Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Linai Visockienei, atsakovei V. S. (dalyvauja vaizdo konferencijos būdu), atsakovės atstovei advokatei Tatjanai Benetei, trečiojo asmens VšĮ (duomenys neskelbtini) atstovui Artūrui Jakubčioniui,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei V. S. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaikų nuolatinės globos ir rūpybos, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas ieškiniu prašo neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią jos vaikų A. S., M. S. (M. S.), A. S. (A. S.) ir G. S. atžvilgiu, priteisti iš atsakovės išlaikymą kiekvienam vaikui po 50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, nustatyti nuolatinę rūpybą A. S. ir M. S. (M. S.), jų rūpintoju bei gaunamų lėšų administratoriumi paskirti VšĮ (duomenys neskelbtini), A. S. ir M. S. (M. S.) gyvenamąją vietą nustatyti (duomenys neskelbtini), nustatyti nuolatinę globą A. S. (A. S.) ir G. S., jų globėju bei gaunamų lėšų administratoriumi paskirti VšĮ (duomenys neskelbtini), A. S. (A. S.) ir G. S. gyvenamąją vietą nustatyti (duomenys neskelbtini), panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus, kuriais nustatyta nepilnamečių laikinoji globa ir rūpyba, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, jog atsakovė turi keturis nepilnamečius vaikus, kurių atžvilgiu motinos valdžios neįgyvendina. Atsakovės šeima Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – VTAS) yra žinoma nuo 2008 metų. Šeima dėl atsakovės socialinių įgūdžių stokos ir priklausomybės narkotinėms medžiagoms, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. balandžio 4 d. įsakymu yra įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Atsakovė yra romų tautybės, gyvena romų tabore, neraštinga, konfliktiška, sunkiai suvokianti visuomenėje priimtinas elgesio normas, stokojanti socialinių įgūdžių. 2009 m. sausio 29 d. Vilniaus priklausomybės ligų centre atsakovei diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, nustatytas priklausomybės sindromas. Atsakovės nepilnamečiai vaikai ne vieną kartą buvo paimti iš šeimos ir apgyvendinti globos namuose. Atsakovė nesudarė galimybės vaikams grįžti į šeimą, nesprendė priklausomybės narkotinėms medžiagoms problemos, vengė bendrauti su socialiniais darbuotojais, vykdė nusikalstamas veikas, ko pasekmėje buvo nuteista laisvės atėmimo bausme ir įkalinta Panevėžio pataisos namuose. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 22 d. sprendimu laikinai apribojo atsakovės motinos valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu, nustatė vaikams nuolatinę globą, nuolatiniu globėju paskyrė globos namus. Atlikusi laisvės atėmimo bausmę atsakovė kreipėsi į teismą dėl vaikų susigrąžinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. sprendimu laikinas motinos valdžios apribojimas atsakovei buvo panaikintas, vaikai grąžinti motinai. 2015 m. spalio 12 d. atsakovė buvo sulaikyta policijos pareigūnų dėl prekybos narkotinėmis medžiagomis, vaikų laikinuoju globėju paskirti globos namai. Nuo 2016 m. kovo 2 d. socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos atsakovei nebeteikiamos, kadangi ji buvo patalpinta į įkalinimo įstaigą. Atsakovė nusikalstamą veiką padaro nebe pirmą kartą, vaikams laikinoji globa nustatoma jau antrą kartą, išėjusi iš įkalinimo įstaigos atsakovė galimai neturės galimybės užtikrinti nepilnamečiams vaikams tinkamų ir saugių gyvenimo sąlygų, patenkinti jų poreikių (neturi pajamų, darbinės patirties, negeba užtikrinti vaikų ugdymo). Atsakovė 2 kartus bausta administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnį (tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams). Vilniaus priklausomybės ligų centro duomenimis atsakovei yra diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, nustatytas priklausomybės sindromas, atsakovė 7 kartus teista. Ji yra linkusi pažeidinėti įstatymus, nesilaiko visuomenėje priimtų taisyklių, kas sudaro realų pagrindą manyti, kad ir išėjusi į laisvę, atsakovė vėl vykdys nusikalstamas veikas, kas yra nesuderinama su vaikų, kaip sąmoningų, brandžių, padorių, fiziškai bei dvasiškai sveikų asmenybių auginimu. Atsakovė savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais nevykdo, negyvena kartu su jais (dėl savo pačios kaltės), nesirūpina kasdieniais jų poreikiais, ugdymu, sveikata, neteikia išlaikymo, kas sudaro pakankamą pagrindą apriboti atsakovei motinos valdžią. Įrodymų, kad atsakovė ateityje gebės, norės rūpintis vaikais ir atsakingai žiūrės į savo, kaip motinos, pareigas, nėra. Atsižvelgiant į nepilnamečiu vaikų amžių, sveikatą ir poreikius, į atsakovės darbingą amžių, pajamas, turtinę padėtį, į turimų išlaikytinių skaičių, priteistinas išlaikymas iš atsakovės kiekvienam vaikui po 50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jų pilnametystės. Fiziniai asmenys, kurie galėtų globoti ar rūpintis vaikais VTAS nėra žinomi, todėl tikslinga nustatyti atsakovės nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą ir nuolatiniu globėju skirti globos namus. Nekilnojamo turto registro duomenimis, nepilnamečiai neturi nekilnojamojo turto, kuriam būtų reikalinga nuolatinė priežiūra.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti visiškai. Papildomai nurodė, jog jau tris metus tęsiasi laikina globa, kuri nustatyta jau ne pirmą kartą. Laikinas motinos valdžios apribojimas kartą buvo panaikintas, kai atsakovė atlikusi bausmę išėjo iš įkalinimo įstaigos, tačiau atsakovė net metus nepragyveno laisvėje, nesilaikė pažadų ir padarė naujas nusikalstamas veikas. Jai nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, tikėtina, kad yra priklausoma nuo narkotinių medžiagų. Atsakovė 8 kartus teista, savo elgesio nekeičia, nesilaiko visuomenėje priimtų taisyklių elgtis tinkamai. Toks atsakovės elgesys nesuderinamas su vaikų auginimu. Vaikams esant su atsakove jiems nebuvo užtikrinta saugi aplinka, jie buvo apleisti, neugdomi, vaikai praleidinėdavo pamokas mokykloje, nes atsakovė neturėjo jiems jokios įtakos. Nėra duomenų, kad atsakovė gebės rūpintis vaikais. Tuo tarpu globos namai užtikrina jiems tinkamas gyvenimo sąlygas, ugdymą, stengiasi vaikus kontroliuoti, duoda kišenpinigių, rūpinasi jais. Negalima vaikų grąžinti į romų taborą, ten jiems nebūtų geriau nei globos namuose, nes vyrauja narkotikų vartojimo problema. Vaikų interesus geriausiai atitiktų jų gyvenimas globos namuose. Atstovė pabrėžė, kad kreipimasis į teismą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo užtruko, nes reikėjo globos namų sutikimo nuolatinei vaikų globai ir rūpybai. Tikėtina, kad būdami globos namuose vaikai gyvens normalų gyvenimą. Kol vaikai gyveno su atsakove, jai buvo teikiama socialinė pagalba, nepaisant to, ji pasirinko prekiauti narkotikais, nepasinaudojo proga pasitaisyti, nėra duomenų, kad išsigydė priklausomybę nuo narkotikų. Pagal civilinio kodekso normas laikinoji globa gali tęstis tik metus. Atsakovė nevykdo pareigos auginti, auklėti ir prižiūrėti vaikus, jai jau buvo suteikta galimybė pasikeisti, tačiau ji ja nepasinaudojo, nėra įrodymų apie pasikeitusią situaciją.

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu prašė netenkinti ieškinio. Papildomai paaiškino, kad mama myli vaikus, o vaikai – ją, jų nėra būtinybės išskirti. Neterminuotai apriboti motinos valdžią, kol atsakovė yra įkalinimo įstaigoje, nėra prasmės, nes išėjusi ji bandys vaikus susigrąžinti. Globos namuose vaikai gali būti niekinami dėl savo tautybės, todėl ten jiems nebus geriau gyventi. Pati visuomenė nepriima romų tautybės žmonių. Romai gyvena pagal savo tradicijas, kitaip žiūri į darbą, vaikus, visuomenė bando jiems primesti savas taisykles. Atsakovė nemoka rašyti, skaityti, be vyro pagalbos turi auginti 5 vaikus, todėl neturėjo kitos išeities ir įvykdė nusikalstamą veiką. Atlikdama bausmę įkalinimo įstaigoje 3 metus nevartoja narkotinių medžiagų, lanko kursus, bus siuvėja. Šiuo metu atsakovė negali gyventi su vaikais, prižiūrėti, auklėti jų, tačiau rūpinasi jais, skambina, domisi. Vaikai nori gyventi su motina, vyriausias sūnus atsisako gyventi globos namuose. Institucija negali būti vaiko globėju, jei vaikas joje net nenakvoja. Atsakovei grįžus iš įkalinimo įstaigos vaikai norės gyventi su ja, bėgs pas motiną, tokiu būdu pažeidinėdami taisykles. Vaikų interesus labiausiai atitiktų laikinas, t. y. kol atsakovė atliks laisvės atėmimo bausmę, motinos valdžios apribojimas. Atsakovės atstovė prašo teismo atsižvelgti į vaikų norus, į tai, kad yra perspektyvų atsakovei pasitaisyti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

CPK 496¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Darytina išvada, kad tėvų valdžios apribojimo ir nuolatinės globos nustatymo procesai turi būti atskiri, t. y. pagal bendrąją taisyklę tėvų valdžios apribojimo ir nuolatinės globos nustatymo klausimai spręstini atskirose bylose. Tokio teisinio reglamentavimo tikslas – apsaugoti būsimų nepilnamečio vaiko globėjų duomenis ir užtikrinti būsimos globos konfidencialumą, kartu ir vaiko interesus.

Ieškinyje prašoma neterminuotai apriboti atsakovės, kaip motinos, valdžią nepilnamečiams vaikams, nustatyti jiems nuolatinę globą, rūpybą ir paskirti jų globėją bei rūpintoją. Trečiasis asmuo VšĮ (duomenys neskelbtini) yra laikinasis vaikų globėjas ir rūpintojas, ši aplinkybė atsakovei žinoma, jį siūloma skirti ir nuolatiniu vaikų globėju bei rūpintoju. Kadangi nepilnamečių vaikų nuolatiniu globėju ir rūpintoju siūloma paskirti ne fizinį asmenį, bet vaikų globos instituciją, kuri jau yra laikinuoju vaikų globėju, vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), pareikšti reikalavimai išnagrinėti viename teismo procese.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad A. S., gimusi (duomenys neskelbtini)., M. S. (M. S.), gimęs (duomenys neskelbtini)., A. S. (A. S.), gimęs (duomenys neskelbtini), ir G. S., gimusi (duomenys neskelbtini), yra atsakovės V. S. ir A. A. vaikai (b. l. 12-15). Vaikų tėvas 2008 m. kovo 2 d. mirė (b. l. 24). Šeima nuo 2008 m. balandžio 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu yra įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b. l. 25). Nuo 2009 m. sausio 29 d. atsakovė įrašyta į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą, jai diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, nustatytas priklausomybės sindromas (b. l. 102). 2013 m. sausio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu buvo laikinai apribota atsakovės valdžia vaikų atžvilgiu (b. l. 37-40). Atsakovės motinos valdžios apribojimas buvo panaikintas 2015 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu (b. l. 48-51). 2015 m. spalio 12 d., t. y. praėjus 7 mėnesiams po to, kai vaikai buvo grąžinti į atsakovės šeimą, ji buvo sulaikyta policijos pareigūnų dėl prekybos narkotinėmis medžiagomis ir nuo 2016 m. kovo 2 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę, paskirtą 2016 m. kovo 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu. Atsakovės nepilnamečiai vaikai buvo paimti ir laikinai apgyvendinti BĮ Vilniaus miesto krizių centro Paramos vaikams ir šeimai tarnyboje (b. l. 55-58). Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymais vaikų laikinuoju globėju paskirti VšĮ (duomenys neskelbtini) (b. l. 66-69).

Atsakovė teista 8 kartus, 7 kartus už veikas susijusias disponavimu narkotinėmis medžiagomis (b. l. 104-112), 4 kartus bausta administracine tvarka, du iš jų - už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaikų interesams (b. l. 113-114), nes neužtikrino vaikų ugdymo įstaigos lankymo. Remiantis socialinės darbuotojos, dirbusios su šeima, išvadomis nustatyta, kad atsakovė vartojo narkotikus, nesutikdavo gydytis nuo priklausomybės narkotikams, nebendradarbiaudavo su socialiniais darbuotojais, įsipareigojimų nevykdydavo (b. l. 34, 35, 44-45).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko – jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas tokiems tėvams taikyti tėvų valdžios apribojimą. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnyje, svarbu nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytų sąlygų sąrašas, kai ribojama tėvų valdžia, yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra sprendęs, kad vaiko sugrąžinimas į biologinę šeimą ne visada atitinka jo interesus (2014 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. 60092/12 Z. J. v. Lietuva; 2012 m. kovo 13 d. sprendimas Nr. 4547/10 Y. C. v. Jungtinė Karalystė), todėl sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi ar visiškai jais nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovė netinkamai vykdė ir iki šiol neįgyvendina savo, kaip motinos, teisių ir pareigų. Atsakovei buvo laikinai apribota motinos valdžia, vėliau šis apribojimas panaikintas ir vaikai grąžinti į atsakovės šeimą, tačiau ji nepadarė išvadų, nekeitė savo gyvenimo būdo, nesirūpino vaikais ir toliau darė nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, dėl ko buvo priimtas nuosprendis ir atsakovei skirta laisvės atėmimo bausmė, dėl kurios vykdymo atsakovė negali rūpintis vaikais. Toks atsakovės elgesys daro žalą vaikams. Tai, kad atsakovė viena augina 5 nepilnamečius vaikus, neturi darbo, nes yra neraštinga, nėra pateisinama priežastis nusikalstamų veikų vykdymui. Atsakovė turėjo įvertinti galimas pasekmes vykdant tokias nusikalstamas veikas. Vaikai jau ne vieną kartą buvo paimti ir apgyvendinti laikinai globos namuose. Atsakovė į tai neatsižvelgė, todėl būtent dėl savo kaltės prarado galimybę rūpintis vaikais. Atsakovė nesuteikė jiems saugios aplinkos, net metų neišbuvo laisvėje, jos gyvenimo būdas neatitinka jų interesų, yra nesuderinamas su vaikų, kaip sąmoningų, brandžių, padorių, fiziškai bei dvasiškai sveikų asmenybių auginimu.

Viena iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, kuomet teismas gali priimti sprendimą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, yra amoralus elgesys ar nesirūpinimas vaikais. Pažymėtina, kad atsakovė nuo 2009 m. įrašyta į priklausomybės ligų įskaitą, jai diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant opioidus, nustatytas priklausomybės sindromas. Teismo posėdžio metu, apklausiant nepilnamečius atsakovės vaikus, jie paliudijo, kad mama vartojo narkotikus ir tuo metu jais pasirūpinti nesugebėjo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad vaikus grąžinus į atsakovės šeimą, jie pradėjo nelankyti mokyklos (b. l. 53, 64). Daroma išvada, kad atsakovė nesirūpino jų ugdymų, neturėjo teigiamos įtakos ir nerodė tinkamo pavyzdžio. Tuo tarpu gyvendami globos namuose vaikai lanko mokyklą (M. mokosi nuotoliniu būdu), jų interesai užtikrinami tinkamai.

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu teigė, jog romų tautybės asmenys gyvena pagal kitokias tradicijas, kitaip žiūri į darbą, vaikus, šeimą. Tačiau tokiu būdu negali būti pateisinamas elgesys, neatitinkantis vaikų interesų. Kiekvienam vaikui turi būti užtikrinama teisė į gyvenimą saugioje aplinkoje, tinkamas gyvenimo sąlygas, būstą, socialines garantijas, poilsį, laisvalaikį ir kt. (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 punktas, 11 straipsnis, 13 straipsnio 1 dalis, 14 straipsnio 1 dalis). Nepriklausomai nuo tautybės, asmenys turi prisitaikyti prie šių standartų. Atsakovė nesugebėjo užtikrinti vaikams saugios ir jų interesus atitinkančios aplinkos, sąlygų, rodė jiems netinkamą pavyzdį, pateko į įkalinimo įstaigą, dėl ko negali pasirūpinti vaikais.

Teismo posėdžio metu apklausti atsakovės vaikai tvirtino, jog nori gyventi su mama, kai nevartojo narkotinių medžiagų, ji tinkamai jais rūpinosi, jie su mama bendrauja, mama juos myli. Tačiau vaikų norai nebūtinai atitinka jų interesus. Kaip jau minėta, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra sprendęs, kad vaiko sugrąžinimas į biologinę šeimą ne visada atitinka jo interesus, todėl sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad vaikų norai šioje situacijoje neatitinka jų interesų augti saugioje ir jų poreikius atitinkančioje aplinkoje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai. Iš aukščiau išdėstytų aplinkybių matyti, kad atsakovės nesirūpinimas vaikais, nusikalstamų veikų darymas yra nuoseklus ir pasikartojantis, besitęsiantis ne vienus metus. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant CK 3. 180 straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Tuo tarpu atsakovei kartą jau buvo panaikintas motinos valdžios apribojimas, tačiau ji nepadarė išvadų, nepakeitė gyvenimo būdo, o tik rodė netinkamą pavyzdį vaikams ir tokiu būdu darė jiems žalą. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės būstas sudegė, todėl išėjusi iš įkalinimo įstaigos atsakovė neturės galimybės vaikams užtikrinti gyvenamosios vietos.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CK 3.253 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, jog vaiko laikinoji globa (rūpyba) trunka ne ilgiau kaip dvylika mėnesių. Kadangi nagrinėjamoje civilinėje byloje vaikų laikinoji globa tęsiasi jau 3 metus, atsakovė iki 2019 m. gruodžio mėnesio atlikinės bausmę įkalinimo įstaigoje, darytina išvada, kad laikinosios globos nustatymas nėra pakankama priemonė vaikų interesams apsaugoti. Tai, kad dėl neterminuotos motinos valdžios apribojimo kreiptasi tuo metu kai atsakovė yra įkalinimo įstaigoje ir bet kokiu atveju negali įgyvendinti savo teisių vaikų atžvilgiu, nereiškia, jog ieškinys netenkintinas. Nustačius neterminuoto motinos valdžios apribojimo pagrindus, vaikų interesai turi būti ginami nepriklausomai nuo to, kad ieškovė šiuo metu ir taip gyvena skyrium nuo jų.

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi ar visiškai jais nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Šiuo metu atsakovė atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, bausmę atliks iki 2020 metų. Vaikai yra netekę atsakovės globos dėl pačios atsakovės kaltės, dėl jos netinkamo, nusikalstamo elgesio. Byloje nėra duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, kad atsakovė galės ir sugebės tinkamai pasirūpinti vaikais ir išėjusi iš įkalinimo įstaigos bus pajėgi parengti vaikus pilnaverčiam gyvenimui visuomenėje, užtikrinti jiems tinkamas ir jų interesus atitinkančias gyvenimo sąlygas. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, vaikų interesus, siekdamas sudaryti jiems galimybę augti saugioje ir jų interesus atitinkančioje aplinkoje, teismas tenkina ieškinį dalyje dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo. Sprendimas dalyje dėl motinos teisių apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnis).

Teismas išaiškina, kad įrodžius, jog pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, atsakovei tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas.

Pagal CK 3.195 straipsnį tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir jiems apribojus tėvų valdžią. Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius.

Bylos duomenimis atsakovė šiuo metu atlieką bausmę Panevėžio pataisos namuose, teismo posėdžio metu nurodė, jog įkalinimo įstaigoje dirba valytoja, gauna 33 Eur per mėnesį, 16 Eur išskaičiuoja antstoliai. Iš VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, kad atsakovė nekilnojamojo turto neturi (b. l. 116). Nors metu atsakovė yra įkalinimo įstaigoje ir jos galimybės uždirbti vaikų išlaikymui yra ribotos, į įkalinimo įstaigą atsakovė pateko dėl savo kaltės, todėl laisvės atėmimas negali būti pagrindu atleisti atsakovę nuo pareigos teikti išlaikymą vaikams. Ieškovo prašomas priteisti išlaikymas yra minimalus, todėl turi būti teikiamas nepaisant to, kad atsakovė yra įkalinimo įstaigoje. Pažymėtina, kad nemokant išlaikymo, skaičiuojamas išlaikymo vaikams įsiskolinimas, taigi net nesant galimybės teikti išlaikymą visa apimtimi, vaikų teisė į išlaikymą galėtų būti įgyvendinta atsiradus galimybei, atsakovei išėjus iš įkalinimo įstaigos, išieškant išlaikymo įsiskolinimą.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nepilnamečiams A. S., M. S. (M. S.), A. S. (A. S.) ir G. S. iš atsakovės priteistinas ieškovo prašomas išlaikymas – kiekvienam vaikui po 50 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jų pilnametystės. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimas dėl išlaikymo priteisimo nukreiptinas skubiai vykdyti.

Apribojus atsakovės motinos valdžią, nepilnamečiams A. S. (A. S.) ir G. S. nustatoma nuolatinė globa, A. S. ir M. S. (M. S.) nustatoma nuolatinė rūpyba. Ieškovas prašo nuolatiniu vaikų globėju ir rūpintoju paskirti laikinąjį vaiko globėją ir rūpintoją trečiąjį asmenį VšĮ (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo sutinka būti paskirtas nuolatiniu A. S. (A. S.) ir G. S. globėju bei A. S. ir M. S. (M. S.) rūpintoju (b. l. 100). Trečiasis asmuo VšĮ (duomenys neskelbtini) atitinka įstatymo reikalavimus globėjui ir rūpintojui. Nustatyta, jog laikinasis globėjas ir rūpintojas tinkamai atlieka globėjo pareigas, vaikams yra užtikrinta saugi aplinka, tenkinami jų fiziniai poreikiai, vaikai yra ugdomi, prižiūrimi, globa ir rūpyba vykdoma tinkamai, globėjas ir rūpintojas užtikrina globotinių ir rūpintinių teises ir teisėtus interesus (b. l. 89-97). Teismo posėdžio metu apklaustos A. ir G. nurodė, jog globos namuose jomis rūpinamasi gerai. Nors berniukai tokių pačių aplinkybių nenurodė, objektyvių duomenų apie tai, kad laikinasis globėjas ir rūpintojas netinkamai vykdytų savo pareigas, byloje nėra. Teismo posėdžio metu kilo klausimas dėl M. priežiūros, kadangi jis ne visuomet būna globos įstaigoje, tačiau trečiojo asmens atstovas nurodė, kad vaikas įstaigoje prižiūrimas, užtikrinamas jo ugdymas, jis laikosi susitarimų dėl galimybės lankytis pas giminaičius.

Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, ieškovo reikalavimas paskirti trečiąjį asmenį VšĮ (duomenys neskelbtini) nepilnamečių A. S. (A. S.) ir G. S. globėju bei A. S. ir M. S. (M. S.) rūpintoju ir gaunamų lėšų administratoriumi tenkinamas. Nepilnamečių A. S. (A. S.), G. S., A. S. ir M. S. (M. S.) gyvenamoji vieta nustatoma globos ir rūpybos įstaigoje – VšĮ (duomenys neskelbtini) (CK 3.265 straipsnio 3 punktas). Pagal CK 3.255 straipsnį vaiko laikinoji globa ir rūpyba pasibaigia tada, kai nustatoma nuolatinė globa ir rūpyba. Kadangi šiuo teismo sprendimu nustačius A. S. (A. S.) ir G. S. nuolatinę globą bei A. S. ir M. S. (M. S.) nuolatinę rūpybą, pasibaigia jų laikinoji globa ir rūpyba, naikintina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais nustatyta laikinoji globa ir rūpyba.

Nepilnamečiai vaikai turto neturi (b. l. 20-23), todėl turto administratorius neskiriamas (CK 3.245 straipsnio 1 dalis).

CPK 93 str. reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų priteisimą ir jo 1 dalis numato, kad tuo atveju, jei ieškinys patenkinamas, šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės valstybės naudai priteistinas 75 Eur dydžio žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą ir 54 Eur (50 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. x 4 vaikai) dydžio žyminis mokestis už reikalavimą priteisti išlaikymą, iš viso 129 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 5,14 Eur, jos taip pat priteisiamos iš atsakovės. Iš viso valstybės naudai iš atsakovės priteistina 134,14 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė prašė dėl sunkios turtinės padėties atleisti ją nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. CPK 96 straipsnio 7 dalis numato, kad teismas turi teisę iš dalies atleisti asmenį nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei kai jų išieškoti neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kai priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens, iš kurio priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, ar jo šeimos turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Priteistina bylinėjimosi išlaidų suma nėra didelė, atsakovė dirba, jos vaikams nustatyta laikina globa ir rūpyba institucijoje, kuri rūpinasi jų poreikių užtikrinimu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovės V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečių vaikų A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) M. S. (M. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) A. S. (A. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) M. S. (M. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) A. S. (A. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugsėjo 8 d.) iki vaikų pilnametystės. Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti nuolatinę globą nepilnamečiams A. S. (A. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) jų globėju ir gaunamų lėšų administratoriumi paskirti trečiąjį asmenį VšĮ (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečių A. S. (A. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą globos įstaigoje VšĮ (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nuolatinę rūpybą nepilnamečiams A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. S. (M. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) jų rūpintoju ir gaunamų lėšų administratoriumi paskirti trečiąjį asmenį VšĮ (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečių A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. S. (M. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą rūpybos įstaigoje VšĮ (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini).

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymus Nr. 30-3560, Nr. 30-3561, Nr. 30-3564, Nr. 30-3590, kuriais nustatyta nepilnamečių A. S. (A. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) laikinoji globa bei A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. S. (M. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) laikinoji rūpyba.

Priteisti iš atsakovės V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 134,14 Eur (šimtą trisdešimt keturis eurus 14 euro centų) bylinėjimosi išlaidų. Ši sumą turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimo dalį dėl motinos teisių apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai, kitą sprendimo dalį vykdyti teismo sprendimui įsiteisėjus.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.