Kauno apygardos teismo nutartis

2014-07-15 · Civilinė byla Nr. 2S-1440-413/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-15
Bylos Nr.
2S-1440-413/2014
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-00463-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Statra“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Baksta“
Kategorijos
  • 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1440-413/2014Proceso Nr. 2-13-3-00463-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 116.8; 122.2 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Statra“ atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1055-297/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baksta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Statra“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovė UAB „Baksta“ kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei UAB „Statra“, prašydama priteisti iš atsakovės 27 082,32 Lt skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 406 Lt žyminio mokesčio bei 400 Lt išlaidų už ieškinio paruošimą.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 7 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei iš atsakovės 27 082,32 Lt skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2014 m. vasario 6 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 806 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Šalies argumentai

Preliminariam teismo sprendimui įsiteisėjus, atsakovė kreipėsi į teismą prašydama išdėstyti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. preliminariu sprendimu ieškovei priteistos skolos ir bylinėjimosi išlaidų mokėjimą lygiomis dalimis per 12 mėnesių laikotarpį. Nurodė, kad įsiteisėjus 2014 m. vasario 7 d. teismo sprendimui, antstolis 2014 m. kovo 24 d. pradėjo priverstinį skolos išieškojimą. Nedelsiant išieškojus iš atsakovo visą priteistą sumą, atsakovė patirtų didelių finansinių sunkumų ir tai galėtų sutrikdyti įmonės veiklą. Pateikė 2013 metų įmonės pelno (nuostolio) ataskaitą ir nurodė, kad iš jos matyti, jog 2013 metais įmonės veikla buvo pelninga, įmonė gavo 156 000 Lt pelną, tačiau iš pateikto 2013 metų balanso matyti, kad įmonės skolos ir įsipareigojimai sudarė net 1,8 mln. Lt. Šiuo metu įmonė aktyvina ir plečia komercinę veiklą, vykdo griežtą taupymo programą, siekia didinti pelną ir mažinti skolas, bet atsakovė dabar yra pažeidžiamoje finansinėje būsenoje ir didesni išieškojimai vienu metu gali užkirsti kelią įmonės finansinės padėties stabilizavimui, dėl ko tikėtina įmonė taptų nemoki. Pažymėjo, jog šiuo metu 28 000 Lt skola atsakovei yra didelė ir finansiniu požiūriu labai reikšminga, nes įmonė siekia skolas visiems kreditoriams mokėti proporcingai ir tolygiai, iki balandžio mėnesio pabaigos ketina sumokėti 16 000 Lt skolą valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau to negalėtų padaryti, jei sumokėtų visą skolą ieškovui.

Ieškovė prašė netenkinti atsakovės prašymo, nurodydama, kad atsakovė ieškovei yra skolinga nuo 2013 m. spalio mėn., atsakovė su ieškove nebendradarbiavo, dėl ko teko kreiptis į teismą, o priteisus skolą, atsakovė nerodė jokių pastangų ir noro bent iš dalies ją sumokėti. Pažymėjo, kad Ieškovės finansinė padėtis taip pat sudėtinga, įmonė turi skolų virš 58 000 Lt, todėl ieškovei labai svarbu kuo greičiau atgauti skolą iš atsakovės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 17 d. nutartimi atsakovės prašymo dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo netenkino, nutarčiai įsiteisėjus panaikino Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – vykdymo veiksmų antstolio G. S. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymą.

Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus, konstatavo, kad nuo 2014 m. sausio 10 d. skolų suderinimo akto pasirašymo atsakovei buvo žinoma apie reiškiamas pretenzijas, atsakovė UAB „Statra“ vykdo veiklą, gauna stabilias pajamas, turi pakankamai turto, kurį realizavus būtų padengtas įsiskolinimas, todėl sprendė, jog atsakovė neįrodė, kad įmonės padėtis yra išimtinai bloga, dėl ko atsakovė negali vykdyti ieškovės finansinio reikalavimo. Teismas pažymėjo, jog atsakovė nuo pasirašyto skolų suderinimo akto (2014-01-10) nėra atlikusi ieškovei nė vieno skolos mokėjimo, todėl darė išvadą, kad atsakovė nesiėmė ir nesiima jokių veiksmų, kad bent iš dalies sumažinti skolos dydį. Teismo nuomone, atsakovė, veikdama sąžiningai, neturėtų teikti prioriteto vieniems kreditoriams, visiškai nepaisydama kitų kreditorių interesų. Be to, teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovės įsiskolinimas verslo partneriams siekia daugiau nei 58 000 Lt, įmonė turi mokestinių prievolių valstybei, vertino, kad ieškovės finansinė padėtis nėra stabili, todėl darė išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovės interesai yra prioritetiniai prieš ieškovės interesus. Nustatytų aplinkybių kontekste teismas darė išvadą, jog atsakovės nurodytas 12 mėnesių skolos išdėstymo terminas nėra protingas ir pagrįstas, jį tenkinus būtų pažeisti šalių lygiateisiškumo principai bei paneigtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, todėl teismas atsakovės prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Statra“ prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartį ir prašymą tenkinti – išdėstyti Alytaus rajono teismo 2014 m. vasario 7 d. sprendimo įvykdymą dalimis, įpareigojant atsakovę UAB „Statra“ sumokėti ieškovei priteistą sumą per 12 mėnesių laikotarpį lygiomis dalimis. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, jog įsiteisėjus 2014 m. vasario 7 d. teismo sprendimui ieškovė nepaisė susitarimo ir aktyviai bei labai skubiai pradėjo priverstinį skolos išieškojimą. Atsakovė nevilkino bylos, sąmoningai neteikė atsikirtimų ir sudarė visas prielaidas greito sprendimo priėmimui ir įsiteisėjimui. Atsakovės teigimu, įvykdžius sprendimu priteistus įsipareigojimus – nedelsiant išieškojus visą sumą, t. y. 28 000 Lt, atsakovė patirtų didelių finansinių sunkumų, kurie galėtų sutrikdyti įmonės veiklą, o sutrikus atlyginimų mokėjimui - iš karto atsirastų neigiamos ir sunkiai ištaisomos pasekmės, t. y. atsakovė būtų priversta spręsti klausimą dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo. Be to, šiuo metu atsakovė yra skolinga VMI 16 000 Lt, šią skolą atsakovė suplanavusi grąžinti iki šių metų balandžio pabaigos, todėl, atsakovės teigimu, sumokėjus visą skolą ieškovei, ji nesugebės įgyvendinti minėto įsipareigojimo VMI. Atsakovė nesutinka su teismo išvada, jog atsakovės finansinė padėtis pakankamai gera, kad galėtų iš karto atsiskaityti su ieškove. Pažymi, jog teismas neteisingai nurodė, jog atsakovė turi pakankamai tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo turto, tačiau atsakovė nekilnojamojo turto neturi, o visą kilnojamąjį turtą sudaro gamybai reikalingas minimalus skaičius transporto priemonių, kurios yra naudojamos bendrovės veiklai.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas. Įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstytas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis bendraisiais teisės principais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Nagrinėjamu atveju Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 7 d. preliminariu sprendimu priteisė ieškovei UAB „Baksta“ iš atsakovės UAB „Statra“ 27 082,32 Lt skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2014 m. vasario 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 806 Lt bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė, įsiteisėjus minėtam preliminariam sprendimui, kreipėsi į teismą prašydama išdėstyti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. sprendimo įvykdymą, įpareigojant atsakovę UAB „Statra“ sumokėti ieškovei priteistą sumą per 12 mėnesių laikotarpį lygiomis dalimis. Tiek prašymas išdėstyti sprendimo vykdymą, tiek atskirasis skundas grindžiami atsakovės sunkia turtine padėtimi, dėl kurios, pasak atsakovės, ji negali sprendimu priteistų sumų ieškovei sumokėti iš karto. Atsakovės nuomone, priteista 28 000 Lt suma yra didelė ir nedelsiant išieškojus visą priteistą sumą ji patirtų didelių finansinių sunkumų, kurie galėtų sutrikdyti įmonės veiklą ir priversti įmonę prie bankroto.

Iš atsakovės pateiktų dokumentų – įmonės balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos, matyti, kad įmonė vykdo veiklą, jos grynasis pelnas per 2012 metus sudarė 156 950 Lt, 2013 m. gruodžio 31 d. duomenimis, įmonės pelnas siekė 88 851 Lt. Pažymėtina, jog 2013 m. gruodžio 31 d. atsakovė turėjo turto už 1 686 407 Lt, tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 902 271 Lt. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad įmonės finansinė padėtis per 2013 metus pablogėjo, įmonė turi finansinių įsipareigojimų, tačiau, lyginant su turtu (pažymėtina, kad įmonės turtą sudaro ne tik kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, bet ir finansinis turtas), ieškovei priteista suma (28 000 Lt) sudaro nedidelę jo dalį. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad veiklą vykdanti įmonė, gaudama pajamas ir turėdama turto, turėtų rasti galimybę atsiskaityti su ieškove. Pažymėtina ir tai, jog sunki turtinė padėtis gali būti sprendimo įvykdymo išdėstymo pagrindu tik konstatavus, jog ji susiklostė dėl objektyvių priežasčių, t. y. nuo atsakovės valios nepriklausančių priežasčių, jai elgiantis sąžiningai ir imantis visų būtinų priemonių, siekiant pagerinti susidariusią sunkią turtinę padėtį. Nors atsakovė nurodo, kad šiuo metu aktyvina ir plečia veiklą, vykdo griežtą taupymo programą ir siekia atsiskaityti su visais kreditoriais iki 2015 m., tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių gerėjančius veiklos rezultatus ar siekį atsiskaityti su kreditoriais. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog aplinkybė, kad atsakovė nuo skolos suderinimo akto pasirašymo dienos (2014-01-10) nėra atlikusi ieškovei nei vieno skolos mokėjimo, leidžia spręsti, kad vykdanti veiklą atsakovė nesistengia bent iš dalies sumažinti įsiskolinimo ieškovei. Be to, tai, kad atsakovė turi įsipareigojimų kitiems kreditoriams, kas mėnesį patiria nemažas išlaidas susijusias su darbuotojų darbo užmokesčio mokėjimu, nesumažina jos pareigos įvykdyti teismo sprendimą ir sumokėti ieškovei priteistą skolą.

Kaip minėta, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo svarbu įvertinti ir šalies, kurios naudai priimtas sprendimas turtinę padėtį. Vadovaujantis bylos duomenimis, nustatyta, jog ieškovės finansinė padėtis nėra stabili, jos įsipareigojimai kreditoriams siekia daugiau nei 58 000 Lt, ieškovė turi mokestinių prievolių valstybei, todėl ji yra suinteresuota, kad teismo sprendimas būtų kuo skubiau įvykdytas.

Aptartų aplinkybių kontekste, vadovaujantis šalių lygiateisiškumo, interesų pusiausvyros principais, atsižvelgiant į ieškovės teisėtus lūkesčius, darytina išvada, jog išdėstant sprendimo vykdymą dalimis dvylikos mėnesių laikotarpiui, kaip prašo atsakovė, būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog atsakovės turtinė padėtis nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovės interesai šiuo atveju yra prioritetiniai ieškovės atžvilgiu, todėl nėra pagrindo išdėstyti sprendimo vykdymą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Alytau rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Gintautas Koriaginas