- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2024-07-31
- Bylos Nr.
- A6.-955-1217/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00067-2023-1-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laura Kaupelė
- Pažeidėjas
- D. A.
- Advokatai
- Linas Kuprusevičius
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. A. ir jos atstovui advokatui Linui Kuprusevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu, prašydama iškelti administracinio nusižengimo bylą ir skirti nuobaudą D. A. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi D. A. pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl kreditorių teisių pažeidimo pagal Lietuvos ANK 120 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji, būdama (duomenys neskelbtini) bendrovės vadove ir žinodama, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimas patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, vykdydama atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos. Šiais savo veiksmais D. A. buvo kaltinama pažeidusi kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus.
Pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mokesčių mokėtojų registre įregistruota (duomenys neskelbtini). Įmonės vadove nuo (duomenys neskelbtini) yra D. A.
Pareiškime nurodyta, jog 2024 m. vasario 19 d. (duomenys neskelbtini) pervesta 9 500 Eur suma (mokestinė nepriemoka 34 821,91 Eur), 2024 m. vasario 23 d. – 4 000 Eur (mokestinė nepriemoka 49 094,94 Eur); 2024 m. kovo 4 d. (duomenys neskelbtini) pervesta 5 702,33 Eur (mokestinė nepriemoka 51 044,90 Eur); 2024 m. kovo 6 d. (duomenys neskelbtini) – 3 000 Eur (mokestinė nepriemoka 48 958,74 Eur); 2024 m. kovo 15 d. (duomenys neskelbtini) – 2 450 Eur (mokestinė nepriemoka 48 961,64 Eur); 2024 m. kovo 20 d. (duomenys neskelbtini) – 2 500 Eur (mokestinė nepriemoka 48 964,94 Eur) ir 2024 m. balandžio 3 d. (duomenys neskelbtini) – 2 685 Eur (mokestinė nepriemoka 44 448,38 Eur).
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 40 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios mokesčių mokėtojo pareigos mokestiniuose teisiniuose santykiuose. Pastebėtina, jog minėtoje nuostatoje nurodomas pareigų sąrašas nėra baigtinis, mokesčių mokėtojas privalo atlikti ir kitas MAĮ bei kituose įstatymuose ir lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas.
Pareiškime nurodyta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Įstatymų leidėjas nuo 2013 m. spalio 1 d. CK 6.923 straipsnio nuostatas dėl lėšų nurašymo iš banko sąskaitos eilės perkėlė į CK 6.930¹ straipsnį, išplečiant normos taikymą, t. y. nustatant atsiskaitymų tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais eilę, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Taigi nesant finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, reikia laikytis CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo. Iš bendrovės prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą nagrinėjimo metu nustatytų duomenų matyti, kad minėtos atsiskaitymų tvarkos nebuvo laikomasi ir bendrovė prioritetą skyrė kitiems žemesnės eilės kreditoriams.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, D. A., žinodama apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinė nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Už numatyto pažeidimo padarymą yra numatyta administracinė atsakomybė. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas), užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims. Nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos skyrimo terminas skaičiuotinas nuo 2024 m. gegužės 7 d., kada mokesčių administratorius sužinojo apie bendrovės vadovės D. A. padarytą teisės pažeidimą ir jį užfiksavo, baigęs prašymo nagrinėjimą ir surašęs išvadą Nr. (23.31-08) 326-1708 dėl (duomenys neskelbtini) mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo. Dėl išdėstytų priežasčių prašoma iškelti administracinio nusižengimo bylą ir D. A. už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą paskirti ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinę nuobaudą (b. l. 3-4).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. A. teismo posėdžio metu pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstė poziciją dėl pateikto pareiškimo ir byloje nagrinėjamų aplinkybių bei prašo jos atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nesant jos veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties.
Paaiškinimuose nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, kaip bendrovės vadovo, veiksmuose nebuvo tyčios nesilaikyti kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės, pareiškėja nesiekė pažeisti VMI, kaip bendrovės kreditoriaus, interesų ar išvengti turimų įsipareigojimų VMI. Priešingai, veiksmai buvo nukreipti išimtinai į bendrovės veiklos tęstinumą, išsaugojimą ir didesnės žalos tiek bendrovei, tiek VMI, kaip jos kreditoriui, išvengimą.
Teigiama, kad bendrovės veikla yra susijusi su nekilnojamuoju turtu, t. y. nuosavo nekilnojamojo turto nuoma, administravimu ir eksploatavimu. Viena iš bendrovės šiuo metu vykdomų veiklų – apartamentų viešbučio „(duomenys neskelbtini)“, bendrovei priklausančių pastatų komplekse (duomenys neskelbtini), statyba ir įrengimas. Šiuo metu veikia du viešbučio korpusai – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (viso (duomenys neskelbtini) apartamentas). Toliau yra vykdomi viešbučio korpusų B ir C statybos ir įrengimo darbai (numatyta įrengti dar 11 apartamentų), kuriuos numatyta užbaigti iki šių metų rugsėjo mėn. pabaigos. Siekiant laiku užbaigti korpusų B ir C statybos ir įrengimo darbus, bendrovei reikalinga atsiskaityti su rangovais, baldų, įrangos, viešbučio eksploatavimui reikalingų medžiagų ir gaminių tiekėjais. Visi šie atsiskaitymai reikalauja didelių finansinių resursų. Dėl šių priežasčių VMI pareiškime nurodomu laikotarpiu buvo vykdomi atsiskaitymai su rangovais ir tiekėjais už bendrovės įsigytas prekes ir jai suteiktas paslaugas, kurie iškilo dėl būtinybės užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą, siekiant išvengti nuostolių, bendrovės veiklos stabdymo ir/ar galimo nemokumo. Visos pareiškime nurodytu laikotarpiu sumokėtos sumos buvo būtinos siekiant tęsti ir laiku užbaigti viešbučio B ir C korpusų statybos ir įrengimo darbus, kad būtų galima kuo greičiau užbaigti darbus ir pradėti nuomoti apartamentus ir iš to gauti pajamas. Jeigu bendrovė neatsiskaitytų už atliktus darbus su rangovais ir tiekėjais, bendrovė negalėtų užbaigti vykdomų darbų ir būtų patyrusi dar didesnius nuostolius, bendrovės finansinė padėtis smarkiai pablogėtų, bendrovei būtų grėsęs nemokumas ir bankrotas, ko pasekoje, bendrovė neturėtų galimybių atsiskaityti su kreditoriais, tarp jų ir VMI.
Apartamentų (duomenys neskelbtini) statybai ir įrengimui bendrovė gavo AB „Šiaulių bankas“ kreditą. Dėl turimų didelių finansinių įsipareigojimų bankui, bendrovei ypatingai svarbu kaip įmanoma greičiau užbaigti likusių apartamentų korpusų statybas ir įrengimą, kad galėtų pradėti eksploatuoti ir nuomoti šiuose korpusuose įrengtus apartamentus ir gautų iš to pajamas, kad galėtų atsiskaityti ir su AB „Šiaulių bankas“ pagal numatytą grafiką, ir su kitais kreditoriais. Taip pat siekdama užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą bendrovė pareiškime nurodytu laikotarpiu mokėjo darbo užmokestį darbuotojams, mokėjo komunalinių paslaugų tiekėjams už elektrą, vandenį, dujas, elektroninių ryšių, telekomunikacijų paslaugas. Neatsiskaičius su komunalinių paslaugų tiekėjais, tarp jų su pareiškime nurodytu (duomenys neskelbtini), bendrovė negalėtų eksploatuoti turimų nekilnojamojo turto objektų (jau veikiančių apartamentų viešbučio (duomenys neskelbtini)), bendrovė prarastų savo esamus ir būsimus nuomininkus ir tuo pačiu gaunamas pajamas.
Dėl mokėjimų (duomenys neskelbtini) paaiškino, jog su šia įmone bendrovė turi sudarytą tarpusavio sutartį dėl trumpalaikių tikslinių paskolų be palūkanų, kai bendrovei pritrūksta apyvartinių lėšų, kad bendrovės vykdomi statybos ir įrengimo darbai nesustotų ir bendrovė galėtų tęsti savo veiklą. Pasiskolintas lėšas bendrovė yra įsipareigojusi grąžinti nustatytu laiku ir pareiškime nurodytu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) mokėjimai yra būtent daliniai suteiktų paskolų grąžinimai, siekiant išvengti finansinių nuostolių, priverstinio išieškojimo ir/ar finansavimo nutraukimo.
Dėl mokėjimų (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog 2024 m. I ketvirtį ženkliai pablogėjo bendrovės finansinė situacija. Sumažėjo pajamos, todėl apyvartinių lėšų nebeužteko apartamentų viešbučio B ir C korpusų statybos ir įrengimo darbams. Kadangi AB „Šiaulių bankas“ pagal sudarytų kredito sutarčių sąlygas nebegalėjo tiesiogiai suteikti finansavimo bendrovei, buvo ieškoma būtų iš kur gauti papildomų lėšų atsiskaitymams už atliktus darbus. Tuo tikslu su bendrove susijusi įmonė (duomenys neskelbtini) paėmė 350 000 Eur paskolą iš AB „Šiaulių bankas“, kuriuos sudarytos sutarties pagrindu perskolino bendrovei. Todėl (duomenys neskelbtini) privalo mokėti kasmėnesinę įmoką (duomenys neskelbtini), kad pastaroji galėtų dengti paskolos įmokas AB „Šiaulių bankas“ už perskolintą kreditą.
Mokėjimai (duomenys neskelbtini) buvo būtini, kadangi ši nekilnojamojo turto agentūra bendrovei suranda nuomininkus jos valdomiems apartamentams. Jeigu bendrovė pradelstų mokėjimus šiai įmonei, (duomenys neskelbtini) galėtų nutraukti bendradarbiavimą ir bendrovė prarastų ženklią dalį surandamų nuomininkų ir tuo pačiu gaunamų pajamų.
Mokėjimas (duomenys neskelbtini) buvo pagal sudarytą sutartį grąžintas depozitas. Šios lėšos yra (duomenys neskelbtini) nuosavybė ir bendrovė jų negrąžinti neturėjo teisės.
Negana to, kad bendrovė pareiškime nurodytu laikotarpiu atsiskaitė su žemesnės eilės kreditoriais, atsiskaitydama už jos veiklai ir jos tęstinumui būtinas prekes ir suteiktas paslaugas, bet taip pat ir mokėjo privalomus mokesčius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie SADM, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Tuo pačiu buvo atliekami ir daliniai mokėjimai VMI. Bendrovės turėtų įsipareigojimų VMI lentelė, pateikta kartu su rašytiniais paaiškinimais, pagrindžia, kad pareiškime nurodytu laikotarpiu bendrovė turėjo mokestinių įsipareigojimų VMI už 144 540 Eur. Pareiškime nurodytu laikotarpiu bendrovė viso sumokėjo VMI 99 980,95 Eur sumą, sumokėdama ir dalį mokestinės nepriemokos.
Išdėstyti duomenys patvirtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturėjo tyčios pažeisti VMI, kaip bendrovės kreditoriaus, interesų ar išvengti turimų įsipareigojimų. Viskas buvo atliekama siekiant užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą ir pilnai atsiskaityti su visais kreditoriais. Juo labiau, kad pateikusi nekilnojamojo turto deklaraciją už 2023 m. bendrovė iš karto sumokėjo dalį apskaičiuoto nekilnojamojo turto mokesčio.
Visi bendrovės pareiškime nurodytu laikotarpiu atlikti mokėjimai buvo objektyviai būtini ir reikalingi bendrovės veiklai tęsti, siekiant eksploatuoti turimus nekilnojamojo turto objektus ir išsaugoti turimus nuomininkus, taip pat siekiant užbaigti vykdomus apartamentų viešbučio B ir C korpusų statybos ir įrengimo darbus. Dėl pareiškime nurodytų atliktų mokėjimų bendrovė netapo nemoki ar negalinti pilnai atsiskaityti su kreditoriumi VMI. Priešingai, atsiskaitymai su rangovais, prekių ir paslaugų tiekėjais, užtikrino bendrovės veikos tęstinumą, todėl nurodytu laikotarpiu buvo sumokėtos pakankamai didelės sumos bendrovės turimiems įsipareigojimams VMI padengti.
Nuo pat mokestinės nepriemokos susidarymo bendrovė nevengė atsikaityti su VMI, bendrovės vadovė neturėjo tikslo ir juo labiau tyčios neatsiskaityti su VMI ar pažeisti VMI interesus. Priešingai, buvo siekiama ne tik užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą, bet ir atsiskaityti su VMI. Kelis kartus buvo kreiptasi į VMI su prašymais atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, nurodant svarbias priežastis, tačiau prašymai nebuvo tenkinti. Pagal VMI viršininko 2019 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. VA-38 patvirtintas Mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo rekomendacijas apskaičiavus bendrovės finansinės rizikos ir likvidumo koeficientus, buvo gautas rezultatas, jog 3 iš 5 finansinių rodiklių yra nepatenkintos. Paprastai tokiu atveju VMI tenkina prašymus dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo, tačiau net ir esant tokiam vertinimui prašymai atidėti arba išdėstyti mokestinę nepriemoką nebuvo tenkinti.
Didžioji susidariusios nepriemokos dalis yra nekilnojamojo turto mokestis, kuris mokamas kartą į metus, pateikus nekilnojamojo turto deklaraciją. Deklaruojamas šis mokestis yra iki einamųjų metų vasario 15 d. ir iki tada jį privaloma sumokėti. Kartu pareiškime nurodyta pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka, tačiau šis mokestis mokamas kas mėnesį ir tik pateikus prašymą išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą jis buvo įrašytas kaip nepriemoka, nors yra sumokėtas. Dar 2024 m. kovo 6 d. sumokėtas infrastruktūros mokestis, kuris siekė 74 000 Eur. Šio mokesčio neprašyta išdėstyti, sumokėtas iškart.
Šių metų mokėtini metiniai mokesčiai visi yra deklaruoti ir sumokėti. Iki šiol visus mokesčius (duomenys neskelbtini) mokėjo tvarkingai, tik 2022 m. iškilo sunkumų, tačiau tą kartą mokėjimai buvo atidėti ir tvarkingai mokėta pagal sudarytą su VMI sutartį. Todėl ir šį kartą tikėtasi, kad tos nepriemokos sumokėjimas bus atidėtas ar išdėstytas. Kodėl VMI netenkino įmonės prašymo dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo ar išdėstymo, atsakyti negali, mano, jog tai įtakojo subjektyvios priežastys. Nes įmonės 3 kriterijai buvo nepatenkinami ir pagal praktiką VMI atideda arba išdėsto mokėjimus tokiu atveju, bet (duomenys neskelbtini) prašymas buvo atmestas.
Šiuo metu situacija įmonėje yra sudėtinga. Pradėdama vystyti šį projektą (duomenys neskelbtini), bendrovė neįsivaizdavo, kad viskas tiek užsitęs ir smarkiai pabrangs. Vien paimtos iš AB „Šiaulių bankas“ paskolos palūkanos paliko dvigubai. Šiuo metu įmonės pajamos yra apie (duomenys neskelbtini) Eur, todėl siekiama užbaigti šį projektą vystyti ir tuomet įmonės veikla stabilizuosis. Bendrovės išlaidos šiuo metu siekia apie 20 000 – 30 000 Eur komunalinių paslaugų tiekėjams, darbuotojų atlyginimai, visa kita atiduodama bankams. Pelningumas šiuo metu mažas.
Kai buvo sudarinėjama sutartis dėl paskolos suteikimo su AB „Šiaulių bankas“ bendrovė buvo stabili ir finansinė būklė buvo gera. Įmonės turimas nuosavas turtas yra apie 4 mln. Eur vertės.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. A. įgaliotasis atstovas advokatas L. Kuprusevičius teismo posėdyje palaikė rašytinius paaiškinimus, palaikė D. A. poziciją, bei papildomai nurodė, kad šiuo atveju nėra administracinio nusižengimo sudėties. ANK nustato, kad nusižengimas yra pavojinga, įstatymo uždrausta veika, atitinkanti nusižengimo požymius. Tik nustačius visus administracinio nusižengimo sudėties požymius, galima pripažinti, kad asmuo padarė administracinį nusižengimą. ANK 120 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą. Šiuo atveju aktualu yra kreditorių reikalavimo tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vien tik formalaus pažeidimo fakto, kaip šiuo atveju, nepakanka, kad asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas. Tam, kad patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, neturi likti jokių abejonių dėl administracinio nusižengimo padarymo fakto, sudėties, asmens kaltės. Asmens kaltė šiuo atveju pasireikštų, kad asmuo suvokia ir sąmoningai nesilaiko tos tvarkos, suvokia, kad pažeidžia kreditorių teises, kad bendrovė negalės atsiskaityti su aukštesnės eilės kreditoriumi ir tenkina žemesnės eilės kreditoriaus reikalavimus. Tačiau kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, jog tuo atveju, jeigu žemesnės eilės kreditoriams mokėjimai buvo būtini įmonės veiklos stabilumui, tęstinumui, ateičiai, tai tais atvejais tokio asmens veiksmuose nėra piktybiškumo ir tyčios, kurios reikalauja šio administracinio nusižengimo sudėtis. Tam tikrais atvejais mokėjimai žemesnės eilės kreditoriams yra priimtini.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju žemesnės eilės kreditoriams mokėjimai yra susiję su įmonės veiklos tęstinumu. Vienas iš mokėjimų (duomenys neskelbtini) yra depozito grąžinimas, kuris nebuvo įmonės pinigai ir įmonė privalėjo jį grąžinti pagal sutartį. Mokėjimas (duomenys neskelbtini) yra už teikiamas paslaugas, kurias nutraukus, įmonė veiklos tęsti nebegalėtų. Mokėjimas (duomenys neskelbtini) yra už šios susijusios su (duomenys neskelbtini) įmonės paimtą paskolą, kurią ji perskolino (duomenys neskelbtini) ir bendrovė negalėjo nemokėti sutartų įmokų už perskolintą pinigų sumą. Visi to etapo mokėjimai buvo pragrįsti ir reikalingi bendrovės veiklos tęstinumui užtikrinti. Bendrovės padėtis tuo metu buvo sunki ir todėl bendrovė prašė VMI išdėstyti nepriemokos mokėjimą, tačiau jos prašymai buvo atmesti. Buvo ieškoma atsakymų, kodėl prašymai nebuvo tenkinti, nes bendrovė pilnai atitiko sąlygas, kad būtų priimtas teigiamas sprendimas. Du kartus atmetus prašymus atidėti arba išdėstyti nepriemokos mokėjimą, (duomenys neskelbtini) rado išeitį ir pasiskolino iš susijusios įmonės (duomenys neskelbtini) tam, kad bendrovė galėtų atsiskaityti su VMI ir bendrovės veikla nesustotų. Esant nepriemokai VMI užblokuoja sąskaitas ir tuomet įmonės veikla sustoja, o visa tai veda link bankroto. Visi bendrovės vadovės veiksmai rodo jos siekį tęsti bendrovės veiklą, gauti pajamas ir atsiskaityti su visais kreditoriais. Šiai dienai su valstybe yra atsiskaityta visiškai, jokių nepriemokų nėra. Mano, jog bendrovės vadovės D. A. veiksmuose nėra būtent administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, subjektyviosios pusės, nėra piktybiškumo ir tyčios nemokėti privalomų mokėjimų VMI. Prašoma nutraukti administracinio nusižengimo teiseną D. A. atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina
Šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. Kita vertus, siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, be objektyviosios atitinkamo nusižengimo pusės, būtina nustatyti ir subjektyviąją – t. y. asmens, traukiamo atsakomybėn, kaltę.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Pažymėtina, kad pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Asmuo pripažįstamas kaltu, jeigu teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). ANK 120 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti nusižengimai gali būti padaromas tik tyčia. Pažymėtina, kad asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Visi neaiškumai ir abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Jeigu padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį, skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Pažymėtina, kad pagal suformuotą teismų praktiką, CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje susidariusi sudėtinga finansinė situacija ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, t. y. minėtas straipsnis tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų, todėl šiuo atveju būtina įvertinti, ar ginčijamo atsiskaitymo metu fizinio ar juridinio asmens finansinė padėtis buvo sudėtinga.
Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad bendrovės vadovas, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, turi veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-528/2009).
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadove nuo (duomenys neskelbtini) yra D. A. (b. l. 5). Teismas, atsižvelgdamas į šiuos aptartus byloje duomenis, taip pat jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, pripažįsta, kad D. A. yra tinkamas ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektas.
MAIS duomenimis iš (duomenys neskelbtini) balanso matyti, kad mokestinė nepriemoka 2024 m. gegužės 16 d. sudarė 39 277,62 Eur: 34 069 Eur nekilnojamojo turto mokestis ir 383,26 Eur šio mokesčio delspinigiai (viso 34 452,26 Eur) bei 4 754,77 Eur pridėtinės vertės mokestis ir 70,59 Eur šio mokesčio delspinigiai (viso 4 825,36 Eur) (b. l. 13).
2024 m. gegužės 8 d. VMI spendimu Nr. (23.24-08) 327-34187 nuspręsta neišdėstyti (duomenys neskelbtini) mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos sumokėjimo prašyme nurodytu laikotarpiu. Sprendime nurodyta, kad mokestinė nepriemoka sudaro bendrai 39 277,62 Eur sumai (iš kurios: NTM deklaracija/mokestis ir rinkliava 34 069 Eur susidarė už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.; PVM deklaracija/mokestis ir rinkliava 5 208,62 Eur susidarė už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) (b. l. 17-18). Priimdama minėtą sprendimą neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo (duomenys neskelbtini), VMI rėmėsi 2024 m. gegužės 7 d. išvada Nr. (23.31-08) 326-1708, kurioje nurodė, kad 2024 m. vasario 19 d. (duomenys neskelbtini) buvo pateikusi prašymą dėl 48 957 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo iki 2024 m. spalio 25 d. ir išdėstymo iki 2025 m. gruodžio 25 d. VMI, įvertinusi 2024 m. vasario 19 d. prašymą, 2024 m. kovo 19 d. priėmė sprendimą Nr. (23.24-28) 327-19827 neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo. 2024 m. kovo 20 d. bendrovei įteiktas raginimas per 20 dienų sumokėti 48 957 Eur mokestinę nepriemoką. Po raginimo likusi neapmokėta suma sudaro 39 277,62 Eur. Ši suma ir yra įtraukta į prašymą atidėti ir išdėstyti mokestins nepriemokos mokėjimą. Apskaičiavus finansinės rizikos ir likvidumo koeficientus nustatyta, kad 3 finansinių reikšmė yra patenkinamas ir 2 rodiklių reikšmė – gera. Pagal pateiktus finansinių atskaitomybių dokumentus bendrovė 2023 m. dirbo pelningai, 2024 m. I ketvirtį deklaruotas nuostolis. 2024 m. I ketv. vidutinės mėnesio pardavimo pajamos palyginus su 2023 m. vidutinėmis mėnesio pardavimo pajamomis, sumažėjo 18,6 proc. Bendrovės kreditorinis įsiskolinimas 2024 m. kovo 31 d. sudarė 225 781,16 Eur, debitorių įsiskolinimas sudarė 135 221,59 Eur. Laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 20 d. iki 2024 m. balandžio 8 d. gauta įplaukų 830 725,51 Eur. Nuo gautų įplaukų analizuojamu laikotarpiu sumokėta/išieškota tik 25 746,95 Eur ir tai sudaro 4,1 proc. nuo gautų įplaukų. Mokestinė nepriemoka sudaro 6,3 proc. nuo gautų įplaukų. Iš pateiktų banko sąskaitų matyti, jog bendrovė pirmumą teikia atsiskaitymui su kitais kreditoriais. 2024 m. balandžio 8 d. likutis bankų sąskaitose 4 295,06 Eur, kasoje – 205,03 Eur, t. y. nepakankamas sumokėti mokestinę nepriemoką. Bendrovė turi ilgalaikių įsipareigojimų kredito institucijai, įmonėms ir fiziniams asmenims paskolų nėra suteikusi, turi (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto vienetų ((duomenys neskelbtini) iš jų taikoma hipoteka), bendrovė turi (duomenys neskelbtini) automobilius ((duomenys neskelbtini) automobiliams dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas), vienas iš automobilių įsigytas 2024 m. balandžio 11 d. 2024 m. gegužės 6 d. bendrovė įsiskolinimų VSDFV neturėjo. Kaip dokumentus, patvirtinančius, kad bendrovė turės galimybę atsiskaityti su biudžetu tuo atveju, jeigu mokestinės nepriemokos mokėjimas būtų atidėtas arba išdėstytas, pateikė patalpų nuomos sutartis su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Bendrovė nepateikė duomenų kaip bendrovės savininkai ar akcininkai savo įnašais prisideda prie bendrovės finansinės būklės stabilizavimo. Išvadoje nurodyta, kad atlikus bendrovės finansinės būklės vertinimą gauti vertinimo rezultatai yra prieštaringi, bendrovė nenurodė ir nepateikė duomenų, kad yra numatytas svarus steigėjo/akcininko indėlis stabilizuojant bendrovės ekonominę būklę numatant papildomas investicijas ir lėšų gavimo šaltinius, neįrodė, jog nedelsiant sumokėjus prašomą išdėstyti mokestinę nepriemoką, bendrovės finansinė būklė taptų kritinė arba ji turėtų didelių sunkumų vykdydama kitus savo finansinius įsipareigojimus, taigi neatitinka MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje nustatytų mokestinės nepriemokos išdėstymo pagrindų, todėl bendrovės prašymas atidėti ir išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą netenkintas (b. l. 18-20).
Teismo posėdžio metu D. A. nurodė, jog šiuo metu bendrovė yra visiškai atsiskaičiusi su valstybe. Atsiskaitymui su valstybe (duomenys neskelbtini) gavo paskolą iš susijusios asmens (duomenys neskelbtini). Šiuos D. A. teiginius patvirtina prie bylos pridėti įrodymai (b. l. 111). Taip pat iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad nuo 2024 m. liepos 27 d. (duomenys neskelbtini) yra visiškai atsiskaičiusi VMI ir mokestinių nepriemokų neturi (https://rekvizitai.vz.lt/imone/(duomenys neskelbtini)/skolos-sodrai/).
Byloje nėra ginčo, kad laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 19 d. iki 2024 m. balandžio 3 d. (duomenys neskelbtini) atsiskaitė su šiais kreditoriais: 2024 m. vasario 19 d. (duomenys neskelbtini) pervesta 9 500 Eur suma (mokestinė nepriemoka 34 821,91 Eur), 2024 m. vasario 23 d. – 4 000 Eur (mokestinė nepriemoka 49 094,94 Eur); 2024 m. kovo 4 d. (duomenys neskelbtini) pervesta 5 702,33 Eur (mokestinė nepriemoka 51 044,90 Eur); 2024 m. kovo 6 d. (duomenys neskelbtini) – 3 000 Eur (mokestinė nepriemoka 48 958,74 Eur); 2024 m. kovo 15 d. (duomenys neskelbtini) – 2 450 Eur (mokestinė nepriemoka 48 961,64 Eur); 2024 m. kovo 20 d. (duomenys neskelbtini) – 2 500 Eur (mokestinė nepriemoka 48 964,94 Eur) ir 2024 m. balandžio 3 d. (duomenys neskelbtini) – 2 685 Eur (mokestinė nepriemoka 44 448,38 Eur).
Iš anksčiau teismo aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad (duomenys neskelbtini), turėdama mokestinę nepriemoką – trečios eilės kreditoriaus (VMI) pareikštus ir nepatekintus reikalavimus, neturėdama pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, vykdė atsiskaitymus su paskesnės eilės kreditoriais, todėl nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Kita vertus, teismas, įvertinęs administracinėn atsakomybėn patrauktos D. A. rašytiniuose paaiškinimuose bei teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, juos sugretinęs su kita rašytine bylos medžiaga, neturi pagrindo pripažinti, jog vien tai, kad (duomenys neskelbtini) nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų, patvirtina, kad D. A. padarė jai inkriminuotą ir ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, Nr. 2AT-10-648/2019 ir kt.). Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020). Taigi priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės.
Bylos nagrinėjimo teisme metu (duomenys neskelbtini) vadovė D. A. neginčijo, kad atliko anksčiau išvardintus mokėjimus kitiems nei VMI (duomenys neskelbtini) kreditoriams, tačiau pripažino, kad minėti mokėjimai buvo atlikti išimtinai siekiant pagerinti pakankamai sudėtingą įmonės finansinę padėtį ir užtikrinti tolimesnį jos funkcionavimą, kol bus baigti apartamentų viešbučio (duomenys neskelbtini) statybos ir įrengimo darbai. D. A. taip pat nurodė, kad ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų (duomenys neskelbtini) veiklos užtikrinimui, – ieškojo papildomų finansavimo šaltinių, susijusių įmonių pagalba gavo kreditus statybos darbų užbaigimui, kurių pagalba siekė toliau vystyti įmonės veiklą. Teigė, kad įmonės veikla yra nekilnojamojo turto vystymas ir nuoma, todėl neatsiskaityti su susijusiomis įmonės, finansuojančiomis atliekamus darbus bei komunalines paslaugas teikiančiomis įmonės neturi galimybių, nes (duomenys neskelbtini) veikla sustotų. Teismas, netikėti šiais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teismo posėdžio metu pateiktais paaiškinimais neturi pagrindo, kadangi jie atitinka rašytinę administracinio nusižengimo bylos medžiagą.
Iš kartu su rašytiniais paaiškinimais pateiktų dokumentų ir mokėjimo nurodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) turi suteiktus kreditus iš AB „Šiaulių bankas“ ir (duomenys neskelbtini), kuri perskolino 350 000 Eur kreditą (duomenys neskelbtini). Šis paskolos gavimas yra užfiksuotas bendrovės banko sąskaitoje, tačiau teismas nesutinka su VMI vertinimu, kad gauta tikslinė paskola gali būti naudojama atsiskaitymui su kreditoriais ar apyvartinėms lėšoms. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų D. A. ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų VMI susidariusiam įsiskolinimui padengti – kreipėsi į VMI dėl susidariusios mokestinės nepriemokos atidėjimo ir išdėstymo, netenkinus prašymo atidėti ir išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, ieškojo būdų pasiskolinti lėšų susidariusiam įsiskolinimui padengti. Negana to, tuo laikotarpiu mokėjo darbo užmokestį darbuotojams (b. l. 89), įmokas VSDFV (b. l. 95-96), vykdė mokėjimus pagal bendrovei suteiktų kreditų sutartis (b. l. 81-85), sumokėjo didžiąją dalį apskaičiuoto nekilnojamojo turto mokesčio (b. l. 102-103), mokėjo kitus privalomus mokesčius valstybės ir savivaldybių biudžetams (b. l. 97-99, 100-101). Pabrėžtina ir tai, jog (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad įmonė nevengė vykdyti atsiskaitymų ir su VMI. Minėti atsiskaitymai buvo atliekami sistemingai, be to, didžiąją dalį mokestinės nepriemokos sudarė nekilnojamojo turto mokestis, kurio didesniąją dalį – 74 000 Eur bendrovė yra sumokėjusi. Be to, iš vykdytų atsiskaitymų su kreditoriais metu (duomenys neskelbtini) buvo saistomas iš su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sudarytų tarpusavio sutarčių kylančių įsipareigojimų bei tikėjosi, kad juos įvykdžius, įmonė toliau galės užbaigti pradėtus darbus, įrengti likusius apartamentus ir juos nuomoti, gauti pelną, kartu padengiant įsiskolinimą ir VMI. Todėl, įvertinus bendrovės vykdytų atsiskaitymų su kitais kreditoriais priežastis, negalima daryti išvados, kad bendrovės vadovas turėjo tikslą nevykdyti atsiskaitymų su valstybe ir siekė tyčia pažeisti aukščiau eilėje esančio kreditoriaus (VMI) interesų. Priešingai, pastarasis, esant sudėtingai bendrovės finansinei situacijai dėl užsitęsusių ir smarkiai išbrangusių statybos ir įrengimo pastato (duomenys neskelbtini) darbų, ėmėsi aktyvių veiksmų, skirtų įmonės veiklos tęstinumui užtikrinti, pradėti gauti pajamas iš užbaigto projekto, pagrįstai tikėdamasis, kad dėl minėtų veiksmų turės galimybę atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais.
Visi anksčiau teismo įvertinti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės, leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog administracinėn atsakomybėn patrauktos D. A. veiksmuose nėra būtinojo ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės sudėties požymio – tyčios, todėl pastarosios atžvilgiu pradėta administracinė teisena turi būti nutraukta, nesant administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 ir 646 straipsniais
nutaria:
nutraukti D. A. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį teiseną, nenustačius jos veikoje šio nusižengimo sudėties.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.