Kauno apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

institucijos Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau - Kauno AVMI) atstovėms I. M. J., A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje P. J., gim. (duomenys neskelbtini) , gyvenantis (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atliekant UAB (duomenys neskelbtini) operatyvų patikrinimą, įmonės vadovui P. J. 2018-04-11 įteiktas 2018-04-06 Mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip per 10 dienų nuo nurodymo įteikimo dienos (iki 2018-04-23) pateikti įmonės buhalterinius dokumentus. Nurodytu laiku dokumentai nebuvo pateikti ir apie pateikimą kitu laiku neinformavo. P. J. neįvykdė Mokesčių administratoriaus nurodymo ir pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 2 ir 8 punktų reikalavimus.

Institucijos atstovė paaiškino, kad Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio nuostatos institucijai suteikia teisę gauti informaciją jos funkcijoms atlikti. Suteikia teisę savarankiškai pasirinkti mokesčių mokėtojus patikrinimui. Šioje byloje UAB (duomenys neskelbtini) pasirinkta priešpriešinės informacijos surinkimui, susijusį su UAB (duomenys neskelbtini) mokestiniu patikrinimu. Mokesčių mokėtojas neprivalo vykdyti institucijos nurodymų, kurie nenurodyti teisės aktuose ar kurių mokesčių mokėtojas neturi. Vertinant operatyvaus patikrinimo pratęsimo termino pažeidimą, būtina spręsti ar ši aplinkybė turėjo įtakos priimant nepagrįstą sprendimą asmens atžvilgiu. Nagrinėjamojoje byloje asmens kaltė visiškai įrodyta, piktybiškai vengia pateikti dokumentus, todėl pripažintinas padarius administracinį nusižengimą ir baustinas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas paaiškino, kad su administraciniu nusižengimu P. J. nesutinka. Atsakomybėn traukiamo asmens administracinei atsakomybei pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. ANK 505 straipsnio . 1 dalyje administracinę atsakomybę numato tik už pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą. Kauno AVMI 2018 m. balandžio 6 d. nurodymas nebuvo vykdomas atsakomybėn traukiam asmeniui turint pagrindą įtarti, jog nurodymas yra neteisėtas. Mokesčių administravimo įstatymas (toliau -MAĮ) 36 straipsnio 1 dalyje 8 punkte įtvirtinta mokesčių mokėtojo teisė nevykdyti neteisėtų mokesčių administratoriaus nurodymų. Šiuo metu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT) nagrinėjama administracinė byla Nr. A-4899-442/2018, kurios esmė - Kauno AVMI atsisakė UAB (duomenys neskelbtini) pateikti informaciją, kokiu pagrindu ir tikslu renka priešpriešinę informaciją, t. y. slepia bet kokią informaciją, kurios pagrindu būtų galima patvirtinti / paneigti nurodymo pagrįstumą ir teisėtumą. Be to, nurodymo motyvavimas yra imperatyviai privalomas reikalavimas, būtina jo teisėtumo sąlyga. Tai numato Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio normos, taip pat vienareikšmiškai patvirtina LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos suformuota praktika- priimamų sprendimų priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai turi būti žinomi ne tik mokesčių administratoriui, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu šis sprendimas priimamas. Institucijos nurodymas yra neteisėtas dėl to, jog jis priimtas Kauno AVMI pareigūnams neturint tam suteiktų įgaliojimų, o būtent jau pasibaigus UAB (duomenys neskelbtini) operatyvaus patikrinimo terminui. Teismo į bylą išreikalauti įrodymai patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) operatyvus patikrinimas baigėsi dar 2018 m. sausio 10 d., pasibaigus 2017 m. gruodžio 13 d. operatyvaus patikrinimo pavedime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytam terminui. Pavedimo priedas priimtas 2018 m. sausio 11 d. (tą pripažįsta ir Kauno AVMI), todėl yra niekinis ir negalintis sukurti teisėtų padarinių - operatyvaus patikrinimo termino pratęsimo. Tai reiškia, kad nurodymas priimtas jau pasibaigus patikrinimo terminui ir Kauno AVMI pareigūnams neturint tam įgaliojimų. Be to, šis aptariamas pavedimo priedas yra pateiktas be antspaudo, kas apskritai kelia abejonių dėl šio dokumento. 2018 m. birželio 15 d. atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu surašant administracinio nusižengimo protokolą (pareiškiant kaltinimą), buvo šiurkščiai pažeistos atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisinės garantijos, dėl ko byla negalėjo būti perduota teismui. Kaltinimas pareikštas neišsprendus pareiškimo dėl nušalinimo, kas laikytina itin šiurkščiu teisės į teisingą procesą pažeidimu. Todėl prašo administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nesant P. J. veiksmuose administracinio nusižengimo požymių.

Byloje nustatyta, kad vyriausiasis specialistas G. J. 2017-12-13 operatyvaus patikrinimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) skirtas atlikti UAB (duomenys neskelbtini) operatyvų patikrinimą dėl priešpriešinės informacijos surinkimo. Operatyvaus patikrinimo pradžia 2018-01-03 iki 2018-01-10 (b. l. 101). Faktiškai 2018-01-11 (pripažintinas rašymo apsirikimas, nurodant 2018 metų gruodžio mėnesį) šio patikrinimo terminas pratęstas nuo 2018-01-11 iki 2018-01-19 (b. l. 102).

Šio operatyvaus patikrinimo pagrindu 2018-01-19 Mokesčių administratorius Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsniu, nurodė mokesčių mokėtojui UAB (duomenys neskelbtini) akcininkui ir vadovui P. J. ne vėliau kaip per 10 dienų nuo nurodymo įteikimo dienos institucijai pateikti nurodytus dokumentus (b. l. 2). Analogiškas Mokesčių administratoriaus nurodymas P. J. suformuluotas ir 2018-04-06 (b. l. 3). Byloje nekyla ginčas dėl to, kad 2018-04-06 (dėl kurio ir surašytas administracinio nusižengimo protokolas) tinkamai įteiktas P. J. ir nekyla ginčas dėl to, kad mokesčių mokėtojo akcininkas ir vadovas nurodymo nevykdo, t. y. nurodytų dokumentų nepateikė.

ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų ar valstybės pareigūnų sprendimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą.

Kauno AVMI, kaip mokesčių administratoriaus teisės reglamentuotos Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnyje , t. y. mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę gauti iš asmenų, tarp jų iš kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų, funkcijoms atlikti reikiamus duomenis ir dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis (kopijas) apie to arba kito asmens, įskaitant naudos gavėją, laikinai paimti iš mokesčių mokėtojo apskaitos, sandorių ir kitus mokesčių apskaičiavimo teisingumo patikrinimui ir mokestiniam tyrimui atlikti reikalingus dokumentus.

Taigi, mokesčių mokėtojas P. J. turi pareigą nustatytu terminu pateikti reikalaujamus dokumentus. Jų nepateikus, t. y. nevykdant pagal įstatymą atsirandančios pareigos, mokesčių administratorius įgyja teisę asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnį. Todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo atstovo argumentai, kad neteisėto nurodymo neįvykdęs, nes nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Teismas teisinga pripažįsta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo atstovo nurodytą faktinę aplinkybę, kad vienas iš visų operatyvaus patikrinimo terminų pratęsimo laikotarpių yra pratęstas jau pasibaigus operatyvaus patikrinimo terminui (b. l. 132). Tačiau visų faktinių aplinkybių kontekste nagrinėjamu atveju nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad 2018-04-06 Mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra neteisėtas. Kaip matyti iš bylos medžiagos (b.l.119-133), operatyvaus patikrinimo terminai buvo pratęsiami ne kartą, jų pratęsimo pagrindai buvo tai, kad mokesčių mokėtojas P. J. nepateikia dokumentų pagal mokesčių administratoriaus nurodymą. Pažymėtina ir tai, kad pavedimas atlikti mokestinį patikrinimą (pavedimas tikrinti) yra tarpinis (procedūrinis) dokumentas, t. y. tik vienas iš mokesčių administravimo procedūros priimamų dokumentų. Todėl pavedimo atlikti mokestinį patikrinimą teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. toks pavedimas negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas. Nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (veiksmu), mokesčių mokėtojas šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį mokesčių administratoriaus sprendimą mokesčių administravimo procedūroje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1238/2011).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-14-416-2005).

Nepakankamas pagrindas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ir tas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo atstovo argumentas, kad, surašant administracinio nusižengimo protokolą, nebuvo išspręstas vyriausiojo specialisto G. J. nušalinimo klausimas. Teismo posėdyje apklaustas Kauno apskrities VMI vyriausiasis specialistas G. J. nurodė, kad atliekant operatyvų patikrinimą, P. J. nepateikė buhalterinių dokumentų. 2018-01-19 pirmas nurodymas buvo įteiktas paštu bei per elektroninį paštą. Asmuo bendravo su institucija, tačiau nurodymo neįvykdė. Geranoriškai buvo suteiktas papildomas laikas pateikti prašomus dokumentus, todėl priimtas 2018-04-06 nurodymas, tačiau ir jis nebuvo įvykdytas. Surašant administracinio nusižengimo protokolą, P. J. dalyvavo, pažeidimo nepripažino, pageidavo, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Kaip numatyta ANK 616 straipsnyje, administracinių nusižengimų bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, nekviečiant administracinių bylų teisenoje dalyvaujančių asmenų į bylos nagrinėjimą. Tačiau šio straipsnio 2, 3 dalyse numatyta, jog tuo atveju, jeigu paaiškinimai nebuvo pateikti administracinio nusižengimo tyrimo metu arba nagrinėti administracinio nusižengimo bylą įgaliotas pareigūnas nusprendžia, kad paaiškinimai yra nepakankami ir būtina juos papildyti, institucija, gavusi administracinio nusižengimo protokolą ir kitą bylos medžiagą, registruotu paštu siunčia administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam prašymus pateikti paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka. (...) jeigu reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nebuvo įrašytas administracinio nusižengimo protokole, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę šį reikalavimą pateikti ne vėliau kaip iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios.

Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimui žodinio proceso tvarka mutatis mutandis taikomos šio kodekso XXXV skyriaus nuostatos, reglamentuojančios administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokolo, surašant jį, dalyvavo P. J.. Pastarasis pridėjo ir pareiškimą dėl nušalinimo. Byloje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir turėjo būti išspręstas G. J. nušalinimo klausimas. Tačiau vertinant tai, kad administracinio nusižengimo byla išnagrinėta teisme žodinio proceso tvarka, dalyvaujant P. J. atstovui advokatui, buvo tinkamai įgyvendintos asmens teisės, numatytos ANK 577 straipsnyje, tame tarpe ir nušalinimo teisė.

ANK 610 straipsnio, reglamentuojančio administracinio nurodymo surašymo pagrindus ir jo įvykdymo pasekmes, 1 dalyje yra numatyta, kad administracinis nurodymas yra į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos, o šio kodekso 611 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytais atvejais – per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, nustatytos šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje (straipsnio dalyje), kuriame (kurioje) nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio nusižengimo teisena pasibaigia.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, P. J. nepripažino kaltės (b. l. 9), reiškė nušalinimą, kreipėsi į instituciją , pateikdamas skundus dėl administracinės procedūros pažeidimų (b. l. 20, 22, 23-25, 38-42), įgyvendino teisę kreiptis į teismą dėl institucijos priimtų sprendimų (b. l. 44-48). Šios faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad administracinio nurodymo įvykdymas, tai yra savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, yra mažai tikėtinas ir būtų nelogiškas. Be to, ANK 614 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas nagrinėja šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 322, 400, 505, 506, 507, 508 straipsniuose, 556 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų bylas, kai asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą, kliudymą jiems atlikti pareigas, jų garbės ir orumo įžeidimą ar už panašius nusižengimus, kai šie nusižengimai buvo padaryti tos pačios institucijos pareigūnams, kurie surašė administracinio nusižengimo protokolą.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad mokesčių administratorius, priimdamas 2018-04-06 nurodymą , elgėsi teisėtai ir pagrįstai bei neatliko veiksmų, galėjusių pažeisti pareiškėjo teises. Net ir vieno dokumento nepateikimas yra pakankamas asmens veiksmus ar neveikimą traktuoti kaip kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas ir kvalifikuoti tokią veiką pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį.

Duomenų apie P. J. nubaudimą administracine tvarka nėra. Jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę , į tai, kad nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, daro išvadą, jog P. J. skirtina administracinė nuobauda, numatyta įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą, sankcijoje – bauda, jos dydį nustatant artimą vidurkiui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

P. J. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 18085097949.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 str. 1 d., 2 d.).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.