Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų E. S. ir S. M. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjai pateikė teismui prašymą, kuriuo prašo patvirtinti jų 2021-01-30 sudarytą taikos sutartį. Nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-10-08 teismo įsakymu iš skolininko S. M. priteista 9 000 Eur skola, 5 proc. dydžio metinės palūkanos ir 68 Eur bylinėjimosi išlaidos kreditorei E. S.. Kreditorė ir skolininkas tarpusavio derybų bei nuolaidų būdu, siekdami išvengti priverstinio vykdymo proceso, sudarė taikos sutartį dėl skolos išieškojimo taikaus išsprendimo.

Taikos sutartį atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis). Prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo turi atitikti bendruosius procesinio dokumento formos ir turinio reikalavimus, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl prašymo patvirtinimo (CPK 581 straipsnis).

Pareiškėjai nurodė, jog pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-10-08 teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-9965-272/2020 kreditorei E. S. iš skolininko S. M. priteista 9 000 Eur skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 9 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2020 m. spalio 8 d., iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 68 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Pareiškėjai, siekdami išvengti priverstinio vykdymo proceso, 2021-01-30 sudarė taikos sutartį, kuria susitarė, kad S. M. kaip Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020-10-08 teismo įsakymu priteistų sumų kartu su visomis palūkanomis įvykdymą/sumokėjimą perleidžia turto bendrasavininkei E. S. ½ dalį jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus Nr. 7996-6005-7016:0005, esančio (duomenys neskelbtini), o E. S. šį turtą priima asmeninės nuosavybės teise ir patvirtina, kad su ja (po perleidžiamo buto dalies įregistravimo jos vardu) pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-10-08 teismo įsakymč yra/bus visiškai atsiskaityta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013 nurodė, kad sudarydamos taikos sutartį šalys gali apsiriboti vien paprasta rašytine sandorio forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 6.983 straipsnio 3 dalis), o prireikus dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys gali kreiptis ir į notarą. Tačiau tais atvejais, kai taikos sutarčiai pagal sandorio turinį turi būti taikoma įstatymuose nustatyta notarinė sandorio forma (pvz., daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimo sandoris), tai, siekiant, kad tokia taikos sutartis galiotų be teisminio patvirtinimo, šalims kreiptis į notarą dėl šios sutarties patvirtinimo yra būtina (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 1.93 straipsnio 3 dalis). Teismas supaprastinto proceso tvarka taikos sutartis tvirtina tik tokiais atvejais, kai materialinių teisinių santykių subjektai tarpusavio nuolaidų būdu ir esant jų suderintai valiai išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, t. y. iš esmės tokios sutarties tvirtinimas teismine tvarka galimas tik esant ginčui ar galimybei jam kilti tarp materialinių teisinių santykių subjektų, o tais atvejais, kai nurodytos įstatyme aplinkybės neegzistuoja, teismas, nors ir vykdydamas apsauginę funkciją, negali pakeisti notaro, atliekančio jam įstatymo priskirtas funkcijas, tarp jų – notarinių sandorių tvirtinimą (Notariato įstatymo 2, 26, 45 straipsniai).

Pareiškėjai, kaip minėta, siekdami išvengti priverstinio vykdymo proceso, jų 2021-01-30 sudaryta taikos sutartimi susitaria dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą (1/2 dalį anksčiau minėto buto) perleidimo, tačiau teismas negali pakeisti notaro ir už jį atlikti notarinių sandorių tvirtinimą. Šiuo atveju pareiškėjų taikos sutartis negali būti tvirtinama teismo, nes turto teisinį režimą pareiškėjai gali nustatyti notarine tvarka. Taigi, dėl tokio sandorio patvirtinimo pareiškėjai turi kreiptis į notarą, kuris, patvirtinęs sandorį dėl nekilnojamojo daikto perleidimo, be kita ko, galėtų patvirtinti ir pareiškėjų tarpusavio atsiskaitymo pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020-10-08 teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-9965-272/2020.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsisakytina tvirtinti pareiškėjų 2021-01-30 sudarytą taikos sutartį (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 579–582 straipsniais

nutaria:

atsisakyti tvirtinti taikos sutartį, 2021-01-30 sudarytą tarp pareiškėjų E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) , ir S. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nutartis neskundžiama.