Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. Č. skundą institucijai, priėmusiai nutarimą, Kauno apskrities VPK Centro policijos komisariatui dėl Kauno apskrities VPK Centro policijos komisariato 2016 m. gegužės 31 d. nutarimo Nr. 22NT-44249480-15 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2016 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 22NT-44249480-15 buvo nutarta nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, nustačius, jog tarp V. Č. ir V. K. kilęs ginčas dėl turto pasidalinimo, o pareiškėjos patekimas į V. K. vardu įregistruotą gyvenamąjį namą, adresu: (duomenys neskelbtini),, asmeninių daiktų paėmimas yra iš civilinių teisinių santykių atsirandantys ginčai, todėl nenustatyta, kad V. K. savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė savo tikras ar tariamas teises, todėl V. K. veikoje nėra požymių administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 straipsnyje.

Teismo posėdžio metu V. Č. paaiškino, kad 2015 m. rugsėjo 18d. ji kartu su mama grįžo iš darbo ir nepateko į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini)., nes ant vartų buvo uždėta dviračio spyna, kuri buvo užrakinta. Namo viduje buvo V. K., kuris išėjo į lauką ir pradėjo jai grasinti. V. Č. jo neprašė, kad jis atrakintų vartus ir jas įleistų, nes V. K. grasino, kad jei ji įeis į kiemą, tai jis ją nušaus. Po kurio laiko jai paskambino sūnus ir pasakė, kad j ateitų į namą, nes tėvas nori pasikalbėti. Nuėjus į namo vidų, tarp jos ir V. K. kilo konfliktas, kurio metu jis grasino ją nušauti, todėl ji išsigando ir iš namo išėjo bei daugiau name nebenakvojo. Po to ji dar kelias dienas bandė patekti į namą, tačiau kadangi nepateko ir negalėjo pasiimti savo daiktų, todėl 2015 m. rugsėjo 21d. parašė pareiškimą policijai. Namas yra V. K., tačiau ji su juo name gyveno apie 23 metus ir namo viduje buvo visi jos daiktai.

Liudytojas V. K. parodė, kad jie su V. Č. yra buvę sugyventiniai. Jie su V. Č. bendrauja senai ir turi bendrą sūnų. Apie 5 metus gyveno atskirai. Po to apie 7 metus jis gyveno jos bute, o kai V. K. tėvas jam padovanojo namą, jis pakvietė V. Č. atsikraustyti pas jį į namą. Name jie kartu gyveno apie 6 metus. Maždaug prieš tris metus jų santykiai labai pablogėjo, nes V. K. sužinojo, kad V. Č. turi kitą draugą. 2015 m. jis buvo išvažiavęs į svečius pas savo vaikus į Angliją, o grįžęs sužinojo, kad V. Č. į namus buvo atsivežusi antstolį. 2015 m. rugsėjo 18d. V. Č. buvo įėjusi į namą ir jiems konfliktuojant, ji darė garso įrašą. Kartu buvo atvykusi ir jos mama. Jis jai sakė, kad jei ji susirado kitą žmogų, tai tegul susideda daiktus ir kraustosi į savo butą. 2015 m. rugsėjo 18d. V. Č. liko nakvoti name. Kiek prisimena, ji name nakvojo dar kelias naktis, o po to jis jai pasakė, kad jam sveikata neleidžia taip gyventi ir kentėti, kai žino, kad ji turi kitą draugą, todėl ji pasiėmė patalynę ir iš namo išsikraustė. Nuo 2015 m. rugsėjo 20 d. V. Č. name nebegyvena. Šiuo metu tarp jo ir V. Č. dėl namo vyksta teisminiai ginčai.

Liudytoja R. M. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 15 ar 16 d. jai paskambino V. K. ir pasakė, kad bus tragedija. Tada ji paskambino dukrai V. Č. ir jos sutarė į V. ir dukters namus važiuoti abi. Dvi naktis ji nakvojo kartu su dukra name, o grįžus trečią dieną, į namą jų V. K. neįsileido. Kiemo vartus jis buvo užrakinęs su dviračio spyna, nuo kurios rakto dukra neturėjo. Dukrai prašant įleisti, V. K. jai pradėjo grasinti, sakė, kad ją nušaus ir pats nusišaus, jie ji kvies policiją. Dukra jo išsigandusi, policijos nekvietė. Jos kurį laiką tarėsi ką toliau daryti. Tada paskambino dukters ir V. K. sūnus ir pasakė, kad jos ateitų, nes tėvas nori pasikalbėti. V. K. vartus atrakino ir jos įėjo, tačiau jis ir toliau dukrai grasino, todėl V. Č. name nenakvojo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Kauno apskrities VPK Centro policijos komisariato 2016 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 22-NT-44249480-15 buvo nutarta nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, nustačius, jog tarp V. Č. ir V. K. susiklostę civiliniai – sutartiniai santykiai, todėl nenustatyta administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 straipsnyje, sudėties.

Iš institucijos pateiktos medžiagos (Nr. 20-G-39498 (20-G-145822), b. l. 4-6) nustatyta, kad 2015-09-22 V. Č. kreipėsi į Kauno apskrities VPK Centro PK Centro PN pareiškimu, prašydama apsaugoti ją ir jos artimuosius nuo smurto ir užkirsti kelią V. K. realiai įvykdyti savo grasinimus, nurodydama, kad jos vyro V. K. elgesys po prieš keletą metų atliktos širdies operacijos labai pasikeitė, jis pradėjo dažnai vartoti alkoholį, tapo agresyvus, agresijos priepuolių metu grasindamas susidorojimu, reikalauja išeiti iš namų. 2015 m. rugsėjo 18 d. vakare rado užrakintus vartus ir į savo kiemą neturėjo galimybės patekti, V. K., girdint jos motinai ir sūnui, vėl grasino jai susidorojimu.

2015 m. spalio 2 d. Kauno apskrities VPK Centro PK Viešosios policijos skyriaus Aleksoto policijos nuovados vyresniojo tyrėjo nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal V. Č. pareiškimą dėl V. K. veiksmų V. Č. atžvilgiu.

Kauno apskrities VPK Centro PK Viešosios policijos skyriaus Aleksoto policijos nuovados vyresniojo tyrėjo 2015 m. lapkričio 23 d. nutarimu nutarta nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos (b. l. 9).

2016 m. kovo 10 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi pareiškėjos V. Č. skundas tenkintas, Kauno apskrities VPK Centro PK Viešosios policijos skyriaus Aleksoto policijos nuovados vyresniosios tyrėjos 2015 m. lapkričio 23 d. nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos panaikintas ir bylą grąžinta organui, įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus (b. l. 2-4).

2016 m. gegužės 31 d. Kauno apskrities VPK Centro policijos komisariato nutarimu nutarta nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos (b. l. 34-36)

Pagal Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalis, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Be to, draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 straipsnyje numatyta, kad savavaldžiavimas, tai - savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, t. y. įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą, kuriuo yra laikomas savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas teisės, nepriklausomai nuo to, ar tokia teisė yra tikra, ar tariama. Tai vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris yra susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms įmonėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-25 nutartis Nr. N17- 101/2007).

Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nekilnojamas turtas, t. y. gyvenamasis namas su priklausiniais, adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. K.. Iš V. Č. bei liudytojo V. K. paaiškinimų matyti, kad jie yra buvę sugyventiniai, tačiau santuokos nebuvo sudarę, turi bendrą sūnų bei V. K. priklausančiame name visi trys gyveno ne mažiau šešerių metų. Įvertinus nustatytas aplinkybes, yra pagrindas konstatuoti, kad V. K. priklausančiame name buvo laikomi ir V. Č. priklausantys asmeniniai daiktai. Skunde V. Č. nurodė, jog 2015 m. rugsėjo 18d. ji grįžusi iš darbo, negalėjo patekti į namo vidų, nes rado užrakintus kiemo vartus, todėl turėjo nakvoti kitoje vietoje, dėl ko negalėjo disponuoti name buvusiais savo daiktais bei juos pasiimti. Teismo posėdžio metu V. Č. patvirtino skunde nurodytas aplinkybes, tačiau vėliau savo paaiškinimus pakeitė ir nurodė, jog 2015 m. rugsėjo 18d. atvykus prie namo, ant vartų rado užkabintą spyną, todėl į namo vidų patekti negalėjo, tačiau neilgai trukus paskambino sūnus ir pakvietė ateiti į namą, nes tėvas nori pasikalbėti ir tuomet jos su mama į namo vidų pateko, bet V. K. grasinant, name neliko nakvoti. Iš liudytojos R. M. parodymų matyti, kad grįžus su dukra prie namo, į jį patekti negalėjo, nes V. K. kiemo vartus buvo užrakinęs su dviračio spyna, nuo kurios rakto dukra neturėjo. Iš minėtos liudytojos parodymų matyti, kad jai ir V. Č. tariantis kaip toliau elgtis, paskambino dukters ir V. K. sūnus ir pasakė, kad jos ateitų, nes tėvas nori pasikalbėti. V. K. vartus atrakino ir jos įėjo, tačiau jis ir toliau dukrai grasino. Taigi iš liudytojos R. M. parodymų bei V. Č. paaiškinimų matyti, kad tą dieną V. Č. pateko į namo vidų, tačiau jai ir V. K. sukonfliktavus, nakvoti name neliko. Liudytojas V. K. paneigė V. Č. nurodytas aplinkybes bei paaiškino, kad 2015 m. rugsėjo 18d. V. Č. buvo įėjusi į namą ir jiems konfliktuojant, ji darė garso įrašą. Kartu buvo atvykusi ir jos mama. Jis jai sakė, kad jei ji susirado kitą žmogų, tai tegul susideda daiktus ir kraustosi į savo butą. 2015 m. rugsėjo 18d. V. Č. liko nakvoti name. Kiek prisimena, ji name nakvojo dar kelias naktis, o po to jis jai pasakė, kad jam sveikata neleidžia taip gyventi ir kentėti, kai žino, kad ji turi kitą draugą, todėl ji pasiėmė patalynę ir iš namo išsikraustė. Liudytojas V. K. patvirtino, kad jam buvo žinoma, kad jam būnant išvykus į užsienį aplankyti vaikų bei V. K. nežinant, V. Č. į namą buvo atsivedusi antstolį, todėl tai sužinojęs, pats kreipėsi į advokatą bei antstolį, kurie nurodė V. Č. priklausančius daiktus atiduoti tik dalyvaujant advokatui ar antstoliui, kad ateityje neiškiltų nesusipratimų. Po to V. K. ne kartą sudarė sąlygas V. Č. atsiimti daiktus, tačiau ji tokia galimybe nepasinaudojo. Iš institucijos pateiktoje medžiagoje Nr. 20-AP-29437, 20-AP-29857 esančio disko su garso įrašu girdėti moters ir vyro balsai, kur vyriškis sako pasiimti daiktus ir kad jos daugiau nebūtų šitame name bei jis neleis jai į namą ateiti vienai, o moteris atsako, jog daiktų neims. Iš surinktų įrodymų matyti, kad 2015 m. rugsėjo 18d. V. Č. buvo patekusi į namą ir V. K. jai siūlė pasiimti savo daiktus ir į jo namus daugiau neateiti, tačiau tuo metu ji daiktus atsiimti atsisakė. Įvertinus surinktus įrodymus konstatuojama, kad iki 2015 m. rugsėjo 18d. tarp V. Č. ir V. K. jau buvo susiklostę priešiški asmeniniai nesutarimai.

Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjamas ieškovės V. Č. ieškinys atsakovui V. K. dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo ir ginčo objektas gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini).

Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių konstatuojama, kad tarp pareiškėjos ir V. K. yra susiklostę išimtinai civiliniai santykiai, todėl V. Č., manydama, kad pažeistos jos teisės, turi teisę pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka, ką ji ir realizavo, kadangi teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (ar administracinis teisės pažeidimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-451/2011).

Įvertinus surinktus įrodymus, daroma išvada, kad byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių ir patikimų įrodymų, jog V. K. savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, 2015 m. rugsėjo 18d. vykdė savo tikrą ar tariamą teisę, ginčijamą kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams, t.y. kad jis įvykdė savavaldžiavimą.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, daroma išvada, jog Kauno AVPK Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2016 m. gegužės 31 d. nutarimas Nr. 22NT-44249480-15 yra pagrįstas ir teisėtas, todėl šis nutarimas paliktinas nepakeistas, o V. Č. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Kauno AVPK Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2016 m. gegužės 31 d. nutarimą Nr. 22NT-44249480-15 nepakeistą ir V. Č. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.