Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Grimeda“ nemokumo administratoriaus Mečislovo Valiuko skundą dėl bankrutavusios įmonės 2021 m. liepos 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus ir akcinės bendrovės Šiaulių banko pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Grimeda“, tretieji asmenys bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Agrovet“, uždaroji akcinė bendrovė „Ekovega“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Grimeda“ iškelta bankroto byla, bankroto (nemokumo) administratoriumi paskirtas Mečislovas Valiukas. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartis palikta nepakeista.

21. Aukščiau nurodytoms funkcijoms atlikti yra reikalingos specialios buhalterinės (apskaitos) žinios. Bankroto administratoriui keliami reikalavimai yra įtvirtinti ĮBĮ 11² str. 1 d., tarp kurių nėra reikalavimo gebėti savarankiškai vesti bankrutuojančios įmonės buhalterinę apskaitą. Dėl nurodytų priežasčių administratoriaus prašyme nurodytos buhalterinės apskaitos funkcijos negali būti prilyginamos bankroto administratoriaus funkcijoms.

Motyvuojamoji dalis

26. ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje nustatytas išlaidų, kurios gali būti priskirtos prie administravimo išlaidų, sąrašas, pagal kurį bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, įmonės darbuotojų, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, su darbo santykiais susijusios išlaidos, išlaidos įmonės auditui, turto vertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Šioje teisės normoje nustatytas administravimo išlaidų sąrašas nėra baigtinis, nes tokiomis išlaidomis pripažįstamos ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos, t. y. tokios, kurios atitinka administravimo išlaidų teisinę prigimtį ir paskirtį³. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant nurodytą IBI teisės normą, laikomasi nuostatos, kad į administravimo išlaidas įtraukiamos tik tokios išlaidos, kurios būtinos bankroto procedūroms tinkamai atlikti. ĮBĮ 36 straipsnyje nepateikiami kriterijai, pagal kuriuos turėtų būti nustatomas administravimo išlaidų, išskyrus administratoriaus atlyginimą, dydis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartyje, priimtoje UAB „Šilterma“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-486/2010, išaiškinta, kad administratoriui, teikiančiam kreditorių susirinkimui tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti bankrutuojančios įmonės administravimą.

31. Nutarimas ir šioje dalyje yra nepagrįstas, kadangi kaip ir pirmuoju atveju dėl buhalterinės apskaitos išlaidų, taip ir šiuo atveju administratoriaus nurodyta 6413.00 Eur suma teisinėms paslaugoms yra pagrįsta ir protinga.

53. Kreditoriai nagrinėjamu atveju nepagrįstai visą naštą perkelia Administratoriui, todėl vertinat aukščiau nurodytą, kreditorių Nutarimo dalis, kuria panaikintas sandėlininko - ūkvedžio etatas, yra nepagrįsta ir naikintina.

60. Kasacinio teismo išaiškinta, kad administratoriui, teikiančiam tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą teismui iki pirmojo kreditorių susirinkimo, vėliau - kreditorių susirinkimui, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos (pvz., patalpų nuomos, pašto, teisinių paslaugų, šildymo ir pan.) yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės administravimą. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 7 punkto formuluotė „administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti“ nereiškia, jog administratorius yra laisvas disponuoti sumomis, skirtomis atskirų rūšių administravimo išlaidoms padengti, ir nevaržomas pareigos atsiskaityti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad administravimo išlaidų sąmata reiškia išlaidų ribas, kurios turės būti apmokamos iš bankrutavusios įmonės turto vertės (parduoto arba perduoto kreditoriams). Administratorius negali pagrįstai tikėtis gauti administravimo išlaidų padengimo didesne apimtimi, nei kreditorių patvirtinta sąmata. Administratorius, veikdamas bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesais, turi efektyviai naudoti išlaidas pagal jų paskirtį.⁵ Tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus.⁶ Pagal kasacinio teismo praktiką, siekdamas administravimo išlaidų atlyginimo, administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti. Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo.⁷

62. Dėl šios priežasties nėra pagrindo nepasitikėti Administratoriumi, jo pateikta administravimo išlaidų sąmata, juolab, kad būtent tokia suma yra nurodyta aukščiau minėtose Taisyklėse kaip minimali rekomenduojama suma.

Teismas konstatuoja:

Dėl ginčo esmės

76. 2021 m. liepos 14 d. BUAB „Grimeda“ kreditorių susirinkimas 2-uoju darbotvarkės klausimais priėmė skundžiamą nutarimą. 2-uoju darbotvarkės klausimu patvirtino atlyginimą nemokumo administratoriui ir administravimo išlaidų sąmatą nuo bankroto bylos iškėlimo teisme iki bendrovės išregistravimo iš JAR.

77. Nemokumo administratorius nesutinka su skundžiamu nutarimu 2 darbotvarkės klausimu ir prašo teismo skundžiamą nutarimą panaikinti ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo kreditorių susirinkimui.

Dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo ir skundžiamų nutarimų priėmimo teisėtumo

78. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) ir neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). Pagal JANĮ 155 straipsnio 1 dalį iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio straipsnio 1–5 punktuose nustatytas išimtis.

79. Nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimas, kurio metu priimti skundžiami nutarimai, įvyko galiojant JANĮ, skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo taip pat gautas po JANĮ įsigaliojimo, todėl, sprendžiant dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo, ginčijamų sprendimų priėmimo procedūrų, vadovaujamasi JANĮ nuostatomis.

80. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi JANĮ (iki 2020 m. sausio 1 d. Įmonių bankroto įstatymas) ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007). Tačiau kreditorių susirinkimo priimti nutarimai neteisėtais turėtų būti pripažinti tik nustačius esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustačius, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms JANĮ, kitų įstatymų normoms, Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1240/2014).

81. Kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarką nustato JAN 51 straipsnis, jo 1 dalyje numatyta, kad kreditorių susirinkime nutarimai priimami, kai už juos balsuoja kreditoriai, kurių patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos. Kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (JAN 51 straipsnio 2 dalis, 55 straipsnio 1 dalis).

82. Byloje tiek nemokumo administratorius neginčija 2021 m. liepos 14 d. kreditorių susirinkimo sušaukimo ir skundžiamų nutarimų priėmimo tvarkos (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti esant kreditorių susirinkimo sušaukimo ir (ar) skundžiamų nutarimų priėmimo tvarkos pažeidimų.

83. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas nusprendžia, kad skundžiami nutarimai priimti nepažeidžiant nustatytos kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo posėdžio darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos.

Dėl nemokumo administratoriaus atlygio ir administravimo išlaidų

84. Nemokumo administratorius skundu prašo panaikinti 2021 m. liepos 14 d. BUAB „Grimeda“ kreditorių susirinkimo 2-uoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą, kuriuo buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata pagal kreditorės AB Šiaulių bankas pateiktą projektą.

85. Iš 2021-07-14 kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad susirinkimo metu svarstyta: Dėl administratoriaus atlyginimo, mokėjimo tvarkos nustatymo ir administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo. Nemokumo administratorius siūlo patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą nuo B UAB „Grimeda“ bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos iki 2021-10-01 pagal priedą Nr. 1. Balsavimo raštu biuletenyje VMI prie LR FM atstovė balsuoja „už“ administratoriaus pasiūlymu su pastaba „juridinių paslaugų kaina ir archyvavimo paslaugų kaina privalo būti derinama su visais kreditoriais. Kreditorių susirinkimo pirmininkui nei ĮBĮ, nei JANĮ prioritetinių teisių nesuteikia“. AB Šiaulių banko atstovas, VSFV Klaipėdos skyriaus atstovė, BUAB „Agrovet“, UAB „Grida MT“, UAB „Ekovega“, UAB „Eriadas“ ir UAB „Ekoslėnis“ atstovai taip pat balsuoja „prieš“ administratoriaus pateiktą pasiūlymą. Motyvai balsavimo biuleteniuose ir prieduose prie jų (balsavimo biuleteniai ir priedai pridedami). Dėl administratoriaus pateikto sprendimo projekto: balsuota- „Už“ –719609,81 balsų (6,5106%). „Prieš“ – 9887750,94 balsų (89,4473%). Nutarta: balsų dauguma patvirtinti AB Šiaulių banko atstovo (67,9847 proc.) pateiktą sąmatos projektą (pridedama AB Šiaulių banko priedas Nr. 1 prie balsavimo biuletenio).

86. Nemokumo administratorius teigia, kad kreditorių nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, patvirtintos administravimo išlaidos, įskaitant ir administratoriaus atlygį, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

87. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju bankrutuojanti įmonė atitinka didelės įmonės apibūdinimą. Nemokumo administratoriaus prašomas nustatyti administravimo išlaidų ir atlyginimo dydis atitinka 2016 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 415 „Dėl bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių patvirtinimo“ numatytas rekomendacijas. Administratorius tokio pobūdžio bylose neturi pareigos įrodinėti, kad patvirtintos Taisyklės ir jose įtvirtinti konkretūs rekomendacinio pobūdžio dydžiai yra protingi ar pagrįsti. Be to, administravimo išlaidų sąmata nėra galutinė, ji gali būti keičiama, peržiūrima atsižvelgiant pasikeitusias aplinkybes bankroto procese. Be to, iki pirmojo kreditorių susirinkimo Klaipėdos apygardos teismo nutartimis bankroto proceso administravimo išlaidoms jau buvo skirta 60 500,00 Eur, todėl kreditorių patvirtinta administravimo išlaidoms skirta suma nėra ir negali būti pakankama visam bankroto procesui. Klaipėdos apygardos teismas, tvirtindamas administravimo išlaidas, skirtas iki pirmojo kreditorių susirinkimo, nusprendė, kad išlaidų (sąmatos) eilutės yra pagrįstos ir joms apmokėti būtina skirti lėšų. Mano, kad nagrinėjamu atveju taikytinos ĮBĮ nuostatos, kadangi administratoriaus atlygio patvirtinimas patenka į Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 155 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą išimtį.

88. Kreditorė AB Šiaulių bankas atsiliepimu į nemokumo administratoriaus skundą su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad administratorius nenurodo jokių aplinkybių, leidžiančių teigti, kad buvo padaryti kreditorių susirinkimo sušaukimo ir skundžiamo nutarimo priėmimo procedūrinių reikalavimų pažeidimai, dėl to skundžiamas bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimas šia prasme yra teisėtas ir atitinka įstatymo reikalavimus. Atkreiptinas teismo dėmesys tik į tai, kad nemokumo administratorius viršijo teismo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatos dydį, kas remiantis JANĮ 75 str. yra draudžiama nemokumo administratoriui, išskyrus atvejus, kai dėl atsiradusių naujų aplinkybių būtina imtis skubių priemonių, siekiant apsaugoti juridinio asmens ir jo kreditorių interesus. Taip pat JANĮ 75 str. detaliai aprašyti nemokumo administratoriaus veiksmai, kurių jis privalo imtis viršijęs patvirtintą sąmatą. Nemokumo administratorius nepateikė jokių paaiškinimų kodėl buvo viršyta patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, kodėl tokiu atveju nebuvo veikta taip kaip jį įpareigoja JANĮ. Nemokumo administratoriaus veiksmų/ neveikimo sąlygotos pasekmės negali būti perkeliamos kreditoriams. Nemokumo administratorius viršydamas sąmatą, kai nėra naujų aplinkybių sąlygojusių būtinumą imtis skubių priemonių, veikė savo rizika, todėl nepripažinus, kad išlaidos buvo būtinos, jos negali būti dengiamos kreditorių sąskaita. Bankroto administravimo paslaugų teikimas yra verslas, kiekvienas verslas yra susijęs su rizika, galimu pelnu ar nuostoliu, todėl nemokumo administratoriaus prisiimtos rizikos pasekmės negali būti perkeliamos kreditorių atsakomybėn.

89. Kita reikšminga aplinkybė yra ta, kad kreditoriai patvirtino administravimo išlaidų sąmatą, o tai, kad ji yra mažesnė nei jos norėtų nemokumo administratorius dar nereiškia, kad kreditorių sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas. Sprendžiant klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos yra neabejotinai reikšminga aplinkybė, kad bankroto procese šiuo metu jokių aktyvių veiksmų faktiškai nevyksta ir tik laukiama kol kažkaip pavyks išspręsti ginčus teisme. Sutiktina, kad iki pirmojo kreditorių susirinkimo nemokumo administratoriui reikėjo atlikti nemažai veiksmų, tačiau po pirmojo kreditorių susirinkimo aplinkybės pasikeitė, todėl nevykstant aktyvių veiksmų sąmatos nemažėjimas neskatintų nemokumo administratoriaus lėšas naudoti ekonomiškai ir operatyviai spręsti klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo ar apskritai bankroto proceso. Dėl ginčijamų bankroto administravimo išlaidų sąmatos dalių pasisakome žemiau. Dėl išlaidų buhalterinei apskaitai 600,00 EUR/mėn. Nemokumo administratoriaus skunde nurodyti argumentai iš esmės atspindi darbus, kurie buvo atlikti bankroto pradžioje. Nėra aišku kokias paslaugas kas mėnesį reikia teikti įmonei kai ji veiklos nevykdo ir kaip nurodo nemokumo administratorius iš esmės buvo tik laukiama kol bus patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, o dabar yra tiesiog laukiama, kol kreditoriai susitars dėl turto pardavimo. Tokiu atveju yra akivaizdu, kad buhalterinės paslaugos turėtų būti perkamos pagal faktą, mokant už suteiktas paslaugas, o ne kiekvieną mėnesį. Jei reikia apskaityti penkias sąskaitas yra tikslinga už tokią paslaugą ir mokėti. Kol nėra poreikio atlikti kokius nors darbus 600 EUR/mėn. kaina kaip abonementinis mokestis yra neatitinkanti rinkos sąlygų ir neprotingai didelė (pvz. https://paslaugos.lt/buhalterines-apskaitos-paslaugos). Nemokumo administratorius turi dėti pastangas paslaugą teikti ekonomiškai lyg konkuruotų su kitais paslaugų teikėjais, o ne pasirinkti jam paprasčiausią nors ir brangų sprendimą. Be to nurodyta buhalterines paslaugas teikianti įmonė yra susijusi su nemokumo administratoriumi (kaip šios įmonės įgaliotas asmuo nemokumo administratorius teikė bankroto administravimo paslaugas ir ši įmonė yra ne buhalterinės apskaitos įmonė, o bankroto administravimo paslaugas teikianti įmonė, todėl apskritai kyla abejonių dėl nemokumo administratoriaus sąžiningumo pasirenkant paslaugų teikėją.

90. Dėl išlaidų teisinėms paslaugoms. Pagal faktą, suderinus su KS pirmininku teisinės išlaidos neabejotai turi būti apmokamos pagal faktą ir rekomendacinių dydžių ribose. Taip pat turi būti atsižvelgta į kriterijų kas pripažįstama teisinėmis išlaidomis proceso teisės normų prasme (pvz. jei pagal CPK išlaidos nepripažįstamos teisinėmis išlaidomis, jos neturėtų būti kitaip vertinamos nemokumo procese), kitaip kaip išaiškinta teismų praktikoje tai veiksmai, kuriuos turi atlikti pats nemokumo administratorius (Klaipėdos apygardos teismas civ. byloje Nr. eB2-1114-513/2020, Kauno apygardos teismas civ. byloje Nr. B2-1649-254/2020). Šiaulių banko siūlymas atlyginti tik tas išlaidas, kurios buvo teiktos teismui prašant jas atlyginti, skatina nemokumo administratorių procese elgtis atsakingai ir dėti pastangas išlaidas prisiteisti iš kitų asmenų (neabejotina, kad rinkos sąlygomis atsakingas verslininkas teiktų išlaidas teismui siekdamas jas atgauti). Tai, kad nemokumo administratorius neapmokėjo išlaidų iki to momento kai jos gali būti pateiktos teismui prašant priteisti yra nemokumo administratoriaus pasirinkta darbų organizavimo forma, dėl kurios kreditoriai neturi prisiimti atsakomybės. Nemokumo administratorius išlaidas gali apmokėti ir vėliau bei savo sąskaita pateikti teismui prašymą jas priteisti. Kreditorių priimtas nutarimas įpareigoja nemokumo administratorių elgtis atsakingai ir profesionalų pagalba naudotis tik tose srityse kur ji būtina (ne tiesiog kažkam perkeliant nemokumo administratoriaus funkcijas), bei stengtis išlaidas padengti iš kitų šaltinių, jei tik tai įmanoma, todėl nutarimas yra ne tik pagrįstas, bet ir atitinka visų kreditorių interesus.

91. Dėl delspinigių už elektros energijos tiekimą. Kreditoriai negali būti atsakingi už nemokumo administratoriaus neveikimą. Teismas patvirtino sąmatą elektros išlaidoms, todėl nebuvo priežasties nemokėti už elektrą. Tai, kad administratorius kaip verslininkas neturi pakankamai finansinių resursų vykdyti prisiimtas pareigas, negali būti perkelta kreditorių atsakomybėn. Jei nemokumo administratorius sutiko administruoti bankroto procesą jis galėjo rinktis, arba savo veikloje ieškoti trūkstamų apyvartinių lėšų, arba jų neturint dengti dėl to atsiradusius nuostolius iš savo atlyginimo. Administravimo paslaugos teikimas yra verslas, todėl jis yra susijęs su tam tikromis sąnaudomis, atsakomybe ir pelnu arba nuostoliu.

92. Dėl išlaidų sargui-ūkvedžiui 700,00 EUR/mėn. DU + VSD mokestis 23,01 EUR/mėn. Susipažinus su nemokumo administratoriaus paaiškinimu kokioms funkcijoms atlikti samdomas ūkvedys, kyla klausimas ką bankroto procese veikia ir už ką atlyginimą gauna nemokumo administratorius (teisininkai vertina kreditorinių reikalavimų pagrįstumą ir net sprendžia klausimus dėl turto apsaugos, buhalteriai ieško reikalingų dokumentų, ruošia ataskaitas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai, ūkvedys ne tik rūpinasi ūkio reikalais, bet ir dalyvauja antstoliui apžiūrint turtą, aprodant jį galimiems pirkėjams ir pan.). Nemokumo administratorius gauna atlyginimą ir privalo pats aktyviai dalyvauti procese, o ne nusamdyti kitus asmenis, kurie atliktų jo funkcijas, kai išlaidos perkeliamos kreditoriams, taip priverčiant juos du kartu susimokėti už tą pačią paslaugą. Jei nemokumo administratorius nespėja vykdyti savo funkcijų ir jam reikia padėjėjo jis jį turėtų samdyti iš savo atlyginimo. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes kreditoriai pagrįstai nusprendė, kad turėtų būti ne samdomas ūkvedys (realiai vykdantis nemokumo administratoriaus darbą), o mokama pagal faktą už realių ūkvedžio funkcijų atlikimą (remontą, žolės pjovimą, šildymo sistemos priežiūra ar pan.).

93. Dėl išlaidų darbo vietos nuomai. Atsižvelgiant į tai, kad darbo vieta nuomojama iš buhalterines paslaugas teikiančios įmonės (faktiškai bankroto administravimo paslaugas teikiančios įmonės) tampa nebeaišku nei kam, nei kur ta darbo vieta nuomojama. Tokios išlaidos apskritai kelia abejonių kas realiai teikia bankroto administravimo paslaugas. Jei nemokumo administratoriui reikia darbo vietos, interneto ryšio ar telefono aparato savo funkcijoms vykdyti ir tai nėra bankroto proceso specifikos sąlygotos papildomos išlaidos, jis šias išlaidas neabejotinai turi dengti iš savo atlyginimo, gaunamo bankroto procese. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta prašome teismo nemokumo administratoriaus atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas;

94. Kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius atsiliepimu į nemokumo administratoriaus skundą prašo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad AB „Šiaulių bankas“ yra pagrindinis bankrutuojančios įmonės kreditorius, turintis daugiau nei 50 procentų balsų, todėl sprendimas dėl administratoriaus atlygio ir administravimo išlaidų nustatymo priimtas faktiškai už jį balsuojant tik AB „Šiaulių bankas“.

95. Nemokumo administratorius, teikdamas kreditorių susirinkimui patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą pagal pridedama projektą, vadovavosi ĮBĮ nuostatomis ir 2016 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 415 „Dėl bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių patvirtinimo“. Teikdamas skundą, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju bankrutuojanti įmonė atitinka didelės įmonės apibūdinimą. Nemokumo administratoriaus prašomas nustatyti administravimo išlaidų ir atlyginimo dydis atitinka 2016 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 415 „Dėl bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių patvirtinimo“ numatytas rekomendacijas.

96. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad BUAB „Grimeda“ atitinka didelės įmonės statusą, kadangi įmonės turto vertė yra 12 231 382,00 Eur, kreditorių reikalavimų suma sudaro 9 401 469,96 Eur, kreditorių skaičius – 117.

97. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad pagal UAB „Grimeda“ bankroto bylos iškėlimo dienos duomenimis įmonė turėjo didelį kiekį kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, todėl jį perėmus buvo būtina atlikti viso perimamo turto inventorizaciją. Po bankroto bylos iškėlimo buvo priimti 5 darbuotojai, 4 darbuotojai bendrovės turto apsaugai, kurie, sudarius sutartį su saugos tarnyba, buvo atleisti. Vienas darbuotojas (ūkvedys-sandėlininkas) dirba iki šiol ir atlieka su turto tinkama priežiūra susijusias funkcijas. Pateiktas išlaidas nuo bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos iki 2021 m. sausio 31 d. patvirtinančių dokumentų sąrašas. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 2 d., 2020 m. kovo 12 d., 2020 m. rugpjūčio 6 d. ir 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimis patvirtinta 60 500,00 Eur administravimo išlaidų suma iki 2020 m. spalio 31 d.

98. Iš teismui pateikto 2021 m. liepos 14 d. įvykusio BUAB „Grimeda“ kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad 2-uoju darbotvarkės kreditoriai nusprendė, jog administravimo išlaidų sąmata tvirtinama nuo bankroto bylos iškėlimo teisme dienos iki bendrovės išregistravimo iš JAR. Atlyginimas administratoriaus nustatytas 25 680,00 Eur (įskaitant mokėtinus mokesčius). Administravimo išlaidoms nutarta skirti iki 74 320,00 Eur (+PVM), pateikiant administravimo išlaidas pagrindžiančius dokumentus, o bankroto administravimo išlaidų sąmata keičiama JANĮ nustatyta tvarka. Taigi, kreditorių susirinkimo metu buvo patvirtintas fiksuotas 25 680,00 Eur (įskaitant mokėtinus mokesčius) atlygis nemokumo administratoriui už bankroto procedūrų administravimą, o administravimo išlaidoms kreditoriai nustatė viršutinę ribą (ne fiksuotą) – iki 74 320,00 Eur (+PVM), pateikiant šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Kadangi pagal JANĮ 73 straipsnio 2 dalį bankroto proceso administravimo išlaidos apima ir atlygį nemokumo administratoriui, todėl darytina išvada, kad kreditorių susirinkimas 3-uoju darbotvarkės klausimu patvirtino bendrą bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą nuo bankroto bylos iškėlimo teisme dienos iki bendrovės išregistravimo iš JAR, kuri yra 100 000,00 Eur.

99. Byloje taip pat nustatyta, jog priimant sprendimą BUAB „Grimeda“ kreditorių susirinkimo 2-uoju darbotvarkės klausimu buvo remiamasi ĮBĮ ir JANĮ nuostatomis.

100. JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Nurodytoms išimtims taikomi JANĮ 153 straipsnyje nurodyti įstatymai (JANĮ 155 straipsnio 2 dalis). Taigi, tarp išimčių nepatenka bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo procedūra, todėl jai taikytinos JANĮ nuostatos. Tačiau ĮBĮ nuostatos taikytinos sprendžiant klausimą dėl atlygio nemokumo administratoriui (išimtis pagal JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 1 punktą). Pažymėtina, jog, remiantis ĮBĮ 23 straipsnio 9 punktu, atlyginimo administratoriui nustatymas – tai kreditorių susirinkimo teisė.

101. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo procedūra prasideda administravimo išlaidų sąmatą pirmą kartą tvirtinant kreditorių susirinkime. Vėlesni administravimo išlaidų sąmatos keitimai nėra savarankiškos procedūros, o yra administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo procedūros sudėtinė dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017). Įvertinus tai, jog BUAB „Grimeda“ kreditorių susirinkimas įvyko ir administravimo išlaidų sąmata buvo tvirtinama 2021 m. liepos 14 d., t. y. jau po JANĮ įsigaliojimo, nagrinėjant šalių ginčą dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo taikytinos JANĮ nuostatos. Tuo tarpu nagrinėjant klausimą dėl atlygio nemokumo administratoriui turėtų būti taikomos ĮBĮ nuostatos.

102. JANĮ 73 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kas sudaro bankroto proceso išlaidas, t. y.: 1) bankroto proceso administravimo išlaidos (jos detalizuotos JANĮ 73 straipsnio 2 dalyje); 2) ūkinės komercinės veiklos išlaidos; 3) kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus nemokumo administratoriui. Pagal JANĮ 73 straipsnio 2 dalį bankroto proceso administravimo išlaidas sudaro: 1) bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui; 2) su darbo santykiais susijusios išmokos juridinio asmens darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kurie dirba administruojant bankroto procesą, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius juridinio asmens ūkinėje komercinėje veikloje; 3) juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymo, finansinių ataskaitų audito, turto ar verslo vertinimo, teisinių ir kitų ekspertų ar specialistų paslaugų atlikimo išlaidos; 4) turto, išskyrus ūkinėje komercinėje veikloje naudojamą turtą, išlaikymo, paieškos, išieškojimo, saugojimo, pardavimo, perdavimo išlaidos; 5) turto likvidavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo išlaidos; 6) juridinio asmens ir (ar) jo turto dokumentų sutvarkymo ir saugotinų juridinio asmens dokumentų perdavimo archyvui išlaidos; 7) bylinėjimosi ir sprendimų vykdymo išlaidos; 8) restruktūrizavimo plano parengimo išlaidos; 9) pašto, ryšių, organizacinės išlaidos; 10) kitos išlaidos, reikalingos bankroto procesui administruoti. Teismas pažymi, kad bankroto proceso administravimo išlaidos apima ir bazinį atlygį nemokumo administratoriui, toks aiškinimas visiškai atitinka JANĮ 73 straipsnio 2 dalies nuostatas.

103. JANĮ 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog paskirtas nemokumo administratorius privalo pirmajam kreditorių susirinkimui pateikti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, į kurią įtrauktos ir turėtos pradinės bankroto proceso administravimo išlaidos. Prie jos turi būti pridėti išlaidas pagrindžiantys skaičiavimai. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas, įvertinęs išlaidų būtinumą ir pagrįstumą.

104. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad bankroto administratoriui, teikiančiam kreditorių susirinkimui (komitetui) tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl prašomos patvirtinti administravimo išlaidos yra būtinos ir būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti bankrutuojančios įmonės administravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2011). Tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-690/2018).

105. Teismų praktikoje akcentuojama, jog administratoriaus atlyginimas turi būti protingas, nepažeidžiantis kreditorių interesų, t. y. turi būti siekiama administratoriaus ir įmonės kreditorių interesų pusiausvyros. Kasacinis teismas yra nurodęs – kadangi nuo kreditorių ir administratoriaus susitarimo priklauso administratoriaus atlyginimo dydis, tai jis turėtų būti nustatomas toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, kartu nepažeistų kreditorių interesų, skiriant įmonei administruoti per didelę sumą. Kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis 1 dalis) ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).

106. Nemokumo administratorius skunde nurodo, kad administratoriaus prašomas nustatyti administravimo išlaidų ir atlyginimo dydis atitinka 2016 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 415 „Dėl bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių patvirtinimo“ numatytas rekomendacijas. Administratorius tokio pobūdžio bylose neturi pareigos įrodinėti, kad patvirtintos Taisyklės ir jose įtvirtinti konkretūs rekomendacinio pobūdžio dydžiai yra protingi ar pagrįsti. Be to, administravimo išlaidų sąmata nėra galutinė, ji gali būti keičiama, peržiūrima atsižvelgiant pasikeitusias aplinkybes bankroto procese.

107. Kreditorė AB Šiaulių bankas atsiliepimu į skundą nurodė, kad sąmata patvirtinta daugumos kreditorių, patvirtinta bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų sąmata ir administratoriaus atlyginimas yra optimalaus dydžio, užtikrina tinkamą įmonės bankroto procedūrų atlikimą, teisingą atlyginimą administratoriui už jo atliekamus administravimo veiksmus ir kartu nepažeidžia kreditorių interesų, taigi, atitinka šalių interesų pusiausvyrą ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus.

108. Kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepime į nemokumo administratoriaus skundą nurodė, kad balsavo už administratoriaus pateiktą nutarimo projektą. Pažymėjo, kad AB „Šiaulių bankas“ yra pagrindinis bankrutuojančios įmonės kreditorius, turintis daugiau nei 50 procentų balsų, todėl sprendimas dėl administratoriaus atlygio ir administravimo išlaidų nustatymo priimtas faktiškai už jį balsuojant tik AB „Šiaulių bankas“.

109. Ginčas kyla dėl šių administravimo išlaidų: darbo vietos nuomai, buhalterinių paslaugų, teisinių išlaidų, elektros sąnaudų.

110. Dėl išlaidų buhalterinei apskaitai. Kreditoriai nutarimo dalį dėl buhalterinių išlaidų skyrimo iki 2021-10-01 motyvavo tais pačiais argumentais ir nutarė, skirti „pagal faktą, esant pagrįstam poreikiui, pagal vienkartines darbų/paslaugų atlikimo sutartis, ne daugiu kaip 150 Eur/mėn.“ Ši Nutarimo dalis nepagrįsta, nėra įvertinta tai, kad šiuo atveju yra reikalingos specialios buhalterinės (apskaitos) žinios, o rinkoje paslaugas teikiančios buhalterinės apskaitos įmonės/buhalteriai nesutinka paslaugas teikti kreditorių nurodytomis sąlygomis (150 Eur/mėn.), esant neapibrėžtumui dėl atsiskaitymo laiko, nes neaišku, kada bus realizuotas įmonės turtas, kada bus gauta lėšų įmonėje, ir dėl to neaišku kada atsiras galimybė atsiskaityti su buhalterines paslaugas teikiančiu asmeniu.

111. Nors pagrindinė kreditorė nesutinka su išlaidomis buhalterinei apskaitai, tačiau pažymėtina, jog kreditorės pateikti duomenys apie kitų buhalterinių įmonių įkainius yra netikslūs, nėra pateikta konkreti galutinė suma, kuri tikrai leistų teigti, kad nagrinėjamu atveju išlaidos buhalterinei apskaitai yra per didelės. Šiuo atveju reikia įvertinti tai, kad bankrutuojanti įmonė turi daug turto, daug kreditorių, tęsia nuomos sutartis su telekomunikacijų įmonėmis, bankroto proceso metu yra įdarbintas darbuotojas (sargas), perkamos saugos tarnybos paslaugos ir pan. Nuo teikiamų paslaugų apimties priklauso ir paslaugų kaina.

112. Dėl sandėlininko-ūkvedžio atlyginimo Nemokumo administratoriaus buvo prašoma skirti 700,00 Eur/mėn. DU + VSD mokestis 23,01 Eur/mėn. sandėlininko-ūkvedžio paslaugoms apmokėti. Kreditoriai nutarė naikinti sandėlininko - ūkvedžio etatą. Funkcijas, kurias atlieka ūkvedys - sandėlininkas, kreditorių vertinimu, turėtų atilikti administratorius (kaip: patalpų vėdinimas, turto inventorizacija, likučių skaičiavimas, archyvo priežiūra, dokumentų paieška, turto aprodymas interesantams, bendravimas su potencialiais turto pirkėjais, turto, esančio BUAB „Agrovet“ teritorijoje inventorizacija, darbas su antstoliu fiksuojant faktines aplinkybes, dokumentacijos pervežimas ir pan.). Kreditoriai nurodė, kad esant pagrįstai būtinybei (pvz. Gedimas, objekto paruošimas žiemai ar pan.) gali būti sudarytos vienkartinės darbų atlikimo sutartys. Nutarimu nutarta, skirti pagal faktą esant pagrįstam poreikiui, pagal vienkartines darbų/paslaugų atlikimo sutartis, ne daugiau kaip 200 Eur/mėn. kadangi ūkvedys-sandėlininkas bendrovėje atlieka ypatingai svarbias funkcijas: gamyklą ruošia žiemai (vandens išleidimai iš sistemos, valymo įrengimų tvarkymo darbai, stogo remontas, vandens kondensato šalinimas). Tas pats darbas atliekamas ir žiemos sezonu. Vasaros sezono metu vieną dieną per savaitę šis darbuotojas pjauna ir trimeriuoja žolę teritorijoje (atlikti šį darbą užtrunkama iki 12 vai., tam išnaudojama apie 11/13 1. benzino ir papildomų priedų). Vieną dieną per savaitę skiriama patalpų vėdinimui.

113. Ūkvedys iki šiol padėjo atlikti ir kitus darbus: turto inventorizacija, likučių skaičiavimas, archyvo peržiūra, dokumentų paieška, aplinkos tvarkymo darbai, sargų darbų derinimai ir priežiūra, dalies archyvo pervežimas į ofisą, elektros pajungimo derinimai, lietaus sistemos remontas, turto esančio BUAB Agrovet inventorizacija, dokumentacijos vežimas darbuotojams, dokumentacijos pervežimas į ofisą, traktoriaus T-25 pervežimas sandėliavimui, automobilio (duomenys neskelbtini) pervežimas, banko atstovų supažindinimas su BUAB Grimeda, darbas su antstoliu fiksuojant aplinkybes, įmonės aprodymas interesantams (ūkininkas), vidaus patalpų tvarkymas (darbo rūbų, avalynes rūšiavimas ir pan.), dokumentacijos parvežimas iš STT, apsaugos sistemos montuotojų paieška ir darbų derinimas, reagavimas į signalizacijos suveikimą, automobilio (duomenys neskelbtini) aprodymas interesantams, ventiliacijos sistemų atjungimas pasyviam vėdinimui, stogo remontas (atplyšusios skardos), lietaus sistemos tvarkymas, įmonės aprodymas interesantams (Estai), dokumentacijos derinimai su buvusiu vadovu, pervežimas, apsaugos sistemų montavimo priežiūra ir derinimas, traktoriaus T-25 aprodymas interesantams, važiavimai dėl signalizacijos gedimų, žemės sklypų aprodymas (potencialiems pirkėjams), žemės sklypų priežiūros derinimai (kaimyninis ūkininkas), važiavimas dėl daviklių gedimo, žolės pjovimo traktoriaus remontas, detalių keitimas, prasidėjus turto pardavimams, bus reikalinga pastoviai bendrauti su potencialiais pirkėjais, aprodant jiems įmonės turtą.

114. Kreditoriai nevertina fakto, jog iki bus parduotas bendrovės turtas - jis turi būti ne tik saugomas, bet ir nuolat prižiūrimas. Bendrovės turimas turtas yra itin didelio ploto, reikalaujantis ne tik paprasto sargo, bet ir papildomų darbų, kuriuos gali atlikti pastovus pasamdytas darbuotojas - ūkvedys-sandėlininkas.

115. Pažymėtina, jog Administratorius turi pareigą užtikrinti (organizuoti), kad įmonės turtas būtų saugomas, tačiau neturi prievolės to daryti pats fiziškai. Taigi šiuo atveju, įvertinus kokie darbai reikalingi atlikti, yra būtina pasamdyti asmenį, kuris ne tik saugo, bet ir prižiūri, tvarko bendrovės turtą. Atitinkamai užtai, kad asmuo atlieka daugiau paslaugų, nei tik saugojimo - jam yra mokamas didesnis nei minimalus darbo užmokestis.

116. Nesant įmonėje lėšų esant pagrįstam poreikiui, pagal vienkartines darbų/paslaugų atlikimo sutartis, administratorius neturi galimybės pasamdyti, surasti kas sutiktų negaunant atlyginimo iki turto pardavimo ar lėšų gavimo atlikti vienkartinių paslaugų, juo labiau už 200 Eur/mėn.

117. Kreditoriai nagrinėjamu atveju nepagrįstai visą naštą perkelia Administratoriui, todėl vertinat aukščiau nurodytą, kreditorių Nutarimo dalis, kuria panaikintas sandėlininko - ūkvedžio etatas, yra nepagrįsta ir naikintina.

118. Dėl elektros energijos sąnaudų ir delspinigių. Kreditoriai tais pačiais motyvais kaip ir aukščiau nutarė apmokėti už elektros energiją pagal faktą, išskyrus delspinigius. Su nutarimu šioje dalyje nesutiktina, kadangi kaip nurodo nemokumo administratoriaus, delspinigiai atsiranda ne dėl jo kaltės, ar nesugebėjimo laiku sumokėti išlaidas susidariusias už elektros energiją. Delspinigiai susidaro tik dėl kreditorių kaltės, kadangi jiems nesugebant susitarti dėl turto pardavimo kainų ir tvarkos, įmonėje nėra lėšų tam, kad laiku būtų sumokėta už elektros energiją. Tik dėl šių priežasčių susidaro delspinigiai. Dėl to, kol kreditoriai nesusitars dėl įmonės turto pardavimo ir įmonėje neatsiras lėšų, tol skaičiuojamų delspinigių už elektros energiją mokėtina našta negali būti perkelta administratoriui.

119. Pažymėtina, kad be elektros bendrovės pastatų vertė ir tinkama priežiūra nebūtų įmanoma. Todėl elektros energijos tiekimas yra būtinas.

120. Dėl teisinių išlaidų. Šioje dalyje kreditoriai patvirtino apmokėti žemiau nurodytas teisines išlaidas: 1) neviršijant teismo priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos, kai teisme buvo prašyta priteisti bylinėjimosi išlaidas, jos priteistos, bet išlaidos neatlygintos; (2) neviršijant patvirtintų rekomendacinių dydžių, kai teisme buvo prašyta priteisti bylinėjimosi išlaidas, bet jos nepriteistos (išskyrus atvejus kai nepagrįstą ginčą inicijuoja nemokumo administratorius).

121. Šiuo atveju reikšminga yra tai, kad civilinio proceso metu priteisiamos tik realiai patirtos bylinėjimosi išlaidos, todėl teikti neapmokėtas sąskaitas už teisines paslaugas į nagrinėjamas civilines bylas būtų netikslinga. Pažymėtina, kad bankrutuojanti įmonė tik apmokėjusi sąskaitas už teisines paslaugas galėtų jas pateikti į civilines bylas, kad bylinėjimo išlaidos būtų priteistos iš priešingos šalies. Kadangi galimybės atsiskaityti nebuvo (nėra piniginių lėšų), todėl ir nebuvo galimybės šių išlaidų prisiteisti bylose. Taigi, šiuo atveju kreditoriai taip pat neįvertino reikšmingos aplinkybės, kad civilinio proceso metu priteisiamos tik realiai patirtos bylinėjimosi išlaidos. O šiuo atveju, akivaizdu, kad nesant galimybės apmokėti sąskaitų už teisines paslaugas, dėl to, kad įmonėje nėra piniginių lėšų, jų priteisimas ateityje nebus įmanomas, kas reiškia, kad šios lėšos pagal priimtą Nutarimą negalės būti realiai atlygintos. Be to, paminėtina, kad šioje dalyje kreditoriai teisines paslaugas siejo tik su bylinėjimusi teismuose, tačiau išlaidos už teisines paslaugas ne visada susidaro tik už teisminius ginčus. Teisinių pasaugų sąvoka apimą platesnio mąsto paslaugas, tame tarpe ir teisines konsultacijas, teisinių situacijų vertinimą, raštų rengimą, notarų, antstolių išlaidas ir kt., kurios, nepatenka į Nutarimo dalyje numatytas atlygintinas teisines išlaidas, todėl tokios patirtos išlaidos pagal priimtą Nutarimą šioje dalyje negalėtų būti atlygintos. Todėl šioje dalyje Nutarimas taip pat yra nepagrįstas ir turėtų kreditorių būti svarstytinas pakartotinai.

122. Kasacinio teismo išaiškinta, kad administratoriui, teikiančiam tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą teismui iki pirmojo kreditorių susirinkimo, vėliau - kreditorių susirinkimui, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos (pvz., patalpų nuomos, pašto, teisinių paslaugų, šildymo ir pan.) yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės administravimą. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 7 punkto formuluotė „administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti“ nereiškia, jog administratorius yra laisvas disponuoti sumomis, skirtomis atskirų rūšių administravimo išlaidoms padengti, ir nevaržomas pareigos atsiskaityti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad administravimo išlaidų sąmata reiškia išlaidų ribas, kurios turės būti apmokamos iš bankrutavusios įmonės turto vertės (parduoto arba perduoto kreditoriams). Administratorius negali pagrįstai tikėtis gauti administravimo išlaidų padengimo didesne apimtimi, nei kreditorių patvirtinta sąmata. Administratorius, veikdamas bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesais, turi efektyviai naudoti išlaidas pagal jų paskirtį.5 Tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus.6 Pagal kasacinio teismo praktiką, siekdamas administravimo išlaidų atlyginimo, administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti. Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo.7

123. Teismas, vertindamas aplinkybes, kaip buvo nustatyta ir patvirtinta bankroto proceso administravimo išlaidų sąmata ir atlygis nemokumo administratoriui, konstatuoja, jog kreditorės AB Šiaulių banko pateiktas sprendimo projektas nebuvo argumentuotas, nors tiek administratorius, tiek ir kreditorius, teikiantis alternatyvų siūlymą dėl bankroto proceso administravimo išlaidų, turi pareigą pagrįsti siūlomos sąmatos dydį, pateikti objektyvius argumentus, sąlygojančius būtent tokios sąmatos skyrimą. Atsižvelgdamas į tai, patvirtinta bankroto proceso administravimo išlaidų sąmata nėra detali, nustatytas dydis nėra pagrįstas duomenimis apie šių išlaidų būtinumą.

124. Teismas atskirai pažymi, kad prie bankroto administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su administratoriaus vykdoma ūkine komercine veikla, pavyzdžiui, ryšių paslaugos, įskaitant interneto, fakso ir telefoninio ryšio paslaugas, kurios paprastai yra fiksuotos bei laikytinos susijusiomis su bankroto administratoriaus vykdoma komercine ūkine veikla, taip pat biuro technikos (spausdintuvų, kopijavimo aparatų, popieriaus, kompiuterių ir pan.) naudojimo sąnaudos, kuri yra būtina administratoriaus veikloje, kaip ir automobilio draudimas, jo einamasis remontas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-655-798/2016).

125. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad šia nutartimi patvirtinta sąmata, esant reikalui, gali būti keičiama (JANĮ 75 straipsnio 2 dalis), įstatymų nustatytais išimtiniais atvejais ji gali būti viršijama (JANĮ 75 straipsnio 4–5 dalys). Be to, administratorė, teikdama galutinę bankroto ataskaitą, turės pateikti detalų visų realiai patirtų bankroto proceso administravimo išlaidų pagrindimą (JANĮ 99 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimas savaime nereiškia, kad administratorius turi ir gali visą šią sumą išnaudoti – nurodytas išlaidų dydis reiškia tik maksimalią lėšų ribą, kurios negali viršyti nemokumo administratorius, atlikdamas bendrovės bankroto procedūras. Bankroto procese reikalingos išlaidos turi būti pagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais (pvz., sąskaitomis faktūromis) (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-2263-852/2021).

126. JANĮ 75 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu kreditorių susirinkimas nepatvirtina bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos, nemokumo administratorius turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo.

127. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad administravimo išlaidų sąmata pagal savo pobūdį yra tam tikras būsimų išlaidų planavimas ir dėl šios priežasties negali būti preciziškai tiksli tačiau tai nereiškia, kad bankroto administratorius gali grįsti administravimo išlaidų sąmatą vien spėjimais apie galimus veiksmus ir (ar) reikalauti patvirtinti maksimaliai dideles administravimo išlaidų sąmatos ribas. Nepagrįstai didelės administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimas prieštarautų bankrutuojančios įmonės kreditorių turtiniams interesams (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1071-823/2016). Administravimo išlaidų sąmata reiškia išlaidų ribas, kurios turės būti apmokamos iš bankrutuojančios įmonės turto vertės. Administratorius, veikdamas bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesais, turi efektyviai naudoti išlaidas pagal jų paskirtį (2009 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2009, 2018 m. balandžio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. B2-2669-345/2018). Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011). Nustatytas atlyginimo administratoriui bei administravimo išlaidų dydis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).

128. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, teismų praktiką ir į tai, jog bankroto proceso administravimo išlaidų būtinumas ir pagrįstumas teismo vertinimu neįrodytas, BUAB „Grimeda“ 2021 m. liepos 14 d. kreditorių susirinkimo sprendimas 2-uoju darbotvarkės skundžiamojoje dalyje dėl išlaidų buhalterinei apskaitai, dėl išlaidų teisinėms paslaugoms, dėl delspinigių už elektros energijos tiekimą, dėl išlaidų sargui-ūkvedžiui ir dėl išlaidų darbo vietos nuomai klausimu pripažintinas neteisėtu turinio prasme, todėl naikintinas. Pažymėtina, jog JANĮ įpareigoja teismą patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą tik tokiu atveju, kai bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos nepatvirtina kreditorių susirinkimas (JANĮ 75 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu remiantis ĮBĮ 23 straipsnio 9 punktu, atlyginimo administratoriui nustatymas – tai kreditorių susirinkimo teisė. Atsižvelgiant į tai kas anksčiau aptarta, klausimas dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo nustatymo grąžintinas BUAB „Grimeda“ kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo.

Dėl procesinės bylos baigties

129. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad BUAB „Grimeda“ 2021 m. kovo 1 d. kreditorių susirinkimo nutarimai 3-uoju ir 4-uoju (4.1–4.4 punktais) darbotvarkės klausimais nepripažinti teisėtais ir pagrįstais, jie naikintini ir klausimai dėl BUAB „Grimeda“ administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, atlyginimo administratoriui nustatymo ir turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo grąžintini BUAB „Grimeda“ kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo (JANĮ 55 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

130. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors pastaroji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

131. Atsižvelgiant į tai, kad nemokumo administratoriaus skundas tenkintinas, kreditorės AB Šiaulių bankas bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Grimeda“ nemokumo administratoriaus Mečislovo Valiuko skundą dėl bankrutavusios įmonės 2021 m. liepos 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo tenkinti.

Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Grimeda“ 2021 m. liepos 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 2-uoju darbotvarkės skundžiamojoje dalyje dėl išlaidų buhalterinei apskaitai, dėl išlaidų teisinėms paslaugoms, dėl delspinigių už elektros energijos tiekimą, dėl išlaidų sargui-ūkvedžiui ir dėl išlaidų darbo vietos nuomai klausimu panaikinti ir perduoti klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos nagrinėti kreditorių susirinkimui iš naujo.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.