Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Kazlų Rūdos agentūra 2013-08-01 priėmė nutarimą, kuriuo D. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 51¹⁴ straipsnio 1 dalį, paskyrė 2000 Lt baudą už tai, kad 2013-08-01 D. S., būdamas atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini) degalinės, esančios Ą. B. km., eksploatavimą laikantis aplinkosauginių reikalavimų laiku iki 2013-07-10 neįvykdė 2013-04-19 privalomajame nurodyme Nr. 56 nurodytų reikalavimų (patikrinimo aktas Nr. 65) o būtent: 1. Degalinės teritorijoje nuo galimai taršių teritorijų įrengti atskirą paviršinių nuotekų surinkimo sistemą (nuotakyną), kuriame turi būti įdiegtos priemonės, leidžiančios vykdyti nustatytus reikalavimus atitinkančią nuotėkų apskaitą, laboratorinę kontrolę ir esant reikalui per 10 min. nuo sprendimo priėmimo uždaryti nuotėkų išleistuvą. 2. Degalinės galimai taršias teritorijas padengti vandens mažai laidžia kieta danga ir įrengti taip, kad paviršinės nuotakos nuo jų nenutekėtų ant šalia esančių teritorijų ir ant jų nepatektų vanduo nuo šalia esančių teritorijų.

Šį nutarimą D. S. apskundė Marijampolės rajono apylinkės teismui ir prašė nutarimą pakeisti ir paskirti švelnesnę nuobaudą.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013-10-15 nutarimu nutarė administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas D. S. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalį, nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Apylinkės teismo nutartyje nurodyta, kad iš bylos duomenų, D. S. paaiškinimo, liudytojo parodymų matyti, kad D. S., nors ir buvo pagal 2012-11-02 įgaliojimą paskirtas atsakingu asmeniu už Aplinkos apsaugos ministerijos teisės aktų laikymosi UAB (duomenys neskelbtini) degalinėje vykdymą ir kontrolę, tačiau jo funkcijos vykdant 2013-04-19 privalomąjį nurodymą buvo ribotos, kadangi reikalingiems darbams atlikti UAB (duomenys neskelbtini) vadovybė neskyrė lėšų, o tokiomis lėšomis D. S. savarankiškai nedisponavo. Teismas sprendė, kad D. S. negalėjo asmeniškai, realiai įvykdyti privalomojo nurodymo, skirto UAB (duomenys neskelbtini), per nustatytus terminus. Nustatė, kad asmuo, kuriam surašytas protokolas apie privalomąjį nurodymą informavo UAB (duomenys neskelbtini) direktorių ir akcijų savininką S. R., prašė, jog būtų skirtos lėšos minėtam reikalavimui įvykdyti, o tai leidžia spręsti, jog jis ėmėsi iniciatyvos, jog minėtas reikalavimas būtų pradėtas vykdyti, tačiau jo žinioje nesant materialinių UAB (duomenys neskelbtini) išteklių akivaizdu, kad jis objektyviai ne dėl savo kaltės neturi jokių galimybių įvykdyti privalomojo nurodymo reikalavimus. Padarė išvadą, kad D. S. objektyviai negalėjo įvykdyti 2013-04-19 privalomajame nurodyme Nr. 56 nurodytų reikalavimų. Nurodė, kad D. S. nėra tinkamas subjektas, jo veiksmuose nėra kaltės, todėl jis nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalyje.

Apeliaciniu skundu Institucija prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje pakeisti, nutariant palikti Kazlų Rūdos agentūros 2013-08-01 nutarimą nepakeistą, o D. S. skundo netenkinti. Nurodo, kad prie bylos medžiagos pridėtame 2012-11-02 įgaliojime Nr. 36 aiškiai nurodyta, kad UAB „Saurida“ įgalioja D. S. UAB (duomenys neskelbtini) vardu pasirašyti įsakymus, susijusius su: „įvairių sąrašų, planų, susijusių su darbų sauga, priešgaisrine ir civiline sauga, aplinkosauga, tvirtinimu ir įgyvendinimu, įskaitant lėšų skyrimu“. Pažymi, kad šiame įgaliojime jokios lėšų skyrimo ribos nėra aptartos. Akcentuoja, kad nei Marijampolės RAAD, nei teismui nėra pateiktas joks kitas dokumentas, patvirtinantis, kad D. S. gali disponuoti tik lėšomis iki 1000 Lt. Teigia, kad apie tai, jog D. S. gali disponuoti lėšomis iki 1000 Lt, paaiškėjo tik teismo posėdžio metu, ir tai nėra pagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais ar pridedamais dokumentais, todėl tokį S. R. paaiškinimą laiko gynybine priemone, kuria siekiama padėti įmonės darbuotojui išvengti administracinės atsakomybės. Nurodo, kad S. R. teismui teikia melagingus duomenis apie tai, kokio dydžio lėšomis tariamai gali disponuoti D. S., nes kitoje panašaus pobūdžio administracinėje byloje Nr. A2.3.-911-610/2013 S. R. parodė, kad D. S. gali disponuoti lėšomis iki 5000 Lt. Mano, kad D. S. savarankiškai disponavo neribotomis piniginėmis lėšomis ir turėjo pareigą bei galimybę privalomąjį nurodymą įvykdyti.

Atsikirtimuose į apeliacinį skundą D. S. prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo nutarimą palikti galioti.

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-10-15 nutarimas panaikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Kazlų Rūdos agentūros 2013-08-01 nutarimu D. S. buvo nubaustas pagal ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalį.

D. S. nutarimą skundė teismui. Pažymėtina, kad D. S. skunde apylinkės teismo buvo prašoma 2013-08-01 nutarimą pakeisti ir sumažinti paskirtą baudą. Skunde nurodyta, kad kaltės jis neginčija, pripažįsta padaręs administracinį teisės pažeidimą. Taigi skundu nebuvo ginčijamas jo nubaudimas pagal ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalį.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-10-15 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje administracinėn atsakomybėn patrauktas D. S. pagal LR ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalį, nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Daroma išvada, kad šis apylinkės teismo nutarimas priimtas išsamiai neištyrus visų aplinkybių ir netinkamai įvertinus bylos duomenis. Pažymėtina, kad teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Įstatymu nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Teismas privalo pasisakyti ne tik dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, bet ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovų argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. ATPK 301 straipsnis reglamentuoja bylos dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo ribas apylinkės teisme. Jame nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 256 straipsnio 3 dalį, įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Pagal ATPK 257 straipsnį (įrodymų įvertinimas) organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, remiantis minėta nuostata, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-05-28 nutarimas).

Nustatyta, kad D. S. pagal ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalį buvo paskirta 2000 Lt bauda už tai, kad 2013-08-01 jis, būdamas atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini) degalinės, esančios Ą. B. km., eksploatavimą laikantis aplinkosauginių reikalavimų laiku iki 2013-07-10 neįvykdė 2013-04-19 privalomajame nurodyme Nr. 56 nurodytų reikalavimų (patikrinimo aktas Nr. 65) o būtent: 1. Degalinės teritorijoje nuo galimai taršių teritorijų įrengti atskirą paviršinių nuotekų surinkimo sistemą (nuotakyną), kuriame turi būti įdiegtos priemonės, leidžiančios vykdyti nustatytus reikalavimus atitinkančią nuotėkų apskaitą, laboratorinę kontrolę ir esant reikalui per 10 min. nuo sprendimo priėmimo uždaryti nuotėkų išleistuvą. 2. Degalinės galimai taršias teritorijas padengti vandens mažai laidžia kieta danga ir įrengti taip, kad paviršinės nuotakos nuo jų nenutekėtų ant šalia esančių teritorijų ir ant jų nepatektų vanduo nuo šalia esančių teritorijų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 51¹⁴ straipsnio nuostatų taikymą, yra ne kartą akcentavęs, kad siekiant konkretų asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už aptariamą veiką, būtina nustatyti dvi faktines aplinkybes: 1) privalomojo nurodymo galiojimą ir 2) reikalavimų neįvykdymą laiku, t. y. analizuojamam pažeidimui konstatuoti būtina ir pakankama sąlyga yra nustatyti, jog per nustatytą terminą neįvykdytas duotas privalomasis nurodymas, kuris nėra panaikintas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 straipsnio ir ABTĮ nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N17-783/2006, 2011 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-568/2011, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-2355/2011 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad nagrinėjamu atveju privalomasis nurodymas Nr. 56 būtų apskųstas ir pakeistas ar panaikintas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 straipsnio bei ABTĮ nustatyta tvarka. Taigi, darytina išvada, kad minėtas privalomasis nurodymas Nr. 56 yra galiojantis ir laikytinas teisėtu, todėl bylos nagrinėjimo dalykas yra D. S. kaltės padarius veiką klausimas.

Apylinkės teismas sprendė, kad D. S. nėra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas, todėl jo veiksmuose nėra kaltės, nes jis objektyviai ne dėl savo kaltės neturi jokių galimybių įvykdyti privalomojo nurodymo reikalavimus. Nustatydamas šias aplinkybes apylinkės teismas rėmėsi vien D. S. ir UAB (duomenys neskelbtini) akcininko S. R. parodymais, kurie akivaizdžiai yra bylos baigtimi suinteresuoti asmenys. Pažymėtina, kad byloje yra pateiktas 2012-11-02 įgaliojimas Nr. 36, kuriame nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) įgalioja D. S. UAB (duomenys neskelbtini) vardu pasirašyti įsakymus, susijusius su įvairių sąrašų, planų, susijusių su darbų sauga, priešgaisrine ir civiline sauga, aplinkosauga, tvirtinimu ir įgyvendinimu, įskaitant lėšų skyrimu, bei atlikti veiksmus, susijusius su šių įsakymų priėmimu, tinkamu bei savalaikiu jų įvykdymu (b. l. 28). Pirmosios instancijos teismas formaliai konstatavo aplinkybę, kad D. S. funkcijos vykdant 2013-04-19 privalomąjį nurodymą buvo ribotos. Todėl liko neįvertinta aplinkybė, kad minėtu įgaliojimu D. S. buvo konkrečiai įgaliotas pasirašyti atitinkamus įsakymus, susijusius su aplinkosauga, juos tvirtinti ir įgyvendinti, įskaitant lėšų skyrimą, bei laiku juos įvykdyti, o tai leidžia manyti, kad jis buvo ar turėjo būti tinkamas administracinės atsakomybės subjektas.

Pažymėtina, kad konkretūs įrodymai, kurie šalintų D. S. atsakomybę ir patvirtintų teismo išvadas (D. S. funkcijos, vykdant nurodymą, yra ribotos, jis realiai negalėjo įvykdyti nurodymo per nustatytus terminus, prašė skirti lėšas nurodymui įvykdyti, savarankiškai lėšomis nedisponavo, vadovybė neskyrė lėšų), liko neišreikalauti. Be D. S. ir S. R. parodymų, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kokius veiksmus D. S. atliko, kad būtų įvykdytas nurodymas. Juo labiau kad D. S. neginčijo kaltės, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalyje.

Taigi, norint visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes, pašalinti kilusius neaiškumus ir padaryti pagrįstą išvadą, kad D. S. neturėjo jokių galimybių įvykdyti privalomojo nurodymo reikalavimus, teismas privalėjo surinkti įrodymus, o ne remtis vien tik bylos baigtimi suinteresuotų asmenų parodymais. Tik atsakius į nurodytus klausimus, bus galima spręsti, ar D. S. neveikimu nebuvo pažeistos įstatymo saugomos vertybės.

Pažymėtina, kad galutinis sprendimas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti priimamas tik tada, kai byloje yra išaiškinamos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, jos visapusiškai ir objektyviai ištiriamos bei įvertinamos (ATPK 248, 257 straipsnių, 284 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje šios procesinės teisės nuostatos buvo pažeistos, dėl ko negalima spręsti, kad byla yra išnagrinėta teisingai, tad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama teismui nagrinėti iš naujo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.