Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, rašytinio proceso tvarka susipažinusi su administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2016 m. rugsėjo 8 d. 17 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį Renault Megane, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesilaikė reikiamo atstumo, dėl to atsitrenkė į priekyje jos važiavusio ir sustojusio automobilio Honda Accord, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), galinę dalį, kuris nuo smūgio dar atsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį Citroen C2, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės. Tokiais veiksmais A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 punkto nuostatas ir yra kaltinama padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. B. yra Kauno apylinkės teismo teisėja, t. y. dirba tame pačiame teisme, kuriame paskirta nagrinėti jos atžvilgiu iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Pažymėtina, kad teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010; 2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2013).

ATPK nereglamentuoja bylą nagrinėjančio teisėjo nusišalinimo pagrindų ir nusišalinimo sprendimo tvarkos, todėl ši teisinio reguliavimo spraga užpildytina remiantis įstatymų analogija. Kadangi tiek administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje, tiek baudžiamajame procese sprendžiama dėl asmens pripažinimo kaltu padarius neteisėtą veiką, pagal analogiją taikytinos nušalinimą baudžiamajame procese reglamentuojančios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 57 - 61 straipsnių normos. BPK 58 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis reglamentuoja teisėjo nusišalinimo pagrindus. Šios įstatymo nuostatos įtvirtintos tam, kad kiekvienam asmeniui būtų garantuota teisė į nešališką teismą. Nešališko teismo nuostata apima ne tik subjektyvų teismo nešališkumą. Teismas turi būti nešališkas ir objektyviai, būtent pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (BPK 44 str. 5 d.). Taigi esant pagrindui abejoti teismo nešališkumu, teisėjas turi nusišalinti (LVAT 2007 m. spalio 2 d. nutartis Nr. N-444-1736-07).

Atsižvelgiant į nustatytas bylos faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną bei formuojamą teismų praktiką, pažymėtina, kad nors administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.–9590–888/2016, vadovaujantis ATPK 224 straipsnio 3 dalimi, ir yra teisminga Kauno apylinkės teismui, tačiau siekiant pašalinti bet kokias prielaidas, galinčias sukelti proceso dalyviams abejones dėl teisėjos nešališkumo, išankstinio subjektyvaus nusistatymo ar tendencingumo nagrinėjant bylą, teisėja nusišalina nuo minėtos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo.

Dėl aukščiau nurodytų priežasčių byla negali būti nagrinėjama Kauno apylinkės teisme, todėl ji perduotina Kauno apygardos teismo pirmininkui spręsti klausimą dėl bylos perdavimo kitam Kauno apygardoje esančiam apylinkės teismui (ATPK 249 str., BPK 58 str., 59 str., 229 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 249 straipsniu, 280 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 58 straipsniu, 59 straipsniu, 229 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 439 straipsniu,

nutaria:

nusišalinti nuo administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, nagrinėjimo.

Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.–9590–888/2016 (teisminio proceso Nr. 4-69-3-08490-2016-2) perduoti Kauno apygardos teismo pirmininkui spręsti klausimą dėl šios bylos perdavimo kitam apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.