Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam R. K. (R. K.), jo atstovei advokato padėjėjai Gabijai Ročytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. K. (R. K.) atstovės advokato padėjėjos Gabijos Ročytės skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. liepos 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-18195-2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. liepos 4 d. nutarimu R. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2024 m. gegužės 21 d., apie 23.55 val., Vilniuje, Dunojaus–Liepkalnio g., vairuodamas automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į šviesoforu reguliuojamą sankryžą įvažiavo ir ją pravažiavo degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo ženklui, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, 73.11 punkto reikalavimus; už šio administracinio nusižengimo padarymą R. K. paskirta 85 Eur dydžio bauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. K. ir jo atstovė advokato padėjėja Gabija Ročytė teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimus jame išdėstytais argumentais.

Liudytoja K. N. apklausiama teisme parodė, kad važiavo su R. K., į sankryžą jis įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles.

Administracinėn atsakomybėn R. K. patrauktas už tai, kad įvažiavo ir pravažiavo šviesoforu reguliuojamą sankryžą esant raudonam šviesoforo signalui. R. K. ir jo atstovė su tuo nesutinka, teigia, kad R. K. važiavo degant leidžiamam žaliam šviesoforo signalui.

Kelių eismo taisyklių 73 punkto pagrindu, šviesoforų signalai turi šias reikšmes:

- žalias skritulio formos signalas leidžia eismą visomis kryptimis (tiesiai, į dešinę, į kairę, apsisukti) (73.1 papunktis);

- žalias mirksintis signalas leidžia eismą ir informuoja, kad jo laikas baigiasi ir netrukus šviesoforo signalai pasikeis (73.3 papunktis);

- geltonas signalas draudžia eismą (išskyrus Kelių eismo taisyklių 29 ir 166 punktuose nurodytus atvejus) ir informuoja, kad šviesoforo signalai pasikeis (73.7 papunktis);

- raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą (73.11 papunktis).

Vadovaujantis Kelių eismo taisyklių 162 punktu, vairuotojui, įvažiavusiam į važiuojamųjų dalių sankirtą pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą, leidžiama važiuoti numatyta kryptimi, kad ir koks būtų šviesoforo signalas išvažiuojant iš sankryžos. Tačiau jeigu sankryžoje prieš pakeliui esančius šviesoforus yra kelio ženklas „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ linija, vairuotojas turi paisyti kiekvieno šviesoforo signalo.

Kelių eismo taisyklių 3.17 papunktyje važiuojamųjų kelio dalių sankirta apibrėžta, kaip plotas, kurį riboja linijos, įsivaizduojamos pratęsus išorinius susikertančių važiuojamųjų dalių kraštus.

Iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio vaizdo kamerų įrašo – objektyvaus įrodymo, priartinus vaizdą ir sulėtinus grojimo greitį matyti:

- kelių eismo situacija užfiksuota iš didelio atstumo, vaizdo įrašo kokybė prasta;

- eismas sankryžoje reguliuojamas šviesoforu, prieš šviesoforą yra „Stop“ linija, už šviesoforo yra pėsčiųjų perėja, už pėsčiųjų perėjos yra važiuojamųjų kelio dalių sankirta, nuo „Stop“ linijos iki įvažiavimo į važiuojamųjų kelio dalių sankirtą horizontaliojo ženklinimo linijos eina tiesiai, už įvažiavimo į važiuojamųjų kelio dalių sankirtą horizontaliojo ženklinimo linijos palaipsniui pradeda suktis į kairę;

- ~1.56 min. užsidega žalias skritulio formos šviesoforo signalas, transporto priemonė važiuoja antrąja eismo juosta tiesiai;

- ~1.59 min. užsidega žalias mirksintis šviesoforo signalas, po ko įjungiamas transporto priemonės posūkio į kairę šviesos signalas;

- ~2.02 min. įsijungia transporto priemonės stabdžių šviesos signalas;

- ~2.03 min. užsidega geltonas šviesoforo signalas;

- ~2.04 min. transporto priemonės nesimato (blogai matosi) dėl prastos vaizdo įrašo kokybės;

- ~2.05 min. transporto priemonė pradeda sukti į kairę;

- ~2.06 min. užsidega raudonas šviesoforo signalas.

Taigi vaizdo įraše matomas transporto priemonės posūkis į kairę yra prieš pat tai, kai užsidega raudonas šviesoforo signalas. Atsižvelgiant į tai, kad horizontaliojo ženklinimo linijos pradeda suktis į kairę už įvažiavimo į važiuojamųjų kelio dalių sankirtą, darytina išvada, kad tuo metu transporto priemonė jau buvo įvažiavusi į važiuojamųjų kelio dalių sankirtą, todėl, priešingai, negu nurodyta nutarime, esant raudonam šviesoforo signalui į sankryžą R. K. neįvažiavo.

Be to, vaizdo įraše nesimato, kurioje važiuojamosios dalies vietoje transporto priemonė buvo užsidegus geltonam šviesoforo signalui, be kita ko, – įvažiavusi į važiuojamųjų kelio dalių sankirtą ar ne. Nors geltono šviesoforo signalo užsidegimą ir matomą transporto priemonės posūkį į kairę skiria apie 2 sekundės, tačiau iš vaizdo įrašo matyti ir tai, kad dar prieš tai buvo lėtinamas transporto priemonės važiavimo greitis, o už įvažiavimo į važiuojamųjų kelio dalių sankirtą antrojoje eismo juostoje horizontaliojo ženklinimo linijos į kairę pradeda suktis palaipsniui, todėl transporto priemonė dar kurį laiką galėjo važiuoti tiesiai. Teismo vertinimu, priešingi policijos pareigūnų paaiškinimai dėl savo subjektyvaus pobūdžio, turint omenyje ir didelį atstumą, iš kurio jie stebėjo kelių eismo situaciją, patikimai pašalinti dėl to kylančias abejones negali. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, kad į važiuojamųjų kelio dalių sankirtą transporto priemonė įvažiavo degant žaliam mirksinčiam šviesoforo signalui, todėl, vadovaujantis Kelių eismo taisyklių 162 punktu, R. K. galėjo važiuoti numatyta kryptimi, nors išvažiuojant iš sankryžos ir degė raudonas šviesoforo signalas.

Tai, kas išdėstyta, sudaro pagrindą panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

ANK 666 straipsnio 1 dalies pagrindu administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. Pagal BPK 106 straipsnio 3 dalį, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė, t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-594/2024 36 punktą).

R. K. patyrė šias išlaidas advokato padėjėjos, kuri dalyvavo byloje kaip jo atstovė, paslaugoms apmokėti: 150 Eur – už atstovavimą administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime ne teismo tvarka; 847 Eur – už skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo parengimą ir atstovavimą administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime teisme. Teismui pateikti šias išlaidas pagrindžiantys pinigų priėmimo kvitas ir mokėjimo nurodymas. Atsižvelgdamas į tai, kad byla yra nesudėtinga, nedidelės apimties, išnagrinėta per vieną teismo posėdį, advokato padėjėja R. K. atstovavo administracinio nusižengimo byla nagrinėjant ir ne teismo tvarka, o naujų aplinkybių nepaaiškėjo, taip pat į kitus Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 „Dėl Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo patvirtinimo“, nurodytus atlygintinų išlaidų dydžio nustatymo kriterijus ir rekomenduojamus maksimalius administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydžius, teismas sprendžia, kad R. K. prašomos atlyginti išlaidos advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti yra per didelės, todėl šis prašymas tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. liepos 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-18195-2024 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Teisės aktų nustatyta tvarka atlyginti iš valstybės lėšų R. K. (R. K.) patirtas 500 Eur dydžio išlaidas advokato padėjėjos, kuri dalyvavo byloje kaip jo atstovė, paslaugoms apmokėti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.