Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal LR BK 22 str. 1 d. ir BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimo bausme 3 metams ir 8 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4, 9 d.d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2013-02-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė R. A. paskirta – laisvės atėmimas 4 metams.

Į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal 2013-02-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista ir M. A., tačiau jos atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

R. A. nuteistas už tai, kad pasikėsino neteisėtai įgyti narkotines medžiagas, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, o būtent:

2012 m. balandį paprašęs M. A. atsiųsti į Vilniaus pataisos namus narkotines medžiagas sau ir nuteistiesiems A. G., M. B., A. V., I. D., tokiu būdu pasikėsino neteisėtai įgyti ir parduoti narkotines medžiagas:

0,074 g narkotinės medžiagos heroino, kurių sudėtyje yra 0,014 g gryno heroino (2012-07-13 LTEC specialisto išvada Nr.11-1202(12), kurią įklijavusi į laišką išsiuntė M. A. į Vilniaus pataisos namus nuteistajam A. G., tačiau 2012-05-02 Vilniaus pataisos namuose apžiūrint paštą buvo rasta ir paimta narkotinė medžiaga;

0,142 g narkotinės medžiagos heroino, kurių sudėtyje yra 0,045 g gryno heroino (2012-07-16 LTEC specialisto išvada Nr.11-1203(12), kurią M. A. įklijavusi į laišką išsiuntė į Vilniaus pataisos namus nuteistajam M. B., tačiau 2012-05-02 Vilniaus pataisos namuose apžiūrint paštą buvo rasta ir paimta narkotinė medžiaga – heroinas;

0,104 g narkotinės medžiagos heroino, kurių sudėtyje yra 0,037 g gryno heroino (2012-07-18 LTEC specialisto išvada Nr.11-1204(12), kurią M. A. įklijavusi į laišką išsiuntė į Vilniaus pataisos namus nuteistajam A. V., tačiau 2012-05-02 Vilniaus pataisos namuose apžiūrint paštą buvo rasta ir paimta narkotinė medžiaga – heroinas;

0,050 g narkotinės medžiagos heroino, kurių sudėtyje yra 0,016 g gryno heroino (2012-07-19 LTEC specialisto išvada Nr.11-1205(12), kurią M. A. įklijavusi į laišką išsiuntė į Vilniaus pataisos namus nuteistajam R. A., tačiau 2012-05-02 Vilniaus pataisos namuose apžiūrint paštą buvo rasta ir paimta narkotinė medžiaga – heroinas;

0,0851 g narkotinės medžiagos heroino, kurių sudėtyje yra 0,0279 g gryno heroino (2012-07-19 LTEC specialisto išvada Nr.11-1206(12), kurią įklijavusi į laišką išsiuntė į Vilniaus pataisos namus nuteistajam I. D., kur 2012-05-02 Vilniaus pataisos namuose apžiūrint paštą buvo rasta ir paimta narkotinė medžiaga – heroinas;

0,0934 g narkotinės medžiagos heroino, kurių sudėtyje yra 0,0276 g gryno heroino (2012-07-20 LTEC specialisto išvada Nr.11-1207(12), kurią įklijavusi į laišką išsiuntė į Vilniaus pataisos namus nuteistajam A. G., kur 2012-05-03 Vilniaus pataisos namuose apžiūrint paštą buvo rasta ir paimta narkotinė medžiaga – heroinas;

0,0697 g narkotinės medžiagos heroino, kurių sudėtyje yra 0,0149 g gryno heroino (2012-07-20 LTEC specialisto išvada Nr.11-1208(12), kurią M. A. įklijavusi į laišką išsiuntė į Vilniaus pataisos namus nuteistajam A. V., tačiau 2012-05-03 Vilniaus pataisos namuose apžiūrint paštą buvo rasta ir paimta narkotinė medžiaga – heroinas;

0,0708 g narkotinės medžiagos heroino, kurių sudėtyje yra 0,0154 g gryno heroino (2012-07-23 LTEC specialisto išvada Nr.11-1209(12), kurią M. A. įklijavusi į laišką išsiuntė į Vilniaus pataisos namus nuteistajam M. B., tačiau 2012-05-03 Vilniaus pataisos namuose apžiūrint paštą buvo rasta ir paimta narkotinė medžiaga – heroinas;

0,1102 g narkotinės medžiagos heroino, kurių sudėtyje yra 0,0258 g gryno heroino (2012-07-24 LTEC specialisto išvada Nr.11-1210(12), kurią M. A. įklijavusi į laišką išsiuntė į Vilniaus pataisos namus nuteistajam R. A., tačiau 2012-05-03 Vilniaus pataisos namuose apžiūrint paštą buvo rasta ir paimta narkotinė medžiaga – heroinas;

0,1523 g narkotinės medžiagos heroino, kurių sudėtyje yra 0,0311 g gryno heroino (2012-07-24 LTEC specialisto išvada Nr.11-1211(12), kurią M. A. įklijavusi į laišką išsiuntė į Vilniaus pataisos namus nuteistajam I. D., tačiau 2012-05-03 Vilniaus pataisos namuose apžiūrint paštą buvo rasta ir paimta narkotinė medžiaga – heroinas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. A. prašo jo veiką iš LR BK 260 str. 1 d. perkvalifikuoti į LR BK 259 str. 1 d. ir sumažinti jam paskirtą bausmę. Nurodo narkotines medžiagas įgijęs savo reikmėms, ką patvirtina bylos duomenys. Tai, kad narkotikus vartojo pats patvirtina byloje esančios pažymos apie tai, kad apeliantas 7 kartus baustas už narkotikų vartojimą. Nurodo ir tai, kad byloje nėra pagrįsto įrodymo, kad apeliantas narkotines medžiagas įgijo būtent I. D., o taip teismo metu pasakė todėl kad laikė pyktį I. D..

Teismo posėdyje nuteistojo R. A. gynėjas skundą palaikė, prašė tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo R. A. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo R. A. nuteistas pagal LR BK 22 str. 1 d. ir BK 260 str. 1 d., yra pagrįstas ir teisėtas, teismo išvados dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų teisinio vertinimo atitinka faktines bylos aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus dėl R. A. nuteisimo pasikėsinus neteisėtai įgyti narkotines medžiagas, turint tikslą parduoti ar kitaip platinti, padarė pagrįstas išvadas ir priėmė teisėtą nuosprendį.

Apeliantas skunde nurodo, kad jo nusikalstama veika neteisingai kvalifikuota pagal LR BK 260 str. 1 d., t.y. turint tikslą platinti, nes, pasak jo, jo padaryta nusikalstama veika atitinka LR BK 259 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį, kadangi teigia narkotines medžiagas neteisėtai kėsinęsis įgyti tik savo asmeniniam vartojimui.

Byloje yra neginčytinai nustatyta, kad apeliantas R. A. 2012 m. balandžio mėn., paprašęs M. A. atsiųsti į Vilniaus pataisos namus narkotines medžiagas sau ir nuteistiesiems A. G., M. B., A. V., I. D., tokiu būdu pasikėsino neteisėtai įgyti ir parduoti narkotines medžiagas.

Kvalifikuodamas aukščiau nurodytus apelianto neteisėtus veiksmus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad R. A. veika atitinka LR BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 1 d. numatytą nusikaltimo sudėtį.

Pagal LR BK 260 str. 1 d. atsako tas, kas neteisėtai disponavo (gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė) narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Kitokiu platinimu laikomas bet koks neteisėtas šių medžiagų perdavimas kitiems asmenims.

Nors apeliantas ir nepripažįsta turėjęs tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas, tačiau tą patvirtina byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo tinkamai įvertinti įrodymai.

Kaltinamąja pirmosios instancijos teisme apklausta M. A. paaiškino, jog narkotikus įsigijo tuometinio sutuoktinio R. A. nurodymu. Iš pradžių Antakalnyje susitiko su mergina, kuri davė pinigų – 100 litų – įsigyti narkotikų, po to nuvyko į taborą ir nupirko 10 „čekių“. Vienas kainuoja 20 litų, tad 5 čekius pirko už savo pinigus. Laiškus su kišenėlėmis, į kurias ji sudėjo narkotikus ir išsiuntė į pataisos namus, atsiuntė Ruslanas. Adresatus nurodė taip pat Ruslanas. Visi adresatai buvo Vilniaus pataisos namuose. Teigė nežinanti, ar narkotikų reikėjo tik Ruslanui (b.t. 4, b.l. 86-87).

Analogiškus parodymus M. A. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (b.t. 3, b.l. 26-33).

Taigi, matyti, kad M. A. parodymai viso bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs, ji tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad tai Ruslan atsiuntė jai laiškus, jos prašė atsiųsti narkotikų, nurodė turįs problemų, įsiskolinimą.

Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja apklausta Vilniaus pataisos namų siuntų kontrolierė I. B. parodė, kad R. A. ir dar gal 12-ai nuteistųjų buvo atsiųsti beveik vienodi laiškai, kuriuose buvo įklijuoti maži kvadratėliai, kaip kišenėles, kuriose buvo kažko įpilta. Tokie laiškai buvo gauti per dvi dienas. Rašyti vienodu raštu. Buvo surašyti tarnybiniai pranešimai (b.t. 4, b.l. 49-51).

Taip pat daiktų apžiūros protokolais užfiksuota, kad buvo apžiūrėti vokai, kuriuose yra laiškai su tekstu ir įklijuotomis kišenėlėmis, kur įdėtas lankstinukas su neaiškios kilmės medžiagomis, adresuoti A. G., M. B., A. V., R. A., I. D., kuriuose rastos narkotinės medžiagos (b.t. 1, b.l. 47-48, 62-65, 79-82, 91-95, 105-111, 120-125, 134-139, 148-153, 162-167, 175-180).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadomis nustatyta, kad laiškuose, siųstuose į Vilniaus pataisos namus nuteistiesiems A. G., M. B., A. V., R. A., I. D., yra narkotinė medžiaga – heroinas (b.t. 1, b.l. 55-57, 69-71, 85-87, 99-101, 114-116, 129-130, 142-144, 156-158, 170-171, 183-185).

Be to ir paties apelianto parodymai iš dalies paneigia jo keliamą versiją. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme kaltinamuoju R. A. teigė, kad jam narkotikų nereikėjo ir jis veikė tik dėl to, kad buvo skolingas I. D., tačiau vėliau parodymus pakeitė ir nurodė, kad viską sugalvojo pats, kad vartoja narkotikus ir norėjo jų gauti asmeniniam naudojimui (b.t. 4, b.l. 87-89). Vis tik, iš apelianto parodymų matyti, kad jis pripažino ėmęsis veiksmų gauti narkotikų, kuriuos būtų perdavęs kitiems asmenims.

Esant tokiems objektyviems įrodymams, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nustatė, jog pasitvirtino kaltinimas, kad R. A. pasikėsino įgyti narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas ir tai, kad kasacinis teismas yra pasisakęs, jog teismų praktikoje vien ta aplinkybė, kad kaltininkas pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, savaime dar nereiškia, kad jis neturi tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-247/2010, 2K-629/2011, 2K-141/2012, 2K-7-173/2014 ir kt.). Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad tokių veiksmų atlikimas už skolą taip pat atitinka narkotinių medžiagų platinimo sąvoką.

Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju apelianto prašymas perkvalifikuoti jo veiką iš 260 str. 1 d. į 259 str. 1 d. nepagrįstas, nes pagal byloje nustatytas faktines jo veikos padarymo aplinkybes, nuteistojo R. A. veiksmai tinkamai kvalifikuoti kaip pasikėsinimas neteisėtai įgyti narkotines medžiagas, turint tikslą parduoti ar kitaip platinti. Pirmos instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nėra jokio teisinio pagrindo apelianto veiką perkvalifikuoti kaip prašoma, nes byloje buvo nustatyti visi požymiai nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 1 d.

Kolegija, patikrinusi R. A. apeliacinio skundo argumentus dėl paskirtos per griežtos bausmės, baudžiamojo įstatymo nuostatų pažeidimų skiriant bausmę nenustatė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. A. bausmę, bausmės ir jos paskirties principų, bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 41 str., 56 str. nepažeidė. Teismas, paskirdamas apeliantui bausmę, įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, stadiją, atsižvelgė į jo asmenybę, nuosprendyje nurodė bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs minėtas aplinkybes, nuteistajam R. A. pagrįstai parinko bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Apeliantas praeityje teistas ne vieną kartą, skundžiamu nuosprendžiu nustatyta nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas 14 kartų ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (b.t. 3, b.l. 87-103). Taip pat apeliantas 2000 m. buvo kreipęsis dėl narkotikų vartojimo, o 2010-07-16 ir 2010-08-11 buvo pristatytas apsvaigimo patikrinimui, nustatyta, kad vartojęs narkotikus (b. t. 3, b.l. 107). Pirmosios instancijos teismas apelianto atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė. Nurodyti duomenys pirmosios instancijos teismui leido manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam R. A. gali būti pasiekti tik paskiriant terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Kolegijos nuomone, tiek teismo parinkta bausmė, tiek jos skyrimo motyvai rodo, kad bausmė paskirta laikantis BK VIII skyriuje nustatytų reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d. nuostatomis, bendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-04 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi, teisinio pagrindo švelninti apylinkės teismo paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę, sumažinant jos trukmę, nėra. Paskirtoji subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl mažinti jos trukmę vados nėra.

Vilniaus apygardos teisme buvo gautas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) prašymas, kuriuo prašoma iš nuteistojo R. A. valstybės naudai priteisti 98,43 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Prašyme nurodoma, kad 2015-04-01 VGTPT koordinatoriaus parinkimu advokatas Jonas Vilhelmas Pliugžma teikė antrinę pagalbą R. A. baudžiamojoje byloje 1A-400-211/2015, antrinės teisinės pagalbos išlaidas iki 2015-05-12 sudarė advokato užmokestis – 98,43 Eur.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks prašymas netenkintinas.

LR BPK 106 str. 1 d. nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. p. numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Vertinant LR BPK 106 str. nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, retesniais atvejais – apeliacinės instancijos teismui panaikinus išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naują, apkaltinamąjį teismo nuosprendį. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. LR BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir minėtoje Konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą.

Taigi šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo R. A. apeliacinį skundą.

netenkinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-05-06 prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo R. A..

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.