Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria V. Č. skundas netenkintas ir paliktas galioti Kauno AVPK Kauno miesto Centro PK VPS 2016 m. gegužės 31 d. nutarimas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno AVPK Kauno miesto Centro PK VPS (toliau – Institucija) 2016 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 22NT-44249480-15 atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal V. Č. pareiškimą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188 straipsnį, nustačius, jog V. K. veikoje nėra ATPK 188 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių.Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartimi atmestas V. Č. skundas dėl Institucijos 2016 m. gegužės 31 d. nutarimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių ir patikimų įrodymų, jog V. K. savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, 2015 m. rugsėjo 18d. vykdė savo tikrą ar tariamą teisę, ginčijamą kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams, t. y. kad jis įvykdė savavaldžiavimą.Nesutikdama su tokiu apylinkės teismo sprendimu V. Č. skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartį ir Kauno AVPK Kauno miesto Centro PK VPS 2016 m. gegužės 31 d. nutarimą Nr. 22NT-44249480-15, kuriuo atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną, panaikinti.Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas padarė neteisingą išvadą, kad tarp V. Č. ir V. K. yra susiklostę išimtinai civiliniai santykiai, taip pat teismas padarė neteisingą išvadą dėl to, kad byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių ir patikimų įrodymų, jog V. K. savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, 2015 m. rugsėjo 18d. vykdė savo tikrą ar tariamą teisę, ginčijamą kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams, t. y. kad jis įvykdė savavaldžiavimą.V. Č. skunde nurodo, kad iki 2015 m. rugsėjo 18 d., ji daugiau kaip 23 m. kartu su V. K. ir jų sūnumi gyveno šeimoje ir ji nepertraukiamai gyveno (duomenys neskelbtini), kur visą tą laiką buvo vienintelė jos gyvenamoji vieta. 2015 m. tarp jos ir V. K. kildavo nesutarimai ir grasinimai ją nužudyti. Dėl grasinimų susidoroti ji kreipėsi į prokuratūrą, tačiau jie ir toliau tęsė gyvenimą kartu, kol 2015 m. rugsėjo 18 d. V. K. iš jos atėmė teisę gyventi savo namuose. Tokį sprendimą V. K. priėmė be jos žinios, iš anksto neinformavęs, kad ji turi ieškotis kitos gyvenamosios vietos. Tai, jog 2015 m. rugsėjo 18 d. grįžusi po darbo į namus ir radusi užrakintus vartus, vėliau buvo į namus pakviestą, nes V. K. panoro su ja „pasikalbėti“, nedaro jo veiksmų teisėtais, nes pokalbio metu V. K., jų sūnaus akivaizdoje, tik reiškė nepasitenkinimą ir ją žemino, nesuteikdamas jai jokios galimybės likti gyventi (duomenys neskelbtini) namuose bei patvirtino savo grasinimus - „padėti į vietą“, jeigu ji įžengs į kiemą. V. K. jau ankščiau grasino pakeisti kiemo vartų spyną ir neįleisti jos į namus.Dėl V. K. savavaldžiavimą atitinkančių veiksmų nuo 2015 m. rugsėjo 18 d. ji neteko galimybės gyventi vieninteliuose savo namuose ir turėti gyvenamąją vietą. Tai, jog tarp jų vyksta civilinis ginčas Kauno apylinkės teisme pagal mano ieškinį atsakovui V. K. dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo į nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nereiškia, kad ji realizavo teisę savo pažeistas teises ginti civiline tvarka. Beje, šis ieškinys buvo pateiktas tik 2015 metų lapkričio mėn. ir niekaip negali būti siejamas su V. K. neteisėtais veiksmais, atliktais 2015 m. rugsėjo 18 d.Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog kreipdamasi į Kauno apylinkės teismą civiline tvarka, apeliantė siekia nusistatyti jai priklausančio turto dalį, tačiau šioje byloje nėra nagrinėjami V. K. veiksmai atlikti jos atžvilgiu 2015 m. rugsėjo 18 d., kas išimtinai yra šios bylos dalykas. Atsiliepimu į V. Č. apeliacinį skundą Kauno AVPK Kauno miesto Centro PK VPS prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti galioti ir V. Č. skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. Č. skundas netenkinamas.Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris pakeičia iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Įgyvendinant nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naująjį ANK vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869), kurio 5 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK, todėl atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą, V. Č. skundas nagrinėjamas pagal ATPK nuostatas.ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Susipažinęs su bylos medžiaga ir patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta.Pagal ATPK 250 straipsnį, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Susipažinus su nagrinėjama byla, nustatyta, kad Institucija nutarė nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagrįstai, nustačius, jog V. K. veikoje nėra ATPK 188 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių.Pagal ATPK 188 straipsnį atsakomybę užtraukia savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Veikos kvalifikavimui pagal ATPK 188 straipsnį yra reikšminga nustatyti veikos teisėtumą, t. y. ar asmuo savo tariamą ar tikrąją teisę įgyvendina įstatymo nustatyta tvarka ar savavališkai. Tai yra vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms įmonėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis Nr. N17- 101/2007).Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nekilnojamas turtas, t. y. gyvenamasis namas su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso V. K., taigi jis turi visas teises naudotis jam priklausančiu turtu savo nuožiūra. Taip pat byloje yra duomenų, kad V. K. sudarė galimybę V. Č. pasiimti iš minėtų patalpų jai priklausantį turtą. V. Č. ir V. K. yra buvę sugyventiniai, anksčiau kartu gyveno V. K. priklausančiame name. Nors V. Č. skunde nurodo, kad minėtas namas priklauso ir jai, tai yra jos gyvenamoji vieta, kurią jie su V. K. kartu įsigijo statybų būdu, tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Taigi kilusius nesutarimus privalu spręsti civilinio proceso tvarka.Nagrinėjamu atveju tai, jog V. K. pasakė V. Č. pasiimti daiktus ir kad jis neleis jai į namą ateiti vienai, negali būti laikoma savavaldžiavimu. Be to, aukštesnysis teismas pažymi, jog savavaldžiavimo faktas negali būti paremtas vien asmenų, laikančių save nukentėjusiais, pareikštomis pretenzijomis, tokio pažeidimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais, todėl vien tik pareiškėjos subjektyvus V. K. veiksmų vertinimas ir kitoks nei Institucijos nutarime ar pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatytų aplinkybių suvokimas, nedaro V. K. veiksmų priešingų teisei negali būti pagrindas jo veiksmus vertinti kaip savavaldžiavimą.Įvertinęs aptartas aplinkybes aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog tarp pareiškėjos V. Č. ir V. K. yra susiklostę išimtinai civiliniai santykiai, todėl V. Č., manydama, kad pažeistos jos teisės, turi teisę pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka, ką ji ir realizavo, kadangi teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (ar administracinis teisės pažeidimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-451/2011).Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nepradėta pagrįstai, nesant ATPK 188 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. Č. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.