Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, sekretoriaujant Rimai Šimanskienei, dalyvaujant ieškovo atstovei Ž. A., atsakovui V. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui V. G. dėl žalos padarytos aplinkai atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo priteisti iš atsakovo 1 104 Eur už aplinkai padarytą žalą, 5 proc. dydžio metines palūkanas. Nurodė, kad atsakovas 2015 m. kovo 24 d. prie garažo Nr. V-140, (duomenys neskelbtini), nupjovė 6 liepas, kurių diametrai atitinkamai: 20 cm, 20 cm, 18 cm, 10 cm, 10 cm, neturėdamas Alytaus rajono savivaldybės nustatyta tvarka išduoto saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams leidimo. Atsakovas 2015 m. balandžio 2 d. nutarimu nubaustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 78 straipsnio 1 dalį. Pagal žalos skaičiavimo metodiką, patvirtintą 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 „Dėl žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir/ar objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimu“ (toliau – Metodika), atsakovo veiksmais aplinkai buvo padaryta 1 104 Eur žala. Atsakovui 2015 m. birželio 14 d. išsiųsta pretenzija dėl žalos atlyginimo, tačiau žala nebuvo atlyginta, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.

Atsakovas V. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį. Nurodė, kad apie draudimą be savivaldybės leidimo kirsti krūmus ir medelius garažų bendrijos teritorijoje nežinojo. Pažymėjo, kad medžius buvo būtina pašalinti, kadangi buvo išdygę tarp garažų, negalėjo įstatyti atsivežto metalinio garažo. Pjovė 2015 m. kovo 24 d., medžių lapų ir pumpurų nebuvo, todėl nebuvo aišku, kokie tai medžiai. Surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, paskirta bauda, tačiau apie galimą žalos atlyginimą nebuvo informuotas. Kaltę pripažino, neginčijo, baudą sumokėjo. Atkreipė dėmesį, kad paskaičiuota žalos suma yra didelė, sutiko mokėti 100-200 Eur.

Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus palaikė, ieškinyje nurodytais motyvais prašė tenkinti reikalavimą priteisti 1 104 Eur aplinkai padarytą žalą. Išpjauti medžiai augo miesto bendrojo naudojimo žemėje, pagal kriterijus priskirtini saugotiniems, todėl jų kirtimui būtinas savivaldybės išduotas leidimas. Atsakovas tokio leidimo neturėjo, pažeidimo faktas įrodytas administracinėje byloje. Duomenų, kad atsakovas kreipėsi į savivaldybę dėl leidimo nėra. Pagal byloje esančią medžiagą matyti, kad atsakovas nežinojo apie leidimo būtinumą. Pažymėjo, kad medžiai buvo nupjauti, nėra galimas būklės iki pažeidimo padarymo atkūrimas, todėl atsakovas privalo atlyginti aplinkai padarytą žalą.

Atsakovas V. G. teismo posėdžio metu prašė mažinti prašomą priteisti žalą aplinkai. Papildomai paaiškino, kad metalinių garažų bendrijos pirmininkas leido tvarkytis vietą garažui. Nežinojo ir nesidomėjo, ar būtinas leidimas pjauti tokius medžius, laikė, kad tai tarp garažų savaime augantys medžiai. Augančios medžių šaknys kelia garažo pamatą, kenkia garažams.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas J. K., Metalinių garažų eksploatavimo bendrijos Nr. 1 pirmininkas, parodė, kad atsakovas, ieškodamas vietos metaliniam garažui, kreipėsi pagalbos. Garažų bendrijos teritorijoje laisvoje vietoje leido atsikelti metalinį garažą. Apie tai, kad atsakovas iškirto medžius be leidimo, sužinojo po nubaudimo administracine tvarka. Atsakovo garažo prieš atvežant statyti nematė, žinojo, kad tarp tų garažų, kur pasirinko vietą atsakovas augo medžiai (liepaitės), tačiau ankstesniam garažui jos netrukdė. Atsakovas nesidomėjo, kokia tvarka turi būti tvarkoma aplinka, ar būtinas leidimas kirsti tokius medžius, neklausė. Turėjo kreiptis, rašyti prašymą ir savivaldybė būtų išdavusi leidimą.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta L. M., Alytaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja, parodė, kad atsakovas lankėsi savivaldybėje, rašė merui raštą informuodamas apie tai, kad Kalniškių garažų bendrijos teritorijoje išpjovė medžius, jog gamtos apsauga nubaudė administracine tvarka, paskaičiavo žalą ir prašė atlyginti, bei prašydamas padėti spręsti problemą. Savivaldybės komisija buvo nuvykusi į vietą, konstatuota, kad tokiems savaime augantiems medžiams kirsti būtinas leidimas. Apie tai atsakovas informuotas raštu. Paaiškino, kad leidimui gauti būtina pateikti Alytaus miesto savivaldybės administracijai prašymą. Želdynų priežiūros komisija apžiūri vietą ir pateikia siūlymą, Aplinkos apsaugos skyrius išduoda leidimą. Dėl leidimo pjauti medžius garažų bendrijos teritorijoje kreipiasi bendrijos primininkas arba bendrijos narys, suderinęs su pirmininku.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje dalyvaujančių asmenų, jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas 2015 m. kovo 24 d. prie garažo Nr. V-140, esančio (duomenys neskelbtini),, neturėdamas Alytaus rajono savivaldybės nustatyta tvarka išduoto saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams leidimo, nupjovė 6 liepas (diametrai atitinkamai: 20 cm, 20 cm, 18 cm, 10 cm, 10 cm). Atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, Alytaus miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių, patvirtintų Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. T-108, 20 punktą. 2015 m. balandžio 2 d. nutarimu nubaustas administracine tvarka pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių želdynų ir želdinių ne miškų ūkio paskirties žemėje apsaugą, tvarkymą, želdynų kūrimą, projektavimą, želdinių veisimą, nevykdymas ar pažeidimas), paskirta 57 Eur bauda. Ieškovas, paskaičiavęs aplinkai padarytą žalą, pateikė atsakingam už žalos atsiradimą asmeniui – atsakovui, pretenziją dėl žalos atlygimo, tačiau atsakovui nesutikus atlyginti, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos aplinkai atlyginimo.

Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėtus veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246, 6.247, 6.249 str.). Atsakovo kaltų neteisėtų veiksmų faktas – saugotinų medžių kirtimas neturint leidimo, patvirtintas administraciniu nutarimu, kuriuo pripažintas kaltu pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį (CK 6.246, 6.248 str., CPK 182 str.). Aplinkybė, kad atsakovas nežinojo apie nurodytus teisės aktų reikalavimus dėl leidimo būtinumo, juolab, garažų bendrijos pirmininkas, leisdamas tvarkytis vietą garažui, kaip atsakovas galimai suprato, be kita ko, šalinti garažui pastatyti trukdančius medžius, neinformavo apie leidimo būtinumą, nėra atsakovo neteisėtus veiksmus pateisinanti ir nuo atsakomybės atleidžianti aplinkybė (CK 1.6 str.).

Žalos aplinkai atlyginimo specifika yra ta, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs vadinamosios griežtosios atsakomybės principą, kai atsakomybė atsiranda nesant kaltės (Aplinkos apsaugos įstatymo 34 str. 2 d.). Ieškovas turi įrodyti tik žalos padarymo faktą ir dydį. Žalos dydis, kaip ir žalos faktas, nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008). Nagrinėjamu atveju prašoma priteisti 1 104 Eur dydžio aplinkai padarytą žalą, skaičiuojamą pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. D 1-921 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. DI-343 „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ pakeitimo“ 2.1.- 2.4., 5.3 p., t. y. pagal medžių atkuriamosios vertės įkainius (miesto teritorijoje nupjautos mažalapės liepos, kurių bendras diametras 92 cm) (?Ø92 cm x 6 Eur) x 2K). Atsakovas klausimo dėl žalos padarytos aplinkai paskaičiavimo pagrįstumo nekėlė, pagrindo abejoti žalos skaičiavimu pagal nustatytą metodiką nėra.

Nustatytos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad yra visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei deliktinei atsakomybei kilti (CK 6.246, 6.247, 6.249, 6.266 str.), todėl ieškovas pagrįstai reikalauja iš atsakovo atlyginti kaltais veiksmais padarytą žalą.

Pažymėtina, kad padaryta žala, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško atlyginimo principo (CK 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2 d.). Teisingas žalos atlyginimas turi nepažeisti CK 1.5 straipsnyje įvirtinų protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų. Įvertinus tai, kad nors išpjauti medžiai (liepaitės) priskirtini saugotiniems, buvo natūraliai (savaime) augantys tarp pastatų (metalinių garažų), aplinkybę, kad atsakovas medžius išpjovė neturėdamas jokių piktavališkų kėslų, tvarkė vietą metaliniam garažui pasistatyti, juolab, dėl nukirstų medžių kraštovaizdis nebuvo subjaurotas, faktą, kad administracinėje byloje padarytą pažeidimą pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl nežinojimo, paskirtą baudą nedelsiant sumokėjo, pripažintina, kad visiškas prašomų priteisti žalos, paskaičiuotos pagal Metodiką dydis – 1 104 Eur už saugotinus medžius (liepaites) atlyginimas iš žalą padariusio asmens būtų nepagrįstas, neatitiktų bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, atsižvelgiant į tai, prašomos priteisti žalos dydis mažintinas pusiau, laikant, kad toks dydis atitinka šalių teises bei teisėtus interesus (CK 1.5 str.). Tokiu būdu ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteistina 552 Eur žalai atlyginti (552 Eur x ½).

Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatas iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2015 m. rugsėjo 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškovas, kreipiantis į teismą buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl valstybei priteistinas iš atsakovo, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y. 12,50 Eur (((1 104 Eur x 3 proc.)1/2) x 75 proc.) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 96 str. 1 d., ).

Išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, kurias sudaro 4,68 Eur, valstybei atlygina atsakovas.

Bendra valstybei priteistina iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų suma yra 17,18 Eur (12,50 Eur +4,68 Eur).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 552 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt du eurus) žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (552 Eur), skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2015 m. rugsėjo 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, Lietuvos Respublikos valstybei, sumokant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (įmonės kodas 190742671) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią DNB banke.

Priteisti iš atsakovo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 17,18 Eur (septyniolika eurų 18 centu) bylinėjimosi išlaidų, valstybės naudai, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą patiekti teismo Civilinių bylų raštinei, kab. Nr. 206.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.