Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo T. G. pripažintas kaltu padaręs tris nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 5 dalyje, paskiriant jam arešto bausmes 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir T. G. skirta subendrinta arešto bausmė 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir T. G. paskirta galutinė arešto bausmė 30 (trisdešimčiai) parų.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu taip pat kaltu pripažintas D. G., padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje (trys nusikalstamos veikos), BK 178 straipsnio 5 dalyje (dešimt nusikalstamų veikų) ir BK 180 straipsnio 1 dalyje. Ši nuosprendžio dalis nėra skundžiama.

Civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas ir jos naudai iš T. G. priteista 209,98 Eur, 274,99 Eur ir 319,97 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

7. Iš nagrinėjamoje byloje pateikto nuteistojo T. G. apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis neneigia padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir neginčija byloje nustatytų aplinkybių ir / ar savo kaltės, tačiau nesutinka su jam paskirta arešto bausme, kurią prašo pakeisti į bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba BK 75 straipsnio nuostatų pagrindu atidėti arešto bausmės vykdymą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai nuteistąjį pripažino kaltu padarius tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje. Kadangi kitų nesutikimo su skundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu argumentų apeliaciniame skunde nepateikiama, teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vadovaudamasi minėtomis BPK 320 straipsnio nuostatomis, skundžiamą nuosprendį tikrina nuteistajam T. G. paskirtos bausmės teisingumo bei pagrįstumo ir šios bausmės vykdymo (ne)atidėjimo kontekste.

8. Teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Baudžiamajame įstatyme numatyta, kad atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Taip pat – į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369-942/2015, 2K-87-976/2020, 2K-122-976/2021, 2K-266-648/2022). Skiriat bausmę, privalu nustatyti ir įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

9. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl bausmės skyrimo, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, teisingai nustatė ir pakankamai išsamiai išanalizavo bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. T. G. padarė tris nusikalstamas veikas, pagal baudžiamąjį įstatymą kvalifikuojamas kaip baudžiamuosius nusižengimus. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad T. G. prisipažino dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo ir dėl jų nuoširdžiai gailėjosi, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias aplinkybes pripažino T. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte). Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.

10. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne kartą yra pažymėjęs, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka tiek kaltininko asmenybės, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-693/2018, 2K-209-222/2018, 2K-1-719/2020, 2K-115-303/2022). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat jos darymo metu ir po jos padarymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-281-942/2018, 2K-24-689/2019).

11. Sprendžiant skirtinos bausmės klausimą, skundžiame nuosprendyje buvo įvertinti ir nuteistojo T. G. asmenybės duomenys: nevedęs, užsiimantis individualia veikla (6 t., b. l. 8). Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo (toliau – ĮKNR) duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenys patvirtina, kad apeliantas yra ne kartą anksčiau teistas, taip pat ir už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas nuosavybei (6 t., b. l. 32–50), taip pat iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už vienerius metus matyti, kad T. G. daug kartų baustas administracine tvarka, be kita ko, daug kartų trauktas administracinėn atsakomybėn už smulkias vagystes (6 t., b. l. 9–31).

12. Skundžiamu nuosprendžiu T. G. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (trys nusikalstamos veikos), kurios sankcijoje numatytos alternatyvios – viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo ir arešto – bausmės. Vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1 dalimi teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021).

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai sprendė, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai dėl nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų bus pasiekti tik paskyrus griežčiausią BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą bausmę, t. y. už tris baudžiamuosius nusižengimus paskyrus BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyto maksimalaus dydžio arešto bausmes. Tokią išvadą paneigiančių argumentų teisėjų kolegija neįžvelgia ir nuteistojo T. G. apeliaciniame skunde. Vertimasis individualia veikla, gydymasis nuo priklausomybės, įsiskolinimų dengimas bei kitos apeliaciniame skunde akcentuojamos nuteistojo aplinkybės laikytinos pozityviomis ir skatintinomis, tačiau savaime nepaneigia nusikalstamų veikų ir / ar paties nuteistojo asmenybės pavojingumo. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai atkreiptas dėmesys, kad T. G., anksčiau teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, nedaro išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio, jos negali būti laikomos atsitiktinėmis, nes yra nusikalstamu elgesiu pagrįsto gyvenimo būdo išdava, o anksčiau nuteistajam skirtos arešto bausmės jo nepaveikė teigiamai. Nors apeliaciniame skunde prašoma leisti nuteistajam nepertraukiamai dirbti ir mokėti antstoliams įsiskolinimus bei atlyginti žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau T. G. nusikalsta ne pirmą kartą, jis sistemingai darė būtent turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, dėl to, nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visuma iš esmės paneigia galimybę, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti neizoliuojant nuteistojo ir skiriant jam švelnesnę bausmę.

14. Pažymėtina ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu tinkamai išspręstas T. G. paskirtų bausmių bendrinimo klausimas, parenkant nuteistajam palankesnį – dalinį bausmių bendrinimo būdą, tačiau aukštesnysis teismas nustatė, jog skundžiamame nuosprendyje padaryta klaida, nurodant teisinį bausmių bendrinimo pagrindą, t. y. vietoj BK 63 straipsnio 4 dalies nurodoma 3 dalis, kurioje reglamentuojamas visiško bausmių sudėjimo būdo taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad iš apkaltinamojo nuosprendžio motyvų matyti, jog pirmosios instancijos teismas sprendė bausmes bendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, spręstina, kad netinkamos straipsnio dalies nurodymas laikytinas techniniu rašymo apsirikimu, kuris ištaisytinas apeliacinės instancijos teismo sprendime. Tai nekeičia teisinės nuteistojo padėties ir skundžiamu nuosprendžiu priimtų sprendimų esmės.

15. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė laikytina teisinga ir proporcinga, ji BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindu buvo sumažinta trečdaliu, todėl nelaikytina per griežta. BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios švelnesnio pobūdžio bausmės, kurių pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam neskyrė, todėl nėra pagrindo vertinti BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, t. y. švelnesnės nei įstatyme numatyta bausmės skyrimo galimybės.

16. Apeliaciniame skunde, be kita ko, pateikiamas alternatyvus prašymas – atidėti arešto bausmės vykdymą. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Iš byloje esančių ĮKNR duomenų matyti, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam T. G. paskirta arešto bausmė nebuvo pirmoji jam skirta tokios rūšies bausmė, todėl jis neatitinka BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytos būtinosios formalios sąlygos, jog būtų galima svarstyti arešto bausmės vykdymo atidėjimo galimybę.

17. Apibendrinant visa, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis laikytinas teisėtu ir pagrįstu, priimtu iš esmės tinkamai vadovaujantis baudžiamojo įstatymo nuostatomis bausmių skyrimo ir bendrinimo kontekste, o nuteistojo apeliacinio skundo argumentai šios išvados nepaneigia. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą nuteistojo T. G. apeliacinį skundą atmesti.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl nukentėjusiojo atstovavimo

18. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktu, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir nuteistojo T. G. gynėja paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė. Iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad iš nuteistojo T. G. valstybės naudai prašoma išieškoti 66,67 Eur dydžio sumą už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

19. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju, apeliacinis procesas vyko rašytinio proceso tvarka, pats nuteistasis surašė ir pateikė apeliacinį skundą, kuris apeliacinės instancijos teismo yra atmetamas, o gynėjas jam buvo paskirtas dėl priežasčių, nepriklausiusių nuo nuteistojo valios. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliaciniame procese iš nuteistojo T. G. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo T. G. apeliacinį skundą.

Ištaisyti rašymo apsirikimą, padarytą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nuosprendžio motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyse, nurodant, kad bausmės T. G. bendrinamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis.

Neišieškoti iš nuteistojo T. G. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliaciniame procese.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.