- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-16
- Bylos Nr.
- 2S-82-755/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Atsakovas
- L. K., G. G.
- Ieškovas
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijos
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-82-755/2018
Teisėja Ingrida Kirsnytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01794-2017-4
2018 m. sausio 16 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2865-589/2017 pagal atsakovės L. K. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-2865-589/2017 pagal ieškovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovėms L. K., G. G., G. G., atstovaujamai įstatyminės atstovės L. K., institucijai, teikiančiai išvadą, – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo iš nuomojamų gyvenamųjų patalpų, suteikiant kitas gyvenamąsias patalpas, ir skolos už gyvenamųjų patalpų nuomą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija prašė nutraukti 2003 m. rugsėjo 4 d. Savivaldybių manevrinio butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, sudarytą su atsakove L. K., dėl gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos; iškeldinti L. K., G. G. ir G. G. iš nuomojamos gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), su visu joms priklausančiu turtu, suteikiant kitą gyvenamąją patalpą, esančią adresu (duomenys neskelbtini); panaikinti L. K., G. G. ir G. G. deklaravimo duomenis adresu (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti L. K. sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini); priteisti iš L. K. 422,91 Eur skolą už patalpų nuomą.
2. Atsakovei teismo nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį, neatvykus į teismo posėdį, 2017 m. liepos 20 d. teismas priėmė sprendimą už akių. Teismas nusprendė ieškinį patenkinti iš dalies: nutraukė 2003 m. rugsėjo 4 d. Savivaldybių manevrinio butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, sudarytą su L. K. dėl gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos; iškeldino L. K., G. G. ir G. G. iš nuomojamos gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), su visu joms priklausančiu turtu, suteikiant kitą gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini); priteisė iš L. K. Panevėžio miesto savivaldybei 422,91 Eur skolą. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
3. Atsakovė L. K. pateikė teismui pareiškimą dėl 2017 m. liepos 20 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydama ieškinį atmesti. Nurodė, kad ji moka mokesčius už elektros energiją, kas mėnesį atsiskaitydama už paslaugas AB „Energijos skirstymo operatorius“. Iki 2011 metų mokėjo ir patalpų nuomos mokesčius, nes kartu gyveno ir jos sūnus, kuris padėdavo. Nuo 2011 metų nebemoka mokesčio už patalpų nuomą, taip pat mokesčių AB „Panevėžio būtų ūkis“, UAB „Aukštaitijos vandenys“ už geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą. Nemokėjo mokesčių ir UAB „Lietuvos dujos“, todėl nuo 2014 m. vasario 18 d. dujų tiekimas buvo nutrauktas. Ne kartą kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybę, kad jos ir dukrų gyvenamoji vieta būtų deklaruota jų gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), tačiau savivaldybė atsisakė tai padaryti. Dėl to buvo priversta savo ir G. G. bei G. G. gyvenamąją vietą deklaruoti privačiai adresu (duomenys neskelbtini), kas mėnesį už gyvenamosios vietos deklaravimą mokėdama po 50 Eur mokestį. Nurodė, kad nuo 2011 m. buvo registruota darbo biržoje, ieškojo darbo, tačiau jį turėjo tik keletą mėnesių, dėl blogos savo sveikatos susirasti kito darbo negalėjo. Su dukromis gyveno iš apie 200 Eur dydžio gaunamos socialinės pašalpos ir nedidelių išmokų, gaunamų iš Vaikų išlaikymo fondo. Nuo 2017 m. liepos 25 d. jai nustatytas 55 procentų darbingumas, negali dirbti sunkių darbų. Artimiausiu metu gaus išmokas už neįgalumą, todėl galės mokėti turimas skolas. Nesutinka, kad su ja būtų nutraukta 2003 m. rugsėjo 4 d. Savivaldybių manevrinio butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis dėl gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos, nes, nors nuomos mokestis už butą bus mažesnis, tačiau, jos žiniomis, bendrabučio tipo bute, kaip, kad siūlo savivaldybė, reikės mokėti žymiai didesnius visus kitus mokesčius. Taip pat nurodė, jog nepateikė atsiliepimo, kadangi pati jo negalėjo surašyti, o dėl blogos sveikatos neturėjo galimybės pasirūpinti ir antrinės teisinės pagalbos jai suteikimu. Į teismo posėdžius neatvyko dėl ligos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimi atsakovės L. K. pareiškimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-2865-589/2017 netenkino.
5. Teismas nustatė, kad ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo atsakovei įteiktas 2017 m. kovo 24 d. asmeniškai. Atsakovė, atstovaudama ir nepilnametę dukrą, atsiliepimo į ieškinį per teismo pranešime nurodytą 20 dienų terminą teismui nepateikė. Atsakovei, nepateikus atsiliepimo į ieškinį, esant ieškovo prašymui, byloje buvo galimas sprendimo už akių priėmimas, tačiau teismas atsižvelgė į tai, jog ieškinyje yra formuluojamas reikalavimas iškeldinti atsakovę kartu su nepilnamete dukra, todėl 2017 m. gegužės 23 d. paskyrė parengiamąjį teismo posėdį. Atsakovė telefonu pranešė, kad negali dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje, nes serga, tačiau nepateikė nurodomą aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Teismas atsakovės prašymą tenkino, bylos nagrinėjimą atidėjo ir skyrė parengiamąjį posėdį 2017 m. birželio 20 d. Atsakovė 2017 m. birželio 20 d. pateikė teismui prašymą atidėti posėdį dėl ligos, taip pat pateikė pranešimų apie išduotus nedarbingumo pažymėjimus nuorašus, kurie patvirtino, jog laikotarpiais nuo 2017 m. gegužės 16 d. iki 2017 m. gegužės 25 d., nuo 2017 m. gegužės 29 d. iki 2017 m. birželio 26 d. ji buvo nedarbinga. Teismas atsakovės prašymą tenkino ir skyrė parengiamąjį teismo posėdį 2017 m. liepos 19 d. Atsakovė 2017 m. liepos 17 d. vėl pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl ligos, pagrįsdama šią aplinkybę pranešimų apie išduotus nedarbingumo pažymėjimus nuorašais, kurie patvirtino, jog laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 27 d. iki 2017 m. liepos 19 d. atsakovė buvo nedarbinga.Teismas trečią kartą atsakovės nurodytos negalėjimo atvykti į teismo posėdį priežasties svarbia nepripažino, bylos nagrinėjimo neatidėjo, išnagrinėjo bylą iš esmės ir nutarė procesinį sprendimą skelbti 2017 m. liepos 20 d.
6. Teismas vertino, jog atsakovė tiek su 2017 m. liepos 17 d. prašymu atidėti bylos nagrinėjimą, tiek su pareiškimu dėl 2017 m. liepos 20 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė argumentų ir duomenų, kad jos neatvykimo dėl ligos atvejis yra išskirtinis, sudarantis teismui pagrindą nukrypti nuo bendrosios nuostatos, jog liga paprastai nelaikoma svarbia priežastimi. Pažymėjo, kad prie pareiškimo atsakovė pateikė viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės išduotą epikrizę, kuri patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 26 d. iki 2017 m. liepos 5 d. ji buvo gydoma ambulatoriškai, vėliau išleista gydytis namo. Teismo vertinimu, atsakovė, išleista gydytis namo, turėjo pakankamai laiko pasirūpinti, kad pranešimas teismui apie nedalyvavimą būtų tinkamas ir pateiktas laiku. Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, motyvuojant liga, likus dviem dienoms iki teismo posėdžio, parodo nerūpestingą atsakovės požiūrį į teismo procesą ir jo dalyvius, jų procesines teises ir teisėtus interesus.
7. Teismas laikė, jog atsakovė turėjo pakankamai (apie keturis mėnesius) laiko pasirūpinti ir jos atstovavimu byloje. Byloje pateiktų įrodymų nepakanka pagrįsti atsakovės argumentui, kad dėl blogos sveikatos (negalėjo judėti, buvo reikalinga kitų žmonių pagalba ar paskirtas gulimas režimas) ji neturėjo galimybės pasirūpinti antrinės teisinės pagalbos suteikimu.
8. Teismas konstatavo, kad 2010-2011 metais atsakovės atliko mokėjimus AB „Panevėžio būtų ūkis“ buvo tuo laikotarpiu, kuomet vyko ankstesni teisminiai procesai su ieškove dėl iškeldinimo iš socialinio būsto ir skolos priteisimo. Pasibaigus teisminiams procesams, nuomos ir kiti komunaliniai mokesčiai, išskyrus už AB „Energijos skirstymo operatorius“ teikiamas paslaugas, nebemokami. Aplinkybę, jog nuo 2011 metų atsakovė nemoka mokesčio už patalpų nuomą, taip pat mokesčių AB „Panevėžio būtų ūkis“, UAB „Aukštaitijos vandenys“, UAB „Lietuvos dujos“, pripažįsta ir pati atsakovė. Todėl jos nurodoma aplinkybė, jog ji reguliariai atsiskaito AB „Energijos skirstymo operatorius“ už elektros energiją tiekimą, iš esmės nekeičia nagrinėjamos situacijos teisinio vertinimo, kadangi atsakovės įsiskolinimas už patalpų nuomą ir kitus komunalinius mokesčius yra labai didelis ir jis tik toliau didėja.
9. Teismas nustatė, kad atsakovė dirbo tik vienoje darbovietėje – (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 7 d. iki 2011 m. gruodžio 29 d., o (duomenys neskelbtini) dirbo laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 16 d., atlikdama viešuosius darbus. Laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 16 d., kuomet atsakovė atliko viešuosius darbus, jai buvo mokamas atlyginimas, be to, nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. atsakovei buvo paskirta ir mokama socialinė pašalpa, sudaranti kiek daugiau nei 200 Eur sumą. Tačiau atsakovė, net ir gaudama socialinę išmoką bei darbo užmokestį, tais laikotarpiais, kuomet dirbo, už patalpų nuomą ir komunalines paslaugas nemokėjo net iš dalies. Teismas taip pat pažymėjo, jog atsakovė nepateikė įrodymų, kad nedarbo laikotarpiais ji ieškojo darbo, tačiau nerado, todėl darė išvadą, kad atsakovė elgėsi pasyviai ir neišnaudojo visų galimybių siekdama gauti geriau apmokamą darbą, gauti didesnes pajamas.
10. Teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, sprendė, kad patalpų nuomos sutarties nutraukimas ir iškeldinimas iš nuomojamo socialinio būsto, suteikiant kitas gyvenamąsias patalpas, yra proporcinga ir pagrįsta priemonė. Tuo tarpu atsakovė nenurodė aplinkybių ir nepateikė jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, ar patvirtintų, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu atsakovė L. K. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartį, peržiūrėti 2017 m. liepos 20 d. sprendimą už akių ir ieškovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ieškinį atmesti. Kartu su skundu pateikė papildomų įrodymų.
12. Nurodo, kad nemokėjo mokesčių, nesikreipė į ieškovę arba trečiuosius asmenis dėl jų mokėjimo atidėjimo ar susidariusių skolų išdėstymo, nes neturėjo piniginių lėšų, todėl ir negalėjo numatyti, iki kokio termino tai galėtų padaryti. Jos pajamos visą laiką buvo labai nedidelės. Tačiau
nuo 2017 metų gegužės mėnesio iki 2017 metų liepos mėnesio mokamos išmokos iš Panevėžio miesto savivaldybės Socialinių reikalų skyriaus yra padidėję (250 Eur), o 2017 metų rugpjūčio mėnesį gavo 307,30 Eur, todėl šiuo metu turi didesnes galimybes mokesčių mokėjimui. Mano, jog
iškeldinimas iš nuomojamų patalpų į kitas patalpas, kurios yra bendrabučio tipo, ir mokesčiai, už kurias yra žymiai didesni, kaip ir visame mieste esančiose tokio tipo patalpose, dar labiau pablogintų jos bei nepilnametės dukters G. G. materialinę padėtį ir gyvenimo sąlygas.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad, siekdama įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, atsakovė turėjo būti rūpestinga, sąžininga ir atidi. Šiuo atveju teismas teisingai įvertino visas aplinkybes, kartu ir atsakovės elgesį, teisingai įvertino priimto sprendimo už akių teisėtumą, todėl jokio teisinio pagrindo naikinti šią nutartį nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl įrodymų
15. Su atskiruoju skundu apeliantė pateikė naujų įrodymų – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriaus 2017 m. rugsėjo 29 d. pažymą apie jos pajamas, J. P. šeimos klinikos 2017 m. rugsėjo 5 d. pažymą apie L. K., taip pat Panevėžio apygardos teismui pateikė 2017 m. spalio 23 d. darbo sutartį.
16. CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo suformuota praktika, aiškinant, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).
17. Šiuo atveju vertinama, jog pateikti duomenys yra susiję su klausimo sprendimu, jų priėmimas neįtakos proceso trukmei, piktnaudžiavimo teise nenustatyta, todėl jie priimami.
Dėl ginčo esmės
18. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
19. Sprendimo už akių priėmimo pagrindai ir sąlygos įtvirtinti CPK 285 straipsnyje. Sprendimas už akių gali būti priimamas, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ir jei yra ieškovo prašymas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso operatyvumu ir ekonomiškumu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą.
20. Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis, 287 straipsnis). Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, jeigu konstatuoja, kad atsakovas negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir kad atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnis). Iš to seka, kad sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinimas esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Tokiu būdu, sprendimo už akių peržiūrėjimui yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus turi būti nurodytos pareiškime dvi aplinkybių grupės. Tuo tarpu vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių.
21. Nagrinėjamu atveju sprendimas už akių buvo priimtas atsakovei nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei neatvykus į teismo posėdį. Byloje teismas išsamiai ir aiškiai išdėstė visą proceso eigą, atitinkamai įvertino atsakovės elgesį ir veiksmus, kurie, teismo nuomone, neatitiko rūpestingos ir apdairios šalies elgesio civiliniame procese principų. Nėra ginčo, jog atsakovei ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo jai buvo įteikti tinkamai, taip pat, jog apie 2017 m. gegužės 23 d., 2017 m. birželio 20 d. ir 2017 m. liepos 19 d. teismo posėdžius jai buvo pranešta tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytų aplinkybių vertinimu sutinka, todėl jų nekartoja ir sprendžia, jog, esant ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2017 m. liepos 20 d. priėmė sprendimą už akių. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantė nenurodė jokių svarbių priežasčių, išskyrus blogą sveikatą, ir nepateikė įrodymų, pateisinančių atsiliepimo nepateikimo per teismo nustatytą terminą ir neatvykimo į teismo posėdį faktą.
22. Nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties ir apeliantės
argumentai, susiję su tuo, kad šiuo metu ji turi didesnes galimybes mokėti mokesčius, bei naujai pateikti įrodymai, kurie, teismo nuomone, neduoda pagrindo faktinę situaciją vertinti kitaip, nei kad sprendė pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad nutartyje teismas įvertino atsakovės mokesčių mokėjimą, t. y. kai ji epizodiškai mokėjo tik mokesčius už elektros energiją. Nors atskirajame skunde atsakovė nurodo, jog ji ruošiasi mokėti mokesčius už nuomą, o jos gaunamos pajamos padidėjo, tačiau tam pagrįsti, t. y. realų mokesčių( jų dalies) mokėjimą, įrodymų, išskyrus apeliacinės instancijos teismui pateiktą darbo sutartį, nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog apeliantės nurodomi ketinimai mokėti mokesčius už komunalines paslaugas, nuomos mokestį, nepasireiškė jokiais aktyviais veiksmais. Kaip pagrįstai pažymėjo teismas, atsakovė, net ir gaudama socialinę išmoką bei darbo užmokestį, tais laikotarpiais, kuomet dirbo, už nuomą ir komunalines paslaugas nemokėjo net iš dalies. Taip pat jokiais įrodymais nepagrindė, kad būtų ėmusis veiksmų jos turtinei padėčiai pakeisti, kad būtų kreipusis į ieškovą ar trečiuosius asmenis dėl mokesčių mokėjimo atidėjimo ar susidariusių skolų išdėstymo, kad būtų inicijavusi nuomojamos gyvenamosios patalpos pakeitimą į mažesnio ploto gyvenamąją patalpą. Toks apeliantės elgesys iš esmės leidžia manyti, jog ji teikiama valstybės socialine parama piktnaudžiauja, vengia užsitikrinti savo jėgomis materialinį minimumą, kuris būtų pakankamas nuomos bei kitiems mokesčiams nors dalinai sumokėti.
23. Priešingai apeliantės argumentams dėl nuomojamų patalpų pakeitimo į kitas patalpas, už kurias neva reikėtų mokėti didesnius mokesčius, byloje nepateikta jokių tokias aplinkybės patvirtinančių įrodymų, todėl nėra pagrindo manyti, jog dėl to atsakovei mokesčių našta tik padidėtų ir dar labiau pablogtų jos bei nepilnametės dukters materialinė padėtis. Teismo vertinimu, būtent mažesnio gyvenamojo ploto suteikimas būtų kaip išeitis mažinant įsiskolinimus, nes atsakovei su šeima persikėlus į mažesnio ploto būstą einamieji mokesčiai tik sumažėtų, kauptųsi mažesnės skolos, jeigu ji ir toliau nemokėtų komunalinių ir nuomos mokesčių. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog tai, kad iš gyvenamojo būsto iškeldinami ir nepilnamečiai vaikai, materialinio reikalavimo pobūdžio neįtakoja ir nekeičia.
24. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą pagal susiklosčiusią faktinę situaciją, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.