Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Evaldas Gražys, susipažinęs su iš Kauno apylinkės teismo gauta administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-9590-888/2016, kurioje administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį surašytas A. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2016 m. lapkričio 18 d. gauta administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį traukiama A. B.. Byla paskirta nagrinėti teisėjai Laimai Šeputienei, kuri 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi nusišalino nuo minėtos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ir bylą perdavė Kauno apygardos teismo pirmininkui spręsti klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui. Nurodytas sprendimas grindžiamas tuo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – A. B. yra Kauno apylinkės teismo teisėja. Siekiant pašalinti bet kokias prielaidas, galinčias sukelti proceso dalyviams abejones dėl teisėjos nešališkumo, išankstinio subjektyvaus nusistatymo ar tendencingumo nagrinėjant bylą, teisėja nusišalino nuo bylos nagrinėjimo. Teisėjos teigimu, dėl nurodytų priežasčių byla negali būti nagrinėjama ir Kauno apylinkės teisme, todėl tikslinga bylą perduoti nagrinėti kitam apylinkės teismui.

Teisėjos Laimos Šeputienės nusišalinimą nuo administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-9590-888/2016 nagrinėjimo 2016 m. lapkričio 23 d. rezoliucija patvirtino Kauno apylinkės teismo pirmininkas D. Kantaravičius.

Motyvuojamoji dalis

Byla perduotina nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga, dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu teisėjas byloje yra proceso šalis, o ta byla teisminga teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju (išskyrus Aukščiausiąjį Teismą, Apeliacinį teismą ir Vyriausiąjį administracinį teismą), aukštesnės pakopos teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra įstatyme nurodyti teisėjo giminaičiai.

Administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį surašytas A. B., perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismui, kuriame teisėja ir dirba administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Atsižvelgiant į paaiškėjusias aplinkybes, pripažintina, kad tiek proceso dalyviams, tiek ir objektyviam, pašaliniam, niekaip nei su proceso dalyviais, nei su jame sprendžiamais klausimais nesusijusiam stebėtojui, gali kilti pagrįstų abejonių dėl bylą turinčio nagrinėti Kauno apylinkės teismo nešališkumo, todėl remiantis pirmiau nurodytomis imperatyviomis Teismų įstatymo nuostatomis, administracinio teisės pažeidimo byla perduotina nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

Spręsdamas, kuriam apylinkės teismui perduotina byla, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas atsižvelgia į šias aplinkybes: pirma, byla neturi būti perduodama tokiam apylinkės teismui, kuris yra dideliu atstumu nutolęs nuo proceso dalyvių gyvenamųjų ar veiklos vietų, kadangi vykimas į teismą užtruktų ilgai ir reikštų dideles kelionės išlaidas, antra, byla neturi būti perduodama tokiam apylinkės teismui, kurio darbo krūvis apygardos kontekste ir taip yra didelis, ir papildomų bylų perdavimas šį krūvį dar labiau padidintų. Įvertinęs šias aplinkybes, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas sprendžia, kad aukščiau aptartus kriterijus atitinka Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, kuris nėra pernelyg nutolęs nuo proceso dalyvių gyvenamųjų vietų, o šio teismo krūvis, lyginant su kitais Kauno apygardos teismo veiklos teritorijai priskirtais apylinkių teismais, yra mažesnis už vidutinį apygardoje, todėl tikėtina, kad šiame teisme byla bus išnagrinėta ne tik nešališkai, bet ir pakankamai operatyviai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 249 straipsnio 2 dalimi, Baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsniu, Teismų įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas,

nutaria:

perduoti administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-9590-888/2016, kurioje administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį surašytas A. B., nagrinėti Kaišiadorių rajono apylinkės teismui.

Bylą su nutartimi išsiųsti į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Nutarties kopijas išsiųsti Kauno apylinkės teismo pirmininkui ir proceso dalyviams.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.