Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria A. Š. prašymas tenkintas, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutarimu jam paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas sutrumpintas iki 11 mėnesių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Visų pirma pažymėtina, jog 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymas), kuriuo patvirtintas nuo 2017-01-01 įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), 5 str., reglamentuojančio senaties terminų ir teisenos taikymą, 2 d., inter alia, nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai surašyti po 2017-01-01, teisena vyksta pagal ANK. Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai surašyti iki 2017-01-01 ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK (5 str. 3 d.). Kitais šio straipsnio 2 ir 3 d. nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK (5 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, kad A. Š. protokolas už ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą surašytas iki 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta, taip pat ir klausimas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo sprendžiamas pagal iki 2017-01-01 galiojusį ATPK. Tokį įstatymo taikymą patvirtina ir ANK 3 str. 3 d., kurioje, inter alia, numatyta, kad įstatymas, sunkinantis asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.

ATPK 329 str., inter alia, nustatyta, jog jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Iš šios teisės normos analizės išeina, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 str. nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant klausimą dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Be to, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 str. vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti).

Apygardos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą, mano, jog nors nagrinėjamu atveju ATPK 329 str. nurodytos sąlygos formaliai įvykdytos (nuo specialiosios teisės atėmimo yra praėję daugiau nei pusė specialiosios teisės atėmimo termino, naujų teisės pažeidimų A. Š. nėra padaręs, jis yra atestuotas pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą), tačiau vien to nepakanka, kad jam būtų galima taikyti ATPK 329 str. nuostatas bei sutrumpinti paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Kaip jau minėta, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 str. laikytinas išimtimi iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją visiškai atlikti (įvykdyti).

Teisė vairuoti transporto priemones A. Š. atimta už tai, kad jis padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairuodamas transporto priemonę ir policijos pareigūnams pareikalavus pasitikrinti neblaivumą, atsisakė tai daryti. Neblaivumo patikrinimo vengimas užtraukia administracinę atsakomybę, numatytą ATPK 126 str. 4 d. Už šį pažeidimą, nustačius A. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pažeidėjui buvo skirta straipsnio sankcijos minimumui lygi bauda (580 Eur), o teisė vairuoti transporto priemones, pritaikius ATPK 30¹ str., atimta dvigubai trumpesniam laikui nei straipsnio sankcijoje numatytas minimalus šios nuobaudos terminas – 1 metams. Apygardos teismas laiko, jog už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą A. Š. buvo skirta pakankamai švelni nuobauda, be to, paskirta švelnesnė nei sankcijoje numatyta papildoma administracinė nuobauda, todėl dar labiau trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nors šiuo atveju ir yra įvykdytos visos formalios ATPK 329 str. nustatytos sąlygos, nėra pagrindo, tam pagrindo neduoda padaryto pažeidimo pobūdis ir pavojingumas.

Pažymėtina, kad remiantis teismų praktika paprastai pripažįstama, jog yra pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą tada, kai, be kitų ATPK 329 str. numatytų sąlygų, nustatoma, jog yra pagrindas manyti, kad tuo bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Apygardos teismas pažymi, jog apie tai, ar bus pasiekti nuobaudos tikslai, visų pirma sprendžiama atsižvelgus bei įvertinus ankstesnį pažeidėjo drausmingumą vairuojant automobilį, padarytus pažeidimus, jų dažnumą, pobūdį, taikytas administracines nuobaudas bei jų poveikį pažeidėjo elgesiui (LVAT nutartys Nr. N575-835/2012, N575-832/2012, N575-919/2012, N575-992/2012). Nors A. Š. savo prašyme sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą akcentuoja, kad jis anksčiau už tokį pažeidimą nėra baustas, tačiau iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011m. rugsėjo 5 d. nutarimu jis buvo nubaustas už tai, būdamas neblaivus (jam nustatytas 2,00 promilių girtumas), vairavo automobilį „Citroen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Taigi, A. Š. praeityje jau baustas už tai, kad neblaivus sėdo už vairo, žinodamas, kad teisė vairuoti jam reikalinga kasdieniame šeimos gyvenime, dar kartą elgėsi itin neatsakingai, kas rodo, jog iš prieš tai buvusių nuobaudų jis nepasimokė, išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Kita vertus, pažymėtina ir tai, jog minėtu 2011-09-05 nutarimu, taikant ATPK 30¹ str., A. Š. apskritai nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones ir dėl to jis nepatyrė visų nuobaudos už vairavimą būnant neblaiviam sukeliamų nepatogumų, po to pakartotinai padarė panašaus pobūdžio pažeidimą, o tai atskleidžia, jog šį kartą A. Š. sutrumpinus teisės vairuoti atėmimo terminą nuobaudos tikslai ir vėl gali būti nepasiekti, ir A. Š. gali ir toliau daryti tokio pobūdžio teisės pažeidimus.

Nors apylinkės teismas nurodė, kad A. Š. baudą sumokėjo, teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga dėl darbo, šeiminiams poreikiams tenkinti, be to, naujų A. Š. teisės pažeidimų nenustatyta, tačiau nenurodė jokių aplinkybių, kurios rodytų, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys pasikeitė, jis suprato savo rizikingo elgesio esmę ir jo nebekartos. Savo prašyme pirmosios instancijos teismu dėl ATPK 329 str. numatytų nuostatų taikymo A. Š. nurodė, kad nuobaudos tikslai yra pasiekti, kad iš savo padaryto teisės pažeidimo pasimokė, padarė išvadas, suprato, kokių nepatogumų patyrė būdamas nubaustas, tačiau nepateikė jokių argumentų, kurie patvirtintų šiuos jo teiginius. Apygardos teismas pažymi, kad A. Š. pateiktoje darbdavio charakteristikoje (b. l. 5) pateikti duomenys niekaip neatspindi A. Š. asmenybės ir elgesio pokyčių po administracinės nuobaudos paskyrimo, joje tiesiog nurodomos gyvenimiškai įprastos aplinkybės: jis yra geranoriškas, organizuotas, paslaugus, pareigingas, atsakingas ir drausmingas. Šios aplinkybės neatskleidžia jokio A. Š. asmenybės pokyčio, A. Š. dirbo šioje įmonėje nuo 2005-03-08 ir tai jau antras kartas, kai dirbdamas šioje įmonėje jis vairuoja būdamas neblaivus, todėl tai neduoda pagrindo manyti, jog ir iki pažeidimo padarymo šios asmeninės-darbinės pažeidėjo savybės neegzistavo, todėl jos neleidžia teigti, kad A. Š. elgesys pasikeitė, kad dėl jo yra pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai, sudarantys pagrindą trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą trumpinti paskirtos nuobaudos terminą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad A. Š., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai, pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas. Prašyme pirmosios instancijos teismui nurodoma, kad teisės vairuoti neturėjimas A. Š. sukelia sunkumų dirbant, jį ir įrangą į darbo vietą turi vežioti kiti asmenys, be to, jo sūnus serga nepagydoma liga (cukriniu diabetu), dėl to jį reikia reguliariai vežti į gydymo įstaigas Kaune bei Vilniuje. Visų pirma, pažymėtina, jog nors prie prašymo pateiktame darbdavio rašte nurodyta, kad A. Š. vairuotojo teisės yra būtinos vykdyti tiesiogines darbo funkcijas, tačiau iš šio rašto matyti, jog savo darbovietėje A. Š. dirba nuo 2005-03-08 ir teisės atėmimo laikotarpiu jo darbo santykiai nenutrūko, o tai atskleidžia, kad specialiosios teisės praradimas neturėjo įtakos jo pragyvenimo šaltinio užsitikrinimui. Be to, minėtame rašte nurodyta, kad A. Š. darbo funkcijos susijusios su kitų įmonės darbuotojų (dokininkų mechanizatorių) priežiūra ir kontrole jiems atliekant krovos ir laivų švartavimo darbus trijose skirtingose vietose, į objektus vykstama įmonės paskirtu tarnybiniu automobiliu, tai rodo, kad A. Š. dirba ne individualiai, o su komanda, todėl įmonės automobilį į objektus gali nuvairuoti ir kiti asmenys. Aplinkybių, kodėl įmonės automobilį vairuoti turėtų būtent A. Š., o ne kitas darbuotojas, nenurodoma nei pažeidėjo prašyme, nei darbdavio rašte. Prašyme pažeidėjas taip pat nurodė, kad netekus teisės vairuoti buvo apribotos jo karjeros galimybės – jis negalėjo įsidarbinti ir privalėjo atsisakyti geriau mokamo darbo užsienyje, dėl to patyrė finansinių nuostolių, tačiau, apygardos teismo vertinimu, tokio pobūdžio suvaržymai, apsunkinantys galimybę gauti geresnį darbą asmeniui, padariusiam vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, yra adekvatūs ir proporcingi. Pažymėtina ir tai, jog akivaizdu, kad A. Š. žinojo, jog norint geriau atlikti pavestas darbo funkcijas bei siekiant gauti geresnį darbą, jam reikalinga teisė valdyti transporto priemones, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama priežastis, kad sulaikytų jį nuo vieno pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų padarymo, ignoruodamas veiksmų pavojingumą ir prisiimdamas riziką dėl galimų pasekmių.

A. Š. savo prašyme taip pat akcentavo, jog teisė vairuoti jam reikalinga norint rūpintis sunkia ir nepagydoma liga (cukriniu diabetu) sergančiu 1999 m. gimusiu sūnumi, nes jį reikia reguliariai nuvežti pas gydytojus dėl apžiūros bei tolesnio gydymo į Kauno klinikas bei Vilniaus Santariškių ligoninę. Akivaizdu, jog pažeidėjo sūnaus sveikatos problemų pobūdis (nėra duomenų, jog jis sirgtų staiga paūmėti galinčiomis ligomis) neleidžia daryti išvados, jog be teisės vairuoti A. Š. negalės tinkamai pasirūpinti sūnumi. Kaip matyti iš pažeidėjo prašymo, apsilankymai pas medikus kituose miestuose (nors tokių apsilankymų būtinybė nėra pagrįsta jokiais prie prašymo pridedamais dokumentais) yra planiniai, pagal iš anksto suderintą laiką, todėl akivaizdu, jog tokio pobūdžio vizitai gali būti suderinti su viešojo transporto grafikais. Pažeidėjas nenurodo jokių aplinkybių, kurios atskleistų, jog jo 17 metų sūnus, kuriam nustatytas vidutinis neįgalumas, lydimas šeimos narių negalėtų į gydymo įstaigas vykti viešuoju transportu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad A. Š. nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių faktą, kad tik jis, turėdamas teisę vairuoti, gali pasirūpinti minėtais neįgalaus sūnaus poreikiais. Pareiga rūpintis vaikais tenka abiem tėvams, byloje nėra duomenų, kad minėtų sūnaus poreikių negali patenkinti vaiko mama. Kita vertus, pats A. Š. nurodo, kad atgavęs teisę vairuoti, jis bandytų gauti darbą užsienyje – Norvegijos arba Olandijos jūrų uostuose, todėl akivaizdu, jog gavęs minėtą darbą jis nebūtų Lietuvoje ir negalėtų rūpintis sūnaus poreikiais ta apimtimi, kurią deklaruoja siekdamas atgauti vairavimo teisę.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies. Akivaizdu, kad asmens veiklos suvaržymai, kurių jis patiria dėl specialiosios teisės atėmimo, būtų beprasmiai ir nebūtini, jei, net ir nepasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, pasiekiami visi administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str. Nors atskirajame skunde nurodoma, kad A. Š. sutinka, kad padarė pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, neigiamai vertina savo elgesį ir jį smerkia, teigia, kad nėra linkęs daryti naujų teisės pažeidimų, tačiau nepateikiama jokių šiuos deklaratyvius teiginius pagrindžiančių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad tolesnis specialiosios teisės atėmimo taikymas nebeturi prasmės, o administracinė nuobauda savo tikslus jau pasiekė. Būtent su vertinimu, ar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda – specialiosios teisės terminuotas atėmimas – jau pasiekė jai keliamus tikslus, ir sietini ATPK 329 str. numatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka. Apygardos teismas konstatuoja, jog A. Š. privalo jam paskirtą papildomą nuobaudą atlikti iki galo, kad, be kita ko, būtų pasiektas vienas pagrindinių ATPK 20 str. numatytų nuobaudos tikslų – kad ateityje jis nebedarytų naujų administracinių teisės pažeidimų. Praeityje šiam asmeniui jau buvo rodytas teismo pasitikėjimas (Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011m. rugsėjo 5 d. nutarimu jam už vairavimą būnant neblaiviam neskirtas specialiosios teisės atėmimas), tačiau A. Š. jo nevertino ir dar kartą sėdo už vairo būdamas neblaivus. Apygardos teismo vertinimu, jei papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas šiuo atveju bus sutrumpintas, nuobaudos tikslas, kad asmuo nebevairuotų būdamas neblaivus, nebus pasiektas, nes A. Š. ateityje ir vėl, tikėdamasis pakankamai švelnių nuobaudų (šiuo atveju jam taikant ATPK 30¹ str. uždrausta valdyti transporto priemones pusę sankcijoje nurodyto minimalaus laiko), gali daryti naujus analogiškus pažeidimus. Iš bylos medžiagos negalima spręsti, kad nuobaudos A. Š. tikslas jau pasiektas ir taikyti specialiosios teisės atėmimą nebėra pagrindo. Tokių aplinkybių nenustatė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas. Akivaizdu, jog vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimo sutrumpinti paskirtos administracinės nuobaudos terminą, paremto deklaratyviais teiginiais, kad paskirtos administracinės nuobaudos prevenciniai tikslai yra pasiekti, tenkinimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Esant išdėstytoms aplinkybėms skundą nagrinėjantis teismas mano, jog nors nagrinėjamu atveju formaliai ir egzistuoja ATPK 329 str. nurodytos formalios sąlygos, tačiau apylinkės teismas ATPK 329 str. taikymo klausimą išsprendė, tinkamai neįvertinęs A. Š. asmenybės. Vertinant A. Š. pateiktus dokumentus, jį charakterizuojančią medžiagą, duomenis apie jo praeityje padarytus pažeidimus ir jų pobūdį, laikytina, jog nėra pakankamai objektyvių duomenų, kad A. Š. pasitaisė ir ateityje nebedarys naujų administracinių teisės pažeidimų, administracinės nuobaudos tikslai kol kas nėra pasiekti. Todėl pripažįstama, kad apylinkės teismas ATPK 329 str. nuostatas taikė netinkamai, o skundžiama nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartis naikinama ir dėl A. Š. prašymo sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą priimamas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹⁵ str. 6 d. 3 p., teisėjas

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – A. Š. prašymo sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą netenkinti.

Nutartis neskundžiama.