Kauno apylinkės teismo sprendimas

2017-01-25 · Civilinė byla Nr. e2-69-490/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-01-25
Bylos Nr.
e2-69-490/2017
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-02633-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Damulienė
Ieškovas
Bigbank AS
Atsakovas
V. T.
Civilinė byla Nr. e2-69-490/2017Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02633-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.5; 2.6.2.1; 2.6.8.10; 3.2.4.1; 3.2.4.11; 3.2.6.1.
JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 25 d.Jonava
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Damulienė,sekretoriaujant Loretai Bražinskienei,

dalyvaujant ieškovo Bigbank AS, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Bigbank AS filialą, atstovui J. R.,

atsakovo V. T. atstovui S. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Bigbank AS, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Bigbank AS filialą, ieškinį atsakovui V. T. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas Bigbank AS, veikiantis per savo struktūrinį padalinį Bigbank AS filialą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo V. T. 6 626,68 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje, kurį ieškovo atstovas palaikė teismo posėdžio metu, nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 18 d. ieškovas su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 1539329/96pa, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 6 500 Eur kreditą, o atsakovas turėjo grąžinti minėtą kreditą su 23 procentų dydžio sutartinėmis palūkanomis. Kredito sutartyje buvo nustatytas mokėjimo grafikas, pagal kurį atsakovas turėjo mokėti nustatyto dydžio įmokas. Atsakovui V. T. nevykdant kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovo atstovas jam skambino, paštu išsiuntė pranešimą dėl mokėjimo vėlavimo. 2016 m. rugpjūčio 24 d. atsakovui buvo išsiųstas perspėjimas dėl kredito sutarties nutraukimo, kuriame atsakovas buvo įspėtas, kad jeigu per dvi savaites nuo perspėjimo gavimo dienos finansinis įsipareigojimas nebus padengtas, ieškovas bus priverstas nutraukti su atsakovu sudarytą kredito sutartį ir pareikalauti iš atsakovo ne tik visos skolos grąžinimo iš karto, bet ir visos kredito sumos, delspinigių, palūkanų ir kitų nuostolių padengimo. Atsakovui ir toliau vengiant vykdyti kredito sutartyje numatytus įsipareigojimus 2016 m. rugsėjo 9 d. pranešimu ieškovas kredito sutartį vienašališkai nutraukė, atsakovui buvo skirtas vienos savaitės terminas padengti įsiskolinimą ieškovui. Atsakovo įsiskolinimas ieškovui sudaro 6 626,68 Eur, iš kurių: 6 085,69 Eur negrąžintas kreditas, 420,34 Eur palūkanos, 107,57 Eur delspinigiai, 11,63 Eur sutarties administravimo mokestis ir 1,45 Eur skolos išieškojimo išlaidos. Ieškovas kredito sutartyje nustatydamas kredito ir palūkanų grąžinimo terminus, pagrįstai tikėjosi gauti šias sumas kredito sutartyje nustatytais terminais. Atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, t. y. neatliko įmokų pagal sutarties mokėjimo grafikus. Toks atsakovo elgesys akivaizdžiai prieštarauja sąžiningo sutarčių vykdymo principui, įtvirtintam CK 6.200 str. 1 d.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė savo reikalavimus, patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes, papildomai nurodė, kad ieškovas savo reikalavimą atsakovui kildina iš abiejų šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties, kurios atsakovas tinkamai nevykdė, dėl ko sutartis buvo vienašališkai nutraukta. Būtent iš šalių sudarytos kredito sutarties atsakovui kyla pareiga mokėti numatytas mėnesines įmokas, tačiau atsakovas įmokų nemokėjo. Ieškovo reikalavimas priteisti 6 626,68 Eur skolą, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas yra pagrįstas, todėl turi būti tenkinamas. Atsakovas nepagrįstai sutartines palūkanas traktuoja kaip netesybas, nurodydamas, kad jos turi būti nedidesnės kaip 0,05 proc. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra aptaręs palūkanų sampratą, jos atlieka dvejopo pobūdžio funkcijas – atlyginimą už naudojimąsi paskolos pinigais ir paskolos dalyje nuostolių atlyginimo, kuriuos kreditorius patiria skolininkui laiku negrąžinant kredito. CK 6.872 str. 1 d. reglamentuoja, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydis bei mokėjimo tvarka yra nustatomi šalių susitarimu. Lietuvos civilinėje teisėje mokėjimo palūkanų dydžiai įstatymais nėra įtvirtinti, todėl juos nustato šalys susitarimu. Vartojimo kredito įstatymas taip pat neapriboja šalių teisės susitarti dėl palūkanų normos, tiesiog nustato bendrą vartojimo kredito kainos normos ribojimą. Nagrinėjamu atveju bendra vartojimo kredito metinė norma yra 31,2 proc., t. y. ženkliai mažesnė nei maksimali nustatyta įstatymo. Ieškovo atstovo nuomone, sutartinės palūkanos yra protingos, sąžiningos ir nepažeidžiančios įstatymų normų. Atsakovas taip pat nepagrįstai nesutinka su sutarties sudarymo mokesčiu. Tačiau civilinis kodeksas taip pat nedraudžia šalims iš suteikto kredito atskaičiuoti tam tikrus mokesčius, tarp jų ir sutarties sudarymo mokesčio. Šiuo atveju buvo akivaizdu, kad atsakovas buvo nemokus kitom dvejoms įstaigoms, o ieškovas refinansavo jo turimas skolas, todėl atsakovas, sudarydamas sutartį su ieškovu, neturėjo galimybės iš karto sumokėti kredito mokesčio, todėl jis buvo išskaičiuotas iš bendros kredito sumos. Tai buvo padaryta bendrų šalių susitarimu. Tai buvo nurodyta ir vartojimo kredito sutartyje.

Atsiliepimas

Atsakovas V. T. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydamas, kad su ieškovo reikalavimais nesutinka, prašo ieškinio netenkinti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo nuomone, ieškovo reikalavimai prieštarauja teisės normų nustatytam minimaliam vartotojų teisių apsaugos standartui ir kitoms teisės normoms. 2011 m. balandžio 1 d. Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos. Nagrinėjamu atveju atsakovas yra vartotojas, sudaręs kreditoriaus parengtą standartinę sutartį prisijungimo būdu, neturėjęs galimybių derėtis dėl sutarties bendrųjų sąlygų. Ieškovo reikalaujamos priteisti palūkanos yra akivaizdžiai neprotingo dydžio, prieštaraujančios CK įtvirtintai įskaitinių netesybų sampratai. Reikalavimas priteisti 23 proc. dydžio palūkanas yra aiškiai nepagrįstas, todėl šios sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai. Pagal formuojamą teismų praktiką, palūkanos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Ieškovo prašomos priteisti palūkanos turi būti mažinamos iki 0,05 proc. dydžio per dieną, ir kurios sudaro 18,25 proc. per metus (0,05 proc. x 365 d.). Šalių pasirašytos sutarties pagrindinėse sąlygose numatytas sutarties sudarymo mokestis – 513,50 Eur, kuris išskaičiuojamas iš bendros kredito sumos, kas reiškia, kad atsakovas realiai gavo 5 986,50 Eur, o ne 6 500 Eur, kaip nurodoma sutartyje. Dėl šių priežasčių teisingai sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrai vartojimo sutartyse užtikrinti reikalingas specialusis, tik vartojimo sutartims taikomas įstatyme nustatytas reglamentavimas.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime nurodytus argumentus, papildomai paaiškino, kad su ieškiniu sutinka tik iš dalies. Vartojimo kredito sutarčių sudarymas nuotoliniu būdu, yra finansiškai naudingas tik vienai kredito sutarties šaliai, t. y. kredito davėjui. Vartotojas tampa banko „auka“, kadangi kreditorius vartotojui pateikia nuotoliniu būdu iš anksto sudarytą ir paruoštą vartojimo kredito sutartį, neduodamas iš anksto susipažinti atsakovui. Būdamas neprofesionalas, neturintis specialių žinių atsakovas yra silpnesnė sandorio šalis, negalinti tinkamai įvertinti sutarties sąlygų. Jei sutartį atsakovas gautų iš anksto, derintų klausimus dėl palūkanų, kredito mokesčio, galėtų būti kitoks rezultatas. Atsakovas galėjo sutarties išvis nepasirašyti arba susitarti dėl mažesnių kredito mokesčio ir palūkanų sumų. Atsakovas, pasirašydamas sutartį, neturėjo galimybės tinkamai apsispręsti, tik vėliau po sutarties sudarymo pamatė, kad bankui turės grąžinti daugiau kaip 100 proc. paimtos paskolos. Atsakovas pateikė savo pajamas, mokėjimus kitiems kreditoriams, tačiau su ieškovu kompromiso nepavyko susitarti, suderėti mažesnių palūkanų. Sutinka sumokėti ieškovui 5 000 Eur. Prašo mažinti palūkanų dydį iki 10 procentų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas nustatė, kad 2015 m. rugpjūčio 18 d. ieškovas ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 1539329/96pa. Remiantis minėtos sutarties sąlygomis, ieškovas suteikė atsakovui 6 500 Eur kreditą su 23 proc. sutartinėmis palūkanomis (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 31,2 proc.), buvo nustatytas įmokų mokėjimo grafikas. Atsakovui laiku nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, 2016 m. rugpjūčio 24 d. jam buvo išsiųstas įspėjimas dėl sutarties nutraukimo, kuriame atsakovas buvo įspėtas, kad jeigu per dvi savaites nuo perspėjimo gavimo dienos finansinis įsipareigojimas nebus padengtas arba šalims nepasiekus susitarimo dėl skolos padengimo, ieškovas vienašališkai nutrauks su atsakovu sudarytą kredito sutartį ir pareikalaus iš atsakovo visos kredito sumos, delspinigių, palūkanų ir kitų nuostolių padengimo. 2016 m. rugsėjo 9 d. pranešimu kredito sutartis tarp ieškovo ir atsakovo buvo vienašališkai nutraukta, o atsakovui buvo nurodyta nedelsiant padengti visą įsiskolinimą ieškovui.

Pagal CK 6.886 str. 1 d. nuostatas vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.38 str. 1 d. numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 str. 1 d., 6.205 str.).

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad pagal šalių sudarytą vartojimo kredito sutartį atsakovui suteikus 6 500 Eur kreditą, atsakovas nevykdė savo prisiimtų įsipareigojimų ir pilnai negrąžino ieškovui kredito. Atsakovo atstovas iš esmės pripažino ieškinyje nurodytas aplinkybes, jų neginčijo, tiktai nurodė, kad ieškovas nepagrįstai prašo priteisti iš atsakovo 23 proc. dydžio metines palūkanas, kai tuo tarpu Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. numatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. Taip pat nurodė, kad ieškovas nepagrįstai iš atsakovui suteikto kredito sumos nuskaičiavo kredito mokestį – 513,50 Eur. Atsakovas savo nesutikimą su ieškovo prašoma priteisti suma motyvavo tuo, kad atsakovas, kaip vartotojas, yra silpnesnioji sandorio šalis, sudaręs kreditoriaus parengtą standartinę sutartį prisijungimo būdu ir neturėdamas galimybių derėtis dėl sutarties bendrųjų sąlygų.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pasisakęs, jog esant šalių sutartiniams santykiams, turi būti taikoma šalių sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o jeigu šalys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, tai taikomos įstatymo nuostatos. Be to, pasisakydamas dėl palūkanų už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo nutraukus paskolos sutartį, bei dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių mokėjimo ir kompensavimo funkcijas atliekančias palūkanas, kreditoriui vienašališkai nutraukus sutartį, taikymo, teismas pažymėjo, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 str. nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 str., mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (CK 6.874 str. 1 d.). Bendra pinigų suma, kurią privalo grąžinti paskolos gavėjas, tais atvejais, kai paskola laiku negrąžinta, susideda iš šių sumų: paskolos negrąžinta dalis, palūkanos kaip atlyginimas už naudojimąsi pinigais ir palūkanos, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. CK 6.37 str. 2 d. nustatytos vadinamosios procesinės palūkanos, nes jas skolininkas moka už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos apskaičiuojamos nuo pinigų sumos, kurią sudaro negrąžinta paskolos suma ir palūkanos už naudojimąsi pinigais (negautas kreditoriaus pelnas). Atsakovas laikomas pažeidęs prievolę, kadangi sutartyje nustatytu laiku ir terminais kredito ieškovui negrąžino. Šiais savo veiksmais atsakovas pažeidė sutarčių vykdymo principus ir CK 6.63 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.256 str. 2 d., 6.872 str., 6.873 str. 1 d., 6.881 str. 1 d. reikalavimus, pagal kuriuos prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, kredito gavėjas privalo grąžinti davėjui tokią pat pinigų sumą, kokią iš jo gavo, bei mokėti palūkanas.

Palūkanos – tai mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 str. 1 d., 6.872 str.). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Nagrinėjamu atveju kredito sutarties šalys susitarė, jog palūkanos už kreditą (pelno palūkanos) mokamos (skaičiuojamos) iki kredito grąžinimo dienos. Taigi, sutartyje numatytos 23 procentų dydžio sutartinės metinės palūkanos laikytinos pelno palūkanomis. Pelno palūkanos, kaip tokios, gali būti mažinamos, bet kitais negu kompensuojamųjų palūkanų mažinimo būdais (pavyzdžiui, CK 6.204, 6.223 ir 6.228 str.). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas ir kitas aplinkybes (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-893-560/2016). Aplinkybių, tirtinų mažinant palūkanas, sąrašas nėra baigtinis (2012 m. spalio 25 d. netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Teismas, atsižvelgęs į pagrindinės prievolės (6 085,69 Eur) ir prašomų priteisti palūkanų (420,34 Eur) dydžių santykį sprendžia, kad nagrinėjamu atveju mažinti palūkanų dydį nėra teisini pagrindo. Teismo vertinimu, ieškovo prašomos priteisti iš atsakovo palūkanos nepažeidžia teisingumo ir sąžiningumo principų. Teismas pažymi, kad Vartojimo kredito įstatymas neapriboja šalių teisės susitarti dėl palūkanų normos, tiesiog nustato bendrą vartojimo kredito kainos normos ribojimą. Nagrinėjamu atveju bendra vartojimo kredito metinė norma yra 31,2 proc., t. y. ženkliai mažesnė nei maksimali nustatyta įstatymo kredito metinė norma (šiuo metu bendra vartojimo kredito metinė norma – 75 proc., Vartojimo kredito įstatymo (XI-1253) redakcija, galiojanti iki 2017-06-30).

Teismas taip pat sutinka su ieškovo atstovo argumentais, dėl pagrįstai įskaičiuoto sutarties sudarymo mokesčiu. Šiuo atveju kredito mokestis – 513,50 Eur. Civilinis kodeksas nedraudžia šalims iš suteikto kredito atskaičiuoti tam tikrus mokesčius, tarp jų ir sutarties sudarymo mokestį. Ieškovo atstovo teigimu, nagrinėjamu atveju buvo akivaizdu, kad atsakovas buvo nemokus kitom dvejoms įstaigoms, o ieškovas refinansavo jo turimas skolas, todėl atsakovas, sudarydamas sutartį su ieškovu, neturėjo galimybės iš karto sumokėti kredito mokesčio, todėl jis buvo išskaičiuotas iš bendros kredito sumos. Tai buvo padaryta bendrų šalių susitarimu, kas buvo nurodyta ir vartojimo kredito sutartyje.

atsižvelgiant į byloje esančius dokumentus ir išdėstytas aplinkybes, į tai, kad atsakovas nepateikė ieškovo reikalavimus paneigiančių įrodymų, iš esmės sutiko su ieškinio suma, ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinas 6 085,69 Eur nesumokėtas kreditas, 420,34 Eur sutartinių palūkanų dalis ir 107,57 Eur delspinigiai.

Vartojimo kredito sutartyje 1539329/96pa numatyta, kad mėnesinis administravimo mokestis yra 3,19 Eur. Ieškovas paskaičiavo 11,63 Eur administravimo mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad šalys sutartimi numatė mėnesinį sutarties administravimo mokesčio dydį, ieškovui iš atsakovo priteistina 11,63 Eur sutarties administravimo mokesčio.

Ieškovas taip pat prašo priteisti 1,45 Eur skolos išieškojimo išlaidų. Atsakovas sutarties 6.7. punktu įsipareigojo apmokėti protingas ieškovo išlaidas, susijusias su skolos ir nuostolių ne teismo tvarka. Ieškovas atsakovui siuntė pranešimus, todėl ieškovo prašymas tenkintinas, iš atsakovo jam priteistina 1,45 Eur skolos išieškojimo išlaidos (CK 6.38 str., 6.200 str., 6.249 str. 4 d. 1 p.).

CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2016 m. spalio 17 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 149 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d., 185 str., 259–260 str., 270 str., 279 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovo Bigbank AS, veikiančio per savo struktūrinį padalinį – filialą Bigbank AS filialą, įm. k. 301048563, buveinė – Vilnius, Jogailos g. 4, a. s. Nr. LT44 7044 0600 0612 5438, AB SEB bankas, naudai 6 626,68 Eur (šešių tūkstančių šešių šimtų dvidešimt šešių eurų 68 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (6 626,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. spalio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 149 Eur (vieno šimto keturiasdešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Damulienė