Kauno apygardos teismo nutartis

2019-01-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-10-319/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-17
Bylos Nr.
AN2-10-319/2019
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01057-2018-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rimas Švirinas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-10-319/2019Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01057-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 19.9; 21.11.10. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 17 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal P. J. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. nutarimo P. J. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. P. J. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižen­gi­mų kodekso (toliau – ir ANK) 505 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 800 (aštuonių šimtų) eurų bauda už tai, kad, jis būdamas UAB „E.“ direktoriumi, atliekant šios bendrovės operatyvų patikrinimą, ir jam, kaip įmonės vadovui 2018 m. balandžio 11 d. įteikus 2018 m. balandžio 6 d. Mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip per 10 dienų nuo nurodymo įteikimo dienos (iki 2018-04-23) pateikti įmonės buhalterinius dokumentus, nurodytu laiku dokumentų nepateikė ir apie pateikimą kitu laiku neinformavo. Tokiais veiksmais P. J. pripažintas nevykdęs Mokesčių administratoriaus nurodymo ir pažeidęs Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 40 straipsnio 2 ir 8 punktų reikalavimus.

2. Kauno apylinkės teismas Kauno rūmai 2018 m. lapkričio 22 d. skundžiamame nutarime konstatavo, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami padaryti neabejotinai išvadai, kad UAB ,,E.“ direktoriui P. J. administracinio nusižengimo protokolas dėl ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo surašytas pagrįstai, jo veiksmai kvalifikuoti tinkamai.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde P. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį jo atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio nusižengimo požymių.

3.1. Skunde apeliantas teigia, kad jis negalėjo būti pripažintas kaltu padaręs administracinio nusižengimo protokole nurodytą administracinį nusižengimą, nes byloje esantys įrodymai ir skundžiamo nutarimo motyvai nepagrindžia jo veiksmuose esant šio nusižengimo sudėties. Nurodo, kad pagal ANK 505 straipsnio 1 dalies nusižengimą atsakomybė galima tik už teisėto nurodymo nevykdymą, tačiau šioje byloje teismas šio požymio nenustatinėjo. Šiuo atveju Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau - ir Kauno AVMI) nurodymas yra visiškai nemotyvuotas, iš jo turinio neįmanoma suprasti, kaip Kauno AVMI nurodymu reikalaujami dokumentai susiję su jos funkcijų vykdymu ir kodėl jie būtini šioms funkcijoms įvykdyti (MAĮ 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įvertinus tai, kad mokesčių administratoriaus nurodymo motyvavimas yra imperatyviai privalomas reikalavimas ir būtina jo teisėtumo sąlyga, apeliantas pasinaudojo savo, kaip mokesčių mokėtojo, teise nevykdyti nemotyvuoto, t. y. neteisėto mokesčių administratoriaus nurodymo. Apeliantas turėjo pagrindą manyti, kad Kauno AVMI iš jo vadovaujamos UAB „E.“ reikalauja dokumentų apie trečiųjų asmenų sudarytus sandorius ne tuo pagrindu ir tikslu, kuris nurodytas oficialiuose Kauno AVMI dokumentuose (UAB „E.“ pavedime tikrinti), pasinaudojo savo teise, kurią garantuoja MAĮ 36 straipsnio 1 dalie 8 punktas, ir pareikalavo VMI oficialiai paaiškinti, kokiu pagrindu ir tikslu iš jo vadovaujamos UAB „E.“ renkama priešpriešinė informacija, tačiau atsakymo iš Kauno AVMI negavo, todėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka dėl to inicijavo administracinį ginčą. Apelianto įsitikinimu, pagrindinis byloje spręstinas materialinis teisinis klausimas, nuo kurio priklauso teisingas ANK 505 straipsnio 1 dalies pritaikymas šiuo atveju, yra gynybos iškeltos abejonės dėl Kauno AVMI nurodymo teisėtumo ir pirmosios instancijos teismo atliktas šių aplinkybių vertinimas.

3.2. Apeliantas nurodo, kad Kauno AVMI atstovas teisme nurodydamas, jog nurodymu reikalaujami dokumentai buvo būtini atlikti kitos įmonės — UAB „T.“ mokestinį patikrinimą, nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, o gynybos pateikti rašytiniai įrodymai, kuriuos teismas ignoravo, įrodė priešingą faktą, nes 2018 m. spalio 30 d. Kauno AVMI vyr. specialistas G. J. užbaigė UAB „T.“ mokestinį patikrinimą dar nebaigus atsakomybėn traukiamo asmens vadovaujamos UAB „E.“ operatyvaus patikrinimo. Tokiu būdu pasitvirtino apelianto teiginiai, kad Kauno AVMI nurodymas ir juo reikalaujami dokumentai niekaip nesusiję su mokesčių administratoriaus funkcijų vykdymu, nes šių dokumentų neturėjimas nesutrukdė Kauno AVMI vykdyti jos funkcijas. Apelianto įsitikinimu, ši aplinkybė akivaizdžiai patvirtina, kad aptariamas nurodymas neteisėtas, o už jo neįvykdymą administracinė atsakomybė negalima.

3.3. Apelianto nuomone apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas ir nemotyvuotas, nėra aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakyta kokiais byloje esančiais įrodymais teismas rėmėsi spręsdamas, kad iš atsakomybėn traukiamo asmens reikalaujami dokumentai yra būtini mokesčių administratoriaus funkcijoms vykdyti. Pirmosios instancijos teismas apskritai nesiaiškino, kokie dokumentai iš apelianto yra reikalaujami, todėl neįmanoma suprasti, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas sprendė, kad jie būtini VMI funkcijoms vykdyti. Apelianto manymu, visos anksčiau aprašytos faktinės aplinkybės, jas pagrindžiantys įrodymai ir pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos yra pakankamas pagrindas panaikinti nutarimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą, o administracinio nusižengimo teiseną atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu nutraukti.

3.4. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad surašant administracinio nusižengimo protokolą atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu buvo padaryti itin šiurkštūs proceso teisės normų pažeidimai, dėl kurių byla apskritai negalėjo būti perduota ir nagrinėjama teisme. Pirmosios instancijos teismas šių pažeidimų ne tik nepašalino, bet ir pats padarė esminius proceso teisės normų pažeidimus. Nutarime teismas nurodė, kad atsakomybėn traukiamo asmens teisė pareikšti nušalinimą protokolą ir nutarimą surašiusiam asmeniui, buvo įgyvendinta tinkamai dėl to, kad byla teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka dalyvaujant atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui, todėl buvo tinkamai įgyvendintos asmens teisės, numatytos ANK 577 straipsnyje, tame tarpe ir nušalinimo teisė. Apeliantas su tokiais argumentais visiškai nesutinka ir laiko juos nesuprantamais, nes apeliantas pareiškime jau buvo nurodęs prašymą dėl G. J. nušalinimo, o byla nors ir buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka dalyvaujant jo atstovui, šio klausimo teismas vis tiek neišsprendė.

3.5. Apelianto teigimu, teisiškai nepagrįsta teismo išvada ir dėl administracinio nusižengimo protokolo trūkumu nelaikymo tos aplinkybės, kad į jį nebuvo įrašytas administracinis nurodymas. Teismas savo išvadą grindė savo vertinamojo pobūdžio kriterijumi, kad būtų maža tikimybė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jį būtų įvykdęs, nes nesutiko su nutarime jam pareikštu kaltinimu, tačiau, apelianto nuomone, administracinio nusižengimo protokolo atitiktis teisės aktų reikalavimams turėtų būti vertinamas ne pagal teismo sugalvotus kriterijus, o remiantis ANK normomis, todėl jo įsitikinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas administracinio nurodymo neįrašymo nelaikė svarbiu pažeidimu, akivaizdžiai prieštarauja nustatytam teisiniam reguliavimui.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į P. J. skundą administracinio nusižengimo protokolą surašiusi Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti teismo nutarimą. Nurodoma, kad apelianto teiginiai, jog nurodymas neteisėtas ir nesusijęs su vykdomomis funkcijomis, yra nepagrįsti. Pažymima, kad nurodymai mokesčių mokėtojui duodami vadovaujantis MAĮ ir kitų mokesčių teisės aktų reikalavimais. Mokesčių mokėtojas neprivalo vykdyti tik tokių mokesčių administratoriaus nurodymų, kurie nėra reglamentuoti mokesčių teisės aktuose. Mokesčių administratorius neturi teisės reikalauti pateikti duomenis, kuriais mokesčių mokėtojas nedisponuoja ir, kurių pagal galiojančius teisės aktus kaupti neprivalo, taigi teikdama nurodymą institucija vadovavosi teisės aktų suteikta teise gauti iš mokesčių mokėtojo dokumentus būtinus funkcijoms atlikti. Teismas savo nutarime pagrįstai konstatavo, kad mokesčių mokėtojas P. J. turėjo pareigą nustatytu terminu pateikti reikalaujamus dokumentus. P. J., būdamas UAB „E.“ vadovu, pažeidė MAĮ 40 straipsnio 2 punkto ir 8 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. P. J. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl kaltės, padarius ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Apelianto nuomone jis neprivalėjo vykdyti mokesčių administratoriaus nurodymo, todėl už jo nevykdymą yra nubaustas nepagrįstai.

7. ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus, užtraukia baudą (...) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis dėl apelianto kaltės padarius ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, byloje esančius įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl skundžiamas apylinkės teismo nutarimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

9. Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno AVMI, atliekamas UAB „T.“ mokestinis patikrinimas, kurio metu tiriamos bendrovės vykdytų sandorių aplinkybės, įskaitant ir bendrovės vykdytus atsiskaitymus ir piniginių lėšų judėjimą. Nustačius, kad dalis UAB „T.“ piniginių lėšų per susijusius juridinius ir fizinius asmenis buvo pervesta į UAB „E.“, buvo nuspręsta atlikti UAB „E.“ operatyvinį patikrinimą, siekiant surinkti priešpriešinę informacija, kokiu pagrindu piniginės lėšos buvo pervestos, kas yra galutiniai piniginių lėšų gavėjai, vertinant, ar sandoriai (t.t. ir akcijų perleidimo sandoriai) nebuvo apsimestiniai ir ar atsiskaitymų grandinės nebuvo sukurtos siekiant mokestinės naudos. Operatyvaus patikrinimo atlikimo tvarką reglamentuojančios taisyklėse numatyta, kad priešpriešinė informacija renkama norint įsitikinti ar tikrinamasis mokesčių mokėtojas sudarė sandorį su kitu mokesčių mokėtoju arba jei tikrinant paaiškėjo, kad tam tikras apmokestinimo klausimas negali būti išspręstas negavus informacijos apie kitą mokesčių mokėtoją su tikrinamuoju susijusį ūkiniais finansiniais ryšiais (Operatyvių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir tvirtinimo taisyklėse, patvirtintose VMI prie FM viršininko 2004 m. birželio 23 d. įsakymu Nr.VA-128). 2017 m. gruodžio 13 d. Kauno AVMI išrašytas Operatyvaus patikrinimo pavedimas Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti operatyvų patikrinimą, kurio tikslas - patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymą, vieta - UAB „E.“ dėl priešpriešinės informacijos surinkimo. Numatoma operatyvaus patikrinimo pradžia 2018 m. sausio 3 d., pabaiga – 2018 m. sausio 10 d. Su šiuo pavedimu įmonės vadovas P. J. buvo supažindintas pasirašytinai 2017 m. gruodžio 13 d., tačiau iki nurodytos datos prašomų dokumentų Kauno AVMI nepateikė. UAB „E.“ iki 2018 m. sausio 10 d. nepateikus prašomų dokumentų operatyviam patikrinimui atlikti, operatyvus patikrinimas pratęstas nuo 2018 m. sausio 11 d. iki 2018 m. sausio 19 d. Šio operatyvaus pavedimo terminas buvo tęsiamas, nes P. J. vadovaujama įmonė nepateikdavo prašomų dokumentų (b. l. 38-42). Atsižvelgiant į tai, Kauno AVMI 2018 m. sausio 19 d. UAB „E.“ surašė mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti dokumentus (banko, kasos, sutartis, registrus ir kt.), kurių pagrindu UAB „E.“ vykdė UAB „T.“ akcijų pirkimo ir pardavimo sandorius su J. K. įmonėmis: F. T. LLP; L. LLP, bei R. J., P. J. ir A. J. Taip pat dokumentus, kurių pagrindu R. J. ir P. J. vykdė piniginių lėšų, gautų iš UAB „T.“ per J. K. įmones, mokėjimą UAB „E.“. Nevykdant minėto mokesčių administratoriaus nurodymo, vadovaujantis MAĮ 33 straipsniu, 2018 m. balandžio 6 d. buvo surašytas pakartotinis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo prašoma P. J., kaip UAB „E.“ vadovo, per 10 dienų nuo šio nurodymo įteikimo datos pateikti aukščiau minėtus dokumentus (b. l. 3). Šis nurodymas buvo pasirašytinai įteiktas P. J. 2018 m. balandžio 11 d. (b. l. 4). Nurodytu laiku dokumentai mokesčių administratoriui nebuvo pateikti ir apie pateikimą kitu laiku įmonės vadovas neinformavo, todėl 2018 m. birželio 15 d. Kauno apskrities VMI vyriausias specialistas G. J. surašė P. J. administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2018 m. balandžio 6 d. Kauno AVMI nurodymo nevykdymo (b. l. 1). Visi šie duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais, neabejotinai patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P. J., turėdamas MAĮ 40 straipsnio 8 punkte numatytą pareigą nustatytu terminu pateikti reikalaujamus dokumentus ir būdamas informuotas pasirašytinai apie mokesčių administratoriaus nurodymus, šios pareigos nevykdė, t. y. nevykdė 2018 m. balandžio 6 d. mokesčių administratoriaus nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini).

10. Pagal MAĮ 33 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas, mokesčių administratorius turi teisę duoti mokesčių mokėtojui, taip pat kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims (kai tai susiję su mokesčių administratoriaus teisių mokesčių mokėtojo atžvilgiu įgyvendinimu) privalomus vykdyti nurodymus atvykti pas mokesčių administratorių, jei tai būtina jo funkcijoms atlikti, duoti nurodymus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo, turto bei pajamų deklaravimo bei apskaitos tvarkymo klausimais. MAĮ 40 straipsnio 1 dalies 2 ir 8 punktai nustato, kad mokesčių mokėtojas privalo bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių, pateikti mokesčių administratoriui visus patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus, kompiuteriu tvarkomus apskaitos duomenis bei kitą informaciją.

11. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, mokesčių administratorius 2018 m. balandžio 6 d. nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodydamas pateikti reikalaujamus dokumentus, atliko jam teisės aktų pavestas funkcijas, veikė jam suteiktų įgaliojimų ribose mokesčių administravimo srityje. Nors P. J. apeliaciniame skunde ir nurodo, kad apylinkės teismas nesiaiškino ir konkrečiai nenurodė, kokias teises, nevykdydamas nurodymo, mokesčių administratoriui trukdė įgyvendinti P. J., tačiau bylos duomenys patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas P. J. pasirašytinai buvo informuotas apie jo vadovaujamos įmonės vykdomą operatyvinį patikrinimą ir priešpriešinės informacijos rinkimo tikslus, t. y., kad prašoma informacija reikalinga norint įsitikinti ar tikrinamasis mokesčių mokėtojas sudarė sandorį su kitu mokesčių mokėtoju arba jei tikrinant paaiškėjo, kad tam tikras apmokestinimo klausimas negali būti išspręstas negavus informacijos apie kitą mokesčių mokėtoją su tikrinamuoju susijusį ūkiniais finansiniais ryšiais.

12. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apeliacinio skundo argumentai, kad neteisėto nurodymo nevykdys, nes nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, yra nepagrįsti. Nors apeliaciniame skunde P. J. kelia mokesčių administratoriaus nurodymo teisėtumo klausimą, tačiau byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad šis nurodymas yra neteisėtas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad MAĮ 144 straipsnis įtvirtina mokesčių mokėtojo teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą, ką apeliantas, nesutikdamas su aukščiau nurodytu mokesčių administratoriaus pareigūno nurodymu, ir padarė. Tačiau Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai dėl 2018 m. balandžio 6 d. VMI nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi atsisakė priimti skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Tokį teismo sprendimą patvirtino ir Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2018 m. liepos 17 d. nutartimi atmetęs atskirąjį skundą ir pažymėdamas, kad nurodymas pateikti dokumentus yra procedūrinis aktas, priimtas mokesčių administravimo procedūroje, įgyvendinant įstatymuose nustatytas mokesčių administratoriaus funkcijas mokesčių administravimo srityje, juo yra išspręstas procedūrinis klausimas, kuris tiesiogiai nesusijęs su materialinių pareiškėjo teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu, todėl pareiškėjui jokių materialinių teisių ar pareigų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje nesukelia (b. l. 88). Nesutikdamas su tokiu procedūriniu sprendimu, mokesčių mokėtojas šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį mokesčių administratoriaus sprendimą mokesčių administravimo srityje. Taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo atstovo skundo argumentai, kad neteisėto nurodymo nevykdys, nes nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, yra nepagrįsti. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad mokesčių administravimo procedūroje mokesčių mokėtojai turi teises ir pareigas, nustatytas MAĮ, tačiau jų apimtis nesikeičia dėl mokesčio mokėtojo subjektyvaus vertinimo ir deklaratyvaus manymo apie galimą jo teisių ir pareigų pažeidimą mokesčių administravimo procedūrose. Apelianto apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog VMI nurodymas pateikti prašomus dokumentus buvo neteisėtas, nes nėra ryšio tarp VMI nurodymu prašomų pateikti dokumentų ir VMI vykdomų funkcijų, pačios savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad mokesčio administratoriaus nurodymas gali būti nevykdomas.

13. Dėl apelianto argumento, kad mokesčių administratoriaus nurodymas buvo surašytas Kauno AVMI pareigūnui neturint tam įgaliojimų, kadangi jau buvo pasibaigęs operatyvaus patikrinimo terminas, skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad tiek Kauno AVMI, tiek ir apylinkės teismas sutiko su apeliantu, kad iš tiesų vienas operatyvaus patikrinimo termino pratęsimo laikotarpių buvo pratęstas pasibaigus operatyvaus patikrinimo terminui (b. l. 132). Tačiau šiame kontekste svarbu pažymėti, kad remiantis teismų praktika ne kiekvienas procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. Nagrinėjamu atveju, aukštesnės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo teigti, jog dėl tos priežasties, kad pavedimas tikrinti buvo pratęstas sekančią dieną po pavedime nurodyto termino, (galiojo iki 2018 m. sausio 10 d., o 2018 m. sausio 11 d. buvo pratęstas nuo 2018 m. sausio 11 d.), buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. Minėtas procedūrinis pažeidimas yra formalaus pobūdžio ir neturi esminės reikšmės, nes aplinkybė, kad yra prievolė pateikti nurodytus dokumentus operatyviam patikrinimui dėl priešpriešinės informacijos surinkimo atlikti, buvo žinoma apeliantui, nes jis su operatyvaus patikrinimo pavedimu buvo supažindintas pasirašytinai.

14. Nors P. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad 2018 m. birželio 15 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas yra su esminiais trūkumais, kadangi jame nėra įrašytas administracinis nurodymas, tačiau aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju administracinio nurodymo vykdymas savo noru yra mažai tikėtinas. Kaip matyti iš bylos duomenų, surašant 2018 m. birželio 15 d. administracinio nusižengimo protokolą pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. J. dalyvavo, kaltės nepripažino ir prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kreipėsi su skundais į Instituciją dėl administracinės procedūros pažeidimų, pareigūno nušalinimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, administracinio nurodymo savanoriškas įvykdymas yra nelogiškas.

15. Sutiktina ir su apylinkės teismo skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad P. J. argumentas, jog surašant administracinio nusižengimo protokolą nebuvo išspręstas klausimas dėl Kauno AVMI pareigūno G. J. nušalinimo klausimas, nesudaro pakankamo pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Bylos duomenys patvirtina, kad P. J. pareiškimą dėl nušalinimo pateikė Kauno AVMI pareigūnui G. J. administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu. Nušalinimo klausimas nebuvo išspręstas, tačiau visa medžiaga kartu su surašytu administracinio nusižengimo protokolu buvo perduota nagrinėti apylinkės teismui žodinio proceso tvarka. Vykstant procesui teisme P. J. atstovas dalyvavo, todėl apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad šiuo atveju P. J. teisės, numatytos ANK 577 straipsnyje buvo įgyvendintos tinkamai. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad įvertinus P. J. pareikšto nušalinimo Kauno AVMI pareigūnui G. J. argumentus dėl šio pareigūno šališkumo, aukštesnės instancijos teismo nuomone pagrindo išvadai, kad šis pareigūnas buvo šališkas, surašydamas 2018 m. birželio 15 d. administracinio nusižengimo protokolą už teisėto mokesčių administratoriaus nurodymo nevykdymą, nėra.

16. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad P. J. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Nors apeliantas prašo administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, jo kaltė yra įrodyta pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P. J. nesutinka su skundžiamame nutarime padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. nutarimą nepakeistą ir P. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Rimas Švirinas