- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-16
- Bylos Nr.
- 2A-1606-538/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14069-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Marius Dobrovolskis, Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- R. N.
- Atsakovas
- UAB „HeidelbergCement Klaipėda“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Bullcargo“
- Kategorijos
- 1.3.7.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.3.7.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos
- 3.3.1.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-1606-538/2015
Teisėjas Raimondas Dilys n (Proceso Nr. 2-06-3-14069-2014-8)
2015 m. lapkričio 16 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Erinijos Kazlauskienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo R. N. ir atsakovės UAB „HeidelbergCement Klaipėda“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. N. ieškinį atsakovei UAB „HeidelbergCement Klaipėda“, trečiajam asmeniui UAB „Bullcargo“ dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti darbų ginčo komisijos 2014-10-27 sprendimą, kuriuo atsakovei iš ieškovo priteista 12 644,03 Lt žalos atlyginimo dėl ieškovo sugadinto automobilio betono maišyklės valdymo pulto. Nurodė, kad sprendimas neteisėtas, nes komisija pažeidė darbo bylų nagrinėjimo ikiteismine tvarka procesą, procesas vyko nedalyvaujant ieškovui bei nesprendžiant jo pateiktų prašymų, taip pat nenustatyta reikšmingų ginčo santykiui aplinkybių, netinkamai taikytos materialinės teisės normos, reglamentuojančios materialinės atsakomybės pagrindus, žalos nustatymo dydį, neįvertintas sugadinto daikto nusidėvėjimas ir prašoma atlyginti naujo daikto vertė.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-06-22 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbų ginčo komisijos darbo byloje Nr. APS-3-16731/2014 priimtą 2014-10-27 sprendimą dėl žalos atlyginimo sumažindamas priteistos žalos sumą ir priteisė atsakovei UAB „HeidelbergCement Klaipėda“ iš ieškovo R. N. 2 175,75 Eur (7 512,42 Lt) žalos atlyginimo ir 427,29 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Konstatavo, kad tiesioginių nuostolių bylos nagrinėjimo metu ieškovas iš esmės neginčijo, savo įrodymų bei apskaičiavimų neteikė, šiuos duomenis ginčijo remdamasis tik bendro pobūdžio abejonėmis bei pamąstymais, kad reikėtų mažinti atlygintinos žalos dydį įvertinus nusidėvėjimą bei kitas su tuo susijusias aplinkybes, todėl visą atsakovės patirtų 13 143 Lt išlaidų sumą laikė įrodyta. Teismas nustatė, kad šalys neteikė jokių duomenų bei įrodymų apie automobilio sugadinto valdymo pulto nusidėvėjimą, likutinę vertę. Teismas įvertinęs transporto priemonės pirmosios registracijos datą (1999-12-21), įsigijimo datą (2012-10-05), automobilio vertę, taip pat tai, kad sugadintas ginčo pultas neišliko ir nėra jokių galimybių jį įvertinti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atlygintinos žalos dydį sumažino 50 procentų nuo naujo betono siurblio nuotolinio valdymo pulto vertės (2 972,90 Eur x 50 proc. = 1 486,45 Eur), taip pat konstatavo, jog ieškovas privalo atlyginti būtinąsias laikino laidinio valdymo pulto pajungimo išlaidas už 689,30 Eur sumą. Nurodė, kad ieškovas privalo atlyginti atsakovei padarytos turtinės žalos sumą iš viso už 2 175,75 Eur sumą (1 486,45 Eur + 689,30 Eur). Ieškovui bylinėjimosi išlaidų teismas nepriteisė nustatęs, kad teisininkų kontoros UAB „Lexlogica“ teisininko atstovavimo išlaidos nėra priskiriamos prie išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Įvertinęs patenkintų bei atmestų reikalavimų apimtį, atsakovei priteisė iš ieškovo 427,29 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas R. N. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-22 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad nesutinka su teismo išvada ir motyvais dėl realios žalos ir jos dydžio nustatymo. Atsakovė UAB „HeidelbergCement Klaipėda“ nėra betonvežio savininkas, todėl darbdaviui nesant sugadinto daikto savininkui, reikalavimo teisė dėl žalos atlyginimo nekyla. Nurodo, kad transporto priemonės savininkas UAB „Bullcargo“ nėra pareiškęs reikalavimo dėl žalos atlyginimo atsakovei, pultas nebuvo perduotas turto savininkei, atsakovė žalos nėra atlyginusi, todėl neturi reikalavimo teisės į ieškovą. Nurodo, kad betonvežyje nebuvo įrengta speciali dėžutė pultui laikyti, todėl ieškovas neturėjo galimybės realiai įvykdyti betonvežio saugos vadovo reikalavimų. Nesutinka, kad iš jo būtų priteistos laidinio pulto pajungimo išlaidos, nes mano, jog laidinis pultas nebuvo tvarkingas, ir todėl jo nebuvo galima naudoti be papildomų išlaidų. Nurodo, kad darbdavio turėtos išlaidos naujam nuotoliniam pultui įsigyti visa apimtimi negali būti priteistos, nes sugadinto daikto žala apskaičiuojama jo vertės praradimu dėl jo sugadinimo. Mano, kad teismo atsisakymas priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas prieštarauja procesinės teisės nuostatoms.
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „HeidelbergCement Klaipėda“ prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-22 sprendimą – ieškinio netenkinti ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbų ginčo komisijos sprendimą, priimtą 2014-10-27, palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Priteisti iš ieškovo atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovo su atsakove sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutartyje nustatyta, kad atsakovas įsipareigojo saugoti nuo sužalojimo ar sunaikinimo jam patikėtas materialines vertybes, imtis priemonių bet kokiems nuostoliams išvengti. Nagrinėjamu atveju byloje įrodytos visos materialinės atsakomybės sąlygos ieškovo turtinei atsakomybei kilti. Dėl atsakovei kilusios materialinės žalos yra kaltas ieškovas, nes dėl ieškovo neteisėtų veiksmų (aplaidumo) atsakovė patyrė materialinę žalą – neatstatomai buvo sugadintas valdymo pultas ir naujo valdymo pulto įsigijimo bei su tuo susijusių išlaidų suma sudarė 13 143,83 Lt. Tarp ieškovo neteisėtų veiksmų (aplaidumo) ir atsiradusios materialinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, o tai sudaro pagrindą priteisti iš ieškovo materialinę žalą. Atsakovė automobilį ginčo laikotarpiu naudojo Transporto priemonės, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, nuomos 2012-10-01 sutarties pagrindu, ir atsakovės pareiga buvo prisiimti visas būtinąsias išlaidas, susijusias su saugiu automobilio naudojimu. Nesant įrodymų apie sugadinto valdymo pulto nusidėvėjimą, likutinę vertę, teismas nepagrįstai sumažino atlygintinos žalos dydį 50 procentų nuo naujai įsigyto betono siurblio nuotolinio valdymo pulto vertės. Ieškovas nepateikė į bylą duomenų, pagrindžiančių, jog pulto įsigijimas buvo nebūtinas, ar kad nupirkti pultą buvo galima kita, nei atsakovės nurodyta kaina. Paaiškino, kad nors ir buvo įsigytas naujas pultas, tačiau dėl jo sugadinimo būdo ir specifiškumo tai buvo būtinosios išlaidos – vienintelis būdas atstatyti transporto priemonę į buvusią padėtį bei išvengti didesnės žalos – prastovos. Atsakovei pateikus įrodymus apie tiesioginių nuostolių dydį ir ieškovui nepaneigus šių įrodymų, teismas nepagristai sumažino priteistinos žalos dydį.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškovo R. N. apeliacinį skundą atsakovė UAB „HeidelbergCement Klaipėda“ prašo netenkinti ieškovo apeliacinio skundo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas padarė žalą darbdaviui negrįžtamai sugadindamas pultą, kuriuo valdomas ieškovui darbo pareigų vykdymui perduotas betonvežis. Pagal betonvežio nuomos sutartį darbdavys kaip nuomininkas privalo atlikti betonvežio remontą ir savo lėšomis šalinti gedimus – šiuo atveju pakeisti sugadintą pultą nauju ir pajungti laikiną valdymo punktą iki nuolatinio pakeitimo. Išlaidos buvo būtinos tam, kad darbdavys atstatytų padėtį iki žalos padarymo ir toliau tęstų betonvežio naudojimą pagal paskirtį, išvengdamas netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) savo ekonominėje veikloje. Mano, kad bylinėjimosi išlaidos ieškovui nepriteistos pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Byloje kilo klausimas dėl teismo sprendimo, kuriuo pakeistas Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimas dėl žalos atlyginimo ir sumažinta priteistos žalos suma, teisėtumo ir pagrįstumo.
Ieškovas ir atsakovė nesutinka su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu. Apeliacinį skundą ieškovas iš esmės grindžia aplinkybe, kad atsakovė nėra sugadinto daikto savininkė, todėl neturi teisės iš ieškovo reikalauti atlyginti trečiajam asmeniui galimai padarytą žalą. Be to, mano, kad sugadinto daikto žala apskaičiuojama jo vertės praradimu dėl jo sugadinimo, todėl iš jo negali būti priteista viso naujo daikto vertė. Atsakovė apeliacinį skundą grindžia aplinkybe, kad yra įrodytos visos materialinės atsakomybės sąlygos ieškovo turtinei atsakomybei kilti, teismas nepagrįstai sumažino atlygintinos žalos dydį 50 procentų nuo naujai įsigyto betono siurblio nuotolinio valdymo pulto vertės, todėl prašo teismo sprendimą pakeisti iš ieškovo priteisiant visą atsakovės patirtą žalą.
Nustatyta, kad 2014-06-11 darbuotojas, vairuodamas jam tarnybinių pareigų atlikimui patikėtą betono siurblį, pervažiavo betono siurblio valdymo pultą. Pultas buvo pervažiuotas, nes prieš tai darbuotojas jį padėjo ant transporto priemonės ir, darbuotojui užvedus betonvežį bei pradėjus važiuoti, pultas nukrito. Pultas tapo netinkamu naudoti, o betono siurblys nebegalėjo būti toliau valdomas, neinstaliavus naujo pulto. Tokiais veiksmais darbuotojas pažeidė Betonvežio vairuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos (su kuria buvo supažindintas pasirašytinai) reikalavimą rūpintis jam patikėta transporto priemone ir jos technine būkle, taip pat Betonvežio saugos vadovo (su kuriuo buvo supažindintas pasirašytinai) nurodymą užsisegti (užsikabinti) valdymo pultą išlipus iš automobilio, o baigus darbą, saugiai padėti pultą į tam skirtą vietą. Dėl šių darbuotojo pareigų pažeidimo ir valdymo pulto sugadinimo darbdavys turėjo pajungti į betonvežį laikiną valdymo pultą, taip pat pirkti ir instaliuoti naują nuolatinį valdymo pultą. Tokiu būdų darbdavys teigė patyręs 13 143,83 Lt žalos. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbų ginčo komisijos darbo byloje Nr. APS-3-16731/2014 priimtu 2014-10-27 sprendimu nuspręsta UAB „HeidelbergCement Klaipėda“ prašymą tenkinti iš dalies ir išieškoti UAB „HeidelbergCement Klaipėda“ iš R. N. 12 644,03 Lt materialinės žalos atlyginimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-06-22 sprendimu priimtą sprendimą pakeitė ir sumažino atlygintinos žalos dydį iki 2 175,75 Eur (7 512,42 Lt).
Pagal DK 246 straipsnio, nustatančio materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, nuostatas, materialinei atsakomybei taikyti būtinos nustatyti šios sąlygos: 1) padaryta žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) yra neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo priežastinis ryšys; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje materialinės atsakomybės taikymo kausimu yra akcentuojama, kad materialinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai yra visos DK 246 straipsnyje nurodytos pažeidėjo materialinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2011). Materialinei atsakomybei atsirasti yra pakankama kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2012). Nuo kaltės rūšies, jos laipsnio priklauso materialinės atsakomybės ribos, dydis. Visiška darbuotojo materialinė atsakomybė taikoma DK 255 straipsnyje nustatytais atvejais. Pagal DK 255 straipsnio 3 punktą darbuotojas privalo atlyginti visą dėl jo kaltės darbdaviui padarytą žalą, kai su juo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad su ieškovu 2014-04-07 buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, o darbo funkcijų įgyvendinimui kaip darbo priemonė darbuotojui perduota transporto priemonė – MERCEDES BENZ, 4140, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su pultu. Darbuotojo sugadintą pultą darbdavys turėjo pakeisti nauju pultu, kurio vertė yra 2 972,90 eurų. Dėl pulto sugadinimo darbdavys turėjo pajungti laikiną laidinį valdymo pultą, ir tai papildomai atsakovei kainavo 833,82 Eur (2 879 Lt). Iš viso darbdavio tiesioginiai nuostoliai sudaro 3 806,48 Eur (13 143 Lt) su PVM.
Nagrinėjamu atveju yra pagrindo pripažinti, kad nurodytos išlaidos buvo būtinos tam, kad darbdavys atstatytų padėtį iki žalos padarymo ir toliau tęstų betonvežio naudojimą pagal paskirtį, išvengdamas netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) savo ekonominėje veikloje. Tačiau šiuo atveju svarbi aplinkybė, jog šalis siejo darbo teisiniai santykiai, todėl taikytina imperatyvi DK 257 straipsnio 3 dalies norma nustatanti, kad žala apskaičiuojama atsižvelgiant į turto vertę atskaičiavus nusidėvėjimą ir natūralų sumažėjimą bei turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius). Darbo ginčą nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgdamas į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, taip pat į atsakovo turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia (DK 257 straipsnio 3 dalis). Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismas 2015-10-07 nutartimi pasiūlė šalims ir trečiajam asmeniui pateikti įrodymus apie tai, kokia buvo naujo automobilio MERCEDES BENZ, 4140 (1999-12-21) vertė bei minėto automobilio vertė įvykio dieną, t. y. 2014-06-11. Tačiau byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė jokių įrodymų apie automobilio vertę, todėl yra pagrindo laikyti, jog atlygintinos žalos dydžio sumažinimas 50 procentų nuo naujo betono siurblio nuotolinio valdymo pulto vertės (2 972,90 Eur x 50 proc. = 1 486,45 Eur) atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Ieškovas nurodo, kad atsakovė UAB „HeidelbergCement Klaipėda“ nėra betonvežio savininkė, todėl darbdaviui nesant sugadinto daikto savininkui, reikalavimo teisė dėl žalos atlyginimo nekyla. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nurodyta aplinkybe. Nustatyta, kad betonvežį atsakovė nuomoja iš trečiojo asmens, 2012-10-01 Transporto priemonės, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, nuomos sutartis nėra pasibaigusi, už automobilio MERCEDES BENZ, 4140, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) techninę priežiūrą, einamąjį ir kapitalinį remontą, pagal nuomos sutartį yra atsakinga atsakovė. Nuomos sutarties 3.4 p. nurodyta, kad nuomininkas užtikrina transporto priemonės apsaugą, atsako už nuomininko darbuotojų ir trečiųjų asmenų transporto priemonei padarytą žalą. Trečiojo asmens 2015-04-01 raštas patvirtina, kad su transporto priemone buvo perduotas ir betono siurblio distancinio valdymo pultas, kuris yra neatsiejama transporto priemonės dalis. Pasibaigus nuomos sutarčiai, automobilis kartu su ginčo pultu turės būti gražintas trečiajam asmeniui. Įrodymų, jog ieškovui perduota naudotis netinkama transporto priemonė bei ginčo distancinio valdymo pultas, byloje nėra. Taip pat nėra įrodymų, jog automobilyje nebuvo įrengta speciali dėžutė pultui saugiai eksploatuoti. Tokių įrodymų ieškovas nepateikia ir su apeliaciniu skundu (CPK 178 str.).
Ieškovas apeliaciniu skundu taip pat nesutinka, kad iš jo būtų išieškotos išlaidos laidiniam pultui pajungti (833,82 Eur). Iš į bylą pateiktos UAB „Baltijos žiedas“ 2015-03-31 pažymos „Dėl įrangos darbo suderinamumo ir tinkamo veikimo“ matyti, kad „betono siurblio darbas dar gali vykti valdant hidraulinę sistemą rankiniu būdu tiesiai iš hidraulinės sistemos spintos arba per laidinį valdymo pultą, tačiau tai yra daroma tik avariniais ar ypatingais atvejais“. Konstatuotina, jog ieškovui sugadinus distancinį nešiojamą valdymo pultą transporto priemonė negalėjo būti naudojama kol nebus atlikta sugadinto pulto diagnostika ir įsigytas naujas pultas, bendrovė negavo pajamų, todėl ieškovas privalo atlyginti atsakovei laidinio pulto pajungimo išlaidas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovas pirmosios instancijos teisme prašė priteisti 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau pirmosios instancijos teismas nurodė, jog teisininkų kontoros UAB „Lexlogica“ teisininko atstovavimo išlaidos nėra priskiriamos prie išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, todėl šį ieškovo reikalavimą atmetė. Apeliantas mano, kad bylinėjimosi išlaidos jam nepriteistos nepagrįstai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nuosekliai plėtodamas iš aiškindamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo institutą, 2015-04-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 pakeitė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo, kai procesinių dokumentų rengimo paslaugas suteikė uždaroji akcinė bendrovė, reglamentavimą. Minėtoje nutartyje išaiškinta, jog „civiliniam procesui tinkamai vesti ir pasiekti vieną pagrindinių civiliniam procesui keliamų tikslų – teikti kvalifikuotą teisinę pagalbą – reikalingos aukšto lygio teisės žinios; <...> įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015).
CPK 56 straipsnis nustato baigtinį ratą asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. Nagrinėjamu atveju UAB „Lexlogica“ nepatenka į minėto straipsnio reglamentavimo sferą, todėl apeliantas R. N. neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 3 straipsnio 8 dalis).
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-22 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmestini (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atmetus ieškovo apeliacinį skundą atsakovei iš ieškovo priteistina 561,44 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys, 2004-04-02 LR teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2, 8.11 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei UAB „HeidelbergCement Klaipėda“ iš ieškovo R. N. 561,44 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.