje šeimos kapavietėje. Dėl aukščiau paminėtų aplinkybių teismas atsakovės ir jos atstovės teiginius, kad kapavietė yra trijų asmenų, atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

Teismas sprendė, kad ieškovė įrodė, jog paminklui ir kapavietės sutvarkymui buvo būtinos 2436 Eur dydžio išlaidos, jos byloje yra pagrįstos rašytiniais įrodymais. Teismo vertinimu, šios kapavietės įrengimui nebuvo panaudota prabangių ar ypač įmantrių gaminių, t. y. paminklas pakankamai paprastas ir nesudėtingas, be jokių papildomų ar įmantrių detalių ar pan., o tai, kad kapavietė apdengta plokštėmis, nesuteikia pagrindo spręsti, kad kapavietė įrengta itin prabangiai ar įmantriai. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovės patirtos kapavietės sutvarkymo išlaidos neatitinka protingumo kriterijų ar turėtų būti mažinamos, vertino, jog bendra kaina už kapavietės sutvarkymą yra įprasta, nepažeidžia protingumo principo, o atsakovės argumentai dėl kapavietės sutvarkymo prabangiai ar dirbtinai užaukštinus kainas yra atmestini kaip nepagrįsti.

Teismas, vertindamas atsakovės nurodytas aplinkybes dėl nesitarimo, jos nuomonės neišklausymo, nederinimo kapo sutvarkymo projekto ir sąnaudų, taip pat draudimo statyti jai pačiai paminklą mirusiajam ir pan., t. y. anot atsakovės, jos nušalinimo nuo kapavietės sutvarkymo klausimų, sprendė, jog iš bylos duomenų darytina išvada, kad atsakovė pati yra pasirinkusi pasyvaus stebėtojo elgesio variantą, o šiuo atveju ieškovė I. B., nors ir iš anksto negavo aiškiai išreikšto atsakovės sutikimo, įvykdė įstatyminę ir visų paveldėtojų interesus atitinkančią prievolę, kuri vien tik atsakovės lėšomis ir pastangomis nebūtų buvusi tinkamai įvykdyta. Teismas pažymėjo, kad atsakovė turėjo visas galimybes ieškovės veiksmams nepritarti ir aiškiai pareikšti savo nesutikimą, kad kapavietės sutvarkymu ir paminklo pastatymu rūpintųsi likusieji paveldėtojai, tame tarpe ieškovė, tačiau šiuo atveju akivaizdu, kad atsakovė visiškai jokių aktyvių veiksmų nesiėmė, nes tokių aplinkybių bylos duomenys nepatvirtina.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį esmė

Skųsdama pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliantė (atsakovė) R. P. prašo: 1) skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės I. B. ieškinį atmesti; 2) priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas netinkamai išsprendė kilusį ginčą, netinkamai taikė galiojančius teisės aktus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką šio pobūdžio bylose, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Pažymėjo, kad teismas šioje byloje buvo šališkas, net vertindamas to paties liudytojo paaiškinimus, dalį jų (palankių ieškovei) priėmė kaip tinkamus ir jais vadovavosi teismo sprendime, o likusią (didžiąją) dalį jo paaiškinimų (palankių atsakovei) pripažino netinkamais ir atsisakė jais vadovautis. Apeliantė (atsakovė) nurodė, kad teismas įrodymus vertino tendencingai, nenuosekliai, šališkai.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

12.1. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovės ir trečiųjų asmenų užsakyta kapavietė buvo didesnė nei yra reikalinga vieniems palaikams palaidoti, jeigu teismas būtų tinkamai įvertinęs minėtą aplinkybę, būtų ieškinyje nurodytą kapavietės įrengimo kainą padalinęs mažiausiai iš trijų, kad būtų gauta tikroji, būtent J. B. kapo, įrengimo kaina. Dėl ieškovės ir trečiųjų asmenų veiksmų pasirenkant beveik dvigubai didesnio ploto kapavietę, jos įrengimas kainavo beveik dvigubai daugiau, teismas šios aplinkybės nevertino ir ieškovės patirtų kapavietės įrengimo išlaidų nemažino.

12.2. Ieškovės ir trečiųjų asmenų pasirinktos kapavietės projektas ir pasirinktos medžiagos lėmė, kad kapavietės įrengimo kaina yra ženkliai didesnė nei vidutinė kapavietės įrengimo kaina, o teismo padaryta išvada, kad ši kaina yra vidutinė, nėra patvirtinta jokiais įrodymais, priešingai – prieštarauja byloje surinktai medžiagai.

12.3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepadarė esminės išvados, kad ieškovė ir tretieji asmenys ginčo kapavietės įrengimo metu elgėsi su atsakove nesąžiningai, vienašališkai, nebendradarbiavo ir nesikooperavo, priešingai – be jokio tinkamo ir pakankamo pagrindo nusprendė, kad atsakovė buvo pasyvi. Kadangi ieškovė ir tretieji asmenys vienasmeniškai (nepaisydami mirusiojo valios, kad ant kapo būtų pasodinta pušaitė) pasirinko ženkliai brangesnį kapavietės įrengimo būdą, jie ir turi prisiimti šio vienasmeniškai priimto sprendimo pasekmes. Teismas sprendime visiškai nepaaiškino, kodėl atsakovė turėtų dengti išlaidas už tokius, išskirtinai tik pačios ieškovės šeimai naudingus ir jos šeimos gyvenimo būdo padiktuotus, tačiau prieštaraujančius mirusiojo valiai, sprendimus.

12.4. Teismas nepaisė protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų ir iš senyvo amžiaus, mažą pensiją gaunančio, tik iš senatvės pensijos gyvenančio vienišo žmogaus, negaunančio jokių papildomų pajamų ir turinčio išlaikyti vieno kambario butą, priteisė net tris kartus didesnes kapavietės įrengimo išlaidas nei iš jaunų, darbingų, sveikų, turinčių šeimas ir nuolatines darbo pajamas ieškovės ir trečiųjų asmenų. Teismas visiškai nepasisakė, ar toks teismo sprendimas galės būti įgyvendintas ir iš kokių lėšų jis galės būti įgyvendintas.

12.5. Tokios įstatyminės normos ar įstatyminės prievolės atlyginti palikėjo kapavietės sutvarkymo išlaidas proporcingai paveldėto turto daliai nėra, todėl teismas savavališkai, aiškiai nepagrįstai, neteisėtai nusprendė, jog kapavietės rengimo išlaidos turi būti paskirstytos proporcingai tarp proceso šalių pagal paveldėto turto procentinę dalį.

12.6. Teismas neįvertino ir sprendime nepasisakė dėl šių faktinių aplinkybių: kad ieškovė ir tretieji asmenys pasinaudojo papildomai paveldėtomis ir valstybės skirtomis lėšomis J. B. palaidojimui ir kapavietės sutvarkymui; kad atsakovė nepretendavo į automobilį, įsigytą dar gyvenant kartu su J. B.; kad byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad tretieji asmenys yra sumokėję ieškovei už kapo sutvarkymą; kad ieškovė savavališkai ir amoraliai nusprendė dėl apeliantės (atsakovės) pasilaidojimo vietos. Teismas net nesuvokė bylai labai reikšmingų faktinių aplinkybių ir jas neteisingai interpretavo.

Atsiliepdama į apeliacinį skundą, ieškovė I. B. prašo apeliantės (atsakovės) R. P. skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apeliantės (atsakovės) samprotavimai, jog kapavietė yra trivietė, šeimos; pamąstymai apie kapavietėje galimų laidojimų skaičių ir nepagrįsti ir deklaratyvūs. Pažymėjo, jog apeliantės (atsakovės) pozicija bei pateikti duomenys tiek civilinės bylos nagrinėjimo metu, tiek išdėstyta pozicija apeliaciniame skunde vertintina kaip konfliktiška, prieštaringa, deklaratyvi, nepagrįsta jokiais faktiniais įrodymais bei iš esmės klaidinanti teismą. Ieškovė nurodė, kad teismas detaliai įvertino visus argumentus dėl kapavietės įrengimo išlaidų dydžio ir jų pagrįstumo, pripažino, kad konkretūs kapo sutvarkymo darbai buvo atlikti, kapavietės sutvarkymo išlaidos yra būtinos ir pagrįstos. Ieškovė akcentavo, kad apeliantė (atsakovė,) paveldėjusi didesnę palikimo dalį nei kiti įpėdiniai, ir siūlydama išlaidas kapo sutvarkymui dalinti po lygiai visiems įpėdiniams, elgiasi neteisingai ir nesąžiningai. Teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, padarė pagrįstas ir teisingas išvadas.

Atsiliepdama į apeliacinį skundą, trečiasis asmuo K. I. nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės (atsakovės) apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės I. B. ieškinys buvo tenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Teismas pripažįsta, kad skundžiamame sprendime pagrįstai teigiama, jog ieškovė turi teisę reikalauti iš mirusiojo J. B. įpėdinių – turto paveldėtojų kapo sutvarkymo išlaidų paveldėto turto daliai. Taigi, atsakovė taip pat privalo prisidėti prie kapavietės sutvarkymo. Tačiau šios išlaidos negali būti per daug didelės. Nuostata, kad atlygintinos kapavietės sutvarkymo išlaidos nustatomos vadovaujantis protingumo kriterijumi, reiškia, kad atlyginamos įprastos, vidutinės, bet ne prašmatnaus paminklo, tvorelės pastatymo išlaidos.

Teismas pripažįsta, kad atsakovė neprivalo sumokėti išlaidų, kurias turėjo ieškovė, savo sprendimu padidinusi kapavietės plotą, o tuo pačiu ir jos įrengimo išlaidas. Įvertinus tai, kad ieškovė primygtinai teigia, kad tėvas palaidotas ne šeimos, o tik jo kape, teismas privalo tuo pačiu pripažinti, kad beveik dvigubai užimto ploto tvarkymas turėjo perteklinių išlaidų atsakovės atžvilgiu. Tokiu atveju pripažintina, kad velionis palaidotas vienviečiame kape, todėl Kapavietės sąmata Nr.15-05 yra aiškiai neatitinkanti situacijos. Remiantis ta pačia sąmata, skaičiuojamos išlaidos yra gerokai padidintos ieškovės suderintai kapavietės apimčiai. Vienviečio kapo plotis yra 1,50, o ilgis 2,50. Esant tokiai apimčiai, visiškai užtenka dviejų pilkos spalvos granito plokščių 2500x50, o juodos karelinio granito plokštės užtenka 2500x50. Taigi, atsakovė neturi sumokėti 416 Eur už vieną pilkos spalvos bloką, už dalį karelinio granito plokštės. Vienas iš būtinų kapavietės tvarkymo darbų yra pamatų liejimas. Skaičiuojant šias išlaidas vienviečiam kapui, atsakovė būtų turėjusi 147 Eur išlaidų. Sumažinant šias atsakovei nepriklausančias išlaidas, reikalaujama suma sumažėtų nuo 974,40 Eur iki 355,40 Eur. Perteklinė suma 619 Eur susidarė ieškovei pareikalavus sumokėti iš atsakovės daugiau, nei ji turėtų prisidėti prie jos sugyventinio vienvietės kapavietės įrengimo.

Byloje nebuvo įtvirtintas tas faktas, kad velionio vaikai ir vaikaičiai tinkamai neinformavo atsakovės apie ketinamus atlikti darbus, būsimą kainą, darbus atliksiantį rangovą. Šiuo atveju itin svarbi derybų dalis – kaina ir darbų apimtis. Negalima tikėtis, kad pensinio amžiaus žmogus, gaunantis pensiją, nesvarstytų kapavietės įrengimo kainos. Tokiu atveju teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė pati yra pasirinkusi pasyvaus stebėtojo elgesio variantą, o šiuo atveju ieškovė I. B., nors ir iš anksto negavo aiškiai išreikšto atsakovės sutikimo, įvykdė įstatyminę ir visų paveldėtojų interesus atitinkančią prievolę.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, tačiau neįvertino esminių civilinės teisės principų – teisingumo, sąžiningumo ir protingumo. Iš bylos medžiagos matomas ieškovės siekis, kad atsakovė sumokėtų didžiąją dalį už tai, kad J. B. turto paveldėtojai iš esmės įrengė šeimos kapavietę, kurioje bet kuriuo atveju bus galima naudotis šeimos narių laidojimui.

Įvertinęs esmines teismo sprendimo keitimo aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kiti apeliacinio skundo argumentai yra pertekliniai ir iš esmės nebeanalizuojami.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismui konstatuojant, jog apeliantės (atsakovės) apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų padalinimo. I. I. B., atsiliepdama į apeliacinį skundą, prašė priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Į bylą pateiktas 2018 m. vasario 6 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimas „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, kuriuo nuspręsta I. B. suteikti 100 proc. antrinę teisinę pagalbą, atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo; Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. vasario 22 d. pažyma „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų“, iš kurios matyti, kad bendra valstybės naudai priteistina suma už teisines paslaugas yra 378,96 Eur. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (CPK 99 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į minėtas įstatymo nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš apeliantės (atsakovės) R. P. priteistinos 130,25 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, proporcingai patenkinto reikalavimo daliai.

Tenkinant ieškinį iš dalies, teismas išsprendžia atsakovės R. P. turėtų advokato pagalbos išlaidų klausimą. Už apeliacinio skundo paruošimą atsakovė sumokėjo advokatui 500 Eur. Teismui pripažinus, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, atsakovei iš ieškovės taip pat proporcingai tenkinamos ir šios išlaidos, nepriklausomai nuo to, kad ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip : „Ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti ieškovei I. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 335,40 Eur kapo sutvarkymo išlaidų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 335,40 Eur sumos nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2017-07-17) iki sprendimo įvykdymo. Likusioje dalyje reikalavimus atmesti.“

A. R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti iš ieškovės I. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 328 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Iš atsakovės R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 130,25 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų į valstybės pajamas, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.